- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-305-468/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37102-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Daiva Kazlauskienė, Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- H. A.
- Advokatai
- Loreta Paulavičienė, Girdutis Vainius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-21 nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. V. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš R. V. nukentėjusiosios H. A. naudai priteista 700 Eur neturtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. V. 2019-08-23 apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje atsistojęs žmonai H. A. už nugaros, dešinėje rankoje laikydamas peilį, suėmęs nukentėjusiajai už plaukų peiliu vedžiodamas jai per veidą, grasino subjauroti jos veidą, po to vonioje dešine ranka sudavė nukentėjusiajai du smūgius į galvos sritį, po ko jai pasilenkus, kojos keliu sudavė vieną smūgį į galvos sritį ir abiem rankomis sugriebęs už kaklo pradėjo smaugti grasindamas, kad nužudys, tuo padarė savo šeimos narei – žmonai H. A. poodinę kraujosruvą kairės akies apatinio voko projekcijoje, kairės pusės apatinio žandikaulio projekcijoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-21 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3. Nurodo, kad nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę, teismo nuosprendis paremtas tik pačios nukentėjusiosios H. A. parodymais. Pažymi, kad tarp nukentėjusiosios H. A. duotų paaiškinimų ir specialisto S.Chmieliausko padarytų išvadų yra nemažai prieštaravimų, specialisto išvadoje konstatuota, jog nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai H. A. galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais, kitų sužalojimų nėra, tuo tarpu pati nukentėjusioji ekspertui nurodė, kad jai buvo suduoti trys smūgiai, todėl šiuo atveju liko neišsiaiškinta, kodėl nuo trečio smūgio jokių sužalojimų neliko. Nuteistojo vertinimu, nukentėjusioji bandė padidinti galimai patirtų sužalojimų kiekį, jeigu jis realiai būtų naudojęs fizinę jėgą, tikrai būtų likęs ženkliai rimtesnis trauminis poveikis. Pažymi, kad nukentėjusioji H. A. nurodė, jog R. V. ją sugavo ir pradėjo smaugti, tai truko kelias minutes, ji pradėjo dusti, tuo tarpu ekspertas S.Chmieliauskas nurodė, kad nukentėjusiosios kakle išorinių sužalojimo žymių nėra, todėl kyla klausimas, kaip smaugiant kelias minutes galėjo nelikti išorinių smaugimo žymių.
4. Pažymi, kad iš specialisto išvados matyti, jog ekspertui buvo užduotas labai aptakus klausimas, t. y. ar nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tačiau iš eksperto išvados nematyti jokios konkrečios jam suformuluotos užduoties, tik trumpai nurodytos įvykio aplinkybės, todėl liko neaišku, kokia suformuluota užduotimi remdamasis ekspertas darė išvadas. Nurodo, kad nukentėjusiosios H. A. parodymuose matyti kai kurie neatitikimai, susiję su konflikto eiga, smurto panaudojimo vieta, todėl, nuteistojo vertinimu, jie yra nepatikimi. Pažymi, kad dėl tokio parodymų nenuoseklumo ir aplinkybės, jog nukentėjusioji į policiją kreipėsi tik po 6 dienų, buvo du kartus nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Nurodo, jog H. A. nurodė, kad R. V. iki 2019-08-23 dienos visuomet buvo mandagus ir paslaugus, ja rūpinosi, tokiu būdu netiesiogiai paneigdama liudytojos J. S.-T. duotus parodymus apie nuteistojo agresyvų elgesį.
5. Nuteistojo vertinimu, iš nukentėjusiosios parodymų yra neaišku, kaip jai pavyko atimti peilį iš tvirto sudėjimo ir ganėtinai už ją aukštesnio, ženkliai fiziškai stipresnio vyro, nežinoma, ar ji peilį paslėpė, ar jį išsinešė sutuoktinis. Pažymi, kad nukentėjusioji teisme negalėjo nupasakoti kaip atrodė peilis ir kodėl jis nebuvo pateiktas ikiteisminiam tyrimui, šios abejotino pobūdžio aplinkybės teismo turėjo būti vertintinos kritiškai. Nurodo, kad nukentėjusioji nesikreipė pagalbos į šalia gyvenančius kaimynus, sutuoktiniui užmigus iš namų niekur nėjo ir policijos pareigūnų nekvietė. Pažymi, kad nors H. A. duodama parodymus nurodė, jog jos sužalojimus matė kaimynai, tačiau nei vieno kaimyno, kuris galėtų patvirtinti matęs sužalojimus, nenurodė, nei vienas kaimynas nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminiame nagrinėjime. Nurodo, kad nukentėjusioji savo pačios iniciatyva, įkalbėjo R. V. 2019-08-25 – 2019-08-26 dienomis vykti ilsėtis į Latviją, nuteistojo vertinimu, yra nelogiška, kad nukentėjusioji po įvykio į policiją kreiptis bijojo, tačiau į kelionę vykti – ne.
