Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. A., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotam asmeniui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniajai specialistei J. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. M. 2016 m. sausio 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053505358,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas L. A. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2016 m. sausio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053505358, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalies sudėties ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad policijos pareigūnai, rinkdami duomenis, apklausė asmenį, pateikusį vaizdo medžiagą, tačiau išsiaiškino ne visas reikiamas aplinkybes – nesiaiškino, dėl kokių motyvų buvo daromas vaizdo įrašas, koks registratorius naudotas, ar yra medžiagos originalas, koks buvo automobilio greitis. Skundą padavęs asmuo taip pat nurodė, kad abejonių dėl vaizdo įrašo patikimumo kelia ir faktas, jog nesutampa data ir laikas. Be to, siekiant konstatuoti, kad asmuo vairavo pavojingai ir chuliganiškai, nepakanka nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti įrodytos ir chuliganiškos paskatos. Byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad jis važiuodamas automobiliu būtų šiurkščiai pažeidęs viešąją tvarką ar savo veiksmais rodęs aiškų visuomenės ir eismo dalyvių negerbimą, todėl negalima daryti neginčijamos išvados, jog pagrindine gatve važiavęs automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti vengiant susidūrimo (3-6 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas skundą padavęs asmuo L. A. skundą palaikė, teismui parodė, kad apie įvykį, dėl kurio buvo surašytas skundžiamas nutarimas, sužinojo tik 2015 m. gruodžio pabaigoje. Įvykio dieną vairavo automobilį VW Glf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažinėjo į pagrindinį kelią, parodė posūkį ir įsiliejo į mašinų srautą. Nesutiko, kad savo veiksmais sukėlė avarinę situaciją, kitas automobilis įvykio metu staigiai nestabdė (47-48 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad surašė skundžiamą nutarimą. Skundą padavęs asmuo dalyvavo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime, peržiūrėjęs vaizdo įrašas L. A. pripažino, jog turėjo praleisti kitą automobilį. Tai nebuvo tik kelio nedavimas, kita transporto priemonė dėl L. A. veiksmų buvo priversta staigiai stabdyti (48-49 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. P. parodė, kad įvykio dieną važiavo pagrindiniu keliu, jam degė žalias šviesoforo signalas. Tuo metu iš dešinės pusės, iš šalutinio kelio į pagrindinį rikiavosi skundą padavusio asmens mašina, dėl tokių veiksmų jis turėjo stabdyti, jei nebūtų stabdęs, tai būtų atsitrenkęs. Pažeidimą užfiksavo vaizdo registratoriumi, vaizdo registratoriumi užfiksuotas laikas galėjo skirtis nuo pažeidimo padarymo laiko dėl vasaros/žiemos laiko kaitos, įvykis galėjo būti apie 13 val. 34 min. (49 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053505358 esančios medžiagos nustatyta, kad L. A. buvo nubaustas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 3 d., 13 val. 34 min., Kaune, vairavo transporto priemonę Volkswagen Golf Variant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinės (duomenys neskelbtini) g. į pagrindinę (duomenys neskelbtini) g., nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) g. važiuojančio automobilio, sudarydamas kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ir priversdamas šio automobilio vairuotoją staiga stabdyti vengiant susidūrimo, taip sukeldamas pavojingą situaciją. 2016 m. sausio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. M., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo L. A. buvo pripažintas pažeidęs KET 4, 5, 8, 1 priedo II skyriaus Nr. 203, 9 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, bei nubaustas 175 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 15053505358 - 1 b.l.).

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“

KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 1 priedo II skyriaus ženklas Nr. 203 numato, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu.

