Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. K., jos atstovei advokatei Gintarei Leškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: jis 2018 m. gegužės 30 d., apie 16.45 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Ozo gatve eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, pažymėta raide „A“ ir „4+“, link prekybos centro „Akropolis“, artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios už sankryžos su Siesikų gatve, kurios matomumą ribojo gretimose juostose sustoję automobiliai, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio, turėdamas pareigą „...duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiamam eiti signalui...“, nepraleido perėją nespėjusios pereiti pėsčiosios M. K., kuri kirto kelio važiuojamąją dalį degant draudžiamam šviesoforo signalui, ją partrenkė ir sužalojo. Kelių eismo įvykio metu nukentėjo pėsčioji M. K. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 31, 28 punktų reikalavimus bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 30 d., po darbo važiavo paimti vaikų iš darželio, mokyklos, paėmus juos važiavo link namų, Buivydiškių gatvėje buvo labai didelis kamštis, todėl persirikiavo į A juostą. Pamatė, kad užsidegė žalias šviesoforo signalas, matė, kad priekyje, antroje eismo juostoje, pajudėjo automobilis. Kai jo automobilis susilygino su tuo automobiliu, pamatė, kad iš kairės pusės bėgo mergaitė, bandė sukti vairą į dešinę, kad išvengtų susidūrimo, tačiau nepavyko, todėl partrenkė mergaitę. Dėl to labai gailisi ir norėtų atsiprašyti motinos. Greitis buvo apie 50 km/h. Važiavo po darbo, darbo laikas nėra reglamentuotas, yra direktorius, būna, kad tenka dirbti ir vakarais. Naudojasi įmonės transportu, tai vienintelė transporto priemonė, ir savo reikmėms, ir darbui naudoja tą patį automobilį. Savanoriškai atlygino nukentėjusiajai 1000 Eur, jeigu teismas nustatys daugiau, tuomet įsipareigoja atlyginti. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti sutuoktinės motinai L. G.. Jis su L. labai artimai bendrauja, ji tapo kaip antra mama, po to įvykio jai paskambino, pakalbėjo, ji su uošviu atvažiavo. L. G. yra jam autoritetas, turi didelę gyvenimo patirtį, atsakingas žmogus, neteista, nebausta. Jo mėnesinės pajamos yra 720 eurų, bandys atlyginti teismo priteistą žalą, gal paskolą paims, gal iš artimųjų kažkas padės. Neprieštarauja tam, kas nurodyta byloje, tiesiog jam pasirodė, kad tas automobilis antroje juostoje pajudėjo ir tai jį suklaidino, tačiau savo atsakomybės nevengia. Jis nematė, kokiam šviesoforo signalui degant pėsčioji išėjo į kelią.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja L. G. parodė, kad V. žino nuo pat vaikystės, kartu gyveno viename kaime, gyveno labai geroje ir pavyzdingoje šeimoje ir pats yra geras, atsakingas, gailestingas, labai myli vaikus, priklauso tėvų komitetui, myli ne tik savo vaikus, bet ir kitus vaikus. Tą nelaimingą dieną jis paskambino, ji atvyko, matė, kad V. gailisi, labai išgyvena. Gali užtikrinti, kad jis tikrai gailisi ir daugiau nebus tokių nelaimingų atsitikimų jo gyvenime, todėl labai prašo atleisti V. nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti ją laiduotoja. V. dažnai jai skambina, bendrauja ir darbiniais klausimas ir šeimyniniais. Padės ir finansiškai, ir morališkai V. ateityje. Mano, kad yra V. autoritetas, jis labai dažnai skambina, klauso jos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. K. parodė, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Jai atlyginta turtinė žala, taip pat neturtinės žalos iš draudimo gavo 5000 eurų ir iš kaltinamojo 1000 eurų. Nuo 4 metų dukrą augina viena, su tėvu nebendrauja, išlaikymas nėra priteistas. Prašo priteisti 3000 eurų neturtinės žalos, kadangi du mėnesius nedirbo. Vienerius metus kas savaitę vaiką vedžiojo pas gydytojus. 3000 eurų prašo priteisti dėl patirtų išgyvenimų. Kas mėnesį, kas du lankosi su dukra pas ortodontą, ji nešioja ortodontinį prietaisą, turi jį prižiūrėti, 10 metų turės tą daryti, o po metų turės stumdyti dantis, dėti briketus, kad išsaugotų tą kaulą, nes organizmas gali jį panaikinti kaip nereikalingą, o dabar įstatyti dantų negali, nes kaulas ir visas organizmas auga. Mergaitės psichologinė būsena labai sunki, negali niekur savarankiškai eiti, bijo eiti viena keliu, bijo dviračių takų, visur turi lydėt vaiką, į būrelius, pas draugus. Ji negali pilnavertiškai gyventi, nustojo lankyti būrelį, nes tam tikri garsai jai neišeina, ji turi estetinių problemų, negali normaliai šypsotis, labiau uždara, dažniau verkia, visiškai kitas vaikas po šito įvykio. Ji lankė teatro būrelį, tačiau negali dabar ištarti tam tikrų garsų, todėl išėjo. Laikas, kai jos vaiką tyrė, buvo ilga nežinomybė, 6 val. gydytojai iš viso nieko nesakė, nežinojo, ar vaikas išgyvens, gydytojai tyrė vaiką, darė visus tyrimus ir tik Dievo dėka vaikas liko gyvas, jam pasisekė išgyventi. Dukra ėjo per žalią šviesoforo signalą, be to, ji ėjo, o ne bėgo. Tai jai pasakojo ne tik vaikas, bet ir liudytojai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. L. parodė, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 16.45 val., vairuodamas įmonei priklausantį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Justiniškių mikrorajono iš vaikų darželio, link PC Akropolis Ozo gatve. Ties sankryža su Siesikų gatve jis važiavo pirma eismo juosta, t. y. 4 plius. Jis važiavo su trimis vaikais. Jo eismo juosta buvo tuščia, priekyje jo juosta automobiliai nevažiavo. Artėjant prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties sankryža su Siesikų stabtelėjo, kadangi iš Siesikų gatvės ruošėsi išsukti lengvasis automobilis, kurį vairavo moteris. Moteris prie sankryžos sustojo ir jis pravažiavo tiesiai, kadangi dar neprivažiavus sankryžos su Siesikų gatve matė, kad jam dega žalia šviesa, todėl drąsiai važiavo. Jam atrodė, kad antroje eismo juostoje stovintis automobilis Toyota Land Cruiser pajudėjo, todėl po pristabdymo pradėjo drąsiai važiuoti dėl to, kad iš tolo matė, kad jam dega žalia šviesoforo spalva, pėsčiųjų perėjoje neturėtų būti. Privažiavus prie pat pėsčiųjų perėjos, susilyginus jo automobilio priekine dalimi su automobilio Toyota Land Cruiser esančio antroje eismo juostoje priekine dalimi, jis pamatė kad jam iš kairės per perėją bėga mergaitė, ji staigiai iššoko