Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. 2S-440-413/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
2S-440-413/2015
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02302-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Kategorijos
  • 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-440-413/2015Proceso Nr. 2-22-3-02302-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 118.1; 122.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2617-673/2014 pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nepagrįsto atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. G. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-⁸⁵⁸-7/2013, kurioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 19 d. nutartimi nutraukė šią administracinę bylą, konstatavusi, kad Vilniaus apygardos tesimo, nagrinėjusio civilinę bylą prašoma ištirti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-70 „Dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių“ patvirtinta Pavyzdinė grūdų pirkimo ž-pardavimo sutartis Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies požiūriu nėra norminis administracinis teisės aktas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras V. K., išnagrinėjęs pateiktą A. G. prašymą, 2014 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą Nr. 13.12.-72, kuriuo atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I858-7/2013 nenustačius ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. A. G. apskundus šį nutarimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė S. V. 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 13.12.-89 paliko galioti generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014 m. liepos 4 d. nutarimą. Minėtame nutarime nurodyta, kad nutarimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškėjas A. G., pasinaudojęs jam suteikta teise, Kėdainių rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro V. K. 2014 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 13.12.-72 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės S. V. 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 13.12.-89, perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skundus nagrinėti iš naujo ir įpareigoti inicijuoti proceso atnaujinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. I-⁸⁵⁸-7/2013 pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymą dalyje dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-70 (2006-06-19 įsakymo Nr. 3D-256 redakcija) patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsniams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 20006-04 nutarimo Nr. 726 „Dėl tipinių pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 3 punktui, įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašyti ginčijamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-⁸⁵⁸-7/2013 panaikinti ir priimti naują sprendimą (nutartį) – pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą atsisakyti priimti arba išnagrinėjus prašymą iš esmės, skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu ir pareiškėjo prašymą atmesti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, suformuota praktika, prašė bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nepagrįsto atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. I-⁸⁵⁸-7/2013 panaikinimo nutraukė. Tokį sprendimą teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014 suformuota praktika, pagal kurią Lietuvos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka. Teismas konstatavo, kad skundžiamais nutarimais buvo atsisakyta inicijuoti proceso atnaujinimą administracinėje byloje. Pagal ABTĮ 154 straipsnio 1 dalį, teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, suteikta prokurorui, t. y. tai nėra išimtinė Generalinio prokuroro teisė, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos CPK 365 straipsnio 2 dalyje. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai dėl galimybės teismine tvarka skųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje turi būti taikomi ir sprendžiant klausimą dėl galimybės skųsti teismui prokurorų nutarimus atsisakyti viešojo intereso gynimo priemonę – kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas ir į tai, kad proceso atnaujinimas administracinėje, kaip ir civilinėje byloje, yra išimtinė viešojo intereso gynimo priemonė, kuria ginamos vertybės, reikšmingos visai visuomenei arba jos daliai (2009 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P662-228/2009 ir kt.), o pareiškėjo pareiškimu, kuriuo skundžiami Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorų nutarimai dėl atsisakymo paduoti prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, yra neginamos pareiškėjo teisės. Vadovaujantis tuo, teismas pareiškimą dėl nepagrįsto atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. I-⁸⁵⁸-7/2013 laikė nenagrinėtinu teisme ir civilinę bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. G. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, kadangi nagrinėjama byla ir minėta kasacinio teismo byla nėra tapačios, todėl ši byla negali būti precedentu nagrinėjamoje byloje. Be to, pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimai paties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažinti tik metodine medžiaga, todėl taisyklės, suformuluotos nurodytoje kasacinėje byloje, negali būti taikomos nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl faktinių aplinkybių skirtumo.

