Kauno apylinkės teismo nutartis

2014-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-2617-673/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
2-2617-673/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Kategorijos
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2617-673/2014Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02302-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 113.2.; 117.1.; 117.2.; 118.1.; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 19 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nepagrįsto atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. I-⁸⁵⁸-7/2013 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. G. pateiktame pareiškime prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Vytenio Kasparavičiaus 2014-07-04 nutarimą Nr. 13.12.-72 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigitos Vasiliauskienės 2014-08-22 nutarimą Nr. 13.12.-89, perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skundus nagrinėti iš naujo ir įpareigoti inicijuoti proceso atnaujinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. I-⁸⁵⁸-7/2013 pagal pareiškėjo - Vilniaus apygardos teismo prašymą dalyje dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-70 (2006-06-19 įsakymo Nr. 3D-256 redakcija) patvirtintos Pavyzdinės grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsniams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 20006-04 nutarimo Nr. 726 „Dėl tipinių pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 3 punktui, įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašyti ginčijamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-⁸⁵⁸-7/2013 panaikinti ir priimti naują sprendimą (nutartį): pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą atsisakyti priimti arba išnagrinėjus prašymą iš esmės skundžiamą administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu ir pareiškėjo prašymą atmesti.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas) yra nepagrįstas bei, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014 suformuota praktika, prašo bylą nutraukti.

Pareiškėjas pareiškime prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal teismų praktiką skundai dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose ypatingosios teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad pateiktas skundas nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, kurių įvertinimas galimas tik žodinio bylos nagrinėjimo proceso metu, į tai, kad suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo prašymu dėl žodinio bylos nagrinėjimo, į tai, jog byloje dalyvaujančių asmenų pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo išsamiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis jos grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, teismas sprendė, kad reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas galimas rašytinio proceso tvarka, todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas A. G. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. I-⁸⁵⁸-7/2013. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Vytenis Kasparavičius, išnagrinėjęs pateiktą A. G. prašymą, 2014-07-04 priėmė nutarimą Nr. 13.12.-72 atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I858-7/2013 (b. l. 27-36). A. G. apskundus šį nutarimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Sigita Vasiliauskienė 2014-08-22 nutarimu Nr. 13.12.-89 paliko galioti generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014-07-04 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemonės. Šiame nutarime nurodyta, kad nutarimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui (b. l. 22-25).

Remdamasis minėtame nutarime pateiktu išaiškinimu dėl teisės skųsti nutarimą bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėjas A. G. civilinio proceso tvarka kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Vytenio Kasparavičiaus 2014-07-04 nutarimą Nr. 13.12.-72 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigitos Vasiliauskienės 2014-08-22 nutarimą Nr. 13.12.-89.

Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. G. skundą, bylos Nr. 3K-3-501/2012). Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. To paties įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Šios nuostatos, skirtos prokurorų veiksmams, reglamentuojamiems Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, apskųsti, nors ir skirtos viešojo intereso gynimui, taip pat turi bendrąjį pobūdį ir turėtų būti konkretizuotos atitinkamų teisės šakų normose.

Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009). Taigi pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį.

Į teismą gali kreiptis ir subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Privatus asmuo gali būti informacijos šaltinis apie atliktus viešojo intereso pažeidimus. Gautą informaciją apie viešojo intereso pažeidimus specialus įstatymų numatytas subjektas turi vertinti ir analizuoti pagal teisės aktuose nustatytas procedūras. Tačiau tai nereiškia, kad informaciją apie viešojo intereso galimus pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotu asmeniu, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Šioje nutartyje Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą ir naujos bylos užvedimas dėl tokios teisės (ne)įgyvendinimo nėra konstitucinės, konvencinės teisės į teisingą teismą garantija ar jos elementas, todėl suteikti teisę skųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako pateikti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, reikštų galimybės asmeniui kreiptis į teismą suteikimą dėl teisės, kuri jam nepriklauso. Todėl Kasacinis teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka.

Pažymėtina, kad minėtoje Kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl asmenų teisės kreiptis į teismą skundžiant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti civilinį procesą, siekiant apginti viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos CPK 365 straipsnio 2 dalis galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, suteikia tik Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Šioje byloje skundžiamais nutarimais buvo atsisakyta inicijuoti proceso atnaujinimą administracinėje byloje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalį teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, suteikta prokurorui, t. y. tai nėra išimtinė Generalinio prokuroro teisė, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos CPK 365 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, nepaisant to, minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai dėl galimybės teismine tvarka skųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, turi būti taikomi ir sprendžiant klausimą dėl galimybės skųsti teismui prokurorų nutarimus atsisakyti viešojo intereso gynimo priemonę – kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad proceso atnaujinimas administracinėje, kaip ir civilinėje byloje, yra išimtinė viešojo intereso gynimo priemonė, kuria ginamos vertybės, reikšmingos visai visuomenei arba jos daliai (2009 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P662-228/2009 ir kt.), o pareiškėjo pareiškimu, kuriuo skundžiami Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimai dėl atsisakymo paduoti prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, yra neginamos pareiškėjo teisės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Kasacinio teismo 2014-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014 suformuota praktika, teismas sprendžia, kad pareiškėjo A. G. pareiškimas dėl nepagrįsto atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. I-858-7/2013 panaikinimo, yra nenagrinėtinas teisme, todėl civilinė byla pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 293 str. 1 p., 294-295 str., teismas

nutaria:

civilinę bylą pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nepagrįsto atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. I-⁸⁵⁸-7/2013 panaikinimo nutraukti.

Nutartis per septynias (7) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šablevičienė