6. Nuteistasis nesutinka su liudytojų parodymų vertinimu, nurodo, kad teismas neturėjo remtis liudytojos J. A. parodymais, kadangi ji yra nukentėjusiosios mama, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi. Pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog tarp šios liudytojos ir kitų bylos duomenų yra prieštaravimų, J. A. apklausiama teisme nurodė, kad pas nukentėjusiąją ant kaklo matė mėlynes nuo smaugimo, o kitų sužalojimų nematė, tačiau, tokie liudytojos parodymai prieštarauja eksperto išvadoms, kuris nurodė, jog kakle išorinių sužalojimo žymių nėra. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų G. B. bei E. B.-G. duotais parodymais, kadangi jos yra nukentėjusiosios darbuotojos ir yra suinteresuotos duoti palankius parodymus. Pažymi, kad liudytoja G. B. nurodė, kad niekada nematė konfliktuojant H. A. ir R. V. klinikoje, negalėjo tiksliai nurodyti, kada matė mėlynę ant nukentėjusiosios veido, o liudytoja E. B.-G. aplinkybių, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad nukentėjusioji dirbo su akiniais nuo saulės, o juos nusiėmus po makiažu ties akimi matėsi mėlynė, duodama parodymus teisme jau nenurodė, taip pat nenurodė ir kitų nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, kurie yra užfiksuoti eksperto išvadoje.
7. Nuteistojo vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi jo buvusios sutuoktinės J. S.-T. parodymais, nurodo, kad ji įvykyje nedalyvavo ir apie jo aplinkybes jokių parodymų nedavė, tik išsakė apeliantą charakterizuojančius duomenis. Nesutinka su liudytojo A. P. parodymų kritišku vertinimu, nurodo, kad liudytojas teisme nurodė, kad apie konfliktą nieko nežino, tik dalyvavo išvežant R. V. daiktus iš nukentėjusiosios buto, per visus kartus, kuomet jis lankėsi klinikoje, nematė, jog H. A. būtų dėvėjusi akinius nuo saulės, nepastebėjo ant nukentėjusiosios veido sužalojimų ar kraujosruvų po akimi. Taip pat nesutinka, kad liudytojas V. S. patvirtino, jog nukentėjusioji bijojo dėl nuteistojo galimų veiksmų jos atžvilgiu, nuteistojo vertinimu, jeigu nukentėjusiajai realiai būtų reiškiami grasinimai nužudyti, manytina, kad ir jos elgesys po įvykio būtų kitoks, taip pat ji nesikreiptų dėl vienkartinės apsaugos būtent tą dieną, kai nuteistasis turėjo atvykti pasiimti savo daiktų, o iškart po įvykio ieškotų pagalbos siekdama saugumo.
8. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino nuteistojo nurodomų aplinkybių, kad jis fizinio ar kitokio pobūdžio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo nurodytą konflikto priežastį, kad nukentėjusioji buvo gavusi žinutes, kurių turinys nuteistajam leido suprasti, kad praeityje ji užsiiminėjo abejotino turinio veikla ir sudarydama santuoką šią faktinę aplinkybę nuslėpė, nebuvo vertinamas nukentėjusiosios H. A. telefono žinučių turinys, tokiu būdu eliminuojant jo versiją dėl 2019-08-23 įvykio. Nuteistojo vertinimu, sužalojimai ant nukentėjusiosios veido galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis ar jai pačiai susižalojant, kadangi ji dirba su lazeriais, o eksperto padaryta išvada, jog nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui, nėra iš esmės tiksli, kadangi ekspertas nebuvo informuotas apie H. A. darbinę veiklą.