2. Apelianto nuomone, teismo aiškinimas, kad prokuroro atsisakymas siekti proceso atnaujinimo negali būti skundžiamas teismui, yra prieštaraujantis galiojančiai Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Apeliantas pažymi, kad teisingumą vykdo ne prokuroras, bet teismas, todėl asmuo, būdamas subjektyviai įsitikinęs, kad prokuroras netinkamai atliko pareigą, visuomet turi teisę jo veiksmus (neveikimą) skųsti teismui. Tuo labiau, kad CPK 366 straipsnyje neakcentuota, kad proceso atnaujinimas inicijuojamas tik bylose, turinčiose aiškiai išreikštą viešąjį interesą. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-858-7/2013 tiesiogiai pažeidė tiek pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, tiek ir viešąjį interesą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė S. V. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuotas asmuo nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014 negali būti precedentu nagrinėjamoje byloje. Pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktika dėl galimybės skųsti prokuroro atsisakymą teikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje byloje yra nuosekliai plėtojama – pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2014 (šios bylos aplinkybės panašios su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kadangi pareiškėjas teikdamas pareiškimą prokurorui siekia apginti tiek savo teises ir teisėtus interesus, tiek viešąjį interesą). Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi ieškovo teises ir pareigas, todėl, naudodamasis CPK 5 straipsnio 3 dalimi suteikta teise ginti viešąjį interesą, turi tiek teisių, kiek ir kita proceso šalis ar proceso dalyvis. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui paduodant prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, jis paprastai nėra tos bylos šalis ir reiškia prašymą tik viešojo intereso gynimo tikslu. Atsižvelgdama į išimtinius šios viešojo intereso gynimo priemonės pobūdį ir subjektą, kuriam suteikta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą, teisėjų kolegija konstatavo, kad asmeniui, pateikusiam informaciją dėl viešojo intereso pažeidimo jau užbaigtoje byloje, neturėtų būti suteikta teisė apskųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako teikti tokį prašymą. Be to, suinteresuotas asmuo pažymi, kad nors LR ABTĮ 154 straipsnio 1 dalyje teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje suteikta prokurorui (tai nėra išimtinė generalinio prokuroro teisė, kaip numatyta CPK 365 straipsnio 2 dalyje), tačiau sprendžiant dėl atsisakymo kreiptis dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje atsižvelgtina ne į subjektą, galintį inicijuoti proceso atnaujinimą, o į tai, kad prašoma taikyti specialų – proceso atnaujinimo – institutą. Todėl pagrįstai teismas pareiškėjo pareiškimą pripažino nenagrinėtinu teisme ir nutraukė bylą. Be to, pareiškėjui manant, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-858-7/2013 tiesiogiai pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis ABTĮ 154 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas turi teisę pats inicijuoti proceso atnaujinimą minėtoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Byla išnagrinėta nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis) ir nenustačius kitų CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų, todėl pasisakytina dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas inicijuoti proceso atnaujinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-⁸⁵⁸-7/2013, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2, 7, 9, 10, 12 punktų pagrindu, teigiant, kad priimtas procesinis sprendimas pažeidžia tiek pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, tiek viešąjį interesą. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2014 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 13.12.-72 atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje administracinėje byloje dėl to, kad nėra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl minėto nutarimo, paliko nutarimą galioti, pažymėdamas, kad nutarimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui. Kėdainių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi konstatavo, kad A. G. pareiškimas dėl prokurorų nepagrįsto atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. I-⁸⁵⁸-7/2013 panaikinimo yra nenagrinėtinas teisme, todėl civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pareiškėjo teisės skųsti Generalinės prokuratūros prokurorų nutarimus teismui, kuriais atsisakyta inicijuoti proceso atnaujinimą baigtoje administracinėje byloje.

Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad viena iš prokuratūros funkcijų yra viešojo intereso gynimas. Pagal to paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. ABTĮ 154 straipsnio 1 dalyje numatyta prokuroro teisė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje. Pažymėtina, kad prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo prokuroras gali paduoti tik esant dviejų sąlygų visetui: 1) esant pagrindo manyti, kad pažeistas viešasis interesas, 2) esant bent vienam iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu (Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnio 2 dalis). Prokuroras savarankiškai atlieka tyrimą, vertina medžiagą, susijusią su galimai viešąjį interesą pažeidžiančiais sprendimais, taiko teisės normas, ir taip savarankiškai konstatuoja (ar nekonstatuoja) esant viešojo intereso pažeidimą. Nors galutinį viešojo intereso buvimą ir pažeidimo konstatavimą atlieka teismas, prokuroras yra pirminė šio proceso grandis ir pagal įstatymus bei suformuotą teismų praktiką prokurorui yra suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatytas viešojo intereso gynimo priemones, ar jo nėra. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prokuroras negali būti įpareigotas imtis viešojo intereso gynimo priemonių, jeigu nenustatė pagrindų tokiam prašymui teikti. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pagal Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui. Prokuroro priimtą proceso sprendimą gali išnagrinėti tik vienas aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros Įstatymo 15 straipsnio 4 dalis), o proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros Įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Tačiau teisės aktai nereglamentuoja tokių skundų padavimo teismui ir nagrinėjimo teisme tvarkos, terminų, nenumato jų apskundimo galimybių.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014. Apelianto nuomone, minėta nutartis negali būti precedentu nagrinėjamoje byloje, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutiktina.

Teismų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad tiek minėtoje kasacinio teismo byloje, tiek nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į prokurorą, prašydami kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo baigtose bylose, pareiškimus grindžiant teismo padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida kaip vienu iš proceso atnaujinimo pagrindų bei siekiu apginti viešąjį interesą. Nors minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo siekiama proceso atnaujinimo civilinėje byloje, o nagrinėjamoje byloje to paties rezultato siekiama administracinėje byloje, tačiau pažymėtina, kad tiek civilinėje, tiek administracinėje byloje proceso atnaujinimas yra išimtinė viešojo intereso gynimo priemonė, t. y. abejose bylose buvo kreiptasi dėl tos pačios viešojo intereso gynimo priemonės taikymo. Be to, nors kasacinio teismo byloje buvo skundžiamas generalinio prokuroro nutarimas (CPK 365 straipsnio 2 dalis), o nagrinėjamoje byloje – aukštesniojo prokuroro nutarimas (ABTĮ 154 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, abejose bylose buvo reiškiami skundai dėl aukštesniojo prokuroro priimto nutarimo. Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo daryti išvados, kad minėtų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl asmenų teisės kreiptis į teismą, skundžiant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti civilinį procesą, siekiant apginti viešąjį interesą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą ir naujos bylos užvedimas dėl tokios teisės (ne)įgyvendinimo nėra konstitucinės, konvencinės teisės į teisingą teismą garantija ar jos elementas, todėl suteikti teisę skųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako pateikti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, reikštų galimybės asmeniui kreiptis į teismą suteikimą dėl teisės, kuri jam nepriklauso. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką dėl galimybės skųsti prokuroro atsisakymą teikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje byloje, kuri nuosekliai plėtojama ir kitose bylose (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2014), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. G. pareiškimas dėl nepagrįsto prokuroro atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. I-⁸⁵⁸-7/2013 panaikinimo yra nenagrinėtinas teisme, dėl ko pagrįstai civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas