Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Kelių policijos valdyba) apeliacinį skundą dėl 2016 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo nutarimo L. A. (toliau – L. A.) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. 2016 m. sausio 27 d. Kelių policijos valdybos nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d. ir nubaustas 175 (vieno šimto septyniasdešimt penkių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 3 d., 13.34 val. Kaune, vairuodamas automobilį VW Golf Variant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš šalutines (duomenys neskelbtini) gatvės į pagrindinę - (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido ja važiuojančio automobilio, sudarydamas kliūtį ir taip priversdamas šio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti vengiant susidūrimo, taip sukeldamas pavojingą situaciją. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9 p. ir 1 priedo II sk. Nr. 203 reikalavimus.

Nesutikdamas su priimtu sprendimu, L. A. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju L. A. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios padaryti ATPK 124² str. 1 d. įtvirtintą teisės pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. A. atžvilgiu nutraukė.

Institucijos įsitikinimu, L. A. kaltę jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme neabejotinai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus aiškiai matyti, jog nagrinėjamu atveju L. A. sudarė pavojingą situaciją, kurios metu D. P. buvo priverstas staigiai stabdyti savo vairuojamą automobilį, kad išvengtų avarinės situacijos. Tokie L. A. veiksmai sukėlė realią grėsmę eismo saugumui, nes eismas buvo sutrikdytas, nevyko įprasta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.).

Išnagrinėjus byloje surinktą medžiagą, daroma išvada, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, iš esmės neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ATPK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).

Sutinkamai su nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, L. A. 2016 m. sausio 27 d. Kelių policijos valdybos nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 124² str. 1 d., numatantį administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime teisingai nustatė, kad L. A. buvo kaltinamas vienos iš alternatyvių minėto straipsnio dispozicijoje numatytų veikų padarymu: KET pažeidimu, sukėlusiu pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti, siekiant užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad minėtas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.

Kaip jau minėta, administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ATPK 124² str. 1 d. dispozicijos analizė, leidžia teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tiesioginės tyčios nagrinėjamu atveju nereikalaujama. L. A. inkriminuotas pažeidimas galimas ir netiesioginei tyčiai ar esant neatsargiai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formai, todėl vien šiuo pagrindu byla negalėjo būti nutraukta. Tuo tarpu kitos aplinkybės, leidžiančios patvirtinti ar paneigti, kad buvo padarytas aptariamas (ar kitas) pažeidimas apylinkės teismo nutarime nėra įvertintos, nors pačiame nutarime konstatuojama, kad L. A. pažeidė KET, tačiau iš nutarimo nėra aišku, kokį KET pažeidimą nustatė apylinkės teismas. Apylinkės teismas padaręs išvadą, kad minimam pažeidimui reikalinga tiesioginė tyčia, priėmė nutarimą administracinės bylos teiseną pagal ATPK 124² str. 1 d. nutraukti, iš esmės nepasisakęs dėl kitų L. A. apylinkės teismui pateikto skundo argumentų (pvz. įrodymų leistinumo ir pakankamumo), nors kaip jau minėta konstatavo, kad neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė KET.

Kaip matyti iš nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, jame nurodyta, kokie veiksmai laikomi pažeidimu, t. y. tai, jog pažeidėjas išvažiuodamas iš šalutinės gatvės nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, sudarydamas jai kliūtį ir aprašytos šio pažeidimo pasekmės (leidžiančios pažeidimą kvalifikuoti pagal būtent pagal ATPK 124 ² str. 1 d.), – sukelta pavojinga situacija, nes pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, tačiau apylinkės teismas dėl šių aplinkybių vėlgi iš esmės nepasisakė, apsiribodamas tyčios analize, tačiau neįvertino aplinkybės, kad net jei nekilo aukščiau aptartos pasekmės, kurių pagrindu pažeidimas buvo kvalifikuotas pagal ATPK 124² str. 1 d., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose galimai yra kito tiek nutarime, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo sudėtis, apie ką buvo užsiminta ir apylinkės teismui pateiktame skunde.

Šiame kontekste pažymėtina, kad ATPK 284 str. 2 d. numato, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtina ir ATPK 302 str. 1 d. 3 p., numatančiame, kad išnagrinėjęs bylą apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą;

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, nenustačius L. A. veiksmuose tiesioginės tyčios, kiti jo apeliaciniame skunde pateikti argumentai (susiję su vaizdo registratoriaus kaip įrodymo patikimumu, vaizdo įrašą pateikusio asmens apklausa ir pan.) analizuoti nebuvo, nepasisakyta dėl kitų pažeidimo sudėties požymių, padaryto KET pažeidimo ir jo kvalifikacijos (nors nutarime teigiama, kad KET pažeista buvo), administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-16-693/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 kovo 18 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.