Teismo posėdžio metu apklaustas skundą padavęs asmuo L. A. nesutiko su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį, teismui parodė, kad jo vairavimas ir padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neprivertė pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio vairuotojo staiga stabdyti (47-48 b.l.), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo skunde išdėstytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. Skundą padavusio asmens kaltę patvirtina, visų pirma, teismo posėdžio metu liudytoju apklausto D. P. parodymai, jis teismui parodė, kad įvykio dieną važiavo pagrindiniu keliu degant žaliam šviesoforo signalui, tuo metu iš šalutinio kelio išvažiavo L. A. vairuojamas automobilis, dėl to jis buvo priverstas stabdyti (49 b.l.). D. P. nurodytas aplinkybes patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053505358 esantis vaizdo įrašas (29 b.l.), iš kurio matyti, kaip tamsios spalvos automobilis VW Golf Variant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinės gatvės į pagrindinę, nepraleido ja važiuojančio automobilio, sudarė kliūtį, todėl automobilis, kuriame sumontuotas vaizdo registratorius, turėjo staiga stabdyti, siekdamas išvengti susidūrimo. Šie administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu patikrinti duomenys patvirtina, jog būtent dėl skundą padavusio asmens veiksmų - Kelių eismo taisyklių 1 priedo II skyriaus ženklo Nr. 203 nepaisymo, įtvirtinančio, jog vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu – kilo pavojinga situacija, privertusi kitą eismo dalyvį, t. y. važiuojantį pagrindiniu keliu D. P. staigiai stabdyti, būtent L. A. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis, ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytomis, pasekmėmis. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui ar pavojingos situacijos sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti (2015 m. lapkričio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-667-719/2015).

Asmuo, naudojantis padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, privalo laikytis nustatytų Kelių eismo taisyklių, kurių bendruosiuose nuostatuose nurodyta, kad „Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“ (Kelių eismo taisyklių 4 p.), taigi, L. A. vairuodamas automobilį ir norėdamas iš šalutinio kelio įvažiuoti į pagrindinį, privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiavusioms transporto priemonėms. ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tiesiogine tyčia, tiek netiesiogine tyčia ar esant neatsargiai kaltės formai (2016 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-414-594/2016). L. A., iš šalutinio kelio išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, neįsitikęs, jog tai daryti saugu, elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai, ir toks vairavimas kėlė pavojų savo ir kitų žmonių saugumui.

Savo skunde L. A. nurodo, kad vaizdo registratoriaus naudojimas turi būti įvertintas asmens duomenų apsaugos požiūriu ir negali būti jo kaltės įrodymas. Teismas pažymi, kad asmens duomenų tvarkymui naudojant vaizdo registratorius šiuo metu taikomas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, o teisę į privatų gyvenimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublik?s civilinis kodeksas. Lietuvos Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo, žmogaus privataus gyvenimo ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Pažymėtina ir tai, jog D. P. filmuotos vaizdo medžiagos niekur viešai neskelbė, o perdavė ją policijos pareigūnams pažeidimams kvalifikuoti. Be to, nufilmavus asmens vairuojamą automobilį, o ne asmenį, minėto įstatymo nuostatos nepažeidžiamos, o vaizdo registratoriumi užfiksuotas pažeidimas laikytinas įrodymu ATPK 256 straipsnio prasme (2015 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-666-337/2015).

Skundą padavęs asmuo skunde taip pat nurodė, kad nėra nustatytas tikslus pažeidimo laikas, kadangi skundžiamame nutarime nurodyta, jog pažeidimas padarytas 2015 m. lapkričio 3 d. 13 val. 34 min., o vaizdo registratoriumi užfiksuotas laikas yra padarytas 2015 m. lapkričio 3 d. 12 val. 34 min., tačiau teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. P. patvirtino, kad įvykis įvyko padarytas 2015 m. lapkričio 3 d. 13 val. 34 min., o šis laikas nesutampa su vaizdo registratoriuje užfiksuotu dėl žiemos laiko įvedimo ir laikrodžių persukimo, ši aplinkybė savaime nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto L. A. administracinės atsakomybės ir nepaneigia paties administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto.

Visi šie duomenys objektyviai pagrindžia L. A. kaltę dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. M., priimdamas skundžiamą nutarimą, nustatė pažeidėjo L. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), nenustatė jo atsakomybė lengvinančių aplinkybių ir paskyrė sankcijoje numatytą artimo baudos vidurkiui dydžio baudą ir artimos vidurkiui trukmės specialiosios teisės atėmimą, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog L. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. M. 2016 m. sausio 27 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053505358 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o L. A. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. M. 2016 m. sausio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053505358 nepakeistą ir L. A. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 15053505358, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.