- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-366-935/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22644-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Advokatai
- Liubovė Kuprusevičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. (V. V.) pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį areštu keturiasdešimt penkioms paroms;
- pagal BK 243 straipsnį areštu trisdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir V. V. paskirtas areštas keturiasdešimt penkioms paroms.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. V. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirta intensyvi priežiūra, nustatant, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. V. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. V. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. birželio 20 d. apie 22.10 val., viešoje vietoje, UAB „A.“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia iš chuliganiškų paskatų, matant degalinės operatorei J. P., ranka išdaužė degalinės lango stiklo paketą, kurio vertė 231,62 Eur, tokiu būdu UAB „A.“ padarydamas 231,62 Eur turtinę žalą ir tokiais savo vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
2. Taip pat V. V. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, jog įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40709-20 jam, kaip asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y., teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, ir Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus specialistės 2021 m. birželio 9 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės:
- 2021 m. birželio 20 d., apie 21.10 val., Jaunystės g. 32, Naujakiemio kaime, Šalčininkų rajone, vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruota (neperregistruota) įstatymų nustatyta tvarka ir su negaliojančiais valstybiniais numeriais;
- 2021 m. liepos 10 d. apie 15.00 val., Didžiųjų Sėlų kaime, Šalčininkų rajone, viršydamas greitį vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruota (neperregistruota) įstatymų nustatyta tvarka ir su negaliojančiais valstybiniais numeriais;
- 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 11.40 val., kelio Šalčininkai – Butrimonys – Eišiškės, Šalčininkų rajono, 12 km, vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruota (neperregistruota) įstatymų nustatyta tvarka ir su negaliojančiais valstybiniais numeriais;
- 2021 m. gruodžio 21 d. apie 13.05 val., Kaniūkų kaime, Šalčininkų rajone, vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruota (neperregistruota) įstatymų nustatyta tvarka ir su negaliojančiais valstybiniais numeriais,
tokiu būdu tyčia, piktybiškai ir sistemingai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 23 d., nuosprendį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. V. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti areštą šešiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei paskirti V. V. areštą šešiasdešimčiai parų ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant, kad V. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., įpareigojant V. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą programos kursą.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. V. paskirtas bausmes, nemotyvavo, kodėl bausmes bendrino apėmimo būdu, nepagrindė, kodėl vertino, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.
5. Prokuroro įsitikinimu, vien tik nusikalstamų veikų priskyrimas skirtingoms kategorijoms nėra pagrindas taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms bausmės bendrinamos sudėjimo būdu. Tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, sprendžiant ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan.
6. Skunde aiškinama, kad V. V. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vieno baudžiamojo nusižengimo ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms, tačiau gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl V. V. paskirtos bausmės, nesant akivaizdaus nusikalstamų veikų pavojingumo skirtumo, turėjo būti bendrinamos sudėjimo būdu. Prokuroras pažymi, kad konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, jog nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą. V. V. elgesys po Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 28 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo rodo, kad nuteistasis nėra linkęs pasitaisyti asmuo, kuris piktybiškai ir sistemingai ignoruoja jam teismo sprendimu paskirtus įpareigojimus, toks vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę yra susijęs ir su sistemingu administracinių nusižengimų darymu, todėl nuteistojo padarytas baudžiamasis nusižengimas, kurio objektas yra teismo sprendimų vykdymas – teisingumo interesai, yra itin pavojinga veika, kuri savo pavojingumu labai nesiskiria nuo nuteistojo padaryto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas už abi nusikalstamas veikas nuteistajam paskyrė tos pačios rūšies ir panašaus dydžio arešto bausmes. Ši aplinkybė rodo, kad ir pats pirmosios instancijos teismas nevertino padarytų nusikalstamų veikų kaip itin besiskiriančių savo pavojingumu.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. V. nėra įvykdęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos bausmės. Taigi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, privalėjo būti subendrinta su neatlikta bausme. Pirmosios instancijos teismo nurodytos bausmių nebendrinimo priežastys (baudos perdavimas vykdyti priverstinai) nėra įtikinančios.