į jo eismo juostą. Jis staigiai stabdė ir suko į dešinę. Partrenkimo išvengti nepavyko, kadangi mergaitė bėgo tiesiai į jo vairuojamą automobilį. Mergaitę partrenkė automobilio priekinės dalies kairiu kampu. Mergaitė nukrito į kairę ant jo eismo juostos kairės pusės ir liko gulėti ant nugaros, galva buvo nukreipta link dešinės kelio važiuojamosios dalies pradžios. Mergaitei partrenkimo metu iš rankų iškrito mobilaus ryšio telefonas, išsimėtė jo dalys. Jis dar pavažiavo į priekį. Prieš partrenkimą jis vairavo automobilį apie 50 km/h greičiu. Jis išlipęs iš automobilio priėjo prie mergaitės, prie mergaitės jau buvo pribėgęs vyras, Toyota Land Cruiser vairuotojas. Vyras laikė mergaitę, prie mergaitės buvo dar dvi moterys, kurios suteikinėjo pagalbą. Jis skambino pagalbos telefonu 112 ir kvietė greitąją. Mergaitė buvo sąmoninga, šaukėsi mamos, jai buvo kruvinas veidas. Į įvykio vietą atvyko medikai, o mergaitės mama atėjo viena po 15-20 minučių po įvykio. Jis bandė susisiekti su mergaitės mama, tačiau ji bendrauti atsisakė (1 t., b. l. 146).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 16.45 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos (važiavo link PC Akropolis), antroje eismo juostoje. Jo automobilis buvo pirmas kolonoje prie pėsčiųjų perėjos. Laukdamas, kol pradės degti leidžiamas šviesoforo signalas, matė kaip jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją eina mergaitė. Mergaitė vieną kelio pusę perėjo degant žaliam šviesoforo signalui. Mergaitė ėjo per kelią nesustodama salelėje. Kai mergaitė įžengė į perėją degė raudona šviesa, žmonių perėjoje jau nebuvo, žmonės jau buvo perėję kelią. Jis ir trečioje eismo juostoje stovėjęs automobilis praleido mergaitę, kadangi matė kaip ji įžengė į perėją. Mergaitė pasižiūrėjo, kad jie ją praleidžia ir ėjo žiūrėdama į Akropolio pusę, ji negalėjo matyti atvažiuojančio automobilio. Nors jiems degė žalias šviesoforo signalas, jie nepajudėjome iš vietos, kadangi praleidinėjo mergaitę. Mergaitei einant per perėją pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė kaip eismo juosta skirta autobusams, atvažiuoja tamsios spalvos Toyota Land Cruiser markės automobilis, valst. Nr. nežino. Jis suprato, kad jo vairuotojas nemato mergaitės ir ją nutrenks. Jis pradėjo signalizuoti garso signalu. Susuko vairą į dešinę ir norėjo džipui užkirsti kelią. Tačiau nespėjau. Tuo metu mergaitė atsisuko į jų pusę. Mergaitė tuo metu buvo tarp antros ir trečios juostų. Mergaitė pamatė džipą ir rankomis užsidengė veidą. Mano, kad džipas važiavo apie 60 km/h greičiu ir nestabdė. Toyota Land Cruiser automobilio vairuotojas staigiai suko į dešinę, tačiau nespėjo ir mergaitę kliudė kairės pusės bamperio kampu. Mergaitė nuo smūgio pakilo į orą ir krito kniūbsčia ir liko gulėti autobusų eismo juostoje. Jis mergaitę paguldė ant nugaros, kadangi buvo be sąmonės. Kai atgavo sąmonę pradėjo springti, tada paguldė ant šono. Jis laikė mergaitės galvą, o dvi moterys suteikinėjo pagalbą. Mergaitė rankose nešėsi mobilaus ryšio telefoną ir piniginę, ant pečių nešėsi kuprinę. Nuo smūgio iš rankų iškrito mobilaus ryšio telefonas ir piniginė. Jos daiktai buvo šalia mergaitės. Moterys surinko daiktus. Įvykio vietoje policijos pareigūnams paliko savo duomenis. Mergaitė eidama per perėja telefonu nekalbėjo (1 t., b. l. 32, 59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. G. parodė, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 16.45 val., vairuodama automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Šeškinės sporto klubo IMPULS link PC AKROPOLIS. Ji važiavo antra (vidurine) eismo juosta. Prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos stovėjo ir laukė kol užsidegs leidžiamas signalas. Ji stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, jos automobilis buvo trečias. Trečioje juostoje stovėjo automobilių kolona. Ji stebėjo vaizdą priekyje. Matė kaip užsidegus automobiliams žaliam šviesoforo signalui mažametė mergaitė įbėgo į trečią eismo juostą ir nesustodama bėgo per kelią. Trečioje eismo juostoje stovėjęs pirmas automobilis nepradėjo važiuoti, nes matė, kaip mergaitė bėga per kelią, antroje eismo juostoje pirmas automobilis pradėjo judėti tačiau spėjo sustoti, o juostoje A plius 4 (pirmoje) Toyota markės automobilis važiavo per perėją ir pamatęs mergaitę staigiai suko į dešinę, kadangi atstumas iki kliūties buvo mažas, mergaitę partrenkė automobilio priekinės dalies kaire puse. Toyota automobilio greitis buvo nedidelis, todėl mergaitė persisuko ir nugriuvo prie automobilio. Ji iškart, kai pamatė, kad mergaitė bėga per kelią suprato, kad ją partrenks ir skambino 112, iškvietė medikus ir policiją. Toyota markės automobilis, kuris partrenkė mergaitę arba stovėjo prie perėjos pirmas arba atvažiavo iš Siesikų gatvės, to tiksliai pasakyti negali, nes visas jos dėmesys buvo nukreiptas į priekį. Toyota greitis buvo nedidelis. Tikrai matė, kad kai mergaitė išbėgo į gatvę jai degė raudonas šviesoforo signalas. Automobiliai pradėjo judėti degant žaliam signalui. A plius 4 (pirmoje) stovėjo du vienodi automobiliai, ar jie stovėjo visą laiką toje juostoje ar atvažiavo užsidegus žaliai šviesai, ji negali garantuoti. Mergaitė bėgdama per gatvę rankoje nešėsi mobilaus ryšio telefoną, kadangi telefonas buvo nukritęs ant gatvės prie automobilio. Ji (liudytoja) pati jį surinko ir iš jo paskambino mergaitės mamai. Mama į įvykio vietą atėjo po 10 minučių, t. y. Po 2 minučių po medikų atvykimo, dar mergaitė nebuvo nunešta į GMP automobilį. Vairuotojas, kuris partrenkė mergaitę iškart išlipęs priėjo prie mergaitės, vyresnė moteris, laikė mergaitės galvą, vyras kalbėjo telefonu su medikais, kita moteris klausė ar galima mergaitę paguldyti ant šono. Šalia mergaitės gulėjo jos kuprinė, jokie daiktai nebuvo iškritę iš kuprinės (1 t., b. l. 30, 57).