9. Nurodo, kad teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio tenkinimo yra gana abstrakti, tokį savo sprendimą teismas grindžia itin formaliai. Pažymi, jog nukentėjusioji į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančių pakitusią sveikatos būklę ir patirtą neturtinę žalą. Nurodo, kad nukentėjusioji apklausos metu pažymėjo, kad dėl psichologinės savijautos kreipėsi į gydytojus, t. y. iš esmės patvirtino, kad dėl minėto įvykio psichologinių problemų neturėjo.
10. Nurodo, jog teismas nepagrįstai iš dalies tenkino civilinį ieškinį ir nukentėjusiajai priteisė 700 Eur, nes į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių pablogėjusią sveikatą ir padarytos žalos dydį.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios H. A. atstovė advokatė L.Paulavičienė prašo skundą atmesti.
12. Atstovė pažymi, kad nuteistasis savo skunde nenurodo, kokios aplinkybės liko neatskleistos teismo posėdyje neapklausus specialisto S.Chmieliausko, todėl nėra galimybės nustatyti prašomų procesinių veiksmų naudos įrodinėjimo procesui. Nurodo, kad trečio smūgio ir smaugimo veiksmų atlikimas, nors galimai ir nesukėlė objektyviai matomų pasekmių, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, dėl to nuteistojo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog specialisto išvados duomenų tikrumą ir patikimumą teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, taigi pati išvada savaime teisinių pasekmių nuteistajam nesukėlė. Atstovės vertinimu, nei Valstybinė teismo medicinos tarnyba, nei šios institucijos specialistas, neturi suinteresuotumo baudžiamosios bylos baigtimi. Nurodo, kad nors nuteistojo kaltė didžiąja dalimi buvo grindžiama netiesioginiais įrodymais, tačiau šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje susiję nuosekliai ir logiškai, todėl teismas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos nenukrypo.
13. Nurodo, kad nukentėjusiosios paaiškinimų neatitikimai, kiek ir kokius veiksmus nuteistasis atliko jos atžvilgiu, kurioje buto vietoje jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti nukentėjusiosios parodymus kaip nepatikimus, teismas pagrįstai sprendė, kad stresinės aplinkybės bei laikas, praėjęs po įvykio, turi įtakos eigos fiksavimui bei įsiminimui. Pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusioji kreipėsi į policiją tik po 6 dienų nuo įvykio, kad ji turėjo kreiptis į kaimynus arba išeiti iš namų, nevažiuoti su nuteistuoju į Jūrmalą bei pasakyti jam apie savo nėštumą, teismo buvo išnagrinėti ir pagrįstai įvertinti kaip nuteistojo gynybinė versija, nes iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad nukentėjusioji buvo apelianto įbauginta. Pažymi, kad liudytojais apklausti J. A., G. B., E. B.-G., V. S. esmines aplinkybes visų apklausų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nurodė vienodai, siekiant patikrinti parodymų patikimumą teismo posėdyje buvo perskaityti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojai juos patvirtino, buvo remiamasi ta parodymų dalimi, kurią patvirtino ir kiti byloje ištirti duomenys.
Šalies argumentai
14. Atstovės vertinimu, nukentėjusiosios bauginimu teismas pagrįstai pripažino R. V. įvairiais būdais padarytus poelgius, kuriais jis siekė sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą, kaip teisingai pažymėjo teismas, toks elgesys netraktuotinas vien tik kaip sutuoktinių nesutarimai ir konfliktai, bendrąja prasme jis atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratą. Nurodo, kad teismas pasisakydamas dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio pagrįstai sprendė, kad neturtinės žalos reikalavimas yra aiškiai pagrįstas, atsižvelgė į nusikaltimų padarinius, R. V. kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus.
15. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusioji, jos atstovė bei prokurorė – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
16. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad, nuteistojo R. V. teigimu, jis nukentėjusiosios H. A. nemušė ir jai negrasino, o nukentėjusioji nepagrįstai jį apšneka.
17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs pagrįstai R. V. pripažino kaltu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo bei pagrįstai tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį, todėl laikytina, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo ar skirtinos bausmės, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
18. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).
