- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-29
- Bylos Nr.
- A-557-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02175-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Jolanta Malijauskienė, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- G. N.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. N. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja G. N. (toliau – ir pareiškėja, pareigūnė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Utenos AVPK) viršininko 2024 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 89-TE-100 „Dėl G. N. perkėlimo į žemesnes pareigas“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Utenos AVPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžio 2024 m. balandžio 10 d. protokolo Nr. 89-P1-85 išvadą, kad pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai bei siūlymą perkelti į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją (toliau – ir Išvada); 3) įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2023 metus.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Ginčui aktualiu laikotarpiu ji (pareiškėja) ėjo Utenos AVPK Veiklos skyriaus tyrėjos pareigas. 2024 m. balandžio 15 d. ji susipažino su Utenos AVPK viršininko Įsakymu, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į Komisijos posėdžio 2024 m. balandžio 10 d. protokolą Nr. 89-P1-85, nuo 2024 m. balandžio 16 d. buvo nuspręsta perkelti ją iš Utenos AVPK Veiklos skyriaus tyrėjo (vykdančio pavedimų funkciją, pareigūno algos koeficientas – 0,96) pareigų į Utenos AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio (vykdančio viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, pareigūno algos koeficientas – 0,9) pareigas. Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
2.2. Priimant Įsakymą buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą, nes Įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka. Toks nurodymas yra imperatyvus veiksmas, kuris privalomas kiekviename individualiame administraciniame akte. Todėl Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimų.
2.3. Tarp pareiškėjos ir Utenos AVPK 2024 m. balandžio 18 d. buvo pasirašyta taikos sutartis Nr. 89-ST6-6 (toliau – ir Taikos sutartis), kurios 3 punkte nurodytos šalys sutarė: „3. Šalis (Darbdavys) sutinka, atsižvelgdamas į Utenos aps. VPK individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisijos siūlymą, sudaryti taikos sutartį, pakeisti 2024-01-19 įsakymo Nr. 89-TE-23 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. N.“ (nauja redakcija su vėlesniais pakeitimais – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2024-01-22 įsakymo Nr. 89-TE-25 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2024-01-19 įsakymo Nr. 89-TE-23 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. N.“ pakeitimo“)“ 1 punktą ir išdėstyti taip: „1. Skiriu vyresniajai inspektorei G. N., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjai, tarnybinę nuobaudą – papeikimą“. Prieš tai pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Apie tai, kad bus pasirašyta Taikos sutartis, šalims buvo žinoma Komisijai vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą ir teikiant minėtą siūlymą bei Utenos AVPK viršininkui priimant Įsakymą.
2.4. Komisijoje pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai, siūlymas –perkelti į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Toks pats vertinimas ir toks pats siūlymas buvo pateiktas ir tiesioginio vadovo. Pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Komisijos narių balsavimas už pareiškėjos tarnybines veiklos vertinimą nepatenkinamai buvo neobjektyvus, kaip buvo neobjektyvus ir tiesioginio vadovo vertinimas, iš esmės vertinimas nepatenkinamai yra „pritemtas“ su tikslu bet kokiu būdu pareiškėją pažeminti pareigose.
2.5. Komisijai atliekant pareiškėjos vertinimą, kaip ir vykdant vertinimą tiesioginiam vadovui, nesivadovauta Statute nustatytomis sąvokomis ir reikalavimais. Pats vertinimas, nors ir buvo už 2023 metus, tačiau vyko 2024 m. balandžio 9 d., todėl pareiškėjos tarnybinė veikla negalėjo būti įvertinta nepatenkinamai, nes tokio vertinimo Statute nėra. Nuo 2024 m. sausio 1 d. pareiškėjos tarnybinė veikla turėjo būti įvertinta iš dalies atitinkanti lūkesčius arba neatitinkanti lūkesčių. Kadangi Įsakymas priimtas įgyvendinant neegzistuojantį vertinimą ir su juo susijusį siūlymą, tai savaime daro Įsakymą naikintinu.