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. J. parodė, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 16.45 val., vairuodama automobilį Hunday, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Siesikų gatvės, praleido Ozo gatve juosta A plius 4 važiavusį (link PC Akropolis kryptimi) Toyota juodos spalvos džipą ir suko į antrą juostą, antroje juostoje įsukusi matė, kad automobiliams dega žalia šviesa ir nesuprato, kodėl prieš ją važiavęs automobilis stovi antroje eismo juostoje ir nevažiuoja nors automobiliams dega žalia šviesa, tada pamatė pirmoje, t. y. juostoje A plius 4, gulinčią mergaitę. Tada ji sustojusi priėjo prie partrenktos mergaitės. Mergaitę partrenkęs automobilis stovėjo dešinėje pusėje, šalikelėje. Mergaitė gulėjo ant kelio, ant nugaros. Prie mergaitės priėjo automobilio Toyota, kuris važiavo prieš ją antroje juostoje vairuotojas, jis laikė mergaitės galvą, jis bandė suteikti pagalbą, kad mergaitė neužspringtų krauju. Partrenkusio mergaitę automobilio vairuotojas skambino pagalbos telefonu ir kvietė medikus. Prie mergaitės gulėjo mobilaus ryšio telefonas ir kuprinė. Ji paties partrenkimo momento nematė, nežino iš kurios pusės ėjo mergaitė. Kol atvyko medikai, ji, minėtas vyras ir dar viena vyresnė moteris laikė mergaitę, kad ji nesimuistytų, nes mergaitė rėkė, buvo isterijoje. Jauna šviesiaplaukė moteris paėmė mergaitės telefoną ir paskambino jos mamai. Jie sulaukė policijos pareigūnų ir medikų. Policijos pareigūnams suteikė savo duomenis ir paaiškinome įvykio aplinkybes, t. y., kad automobilis važiavo degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui. Dar esant GMP medikams į įvykio vietą atėjo mergaitės mama. Mergaitės mama nieko neklausinėjo, nes jai pasidarė bloga, medikai jai irgi suteikė pagalbą (1 t., b. l. 28, 55).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 16.45 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu N. G., važiuodami pro šalį iš kito eismo įvykio pamatė, Ozo gatvėje, už sankryžos su Siesikų gatve, kryptimi link PC Akropolis, šviesoforu reguliuojamoje pėsčių perėjoje buvo partrenkta pėsčioji. Mergaitė, kuriai įvykio vietoje buvę žmonės suteikinėjo pagalbą, gulėjo pirmoje eismo juostoje, skirtoje visuomeniniam transportui (pažymėtoje A). Už mergaitės prie dešinio kelkraščio stovėjo automobilis Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Partrenktą mergaitę, kaip paaiškėjo M. K., (duomenys neskelbtini) GMP brigada išvežė į Santaros klinikas, vaikų ligoninę. Automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. L. paaiškino, kad vairuodamas automobilį važiavo pirma „A juosta“, kadangi automobilyje kartu važiavo dar 4 asmenys. Degant žaliam šviesoforo signalui važiavo per pėsčiųjų perėją ir nepastebėjo jam iš kairės į dešinę judėjusios mergaitės, bei ją partrenkė. Įvykio vietoje buvę liudytojai sakė, kad mergaitė ėjo per perėją degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Apžiūrint automobilį Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje sėdėjo trys ar keturi vaikai. Į įvykio vietą atėjo mergaitės mama, kuri išvažiavo į ligoninę kartu su mergaite (1 t., b. l. 119).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 16.47 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, eismo įvykio metu nukentėjo jos dukra M. K.. Apie eismo įvykį jai pranešė nepažįstama moteris, kuri paskambino iš jos dukros telefono. Ji tuo metu buvo namuose. Sužinojusi iškart nubėgo į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo sustabdytas eismas iš abiejų pusių. Buvo du policininkai, vienas policijos ekipažas, GMP atvažiavo jai einant į įvykio vietą. Ji matė kaip atvažiavo GMP. Jos dukra gulėjo dešinėje kelio pusėje ant asfalto prie šaligatvio. Dukra gulėjo ant nugaros pasisukusi ant dešinio šono. Jos kuprinė stovėjo prie šaligatvio. Jos telefono nematė. Telefonas nebuvo sudaužytas tik ištrauktas iš dėklo. Kai priėjo prie dukros jau buvo atėję medikai, jie ją apžiūrėjo. Šalia dukros buvo daug žmonių. Autobusų stotelėje stovėjo du automobiliai, Land Cruiser ir Toyota abu juodos spalvos. Ji su dukra išvažiavo su medikais į Santaros vaikų ligoninę. Margaritai ligoninėje atliko tyrimus ir paguldė į reanimacijos skyrių, ten išgulėjo iki ryto. Ligoninėje gulėjo nuo gegužės 30d. iki birželio 8d. Vėliau gydėsi Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, paskui Klinikoje „ NOVOJE ZRENIJE“, Savičiaus g. 3A., Ortopedijos centras, Kalvarijų g., klinika „Sveiki dantys“ Šeškinės gatvė 4, konsultavomės Santariškių poliklinikoje. Įvykio vietoje kai ji su dukra buvo Greitosios pagalbos automobilyje prie jos buvo priėjęs kažkoks vyras, kuris sakė, kad nori atsiprašyti, tuo metu medikai uždarė automobilio dureles ir ji su juo nebendravo. Dėl Margaritos kojos sužalojimo gydėsi reabilitacijoje pagal siuntimą Karoliniškių poliklinikoje (mankšta ir magnetų terapija). Su vairuotoju nebendravo. 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomai apklausta E. K. parodė, kad yra supažindinta su teise pateikti civilinį ieškinį ir jai yra išaiškintos susitaikymo sąlygos. Dėl patirtos eismo įvykio metu turtinės ir neturtinės žalos į draudimo bendrovę nesikreipė. Civilinį ieškinį pateiks teisme (1 t., b. l. 45, 101, 107).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. K. parodė, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 16.45 val., Vilniuje, Ozo gatvėje. Ėjo iš namų į baseiną, į sporto klubą Impulsas. Ėjo per perėją degant žaliam šviesoforo signalui. Perėjo pusę kelio, perėjus salelę buvo pradėjęs mirgėti žalias šviesoforo signalas ir ji pagreitino žingsnį, kad spėtų pereiti kelią. Žalias šviesoforo signalas pradėjo mirgėti, kai ji jau buvo pradėjusi eiti per perėją nuo salelės ir buvo jau antroje kelio pusėje viduryje. Ar per perėją ėjo daugiau žmonių, ji nepamena. Ji turėjo mobilaus ryšio telefoną, jį nešėsi kuprinėje. Eidama per perėją ji žiūrėjo tiesiai, o vėliau pažiūrėjo į dešinę. Į dešinę pažiūrėjo, kadangi pradėjo mirksėti šviesoforo signalas. Pažiūrėjusi į dešinę pamatė atvažiuojantį automobilį ir pradėjo eiti greičiau, kad spėtų pereiti gatvę. Kas atsitiko vėliau, ji nieko nepamena. Kai ėjo per perėją, už salelės antroje kelio pusėje, matė jai iš dešinės stovinčius šalia du automobilius, o paskutinėje juostoje automobilių nebuvo. Ji praėjo du stovinčius automobilius, kai pamatė paskutinėje juostoje atvažiuojantį automobilį. Daugiau nieko neprisimena, prisimena, kas vyko reanimacijoje. Neprisimena, ar stovėjo kitoje gatvės pusėje, kai ėjo per salelę. Apie savaitę ir daugiau laiko gulėjo ligoninėje. Du stovintys automobiliai buvo vienas šalia kito, jos judėjimo kryptimi pirmoje ir antroje juostoje, o trečioje juostoje automobilių nebuvo. Du automobiliai stovėjo, todėl kad jiems degė raudona (1 t., b. l. 42).