8. Prokuroras aiškina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai V. V. taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo arešto bausmės vykdymą, nuteistajam buvo parinktos tinkamos pareigas. Vis tik, siekiant V. V. teisingai individualizuoti bausmę ir vadovaujantis teismų praktika analogiškose bylose, tikslinga nustatyti (patikslinti) nuteistojo dalyvavimo elgesio programoje sąlygas ir terminą, t. y., nustatyti, kad V. V. turi per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausyti visą programos kursą.
9. Teismo posėdžio prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
10. BK 63 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad bausmės bendrinamos apėmimo būdu ir tuo atveju, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Taigi bausmių apėmimas yra taikomas, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) veikos labai skiriasi pagal pavojingumą; 2) veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms.
11. Teismų praktikoje pripažįstama, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės paprastai bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2010, 2K-70/2011, 2K-229-895/2015, 2K-258-677/2016 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pavyzdžiui, nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, šių veikų pavojingumas kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas palyginant veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, 2K-229-895/2015).
12. Nagrinėjamu atveju V. V. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą. Taigi pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas nuteistajam paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, privalėjo tokį savo sprendimą motyvuoti, t. y. nurodyti, kodėl padarytos veikos yra vertinamos kaip labai besiskiriančios pagal savo pavojingumą. Vis tik pirmosios instancijos teismas tokios pareigos nevykdė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrinti V. V. paskirtas bausmes apėmimo būdu nebuvo pagrindo, nes jo padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą.
13. Faktai, kad V. V. tiek už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą, tiek už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą buvo paskirtos arešto bausmės, už baudžiamąjį nusižengimą paskirta arešto bausmė yra šiek tiek didesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, o už nesunkų nusikaltimą paskirta arešto bausmė yra šiek tiek mažesnės nei šios bausmės vidurkis, iš dalies patvirtina tai, jog pats pirmosios instancijos teismas padarytų nusikalstamų veikų nevertino kaip labai besiskiriančių pagal pavojingumą.
14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos dvi alternatyvios bausmės, t. y. bauda ir areštas, o BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos net penkios alternatyvios bausmės, iš kurių pati švelniausia – viešieji darbai. BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė yra lengvesnė nei BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė, o trys sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra švelnesnės nei BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė. Taigi yra akivaizdu, kad ir įstatymų leidėjas nevertino aptariamų nusikalstamų veikų kaip ženkliai besiskiriančių viena nuo kitos pagal savo pavojingumą. Aplinkybė, kad švelniausia BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra švelnesnė nei BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, leidžia daryti išvadą, jog BK 284 straipsnyje numatytų veiksmų padarymas gali būti vertinamas kaip mažiau pavojingas nei BK 243 straipsnyje numatytų veiksmų padarymas.
15. V. V. abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nesunkiu nusikaltimu buvo padaryta žala viešajai tvarkai bei nuosavybei, o baudžiamuoju nusižengimu buvo daroma žala teisingumui, teisingumo interesams. Čia būtina pažymėti, kad per septynis mėnesius buvo nustatyti net keturi atvejai, kai V. V. nevykdė jam paskirto draudimo naudotis specialia teise, nustatyto draudimo nesilaikymas iš esmės nebuvo pagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, ignoruojant nustatytą draudimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurios yra aptartos ir skundžiamame nuosprendyje, neturi pagrindo šių veikų vertinti, kaip labai besiskiriančių pagal savo pavojingumą. Atsižvelgus į visa, kas buvo aptarta, sutiktina su prokuroro pozicija, kad V. V. paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, dalinio bausmių sudėjimo būdu.
