Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria buvo netenkintas jo skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2015 m. birželio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2015-06-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d. ir jam paskirta nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. S. buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 24 d. 11.01 val. vairuodamas automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje pažymėtoje ženklais geltoname fone (Avaringa sankryža), esant kelio ženklui Nr. 329 (ribotas greitis 70 km/h), esant kelio ženklui Nr. 325 (Lenkti draudžiama), lenkė automobilį esant ištisinei ženklinimo linijai, kur matomumas mažesnis negu 100 metrų, persirikiuodamas neparodė atitinkamo posūkio signalo. Važiuodamas toliau, 11.04 val., atsisukus link (duomenys neskelbtini) miesto, važiuodamas ant viaduko lenkė kitą automobilį nerodydamas atitinkamo posūkio signalo ir lenkė esant ištisinei ženklinimo linijai, tokiais veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8,82, 82.2, 140, 140.1, 140.3, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. A. S. apeliaciniame skunde kelia savo administracinės atsakomybės klausimą, tvirtindamas, kad minimo pažeidimo nėra padaręs bei jo veiksmai turėtų būti vertinami tik kaip kelio ženklų nesilaikymas, pagal ATPK 124¹ str. 3 d.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamą teismo nutartį bei apeliacinį skundą, sprendžia, kad byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad R. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., todėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2015-06-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 124² str. 2 d., o Rokiškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. S. skundą, pagrįstai jo netenkino. Apygardos teismas pažymi, kad skundžiamą nutartį apylinkės teismas priėmė remdamasis byloje esančių duomenų visuma, tai yra tiek liudytojo D. J. parodymais, tiek byloje esančiu vaizdo įrašu, tiek paties patraukto administracinėn atsakomybėn R. S. parodymais, ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos pagrindu sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra neabejotinai patvirtinta R. S. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, tai yra chuliganišką vairavimą, bei perkvalifikuoti jo veiksmus pagal ATPK 124¹ str. 3 d. nėra pagrindo. Pažymėtina, jog apeliantas skundu kelia tuos pačius klausimus, kaip ir apylinkės teismui, į kuriuos jau buvo detaliai atsakyta. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Visgi papildomai pažymėtina, jog byloje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti R. S. padaryti pažeidimai, apylinkės teismo buvo tinkamai, laikantis įstatymo reikalavimų, ištirtas bei pagrįstai pripažintas įrodymu. Nors apeliantas tvirtina, jog Institucija bei teismas vertino skirtingus vaizdo įrašus (iš tiesų byloje yra pateiktos dvi vaizdo įrašo kopijos), tačiau iš jų matyti, jog juose nuo įrašo pradžios iki pabaigos užfiksuoti tie patys įvykiai, tik viename iš įrašų tam tikrais momentais vaizdas yra sulėtintas siekiant, jog būtų matomi automobilio valstybiniai numeriai ir šios aplinkybės apelianto veiksmų vertinimo nekeičia bei priešingų išvadų dėl padarytų pažeidimų daryti neleidžia. Tuo labiau, kad apelianto skundą nagrinėjęs teismas teismo posėdžio metu apklausė pažeidimą mačiusį bei jį savo automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi užfiksavusį liudytoją D. J.. Liudytojas parodė, jog važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) padarė kairį posūkį link (duomenys neskelbtini). Pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) iš dešinės pusės, kiek toliau, važiavo kitas automobilis, kuris jį aplenkė pažeisdamas kelių eismo taisykles, nes ten lenkti negalima, yra ženklai ir ištisinė linija. Automobilis nutolo, o jis važiavo tolyn link (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) viaduku minėtą automobilį prisivijo, jis važiavo priešais, vėl kirto ištisinę liniją, nerodė posūkio, kaip ir pirmą kartą, ir nuvažiavo toliau. Jis važiavo maksimaliu leistinu greičiu 70 km/h, o jį aplenkęs automobilis važiavo greičiau, tačiau to įrodyti negali. Tam kad būtų galima įžiūrėti pravažiuojančio automobilio numerius, vaizdo įrašą sulėtino, tačiau taip pat pateikia ir originalų vaizdo įrašą (52-54 b.l.). Apeliantas taip pat, kaip ir skunde apylinkės teismui, tvirtina, jog vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdas negalėjo būti jo kaltės įrodymu, kadangi jis padarytas pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas bei negali būti demonstruojamas viešosiose vietose. Tačiau į šį argumentą apeliantui jau buvo išsamiai atsakyta skundžiama teismo nutartimi, todėl šioje dalyje teismas nebesikartoja, visgi papildomai pažymėtina, jog nufilmavus asmens vairuojamą automobilį, o ne asmenį, minėto įstatymo nuostatos nepažeidžiamos, o vaizdo registratoriumi užfiksuotas pažeidimas laikytinas įrodymu ATPK 256 str. prasme.