Iš 2019 m. kovo 15 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos specialistas, susipažinęs su nukentėjusiosios medicininiais dokumentais ir susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad M. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies junginėje, minkštųjų audinių patinimas su odos nubrozdinimu veide, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, 11-o ir 21-o dantų išnirimas, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos ties 11-tu ir 21-u dantimis lūžis, 12-to danties paslankumas, dešinio žandinio sinuso priekinės sienelės lūžis, kraujo susikaupimas sinuso ertmėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimas kairėje pėdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 95).

Iš 2019 m. kovo 28 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos specialistas, susipažinęs su nukentėjusiosios medicininiais dokumentais ir susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad M. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies junginėje, minkštųjų audinių patinimas su odos nubrozdinimu veide, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, 11-o ir 21-o dantų išnirimas, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos ties 11-tu ir 21-u dantimis lūžis, 12-to danties paslankumas, dešinio žandinio sinuso priekinės sienelės lūžis, kraujo susikaupimas sinuso ertmėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimas kairėje pėdoje. Papildomai nustatyta: Muštinė žaizda dešinėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t. b. l. 96).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019 m. birželio 14 d. išvada Nr. 11-601(19) nustatyta:

1. Automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. L. važiavo Ozo g. pirma eismo juosta, prieš pat partrenkimą nusuko į dešinę. 2. Automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo nurodytas apie 50 km/h važiavimo greitis prieš pat eismo įvykį tikėtinas. Duomenų apskaičiuoti tikslų automobilio greitį, medžiagoje nėra. 3. Nurodomos aplinkybės, kad pėsčioji M. K. judėjo pėsčiųjų perėja iš kairės į dešinę pusę, žiūrint Ozo gatve prekybos centro „Akropolis“ link, yra tikėtinos. Objektyvių duomenų nustatyti pėsčiosios judėjimo trajektoriją nėra. 4. Iš objektyvių duomenų negalima nustatyti pėsčiosios judėjimo greičio. 5. Automobilio „Toyota Land Cruiser“, ir pėsčiosios susidūrimas įvyko iki kraujo dėmės kelio ilgio atžvilgiu ir apie 8,1 m atstumu nuo skiriamosios juostos. 6. Šio eismo įvykio mechanizmas: V. L., vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Ozo gatve prekybos centro „Akropolis“ link „A“, „+4“ apie 50km/h greičiu. Tuo metu jo judėjimo kryptyje antroje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją stovėjo automobiliai, o nuo skiriamosios juostos automobiliui iš kairės judėjo mažametė pėsčioji M. K., pėsčiajai nuėjus (nubėgus) važiuojamąja dalimi apie 8,1 m atstumą, automobilis „Toyota Land Cruiser“ priekine kairiąja dalimi partrenkė ją. Pėsčioji nuo smūgio buvo nublokšta į priekį ir į kairę. Automobilis sustojo dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje 10,2 m atstumu nuo pėsčiųjų ir dviračių tako. 7. Automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojas, važiuodamas 50 km/h greičiu turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo reaguodamas stabdymui tuo momentu, kai pėsčioji pradėjo eiti (bėgti) nuo skiriamosios juostos. 8. Šioje eismo situacijoje pėsčioji M. K., kirsdama kelio važiuojamąją dalį reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, privalėjo vadovautis šviesoforo signalu, nespėjus pereiti važiuojamosios dalies, užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, turėjo sustoti saugumo salelėje.