2.6. 2024 m. kovo 21 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 5-TVV-7208 (toliau – ir Vertinimo išvada)) I dalies „Tinkamumas einamoms pareigoms“ 1, 2 ir 3 eilutėse kaip pagrindas, kodėl tarnybinė veikla šioje dalyje vertinama patenkinamai, t. y. iš dalies atitinkanti lūkesčius, nurodytas vienintelis dokumentas – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos 2024 m. sausio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-2 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos G. N. veiksmų“ (toliau – 2024 m. sausio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada). Kartu yra išvardinta eilė tarnybinių pranešimų, kurie buvo įvertinti minėtoje išvadoje ir dėl jų buvo pasisakyta, tačiau jokių argumentų, įrodymų nepateikta. Dėl padarytų tarnybinių nusižengimų pareiškėja jau yra nubausta, jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kurią apskundus, buvo pakeista į papeikimą, sudarant Taikos sutartį. Du kartus už tuos pačius tarnybinius nusižengimus bausti negalima. Į tai gali būti atsižvelgta, bet tai negali būti vieninteliu įrodymu, kuris sudarytų pagrindą vertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą neigiamai. Juo labiau, kad daugiau jokių argumentų, įrodymų dėl pareiškėjos neigiamos tarnybinės veiklos tiesioginis vadovas nepateikė. Pats atsakovas, sudarydamas Taikos sutartį, patvirtino, kad nevertina pareiškėjos tarnybinės veiklos visiškai neigiamai, t. y. nepatenkinamai, nes sušvelnino jai paskirtą tarnybinę nuobaudą iš griežto papeikimo į papeikimą. Vien šis faktas rodo, kad yra akivaizdus prieštaravimas tarp pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo nepatenkinamai, Taikos sutarties ir Įsakymo.
2.7. Tarnybinės veiklos vertinimas 1–3 eilutėse nustatytų vertinimų kriterijų yra formalus, nes iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. lV-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1 priedo yra nurodyti prie 1–3 eilutėse nustatytų vertinimo kriterijų aprašymai ir pagal reikiamą balą įrašyti. II dalis „Kvalifikacija“ (vertinimo anketos dalis) pasižymi iš esmės visuose kriterijuose to pačiu vertinimo pagrindu. Be to, yra neatitikimų su Aprašo 1 priede nustatytais vertinimo kriterijų aprašymais ir vertinimo kriterijų įvertinimo balais. Nurodytas vertinamas paremtas tik tiesioginio vadovo subjektyvia nuomone, be jokių įrodymų ir argumentų. Iš 7 pareiškėjai paskirtų užduočių už 2023 m. ji įvykdė 5, t. y. daugiau nei pusę, todėl mažiausiai turi būti įvertinta 2 balais, kas reiškia, jog pareiškėjos tarnybinė veikla turi būti vertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius (pagal tiesioginį vadovą – patenkinamai). Toks įvertinimas nebuvo padarytas, kas reiškia, kad tiesioginis vadovas ne tik nesivadovavo Statuto ir Aprašo nuostatomis, bet ir rėmėsi savo asmeniniu nusiteikimu prieš pareiškėją. Pareiškėjos žodžius patvirtino ir 2 Komisijos nariai, kurie Komisijos posėdžio metu nesutiko su tiesioginio vadovo nurodytu įvertinimu.
2.8. Komisijos posėdžio metu, dalyvaujant pareiškėjos tiesioginiai vadovei D. S., Utenos AVPK Veiklos skyriaus viršininkei, normalaus pokalbio su pareiškėja apie vertinimą nebuvo. Pareiškėjai net susidarė įspūdis, kad viskas jau buvo nuspręsta ir tai tik formalumas, kurį reikia išlaikyti. Pareiškėja trumpai pasisakė, dėl ko nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos įvertinimu, pasakė, kad padarė visas užduotis, savo poziciją argumentavo, tačiau Komisijos nariai, išklausę tiesioginio vadovo, diskutavo tik apie 2024 m. sausio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri Vertinimo išvadoje yra vienintelis pagrindas viskam, tardė pareiškėją dėl šios išvados turinio ir tarnybinės nuobaudos, faktiškai nagrinėdami ne Vertinimo išvadą, o 2024 m. sausio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, baudžiant pareiškėją antrą kartą už tą patį tarnybinį nusižengimą, už kurį ji jau yra gavusi papeikimą po Taikos sutarties sudarymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Utenos AVPK atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Pagal teismų praktiką, sprendimo apskundimo tvarkos (ne)nurodymas nėra pagrindas pripažinti sprendimą negaliojančiu, nes tai nesutrukdė pareiškėjai įgyvendinti teisę apskųsti tokį sprendimą teismui. Pareiškėja turi teisinį išsilavinimą, ją atstovauja profesinės sąjungos teisininkai. Iš pateikto skundo matyti, kad pareiškėja laiku, nepraleisdama procesinių terminų, pateikė skundą ir jis pateiktas kompetentingam teismui. Todėl manytina, kad apskundimo tvarkos (ne)nurodymas nepažeidė pareiškėjos teisės į gynybą.
