- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- ATP-667-719/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Artūras Dilys Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. lapkričio 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 1 dalį galutine nuobauda – 115 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad jis 2015 m. liepos 22 d. apie 15.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį paeiliui padarė kelis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, t. y. atlikdamas lenkimo manevrą nerodė įspėjamųjų posūkio signalų ir rankų pagalba naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tuo sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir pavojingą situaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Šį nutarimą Pažeidėjas apskundė apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi Pažeidėjo skundo netenkino ir Institucijos 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą paliko galioti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas iš esmės prašo sušvelninti jo teisinę padėtį – neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti šios nuobaudos terminą trumpesnį nei numatyta sankcijoje. Jis cituoja ATPK 30, 30¹, 30², 31, 124², 284, 302¹¹ straipsnius, skundžiamą nutartį, dėsto teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodo įvykio aplinkybes ir mano, kad policijos pareigūnas ir apylinkės teismas formaliai vertino bylos duomenis ir netinkamai individualizavo jo atsakomybę, todėl jam buvo paskirta per griežta nuobauda, neatitinkanti pažeidimų pobūdžio, pavojingumo laipsnio, jo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. Nurodo, kad jis pripažįsta padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, dėl jų gailisi, pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jie nesukėlė jokių neigiamų padarinių, žalos ar avarinių situacijų, paskirtą baudą jau sumokėjo, todėl apibendrindamas visus bylos duomenis Pažeidėjas mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti šios nuobaudos terminą trumpesnį nei numatyta sankcijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Ji cituoja 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą, skundžiamą nutartį ir nurodo, kad Pažeidėjo padaryti pažeidimai yra vieni iš grubiausių pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Neatsakingas Pažeidėjo vairavimas galėjo turėti skaudžių pasekmių ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, Pažeidėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, jis už įvairius KET pažeidimus baustas 10 kartų, taip pat pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį. Apibendrindama šias aplinkybes Institucija mano, kad netenkindamas Pažeidėjo skundo apylinkės teismas priėmė teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkantį procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pažeidėjas skundu neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės pažeidus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus KET punktus. Pažeidėjas iš esmės nesutinka su skundžiama nutartimi ir Institucijos nutarimu iš esmės manydamas, kad buvo netinkamai individualizuota jo atsakomybė ir jam buvo paskirta per griežta administracinė nuobauda.
Pažeidėjas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos arba skirti ją švelnesnę, nei numato įstatymas. Tačiau susipažinęs su visomis šioje administracinio teisės pažeidimo byloje įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti Pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę už įstatyme numatytą nuobaudą ar visai jos neskirti. Visos esminės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismui jau buvo žinomos. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės – pažeidimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis, pavojingų ar žalingų pasekmių nebuvimas, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, Pažeidėjo asmenybė, jo darbo pobūdis, paskirtos baudos sumokėjimas, teisingumo ir protingumo kriterijai ir kt. – iš tiesų yra svarbios ir jas Institucijos pareigūnas bei apylinkės teismas jau įvertinto individualizuodamas Pažeidėjui paskirtas pagrindinę ir papildomą nuobaudas, nes jam už pažeidimus buvo paskirtos minimali piniginė bauda ir minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimas. Naujų esminių aplinkybių, turinčių įtakos atsakomybės individualizavimui, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui, kurių šis teismas neįvertino ir kurias reikėtų iš naujo vertinti apeliacinės instancijos teismui, apeliaciniame skunde Pažeidėjas nenurodė.
Žemesnės instancijos teismas
Tačiau skundžiama apylinkės teismo nutartis keičiama kitu pagrindu.
ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog <...> KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2015 m. liepos 22 d., apie 15.30 val. vairuodamas automobilį ir atlikdamas lenkimo manevrą Pažeidėjas nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, o taip pat rankų pagalba naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tokiais savo veiksmais Pažeidėjas iš tiesų pažeidė KET 20 ir 82.2 punktų reikalavimus. Šiuo atveju ginčo dėl faktinių aplinkybių nekyla, t. y. byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad Pažeidėjas išties padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus, pats Pažeidėjas pripažįsta tai. Bet Institucijos pareigūnas ir apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo minėtus pažeidimus.
Surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimdama nutarimą Institucija manė, jog Pažeidėjo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti būtent pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, t. y. kad jis padarė KET pažeidimus, sukėlusius grėsmę eismo saugumui ir sudariusius pavojingą situaciją, o taip pat kitus KET pažeidimus. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas iš esmės pritarė tokiai Institucijos pozicijai. Tačiau išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, skundžiamą nutarimą bei apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Pažeidėjo atlikti veiksmai neteisingai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį – jie turėjo būti kvalifikuoti tik pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį (du pažeidimai).
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui ar pavojingos situacijos sudarymo konstatavimui nėra būtinas asmens, kuris dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų turėjo staigiai keisti judėjimo kryptį ar greitį, pranešimas. Šių faktų konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, jog esant tokiai situacijai, kai asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal skirtingus ATPK straipsnius, kurių vienas yra griežtesnis, grėsmės eismo saugumui ar pavojingos situacijos sudarymo sudėties požymis turėtų būti aiškiai ir konkrečiai nurodomas, motyvuojant, kodėl būtent šioje situacijoje asmens veiksmai turėtų būti vertinami griežčiau, t. y. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, o ne pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę tik už tai, kad buvo padaryti KET pažeidimai. Nagrinėjamu atveju, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime, nei skundžiamoje nutartyje, nei administracinės bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog padarydamas pirmiau paminėtus KET reikalavimų pažeidimus Pažeidėjas realiai sukėlė grėsmę eismo saugumui ar sudarė pavojingą situaciją. Vien pačių KET pažeidimų nustatymas, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, savaime negali būti pripažintas grėsme eismo saugumui ar pavojinga situacija.
Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Pažeidėjas nusižengė šviesiu paros metu, esant geram matomumui, kai eismas nebuvo pakankamai intensyvus ir aplinkiniai aiškiai matė Pažeidėjo atliekamus manevrus, kas šiuo atveju, kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia vertinti, jog Pažeidėjo veiksmai nebuvo tiek grėsmingi ir pavojingi, kad juos būtų galima kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, nors jie ir neigiamai charakterizuoja Pažeidėjo asmenybę bei rodo nepakankamą jo vairavimo kultūrą.
Įvertinęs visus byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Institucija ir apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo Pažeidėjo veikas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį, kadangi nėra įrodytas grėsmės eismo saugumui sukėlimo ir pavojingos situacijos sudarymo faktas, o taip pat Pažeidėjas nepadarė jokių kitų, išskyrus tik du pirmiau paminėtus, pažeidimų. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas keičiami Pažeidėjo veikas perkvalifikuojant pagal atitinkamas teisės normas.
Skirdamas nuobaudas Pažeidėjui apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tas pačias, Institucijos ir apylinkės teismo jau įvertintas aplinkybes, turinčias reikšmės Pažeidėjo atsakomybės individualizavimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį.
Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą – A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu:
- pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį (už KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą) ir nubausti 28 eurų bauda;
- pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį (už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą) ir nubausti 28 eurų bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi skirti A. V. galutinę nuobaudą – 40 (keturiasdešimties) eurų baudą.
Kitą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.