Šioje eismo situacijoje V. L., artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, prieš kurią antroje ir trečioje eismo juostoje sustojo transporto priemonės, kurios ribojo perėjos matomumą privalėjo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjo nėra pėsčiųjų. 9. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojo V. L. veiksmai, – artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kurios matomumą ribojo gretimosiose juostose sustoję automobiliai, nesumažino greičio bei nepraleido perėja nespėjusios pereiti pėsčiosios. Jeigu prieš partrenkimą automobiliams jau degė žalias šviesoforo signalas (kaip nurodė visi įvykį matę automobilių vairuotojai) pėsčiosios M. K. veiksmai – kirto kelio važiuojamąją dalį reguliuojamąją pėsčiųjų perėja degant draudžiamam šviesoforo signalui, turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 122-128).

Iš 2018 m. gegužės 30 d. eismo įvykio vietos plano su priedais matyti, kad po eismo įvykio buvo sudarytas eismo įvykio planas, kuriame užfiksuoti eismo įvykio metu dalyvavę automobiliai, jų išsidėstymas, kiti eismo įvykiui aktualūs duomenys (1 t., b. l. 8-15).

Iš transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu transporto priemonė buvo drausta AAS B (1 t., b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis V. L. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: jis 2018 m. gegužės 30 d., apie 16.45 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Ozo gatve eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, pažymėta raide „A“ ir „4+“, link prekybos centro „Akropolis“, artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios už sankryžos su Siesikų gatve, kurios matomumą ribojo gretimose juostose sustoję automobiliai, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio, turėdamas pareigą „...duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiamam eiti signalui...“, nepraleido perėją nespėjusios pereiti pėsčiosios M. K., kuri kirto kelio važiuojamąja dalį degant draudžiamam šviesoforo signalui, ją partrenkė ir sužalojo. Kelių eismo įvykio metu nukentėjo pėsčioji M. K. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, šiais savo veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 31, 28 punktų reikalavimus

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2018 m. gegužės 30 d., po darbo važiavo paimti vaikų, paėmus juos važiavo link namų, Buivydiškių gatvėje buvo labai didelis kamštis, todėl persirikiavo į A juostą. Pamatė, kad užsidegė žalias šviesoforo signalas, matė, kad priekyje, antroje eismo juostoje, pajudėjo automobilis. Kai jo automobilis susilygino su tuo automobiliu, pamatė, kad iš kairės pusės bėgo mergaitė, bandė sukti vairą į dešinę, kad išvengtų susidūrimo, tačiau nepavyko, todėl partrenkė mergaitę. Dėl to labai gailisi ir norėtų atsiprašyti motinos.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiųjų M. K., E. K., liudytojų A. K., M. G., K. J., M. M. parodymais, Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadomis, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, apžiūros protokolų duomenimis bei kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamojo V. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis V. L. bei L. G. teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamąjį perduodant V. L. sutuoktinės motinai L. G..

BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamasis V. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą L. G.. Laidavimas taikytinas be užstato 1 metų 6 mėnesių terminui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

Atsižvelgiant į tai, kad V. L. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, prokurorui nesiūlant skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, viso proceso metu kaltę pripažino ir išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų pasekmių, kaltinamajam V. L. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam V. L. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Bylos teisminio nagrinėjimo metu (iki įrodymų tyrimo pradžios) nukentėjusiųjų E. K. ir M. K. atstovė advokatė G. L. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama:

1) priteisti iš AAS „B“ (toliau – ir Draudikas) 508,50 Eur turtinės žalos ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; 2) įpareigoti draudiką užtikrinti būsimos žalos atlyginimą M. K. ir E. K. iki bus visiškai baigtas M. K. gydymas dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų padarinių panaikinimo; 3) priteisti iš draudiko nukentėjusiosios M. K. naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; 4) priteisti solidariai iš civilinių atsakovų kaltinamojo V. L. ir (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios M. K. naudai 10 000 Eur neturtinės žalos ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; 5) priteisti solidariai iš civilinių atsakovų kaltinamojo V. L. ir (duomenys neskelbtini) nukentėjusios E. K. naudai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; 6) priteisti iš kaltinamojo V. L. nukentėjusiosios E. K. naudai jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad dėl nukentėjusiosios M. K. sužalojimo jos mama ir įstatyminė atstovė E. K. patyrė įvairias su M. K. sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas, kurias sudaro 359 Eur už odontologines, ortodontines paslaugas, 59 Eur už kompiuterinės tomografijos tyrimą, 60 Eur už vaikų konsultacijas, akių ištyrimą, 30,50 Eur už UAB „Ortopedijos centro“ paslaugas, susijusias su dešinės čiurnos ir kairės pėdos sužalojimais.

Reikalavimai dėl neturtinės žalos grindžiami tuo, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos M. K., kuriai tuo metu buvo 10 metų, patyrė didelį fizinį skausmą, buvo priversta gulėti ligoninėje, gerti nuskausminamuosius vaistus. M. K. neteko dviejų priekinių dantų, dėl ko ilgą laiką negalėjo normaliai valgyti, be to, labai skausmingai išgyvena dėl estetinio šypsenos vaizdo, praktiškai visai nustojo šypsotis. Implantus, kurie tik iš dalies atstatys dantų vykdomąją funkciją, mergaitei bus galima įstatyti ne anksčiau nei sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl dar beveik 6-7 metus M. K. teks vaikščioti su viršutinio žandikaulio dantų plokštele su dirbtiniais dantimis, kas sukelia didelių nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų. Sulaukus implantancijai tinkamo amžiaus yra numatomas ilgas ir skausmingas gydymas, kurio metu prireiks kaulo priauginimo ir implantų įsriegimo į žandikaulį operacijų. Liekamieji reiškiniai sveikatai M. K. kelia didelį diskomfortą ir susirūpinimą. Dėl patirtų sužalojimų M. K. ilgą laiką negalėjo užsiimti jos amžiui būdinga veikla, nepabaigė mokslo metų mokykloje, labai sumažėjo jos pasitikėjimas savimi, ji tapo dirglesnė, jautresnė, pradėjo bijoti automobilių, eiti per gatvę, turėjo lankytis pas psichologę. Neturtinė žala E. K. grindžiama tuo, kad M. K. yra vienturtė E. K. dukra, nuo ketverių metų amžiaus ji dukrą augina viena, tarp motinos ir dukros susiformavęs itin glaudus, asmeninis, emocinis tarpusavio ryšys. E. K. dėl dukros sužalojimo patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, be to, išgyvenimai nesibaigs dar ne vienerius metus, kol nebus sugrąžinta dukros sveikata.

Draudiko atsiliepime į nukentėjusiųjų civilinį ieškinį nurodyta, kad draudimo bendrovė apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiosioms draudimo išmoką, kurią sudaro 508,50 Eur turtinė žala, 5000 Eur neturtinė žala. Taip pat nurodyta, jog atlygino 1862,82 Eur valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kompensuojant išlaidas už suteiktas M. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Įvykis draudimo bendrovėje pripažintas draudžiamuoju, todėl nukentėjusiajai patyrus papildomų išlaidų dėl šio įvykio pasekmių šalinimo, ji turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl šių išlaidų kompensavimo nepaisant baudžiamosios bylos baigties. Prašo civilinį ieškinį draudimo bendrovės atžvilgiu palikti nenagrinėtą.

Atsiliepimo į civilinį ieškinį iš UAB „L“ negauta.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų atstovės pareikšto civilinio ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukreipti į tris asmenis, t. y. eismo įvykį sukėlusį asmenį (kaltinamąjį), jo Darbdavį ir Draudiką.