Dėl R. V. kaltės
19. BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį sukėlė jam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Skundžiamu nuosprendžiu R. V. pripažintas kaltu dėl to, kad atsistojęs žmonai H. A. už nugaros, dešinėje rankoje laikydamas peilį, suėmęs nukentėjusiajai už plaukų, peiliu vedžiodamas jai per veidą grasino subjauroti jos veidą, po to sudavė nukentėjusiajai du smūgius į galvos sritį, kojos keliu sudavė vieną smūgį į galvos sritį ir abiem rankomis sugriebęs už kaklo pradėjo smaugti grasindamas, kad nužudys ir padarė H. A. poodinę kraujosruvą kairės akies apatinio voko projekcijoje, kairės pusės apatinio žandikaulio projekcijoje. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, teigė, kad jis smurto ir grasinimų nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, jos negąsdino ir nesužalojo, nuteistojo teigimu, nukentėjusioji siekia jį nepagrįstai apkaltinti. Teisėjų kolegija tokią nuteistojo keliamą įvykio versiją vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi ją paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji H. A. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jai nustatyti sužalojimai buvo sukelti būtent sutuoktinio R. V. smurtiniais veiksmais, o įvykio metu jai buvo grasinama. H. A. 2019-08-29 skunde Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui nurodyta, kad R. V. ją sumušė, suduodamas smūgius per galvą ir veidą, grasino ją nužudyti, kad sudegins arba sugriaus jos kliniką (1 t., b. l. 1). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2019-08-29 H. A. nurodė, kad įvykio dieną jie su R. V. konfliktavo, jis priėjo prie jos iš už nugaros, ištraukė peilį, laikydamas peilį dešinėje rankoje kaire ranka suėmė jai už plaukų ir peiliu vedžiojo jai per veidą, sakė, kad ją subjauros, vėliau nutempė už plaukų į vonios kambarį, sudavė ne mažiau 2 smūgių dešine ranka į galvos sritį, o jai pasilenkus sudavė smūgį keliu į galvą, sugriebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti ir vėl pradėjo grasinti, kad ją nužudys (t. 1, b. l. 34), 2020-02-19 apklausos metu H. A. taip pat nurodė, kad R. V. rankoje laikė peilį, sakė, kad nori ją nužudyti, rankos kumščiu sudavė kelis smūgius į galvos sritį, taip pat keliu sudavė į galvos sritį, ėmė smaugti (t. 1, b. l. 45), 2021-09-20 apklausos metu nurodė, kad R. V. įrėmė peilį jai į gerklę ir ėmė grasinti, kad supjaustys veidą, išdurs akis, paliks ją be nieko, vieną kartą sudavė smūgį į veidą, keliu į veidą, su ranka, tada pradėjo smaugti, sakyti, kad užmuš (t. 3, b. l. 67-68).
Žemesnės instancijos teismas
21. Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir apklausiama apylinkės teisme. Teisiamojo posėdžio metu H. A. parodė, kad įvykio dieną jie su R. V. konfliktavo, užėjusi kartu su juo į butą ji pajautė baimę ir paskambino mamai, vėliau užėjo į vonios kambarį ir tarp durų pamatė R. V., kuris iš už nugaros ištraukė peilį, sugriebė ją už plaukų ir pradėjo vedžioti peiliu per veidą, sakė, kad išdurs jai akis, subjauros ją, išvis ją iš jos buto ir paims jos įmonę, ji suprato, kad norint išgyventi reikia kažkaip jį nuraminti, kadangi buvo įsitikinusi, jog jis gali ją nužudyti, padurti peiliu, po grasinimų peiliu jis ją dar mušė, keletą kartų sudavė jai ranka per galvą ir vieną kartą keliu į akį, po to abejomis rankomis ją stipriai smaugė, ji patyrė stiprų fizinį skausmą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant smulkių neatitikimų, laikytina, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu. Nors įvykio metu tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiosios siekį nuteistąjį apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti nusikaltimų padarymu.
22. Tai, kad nukentėjusioji H. A. buvo sužalota ir įbauginta R. V., teismo vertinimu, patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Telefonu su nukentėjusiąja po įvykio bendravusi jos motina J. A., tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme, nurodė, kad įvykio dieną jos su dukra kalbėjo telefonu, kitą dieną ji paskambino iš darbo, pasakė, kad ją sumušė vyras, nutempė į vonią, turėjo peilį, mušė, sakė, kad nupjaus galvą, dukra buvo išsigandusi (t. 2, b. l. 119-120), su nukentėjusiąja kartu dirbanti G. B. apklausiama liudytoja apylinkės teisme parodė, kad yra mačiusi po H. akimi mėlynę, prisimena kaip vasarą H. vyras atėjo į saloną ir buvo agresyviai nusiteikęs, ieškojo H., agresyviai rėkavo ir norėjo užeiti į kiekvieną kabinetą, bet ji neleido to padaryti, liudytoja E. B.-Galin apylinkės teisme taip pat parodė, kad kai H. buvo darbe matė mėlynę, be jos tai matė dar G. B., o vasarą, prieš kokius dvejus metus, darant procedūrą išgirdo triukšmą, išėjo pažiūrėti, ten buvo H. vyras, kuris bendravo su administratore, todėl ji užsirakino kabinete.