Dėl apelianto veiksmų vertinimo pagal ATPK 124² str. 2 d., tai yra kaip chuliganiško vairavimo, apygardos teismas pažymi, jog, kaip pagrįstai buvo konstatuota ir skundžiamoje nutartyje, nustatyta, jog R. S. padarė keletą iš esmės analogiškų pažeidimų – lenkė esant ištisinei ženklinimo linijai, kur lenkti yra draudžiama, persirikiuodamas neparodė atitinkamo posūkio signalo, bei juos atliko per pakankamai trumpą laiką, nedidelėje kelio atkarpoje. Kaip teismo posėdžio metu parodė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs bei nutarimą priėmęs policijos pareigūnas, vienas pažeidimų momentas buvo užfiksuotas ties sankryža į (duomenys neskelbtini) pusę, „o tai avaringiausia sankryža (duomenys neskelbtini) rajone, kur žūsta žmonės, kadangi sukant į (duomenys neskelbtini) arba į (duomenys neskelbtini) yra kalniukai ir nėra matomumo. Sankryžoje pastatyti kelio ženklai, kad tai avaringa sankryža, ribotas greitis, lenkti draudžiama, ištisinės ženklinimo linijos. Ten net 100 metrų matomumo nėra“. Iš apelianto pateikiamų pasiteisinimų matyti, jog jo veiksmus nulėmė menkavertės priežastys – apelianto vertinimu, itin lėtai važiuojantys automobiliai, nors iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog jame užfiksuotos transporto priemonės juda panašiu greičiu bei nė viena iš jų, kaip kad tvirtina pažeidėjas, nesudarė jam tokios kliūties, kurią jis būtų privalėjęs staiga apvažiuoti pažeisdamas KET reikalavimus. Beje, esant tokiai situacijai KET vairuotojui numato visiškai priešingą pareigą (KET 128 p.). Taigi, pritartina apylinkės teismo pozicijai, jog aplinkybė, kad vienu metu padaręs kelis pažeidimus, R. S. per trumpą laiką padarė vėl tokius pačius pažeidimus kitoje kelio atkarpoje, tik įrodo, kad jis ignoruoja visuotinai priimtas taisykles, o transporto priemonių lenkimas itin avaringoje sankryžoje, kur matomumas mažesnis nei 100 metrų, neleidžia pažeidėjo veiksmus vertinti kitaip nei chuliganiškai. Tuo labiau, kad lenkimas kelio ruože, kur tai daryti draudžiama (avaringoje sankryžoje ar ant viaduko), pats savaime yra itin pavojingas, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Dėl skunde dėstomų KET punktų pažeidimų apygardos teismas sutinka, jog apeliantui inkriminuoto KET 8,82 p. nėra, tačiau matyti, jog šie skaičiai yra atskirti kableliu bei R. S. buvo inkriminuoti atskiri KET 8 bei 82 punktų pažeidimai, kurie kartu su kitais pažeistais KET punktais apeliantui buvo inkriminuoti tinkamai, juose apibrėžiant R. S. inkriminuotų pažeidimų esmę. Įvertinant tai, jog ir pats R. S. pripažįsta padaręs užfiksuotus KET pažeidimus, tik nesutinka su jų juridiniu vertinimu, apygardos teismas plačiau ties pažeidėjui inkriminuotais KET reikalavimų pažeidimais nepasisako.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl keisti ar naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.