Iš pradžių teismas pasisako dėl tinkamų civilinių atsakovų šioje byloje. Nukentėjusiųjų reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nukreiptas į vieną civilinį atsakovą – Draudiką. Ginčo dėl tinkamo atsakovo šiuo atveju nėra. Kaip minėta, transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamasis, valdytojo atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, todėl Draudiko civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio nukentėjusio asmens patirtos turtinės žalos kyla draudimo sutarties pagrindu. Civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukreiptas į kaltinamąjį, jo Darbdavį ir Draudiką. Atsižvelgtina į tai, kad turtinė žala yra atlyginta, todėl nukentėjusiųjų reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi faktiškai jau yra patenkintas.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 29 d. įstatymo redakcija) Draudiko draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atlyginimo negali viršyti 5 000 Eur, be to, Draudikas jau yra atlyginęs nukentėjusiajai 5 000 Eur neturtinės žalos, taip pat savanoriškai 1000 Eur neturtinės žalos atlygino kaltinamasis V. L.. Likusią nukentėjusiajai M. K. padarytos neturtinės žalos atlyginimo sumą – 9 000 Eur, o nukentėjusiajai E. K. – 3000 Eur iš esmės prašoma solidariai priteisti iš kaltinamojo ir jo Darbdavio.

Pažymėtina, kad samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintina specialioji blanketinė norma, numatanti galimybę konkrečiuose įstatymuose nustatyti abiejų asmenų, t. y. ir darbdavio, ir darbuotojo, civilinę atsakomybę. Pagal kasacinio teismo praktiką ši norma savaime nesudaro pagrindo solidariai ar subsidiariai atsakomybei, o tik sukuria įstatymų leidėjui teisę tokius atvejus numatyti kituose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441/2014). Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, yra netiesioginė, t. y. samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojų kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tik tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų, t. y. nėra darbo santykių arba žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai žala buvo padaryta kaltinamajam nevykdant darbo funkcijų, todėl nėra pagrindo Darbdavio civilinei atsakomybei kilti. Kaltinamasis patvirtino, kad važiavo iš darbovietės, tačiau po darbo, jo darbo laikas nėra reglamentuotas, taip pat nurodė, kad turi vienintelį automobilį, kuriuo naudojasi tiek savo, tiek darbo reikmėms. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, kadangi eismo įvykis buvo darbo dienos pabaigoje (apie 16.45 val.), be to, kaltinamojo teigimu, įmonė nėra reglamentuota tvarka dėl naudojimosi įmonei priklausančia transporto priemone. Šiuo atveju Darbdavio civilinė atsakomybė nekyla ir pagal CK 6.270 straipsnį, kuriame numatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinė atsakomybė be kaltės. Ar Darbdavys yra transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, sprendžiama pagal tai, ar jis vykdė veiklą transporto priemone, ar transporto priemonė buvo jo žinioje, ar jo interesais ji buvo naudojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2005). Nagrinėjamu atveju nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. po darbo automobilis buvo kaltinamojo žinioje ir jis buvo naudojamas jo asmeniniais interesais. Ta aplinkybė, kad eismo įvykio metu kaltinamasis vežė tris nepilnamečius vaikus, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl to, kad tai buvo ne darbo laiku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai nukreiptas į Darbdavį, nes jis nėra tinkamas civilinis atsakovas nagrinėjamu atveju.

Dėl nukentėjusiųjų reikalavimo priteisti 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo E. K. ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. K. (atėmus Draudiko jau sumokėtą 5000 Eur sumą bei kaltinamojo savanoriškai sumokėtą 1000 Eur sumą) teismas pažymi, kad šios žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pati neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius. Pagal teismų praktiką įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015).

Iš specialisto paaiškinimų dėl nukentėjusiosios M. K. medicininių dokumentų apžiūros protokolų matyti, kad M. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose, dešiniajame klube ir dešinės čiurnos sąnario srityje, su veido ir kojų nubrozdinimais, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio viršutinio žandikaulio lūžis bei dviejų kandžių išnirimas su muštine žaizda viršutinėje lūpoje. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir su tuo susijusius nepatogumus. Stacionaro ekikrizė patvirtina, kad nukentėjusioji iš karto po eismo įvykio buvo hospitalizuota, buvo praradusi sąmonę. Jai buvo teiktos konsultacijos, skirti perrišimai, analgetikai, lašinė skysčių infuzija, manitolis (1 t., b. l. 205-207). Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajai dėl eismo įvykio padaryta nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 96-96).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Kaltinamasis po eismo įvykio kvietė policiją, rodė iniciatyvą atsiprašyti nukentėjusiosios ir jos tėvų, pasiūlyti savo pagalbą, tačiau nukentėjusiosios M. K. motina atsisakė leisti suteikti nukentėjusiosios duomenis ir kontaktus. Taip pat įvertintina tai, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas, darbingas, dirba UAB „L“ direktoriaus pareigose, nėra jokių priežasčių manyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis gali iš esmės pablogėti, kad teismo nustatytas kaltinamajam tenkantis atlyginti žalos nukentėjusiajai dydis jam bus nebepakeliama našta. Taip pat įvertintina į tai, kad padaryta turtinė žala yra atlygintina.