23. Nors sutiktina su apelianto teiginiais, kad nė viena liudytoja įvykio tiesiogiai nematė, kada tiksliai buvo įvykiai apie kuriuos jos davė parodymus ir galimai yra suinteresuotos bylos baigtimi, kadangi yra šeiminiais ar darbiniais ryšiais susijusios su H. A., vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vien nustatytas tam tikras liudytojų palankumas vienam iš bylos dalyvių savaime nelemia tokių parodymų nepatikimumo ir to, kad tokie parodymai pilnai ar dalyje negali būti pripažįstami įrodymais byloje. Vertinant tokių asmens parodymų patikimumą būtina juos analizuoti kitų surinktų duomenų kontekste. Iš liudytojos J. A. parodymų matyti, kad nukentėjusioji jai paskambino kitą dieną po įvykio, nurodė, jog prieš ją R. V. smurtavo, grasino nužudyti ir ji buvo išgąsdinta jo agresyvaus elgesio, per kamerą rodė sužalojimus. Iš liudytojų G. B. ir E. B.-G. parodymų matyti, kad jos matė sužalojimą ant nukentėjusiosios veido ir buvo susidūrusios su agresyviu R. V. elgesiu pastarajam atėjus į saloną. Tokie parodymai iš esmės neprieštarauja ir nukentėjusiosios parodymams, kad ji buvo sumušta ir išgąsdinta. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina tik 2019-08-23 smurto atvejį, spręsti, kad liudytojos pasakoja apie kitą/kitus ar kitu laiku buvusius įvykius ar faktus, teismui nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad visos nurodytos liudytojos parodymus davė įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
24. Nuteistojo atliktų smurtinių veiksmų ir nukentėjusiosios patirtų sužalojimų priežastinį ryšį taip pat patvirtina ir kiti bylos duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3054/2019 (01) nustatyta, kad H. A. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies apatinio voko projekcijoje, kairės pusės apatinio žandikaulio projekcijoje, nuo dviejų trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-08-23) (1 t., b. l. 41), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta nukentėjusiosios H. A. nuotrauka, iš kurios matyti mėlynės viršutiniame akies voke ir geltonos spalvos kraujosruvos, taip pat po akimi matomos geltonos spalvos kraujosruvos (2 t., b. l. 93-96). Iš šių duomenų nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios nurodomi R. V. smurtiniai veiksmai jos atžvilgiu ir jų metu padaryti sužalojimai iš tiesų neegzistavo, kadangi ir kitų asmenų nurodomi bei specialisto konstatuoti sumušimai atitinka nukentėjusiosios nurodomas vietas – akies vokas, veidas, žandikaulis, įvykio mechanizmą – smūgiai buku daiktu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šie duomenys buvo pagrįstai pripažinti įrodymais byloje ir vertintini kaip objektyvus pagrindas nuteistąjį R. V. pripažinti kaltu padarius nurodytus sužalojimus nukentėjusiajai H. A..
25. Nors nuteistasis skunde nurodo tam tikrus, jo vertinimu, egzistuojančius prieštaravimus tarp specialisto išvadoje nurodytų išvadų ir nukentėjusiosios parodymų, pažymėdamas, kad, nukentėjusiosios teigimu, jai buvo suduoti trys smūgiai, o specialistas nurodė, jog sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, taip pat apžiūros metu nenustatyta H. A. smaugimo žymių, teismo vertinimu, jie nėra reikšmingi konstatuojant R. V. kaltę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji į teisėsaugos pareigūnus, taip pat ir į medicinos darbuotojus kreipėsi ne iš karto po įvykio, o po 6 dienų. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas Sigitas Chmieliauskas, pateikęs 2019-09-02 specialisto išvadą (1 t. b.l. 41) dėl H. A. sužalojimų, nurodė, jog jis, nukentėjusiajai konstatuotus sužalojimus nustatė ją betarpiškai apžiūręs. Specialistas taip pat nurodė, kad dalis sužalojimų, tame tarpe ir kaklo spaudimo žymės, dėl praėjusio laiko tarpo ir individualių asmens kūno/sveikatos savybių tuo metu galėjo ir būti išnykę. Jis, kaip specialistas apžiūros metu nustatė ir išvadoje nurodė tik tuo metu matomus du sužalojimus – kraujosruvas kairės akies apatinio voko projekcijoje ir kairės pusės apatinio žandikaulio projekcijoje, konstatuodamas, kad jie buvo padaryti dviem trauminiais poveikiais. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, t. y. nustačius, jog tam tikra dalis sužalojimų vizualiai galėjo ir neišlikti, kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiosios parodymai prieštarauja specialisto išvadai. Be to, pažymėtina tai, kad R. V. nėra inkriminuotas sužalojimų padarymas kaklo srityje ar kitose vietose, kaltinimas buvo suformuluotas remiantis specialisto išvada nustatytais sužalojimais.
26. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji galimai susižalojo kitu metu, iki kreipimosi į policijos pareigūnus. Iš bylos medžiagos matyti, kad po patirto smurto nukentėjusioji kitą dieną susisiekė su savo motina J. A., jai siuntė nuotrauką, kurioje matyti jos sužalojimai, ši nuotrauka buvo vertinama ir byloje, sužalojimus ant nukentėjusiosios veido matė ir su nukentėjusiąja dirbančios kolegės. Nors sutiktina su nuteistuoju, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė liudytojo A. P. parodymus vien todėl, kad jis yra R. V. draugas ir galimai yra suinteresuotas duoti parodymus, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, tokių asmenų parodymai vertintini kitų bylos duomenų kontekste, vis dėlto, aplinkybė, jog tam tikras asmuo ant nukentėjusiosios veido nematė sužalojimų, savaime nepaneigia, kad jie padaryti nebuvo. Iš nurodyto liudytojo parodymų matyti, kad jis bendravo ne su H. A., o su R. V., nors 2019 m. rugpjūčio mėnesį ir lankėsi procedūrose pas H. A. salone, šie liudytojo susitikimai su nukentėjusiąja, atsižvelgiant į tai, kad tai daryti pasiūlė R. V., galėjo būti ir iki nagrinėjamo įvykio, kai tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo buvo geri santykiai ir nukentėjusioji nebuvo sužalota, todėl laikytina, kad šie parodymai nei patvirtina, nei paneigia R. V. kaltę.
27. Kolegija sutinka su gynėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad šioje byloje liudytoja apklaustos buvusios R. V. sutuoktinės J. S.-T. parodymai niekaip nepatvirtina R. V. kaltės šioje byloje, nes nagrinėjant baudžiamąją bylą yra įrodinėjamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, o ne asmens pavojingumas, todėl aplinkybė, jog R. V. elgėsi agresyviai savo buvusios sugyventinės (J. S.-T.) atžvilgiu, ją kankino, mušė, grasino ją nužudyti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-10-11 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, gali būti vertinamos tik skiriant asmeniui bausmę kaip neigiama asmens charakteristika, kadangi liudytoja nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, todėl sprendžiant, ar R. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas H. A. atžvilgiu, jos jokios įrodomosios galios neturi. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad J. S.-T. parodymai buvo vertinti kitų byloje surinktų duomenų kontekste, jiems tam tikra išskirtinė reikšmė suteikta nebuvo, nuteistojo kaltę patvirtina kiti surinkti duomenys, šios liudytojos parodymais kaltinimas ir negrindė R. V. pateiktų kaltinimų, o jie buvo vertinti tik teismo vidinio įsitikinimo dėl R. V. nusikalstamo elgesio modelio galimybės/tikimybės bei H. A. parodymų patikimumo formavimo kontekste.