16. BK 63 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, prie V. V. paskirtos arešto bausmės keturiasdešimt penkioms paroms, paskirtos už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, pridėtina arešto bausmės, paskirtos už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą, dalis, kuri yra artima BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytai minimaliai arešto bausmei, skiriamai už baudžiamojo nusižengimo padarymą.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. V. taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, taip pat nustatė tinkamas pareigas, kurias nuteistasis privalės vykdyti bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tuo pačiu prokuroras mano, kad pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje nuteistasis V. V. turėtų įvykdyti per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, taip pat nuteistasis turėtų išklausyti visą tokios programos kursą, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti keičiamas (tikslinimas). Su tokia prokuroro pozicija nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įpareigojimas nuteistąjį išklausyti visą elgesio pataisos programos kursą per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būtų perteklinis ir netikslingas. Akivaizdu, kad pareiga dalyvauti elgesio pataisos programoje reiškia nuteistojo pareigą išklausyti visą konkrečios elgesio programos kursą per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, o ne tik sudalyvauti jos dalyje. Be to, aptariama pareiga privalės būti vykdoma pagal individualų probuojamojo priežiūros planą, kurį sudaryti yra privalu pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 18 straipsnio nuostatas. Šis planas privalės būti sudarytas taip, kad nuteistasis jam paskirtą pareigą įvykdytų iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos. Pažymėtina, kad PĮ 18 straipsnio 3 straipsnio 2 ir 6 punktuose yra nustatyta, kad individualiame probuojamojo priežiūros plane turi būti nustatytos priemonės, padėsiančios probuojamajam įvykdyti probacijos sąlygas, ir jų įgyvendinimo terminai, probuojamojo atsiskaitymo apie įvykdytas probacijos sąlygas periodiškumas. Taigi probacijos metu ir bus nustatyti optimalūs konkrečios nuteistajam parinktos elgesio pataisos programos vykdymo terminai, bus užtikrinta paskirtos pareigos vykdymo kontrolė.
18. Apeliaciniame skunde prašoma V. V. paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu neatliktos bausmės dalimi, t. y. 40 MGL (2000 Eur) bauda. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Bendrinant bausmes, laikantis BK 64 straipsnio nuostatų, prie neatliktos bausmės gali būti pridėta visa neatliktos bausmės dalis arba neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju prokuroras prašo prie nuteistajam skiriamos arešto bausmės pridėti visą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą. Toks prašymas negali būti tenkinamas, nes, kaip jau minėta, pagal BK 64 straipsnio nuostatas prie naujai paskirtos bausmės gali būti pridėta tik visa neatliktos bausmės dalis arba neatliktos bausmės dalis. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda yra daugiau nei aštuonis mėnesius vykdoma priverstinai. Apeliacinės instancijos teismas nedisponuoja duomenimis, kokia V. V. paskirtos baudos dalis yra įvykdyta (sumokėta savanoriškai ar išieškota priverstinai), ir tuo pačiu negali pridėti neįvykdytos bausmės (visos) dalies prie arešto bausmės. Čia pabrėžtina, kad net ir nesubendrinus nuteistajam skiriamos arešto bausmės su jam paskirta bauda, baudos bausmė vis tiek bus vykdoma taip, kaip numatyta galiojančiuose teisės aktuose, t. y. prokuroro siekiamas rezultatas bet kokiu atveju bus įgyvendintas, nuteistajam visa paskirta bauda bus išieškoma priverstinai.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, keičiant Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių subendrinimo, nėra keičiama nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio nuostatų V. V. taikymo, t. y. bausmės vykdymo atidėjimas jam yra paliekamas galioti, taip pat nuteistasis privalės vykdyti skundžiamu nuosprendžiu jam nustatytas pareigas. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju nuteistasis privalės atlikti šešiasdešimties parų arešto bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktas,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuosprendžiu V. V. paskirtą bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta už baudžiamojo nusižengimo, numatyto 243 straipsnyje, padarymą ir paskirti areštą šešiasdešimčiai parų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.