Atsižvelgtina į tai, kad nėra pagrindo netikėti, kad dėl išmuštų dantų ir nešiojamos plokštelės nukentėjusioji M. K. iki šiol jaučia išgyvenimus bei patiria nepatogumus. Be to, svarbu įvertinti, jog nukentėjusiajai M. K. implantus, kurie iš dalys atstatys dantų vykdomąją funkciją, bus galima įstatyti ne anksčiau nei jai sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Taigi, nukentėjusioji dar bent 5-6 metus turės nešioti dantų plokštelę su dirbtiniais dantimis, kas neabejotinai tokio amžiaus vaikui sukelia tiek didelius nepatogumus, tiek dvasinius išgyvenimus (2 t., b. l. 74-79). Spręsdamas apie nukentėjusiajai M. K. padarytą neturtinę žalą teismas įvertina ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų nukentėjusiosios elgesį kelyje vertinti buvusį neatsargų. Byloje nenustatyta, jog nukentėjusioji būtų įžengusi į pėsčiųjų perėją jai degant draudžiamam šviesoforo signalui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji matė prie pėsčiųjų perėjos kitose juostose sustojusius automobilius, ir atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu jai buvo 10 metų, galėjo pagrįstai tikėtis baigti pereiti per perėją, net jeigu jai baigiant pereiti per perėją jos atžvilgiu jau įsijungė draudžiamas šviesoforo signalas. Be to, kaltinamasis bet kokiu atveju privalėjo laikytis KET 28, 31 punktų reikalavimų, t. y. artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kurios matomumą ribojo gretimose juostose sustoję automobiliai, turėjo sumažinti greitį bei praleisti per perėją nespėjusią pereiti pėsčiąją.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, nustato, jog nukentėjusiajai M. K. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 8 000 Eur, toks dydis yra teisingas, nepriklausomai nuo to ar jis atitinka ankstesnę teismų praktiką, nes priteistinos neturtinės žalos sumos turi būti persvarstomos atsižvelgiant į šiandieninio ekonominio gyvenimo rodiklius.

Kadangi AAS „B“ išmokėjo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kaltinamasis V. L. savanoriškai sumokėjo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš draudimo įmonės galimą atlyginti neturtinės žalos sumą viršijantys 2000 Eur priteistini iš kaltinamojo V. L., nukentėjusiajai kaltinamojo sumokėtą 1000 Eur sumą įskaitant į priteistinų proceso išlaidų sumą (BPK 115 straipsnis).

Be to, civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 3000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiosios M. K. motinai ir įstatyminei atstovei E. K.. Ši žala grindžiama tuo, kad M. K. yra vienturtė E. K. dukra, nuo ketverių metų amžiaus ji dukrą augina viena, tarp motinos ir dukros susiformavęs itin glaudus, asmeninis, emocinis tarpusavio ryšys. E. K. dėl dukros sužalojimo patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, be to, išgyvenimai nesibaigs dar ne vienerius metus, kol nebus sugrąžinta dukros sveikata.

Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2011, 2K-331-976/2018 ir kt.). Asmeninis neturtinės žalos pobūdis lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Ar dėl asmens sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo artimieji (nagrinėjamu atveju motina) turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog ji asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su tiesiogiai nuo neteisėtų veiksmų nukentėjusio asmens sužalojimu.

Teismui nekyla jokių abejonių, jog E. K. dėl savo dukros sužalojimo patyrė stresą, išgyveno dėl jos sveikatos. Be to, šioje situacijoje, atsižvelgtina į tai, kad nors M. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau įvertinus sukeltus padarinius ir aukščiau aptartus nepatogumus dėl nukentėjusiajai pritaikytos dantų plokštelės nešiojimo dar ne vienerius metus ir su tuo susijusius neigiamus padarinius, taip pat tai, jog M. K. yra vienturtė E. K. dukra, kurią ji augina viena, nėra abejonių, jog dukros ir motinos santykiai yra glaudūs, E. K. patirti išgyvenimai sudaro pagrindą priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą, jo dydį nustatant lygų 1000 Eur sumai.

Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas sprendžia, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir nukentėjusiosioms M. K., E. K. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nors civiliniu ieškiniu, be kita ko, prašoma įpareigoti draudiką užtikrinti būsimos žalos atlyginimą M. K. ir E. K. iki bus visiškai baigtas M. K. gydymas dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų padarinių panaikinimo, šis prašymas nepagrįstas.

Pažymėtina, kad draudikas atsiliepime nurodė, jog įvykis draudimo bendrovėje pripažintas draudžiamuoju, todėl nukentėjusiajai patyrus papildomų išlaidų dėl šio įvykio pasekmių šalinimo, ji turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl šių išlaidų kompensavimo nepaisant baudžiamosios bylos baigties. Nukentėjusiajai ateityje patyrus išlaidas, susijusias su sveikatos grąžinimu, ji turi teisę kreiptis į draudimo įmonę, kaip nurodė pati draudimo įmonė, arba teismą civilinio proceso tvarka, pareikšdama ieškinį dėl turėtų nuostolių atlyginimo (6.283 straipsnio 2, 3 dalys). Be to, CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatytas įpareigojimas užtikrinti būsimos žalos atlyginimą yra labiau suprantamas kaip įkeitimas, laidavimas, garantija ir pan. (V. M., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Vilnius, Justitia, 2003).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios E. K. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jos pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.

Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokatės nukentėjusiajai teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiosios E. K. patirtos išlaidos advokatės G. L. pagalbai apmokėti – 1500 Eur – pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, CD laikmena su vaizdo įrašu, laikoma voke prie bylos viršelio (1 bylos tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. G. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiųjų E. K. ir M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. L. nukentėjusiajai M. K. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas už šią priteistą atlyginti neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo, nukentėjusiajai E. K. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas už šią priteistą atlyginti neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš V. L. nukentėjusiajai E. K. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo draudiką užtikrinti būsimos žalos atlyginimą atmesti.

V. L. kardomosios priemonės ir baudžiamojo poveikio priemonių neskirti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, CD laikmeną su vaizdo įrašu, laikomą voke prie bylos viršelio (1 bylos tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.