4.2. Tarnybinė nuobauda buvo skirta atsižvelgiant į Policijos departamento Imuniteto valdybos 2024 m. sausio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadą. Šioje išvadoje esantys epizodai negali turėti įtakos visam pareigūnės tarnybinės veiklos metiniam vertinimui. Šie du dalykai yra atriboti ir niekaip nesusiję vienas su kitu. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas reglamentuotas Statuto 36 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Vadinasi, pareigūnė buvo vertinama už praėjusius visus 2023 metus. Minėtos nuobaudos skyrimas ir sušvelninimas pareigūnei yra visiškai nesusijęs su šia byla.
4.3. Atsakovas sutinka, jog šiuo metu Statuto 36 straipsnio nuostatos ne visai atitinka galiojančio Aprašo, tačiau susiklosčius tokiai teisės normų kolizijai, buvo nuspręsta vadovautis Statutu ir Aprašu. Nors Statuto 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse vartojama kita įvertinimo terminologija, ji teoriškai atitinka terminologiją, esančią Apraše, o būtent: „viršijanti lūkesčius“ atitinka „labai gerai“, „atitinkanti lūkesčius“ – „gerai“, „iš dalies atitinkanti lūkesčius“ – „patenkinamai“ ir „neatitinkanti lūkesčių“ – „nepatenkinamai“. Toks pareigūnų vertinimas už 2023 metus vyko visoje Lietuvoje, todėl Utenos AVPK nebuvo išimtis.
4.4. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2404 redakcija, tačiau Aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, liko nepakeistas. Susidarius tokiai situacijai, buvo atsižvelgta ir į Statuto nuostatas ir į galiojantį Aprašą. Todėl galiojančio Aprašo patvirtinta forma buvo naudojama ir vertinant pareigūnę.
4.5. Organizuojant pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą, visos procedūros buvo tinkamai atliktos ir nepažeistos. Komisija veikė pagal jai suteiktą kompetenciją, tarnybinis vertinimas buvo atliktas preciziškai laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl abejoti Komisijos išvada ir jos suderinimu, kurį atliko Utenos AVPK viršininkas, objektyvumu, pagrįstumu ir teisėtumu nėra pagrindo. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo yra akivaizdu, kad posėdžio metu buvo išnagrinėtos Aprašo 1 priede nurodytos pareigūnų veiklos vertinimo kriterijų reikšmės, už priimtus sprendimus balsuota ir priimti sprendimai dėl balsavimo rezultatų pagal konkrečius kriterijus, kas lėmė Komisijos išvadą – pareiškėjos tarnybinę veiklą 2023 metais įvertinti nepatenkinamai.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjos G. N. skundą patenkino – panaikino Įsakymą ir Išvadą bei įpareigojo atsakovą pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2023 metus įvertinti iš naujo.
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui taikytinas teisės aktas – Vidaus tarnybos statutas, išdėstytas nauja redakcija, įsigaliojusia nuo 2024 m. sausio 1 d., patvirtintas 2023 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2404 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, perkėlimo į pareigas, kurioms taikoma pareigūnų rotacija, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo iš vidaus tarnybos procedūros užbaigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros atliktos 2024 metais, todėl nagrinėjamu atveju taikytina Statuto redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.
