Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Agnei Ramanauskienei, Vidai Butiškienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamajam G. B., jo gynėjai advokatei Reginai Šeperienei, nukentėjusiajai K. B., jos atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB ,,M“ - suvirintoju elektra, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis G. B. 2013 m. gegužės 16 d. apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, turėdamas tikslą nužudyti savo šeimos narį – sutuoktinę K. B., apgaulės būdu – duodamas jai atsigerti puodelį su sieros rūgštimi ir teigdamas, jog tai mineralinis vanduo, siekė įtikinti sutuoktinę K. B. išgerti pavojingos gyvybei cheminės medžiagos-sieros rūgšties, o jai atsisakius imti puodelį ir gerti, tyčia pylė skystį iš puodelio ant kūno, apipildamas jai kairę akį, veidą, kaklą, krūtinę, nugarą, kairę ranką ir kairę koją, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas įgyvendinti savo tikslą, iš nugaros rankomis ją apkabino į glėbį ir dešinėje rankoje laikydamas peilį, kėsinosi juo durti nukentėjusiajai į krūtinę, dėl ko sutuoktinė priešinosi ir pagriebė už peilio geležtės bei persipjovė kairės rankos mažąjį pirštą, tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajai kairės akies, veido, kaklo, krūtinės, nugaros, kairės rankos ir kairės kojos III laipsnio nudegimus, apimančius apie 15 procentų kūno paviršiaus, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu G. B. pasikėsino nužudyti savo šeimos narį – sutuoktinę K. B., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji intensyviai gynėsi ir priešinosi. Tokiais savo veiksmais G. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 3 p.

2013-07-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1387/13(02), patvirtina, kad K. B. buvo nustatyta veido, kairės akies, kaklo, krūtinės, nugaros, rankų, kairės blauzdos IIA-IIB-III laipsnių nudegimai, apimantys apie 15 % kūno paviršiaus. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, t. y. neaiškios kilmės chemine medžiaga. Nudegimo atvejais, nustatyti sužalojimų trauminių poveikių skaičių, netikslinga. Nustatyti, kokia chemine medžiaga padaryti sužalojimai, nėra galimybės – tam trūksta duomenų. Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų (t. 2, b. l. 57).

2013-05-23 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(2505)-IS1-2693 patvirtina, kad tyrimui pateikta medžiaga butelyje, kuris paimtas 2013-05-17 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), yra sieros rūgštis (H2SO4). (t. 2, b. l. 106)

2013-06-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš G. B. pareikalauta pateikti keramikinį baltos spalvos su geltonu narcizu puodelį ir visus namuose esančius peilius (t. 2, b. l. 108).

2013-06-14 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(2908)-IS1-3187 patvirtina, kad tyrimui pateiktame puodelyje, paimtame 2013-06-03 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), sieros rūgšties (H2SO4) nerasta (t. 2, b. l. 112).

2013-07-01 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, keramikinio puodelio, šešių virtuvinių peilių ir rudos spalvos stiklinio butelio apžiūra (t. 2, b. l. 114-118, 121-124).

2013-06-13 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad dienos metu daryti parodymai su įtariamuoju G. B., adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 171-183).

2014-10-27 Ekspertizės aktas Nr. EKG 62/14(02) patvirtina, kad K. B. dėl cheminio kairės akies, veido, kaklo, krūtinės, nugaros, kairės rankos ir kairės kojos III laipsnio nudegimo, apimančio apie 15 procentų kūno paviršiaus, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 4, b.l. 79-84).

Kaltinamis G. B. pripažįsta sužolojęs sutuoktinę K. B., tačiau neigia tai padaręs tyčia, nurodo, jog nenorėjo jos nužudyti, nežinojo, koks skystis yra puodelyje, pasiūlė atsigerti, tačiau supratęs, jog nukentėjusiajai gali kilti pavojus, nedavė jai puodelio, tačiau šliukštelėjo šį skystį į veidą, tik tam kad pagąsdinti, kadangi buvo supykęs, dėl to, kad nukentėjusioji krovėsi savo daiktus, nesakė kur išeina, suprato, kad išsikrausto. Tačiau ši kaltinamojo G. B. gynybinė pozija, jog jis nežinojo, kokia medžiaga yra puodelyje ir nesikėsino nužudyti sutuoktinės yra paneigta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurie atitinka, tiek liudytojų parodymus, tiek ir rašytinę teisiamajme posėdyje ištirtą bylos medžiagą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. turėdamas tikslą nužudyti savo šeimos narį – sutuoktinę, apgaulės būdu – duodamas jai atsigerti puodelį su sieros rūgštimi ir teigdamas, jog tai yra mineralinis vanduo, siekė įtikinti ją išgerti pavojingos gyvybei cheminės medžiagos-sieros rūgšties, pastarajai atsisakius imti puodelį ir gerti, tyčia pylė skystį iš puodelio ant nukentėjusios K. B. kūno, apipildamas jai kairę akį, veidą, kaklą, krūtinę, nugarą, kairę ranką ir kairę koją, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką-siekdamas įgyvendinti tikslą nužudyti sutuoktinę, iš nugaros rankomis ją apkabino į glėbį ir dešinėje rankoje laikydamas peilį, kėsinosi juo durti nukentėjusiajai į krūtinę, dėl ko sutuoktinė priešinosi ir pagriebė už peilio geležtės bei persipjovė kairės rankos mažąjį pirštą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. 2014-10-27 Ekspertizės akte Nr. EKG 62/14(02) nustatyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