28. Apeliantas skunde pažymi, kad nukentėjusioji į teisėsaugos pareigūnus dėl jos atžvilgiu išsakytų grasinimų ir panaudoto smurto kreipėsi tik po 6 dienų, tai, jo manymu, paneigia, kad H. A. buvo sužalota ar iš tiesų išsigandusi. Tokius nuteistojo teiginius paneigia objektyvūs bylos duomenys. Nukentėjusioji H. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, paaiškino, kodėl į policijos pareigūnus kreipėsi po laiko, nurodė, kad negalėjo paskambinti į policiją, nes R. V. atėmė jos telefoną, tuomet nusprendė su juo nesipykti, nesiaiškinti santykių. (t. 1, b. l. 34), labai bijojo R. V., jis neduodavo jai pabūti vienai, atvažiuodavo pasiimti į darbą, be leidimo ateidavo į darbą, ji įkalbėjo R. V. išvažiuoti, kad viskas nurimtų, planavo, kad tuo metu, kai jis nueis į kazino, ji pabėgs. Analogiškas aplinkybes, kad bijo R. V. nukentėjusioji nurodė ir savo motinai J. A., atkreiptinas dėmesys, kad ji ėmėsi tam tikrų veiksmų – kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, medicinos darbuotojus, tik tada, kai pas ją iš užsienio atvyko motina. Tai, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi ir bijojo R. V., teismo vertinimu, patvirtina ir liudytojo V. S. parodymai, jog H. A. kreipėsi į jį dėl fizinės apsaugos, nurodė, kad dėl šeiminių priežasčių, skyrybų jaučiasi nesaugiai, paaiškino, kad buvęs vyras turi išsinešti savo daiktus ir tuo metu jai reikalinga apsauga, prašydama pagalbos buvo išsigandusi. Pažymėtina, jog tam tikrą pakitusį savo sutuoktinės elgesį, atsiradusį po įvykio, apibūdino ir pats nuteistasis, apklausiamas apylinkės teisme, nurodė, kad nukentėjusiojo H. A. kelios dienos po įvykio jam nekėlė ragelio, jis nuvažiavo pas ją į darbą, administratorė pasakė, kad H. A. nenori su juo kalbėti, grįžo namo ir ten sutiko H. A. motiną, kuri liepė jam nesiartinti.
29. Atsižvelgiant į išnagrinėtas aplinkybes, laikytina, kad R. V. apylinkės teismo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį. Dėl kitų nuteistojo skunde nurodomų aplinkybių (kaip nukentėjusioji galėjo iš jo atimti peilį, kad jei jis būtų iš tiesų smurtavęs būtų kilę didesni padariniai ir pan.) kaip negalinčių šią išvadą paneigti, plačiau nepasisakoma.
Dėl neturtinės žalos
30. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat ginčija apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos, nurodo, kad teismas tokį savo sprendimą grindžia itin formaliai, pažymi, jog nukentėjusioji į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančių pakitusią sveikatos būklę ir patirtą neturtinę žalą. Su tokiomis apelianto išvadomis nesutiktina.
31. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
32. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Specialisto išvados duomenimis, R. V. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytos kraujosruvos kairės akies apatinio voko projekcijoje, kairės pusės apatinio žandikaulio projekcijoje (1 t., b. l. 41), sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o teismų praktikoje dėl tokių sukeltų pasekmių koks yra nustatytas šioje byloje – nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1 500 Eur. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajai H. A. buvo grasinama susidorojimu, peiliu vedžiota per veidą, grasinant jį subjauroti ir ją nužudyti.
33. Iš bylos aplinkybių matyti, kad prieš H. A. buvo veikta tyčiniais smurtiniais veiksmais, ji patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, apklausiama apylinkės teisme nurodė, kad įvykio pasekmes jaučia iki šiol, jai atsirado klaustrofobija, negali skristi lėktuvu, kai gimdė, palatos durys buvo atidarytos, kritinėse situacijose pradeda dusti. R. V. savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino į vieną svarbiausių teisinių gėrių – asmens sveikatą, todėl nepaisant nukentėjusiajai padarytų liekamųjų reiškinių ši veika negali būti laikoma nesukėlusia realaus pavojaus. Prieš nukentėjusiąją buvo veikta jos namuose, uždaroje patalpoje, vonioje, prieš ją buvo naudotas peilis, išsakomi grasinimai, dėl kurių ji turėjo kreiptis ne tik į savo motiną J. A., bet ir į asmens apsaugos tarnybą, patyrė stresą. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašyta priteisti 700 Eur suma neabejotinai atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturtinės žalos dydis atitinka R. V. padarytos veikos pavojingumą ir nukentėjusiosios patirtus nepatogumus.
34. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės R. V. veiksmų kvalifikavimui ar nukentėjusiajai H. A. priteistinos neturtinės žalos dydžiui, baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.