G. B. veiksmuose buvus tyčią nužudyti sutuoktinę patvirtina jo elgesys, t.y. davimas atsigerti pavojingos gyvybei cheminės medžiagos, tačiau nuketėjusiajai atsisakius, apipilant ją puodelyje buvusia medžiaga, taip pat tai, kad iš karto po to jis peiliu kėsinosi durti nukentėjusiajai į krūtinę, tačiau savo ketinimo nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji gynėsi ir priešinosi. Pažymima ir tai, kad teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios nurodyta aplinkybe, kad vonioje nebėgo vanduo, kadangi juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, tai tik parodo, jog G. B. apgalvojo savo tyčinių veiksmų eigą, kad nukentėjusioji negalėtų pasinaudojusi vandeniu ir sušvelninti sužalojimų pasekmes. Šiuo atveju, nepavykus G. B. planui, t. y. nukentėjusiajai nesutikus atsigerti jo siūlomo pavojingo cheminio skysčio ir jam apipylus nukentėjusiąją šiuo skysčiu, ji nubėgusi į vonią neturėjo galimybių nusiplauti pavojingos cheminės medžiagos.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir aptartus duomenis yra įrodyta, kad G. B. pasikėsino nužudyti sutuoktinę K. B., t.y. padarė nusikaltimą numatytą BK 22 str 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p. todėl turi atsakyti baudžiamaja tvarka.

Skirdamas bausmę bei parinkdamas jos rūšį ir dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei jos stadiją, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pasikėsino padaryti tyčinį, labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.). G. B. prieš nukentėjusiąją panaudojo pavojingus gyvybei – cheminę medžiagą (sieros rūgštį), siūlė jos atsigerti, vėliau apipylė jos kūną, ir panaudojo įrankį – peilį, kuriuo kėsinosi durti nukentėjusiajai į krūtinę, t. y. į gyvybiškai svarbią kūno vietą. Tai rodo, kad jis veikė apibrėžta tyčia, tai yra veikė siekdamas atimti gyvybę, suvokdamas keliamą grėsmę, pavojų sutuoktinės gyvybei ir sveikatai.

Teismas atsižvelgia į tai, kad G. B. anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 7), administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 8-9), į psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (t. 3, b. l. 4), iki nusikalstamos veikos padarymo, buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje (t. 3, b. l. 11), dirbantis UAB „M“, darbovietėje charaterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 9, 179), Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 6).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad nors nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiajai, jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo trukme didesnė nei BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimali riba.

G. B. Alytaus apskrities VPK NTS tyrėjos A. C. 2013-05-17 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 166, 168) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 3 353 Eur, taip pat prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti 2527 Eur.

Baudžiamojoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl G. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai K. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji K. B. pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos, grindžia tuo, kad po patirtų sužalojimų vaistams, reabilitacijai, degalams vykti į gydymo įstaigas, taip pat medicininių dokumentų vertimams išleido – 3353 Eur (t. 4, b. l. 114-174).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 115 str. 1 d. numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai patenkina civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Byloje esantys duomenys patvirtina nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą, todėl yra pagrindas nukentėjusiąjai priteisti 3 353 Eur turtinės žalos.

Taip pat prašoma nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis, bei priteisti – 2527 Eur (t. 4, b. l. 175-177). Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad byloje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusioji patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau matyti, jog pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai paatvirtina tik išlaidas dėl 2 172,15 Eur (7500 Lt) (t. 4, b.l. 177-178). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., nurodytos nukentėjusiosios išlaidos, turėtos byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti, kurias patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitai, išieškomos iš kaltinamojo G. B..

Nukentėjusiosios atstovas baigiamosiose kalbose taip pat prašė priteisti negautas pajamas, po 300 Eur, kas mėnesį (t.y. minimalų mėnesio darbo užmokestį), kas sudarytų 8 700 Eur. Pažymima, kad negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti pats ieškovas (CPK 178 str.). Vadinasi, atlyginamos gali būti ne tikėtinos, bet tik realiai negautos pajamos. Šioje dalyje nukentėjusioji savo teisių realumo į negautas pajamas nepagrindė. Daroma išvada, kad nesant nurodytų duomenų pagrindžiančių negautas pajamas, teismas neturi galimybės nustatyti jų dydžio, todėl civilinio ieškinio dalyje dėl negautų pajamų priteisimo, paliekama teisė į ieškinio patenkinimą, perduodant klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka, taip neužkertant nukentėjusiajai kelio pateikus minėtus duomenis pagrindžiančius dokumentus įrodinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.)

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. B. pareiškė 300 000 Lt (86 886 eurų) ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 80-82), nukentėjusiosios atstovas advokatas baigiamosiose kalbose prašė priteisti 86 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, kita vertus, turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010; 2K-410/2013).

Bylos medžiaga patvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusioji K. B. patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kurie iš esmės pakeitė jos gyvenimo kokybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo G. B. tyčinių veiksmų, t. y. dėl nukentėjusiosios apipylimo sieros rūgštimi, jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinamu atveju nukentėjusioji K. B. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Kaip nurodo nukentėjusiosios atstovas, po patirtų sužalojimų nukentėjusioji jaučia kančias ir fizinius skausmus, šiuo metu vis dar tęsia gydymą Vokietijoje, sužalojimai neišnyks. Kaip matyti iš Ekspertizės akto Nr. EKG62/14 (02), K. B. neteko 25 proc. bendro pastovaus darbingumo dėl kairės akies vokų cheminio nudeginimo, K. B. padarytas III laipsnio, 15 procentų kūno paviršiaus nudegimas t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat nustatyta, kad nei savaime, nei taikant terapines priemones randėjimo procesas visiškai išnykti negali. Byloje esantis Sunkaus neįgalumo liudijimas patvirtina, kad K. B. nustatytas neįgalumo laipsnis yra 60 (galioja iki 2016-12) (t. 4, b. l. 174). Šiame kontekste reikia pažymėti ir tai, jog dėl patirtų sužalojimų sumažėjo ir nukentėjusiosios bendravimo galimybės.

Įvertinus išdėstytus argumentus daroma išvada, kad dėl nukentėjusiosios atžvilgiu padaryto nusikaltimo ir to pasėkoje kilusių sunkių padarinių, K. B. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, stresą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, prarado bendravimo galimybes. Visos šios aplinkybės rodo, kad K. B. patirta neturtinė žala išties yra didelė. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir panašiai, paprastai nustatoma didesnė neturtinė žala, siekianti ir 100 000 Lt (28962 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-370/2012, 2K-195/2014, 2K-333/2011, 2K-181/2011). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis (šiuo atveju kaltinamojo G. B.) sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Visos šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad dėl nusikalstamų, G. B. padarytų, veiksmų K. B. patyrė neturtinę žalą, tačiau jos dydis įvertinus sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose mažintinas iki 30 000 Eur.

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 838,88 Eur (9 802,08 Lt) atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą (t. 2, b. l. 41-42). Šios išlaidos atsirado dėl G. B. neteisėtų veiksmų, todėl jis privalo jas atlyginti Valstybinei ligonių kasai (CK 6.263 str.).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keramikinis baltos spalvos su geltonu narcizu puodelis, 6 peiliai, rudos spalvos stiklinis butelis saugomi Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje (t. 2, b. l. 120, 126) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, nes yra menkaverčiai ir savininkas jų atsiimti nepageidavo (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str., 310 str., teismas

nusprendė:

G. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti G. B. laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-05-16 iki 2013-05-17 (1 parą).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš G. B. 2 838,88 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus aštuoniasdešimt aštuonis centus) Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiosios K. B. gydymą

priteisti iš G. B. nukentėjusiąjai K. B. 3353 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt tris eurus) turtinei žalai ir 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Dalyje dėl negautų darbinių pajamų nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Išieškoti iš G. B. 2 172,15 eurų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai K. B..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: keramikinį baltos spalvos su geltonu narcizu puodelį, 6 peilius, rudos spalvos stiklinį butelį, saugomus Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius ir jų savininkui nepareiškus pageidavimo juos atsiimti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.