7. Teismas akcentavo, kad Vertinimo išvada, kurią pasirašė pareiškėjos tiesioginė vadovė D. S., yra pirminis ir tiesiogiai susietas su Išvada ir Įsakymu administracinis aktas. Komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų, Komisija 2024 m. balandžio 10 d. posėdžio metu privalėjo ištirti Vertinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą. Tačiau, vertinant pareiškėjos Vertinimo išvadoje pateiktus užduočių įvykdymo rezultatus ir bendrą vertinimo rezultatą, teismui kilo pagrįstų abejonių, ar pareiškėjos pasiekti rezultatai buvo įvertinti objektyviai ir teisingai, ypač dėl rėmimosi tarnybiniais pranešimais, surašytais išimtinai po 2023 m. birželio mėn. ir tarnybinio patikrinimo išvada, susijusia su pareiškėjai taikyta tarnybine nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros atliktos 2024 metais, todėl atsakovas nepagrįstai pareiškėjos veiklos vertinimą atliko pagal nebegaliojančio teisės akto – Statuto 2023 m. sausio 1 d. redakcijos nuostatas, nuo 2024 m. sausio 1 d. nebenumatančias tokių įvertinimo terminų kaip „patenkinamai“ ar „nepatenkinamai“. Įsakyme taip pat vadovaujamasi klaidinančia Statuto 34 straipsnio 1 dalimi, Įsakyme nenurodyta jo apskundimo tvarka.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad yra matyti akivaizdūs prieštaravimai tarp Aprašo 1 priede nustatytų vertinimo kriterijų aprašymų ir įvertinimo balų. Išvadoje nurodoma, kad pareigūnė, atlikdama tarnybines funkcijas, pavestas užduotis atlieka neišsamiai, dažnai palieka nepabaigtus darbus, nors Duomenų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) pažymi, kad užduotis atlikta; daroma išvada, kad pareigūnei retai pavyksta racionaliai planuoti savo darbo laiką. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėja iš 7 už 2023 metais paskirtų užduočių įvykdė 5, t. y. daugiau nei pusę. Atsakovas paskirtų užduočių atlikimo fakto neneigia, t. y. sutinka, jog atlikta daugiau nei pusė paskirtų užduočių, tačiau šioje tarnybinio vertinimo skiltyje pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatas vertintas kaip nepatenkinamas.
10. Teismas pažymėjo, kad Vertinimo išvadoje, be kita ko, nurodoma, jog 2023 metais pareigūnė dalyvavo mokymuose „Streso valdymas – Įvykio vietos apsauga ir policijos pareigūnų veiksmai ieškant, fiksuojant ir paimant rankų, biologinius ir avalynės pėdsakus įvykio vietos apžiūros metu“; 2024 metais pareigūnė užsirašė į Streso valdymo, ir bendradarbiavimo įgūdžių tobulinimo mokymus; į mokymus, susijusius su Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (IBPS) funkcionalumu, atliekant ikiteisminį tyrimą, kitus mokymus, pvz., Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, tiriant ir atskleidžiant nusikalstamas veikas, Habitoskopinių duomenų registro Veidų atpažinimo posistemio galimybės, pareigūnė neužsirašė, nors šiose srityse reikia didesnių žinių ir patirties.
11. Atsižvelgęs į nurodytus mokymus, teismas vertino, kad pareigūnė pakankamai aktyviai dalyvavo mokymuose, o atsakovo argumentus, jog pareiškėja nesirenka mokymų, kurie būtų tinkami darbiniams įgūdžiams, teismas laikė nepagrįstais ir deklaratyviais, kadangi galimybė dalyvauti mokymuose ir rinktis jų pobūdį priklauso nuo paties atsakovo siūlymų ir sudarytų galimybių dėl užimtumo vykdant pareiškėjai tiesiogines tarnybos pareigas. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė, kiek ir kokiuose mokymuose pareiškėja nedalyvavo, neišreiškė pageidavimo, nors tokie mokymai būtų buvę aktualūs ir, suderinant su tarnybiniu užimtumu, ji būtų galėjusi juose dalyvauti.
12. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir šalių, atstovų paaiškinimus, teismas priėjo prie išvados, kad ginčijami sprendimai (Įsakymas ir Išvada) yra priimti formaliais pagrindais, neįsigilinus į pareiškėjos individualią situaciją, neįsiklausius į jos išdėstytus argumentus Komisijos posėdyje, o rezultatų vertinimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms, Įsakymas ir Išvada priimti netiriant individualių su pareiškėja susietų aplinkybių, iš esmės remiantis vien nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjai taikyta tarnybine nuobauda, faktai dėl pareiškėjos nepatenkinamos tarnybos nepakankamai motyvuoti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas konstatavo, kad Išvada ir Įsakymas priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Patenkinus pareiškėjos reikalavimą dėl minėtų sprendimų panaikinimo, tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti pakartotinį pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2023 metus vertinimą.
III.
14. Atsakovas Utenos AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti, arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15.1. Atsakovas pareiškėjos tarnybinę veiklą vertino pagal galiojančius teisės aktus: ginčo teisiniams santykiams taikytinas Statutas, išdėstytas nauja redakcija, įsigaliojusia nuo 2024 m. sausio 1 d. Pareigūnės tarnybinės veiklos vertinimas vyko 2024 m. balandžio 9 d., tarnybinės veiklos vertinimo teisinius santykius reglamentavo Statuto 36 straipsnis bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Aprašas. Aprašo nuostatos buvo pakeistos tik Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1V-325. Vidaus reikalų ministrui laiku nepakeitus Aprašo, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas buvo organizuojamas pagal galiojančius teisės aktus.
15.2. Atsakovui 2024 m. kovo 5 d. elektroniniu paštu iš Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos 1-ojo skyriaus elektroninio pašto buvo atsiųsta rekomendacija apie pareigūnų vertinimą. Visose policijos įstaigose pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas Darbuotojų vertinimo modulyje (toliau – ir DVM), kurio paskirtis – automatizuoti darbuotojų vertinimo procesą policijos įstaigose. Tiesioginis vadovas prisijungęs prie DVM, vertindamas pareigūnę, skiltyje „Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas“ turėjo galimybę pasirinktinai pažymėti vieną iš DVM siūlomų: nepatenkinama, patenkinamai, gerai, labai gerai. Tiesioginis vadovas pažymėjo vieną iš siūlymų (kaip ir buvo nurodyta gautame 2024 m. kovo 5 d. elektroniniu laiške) ,,nepatenkinamai“, tai atitiko Statuto 36 straipsnio 7 dalyje nurodytą „neatitinkanti lūkesčių“.
15.3. Sąvokų neatitikimas Statuto 36 statuto 7 daliai neturėjo įtakos pareigūnės tarnybinės veiklos vertinimui (kitaip vartotos sąvokos negalėjo turėti įtakos vertinimo turiniui, rezultatų ir vertinimo pasekmėms). Iš esmės jokių kitų pakeitimų vertinimo formoje nebuvo, išskyrus skiltyje „Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas“ keitėsi minėti įvertinimai. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo argumentas, kad „<...> pareiškėjos veiklos vertinimas atliktas pagal nebegaliojančio teisės akto – Statuto 2023-01-01 redakcijos nuostatas <...>“, iš esmės nėra teisingas ir juo labiau negali būti priežastimi naikinti atsakovo priimtus sprendimus.
15.4. Visa pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo atlikta nepažeidžiant procedūrų ir galiojusių teisės aktų. Kaip numato Statuto 36 straipsnio 6 dalis, pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (Utenos AVPK veiklos skyriaus viršininkė D. S. vertinimą atliko, surašiusi Vertinimo išvadą). Pareiškėja, nesutikusi su tiesioginio vadovo išvada, atsisakė susipažinti su ja (įrašyta DVS dokumento metaduomenyse). Statuto 36 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad pareigūnas nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant. Taip ir buvo atlikta: 2024 m. kovo 22 d. Utenos AVPK viršininko įsakymu Nr. 89-V-69 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ buvo patvirtinta komisijos sudėtis ir 2024 m. balandžio 9 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame 2 val. 43 min 19 s. buvo vertinamas pareiškėjos tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija bei tarnybinė veikla – pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai. Komisija išklausė pareiškėjos argumentus, gilinosi į visas Vertinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, uždavė patikslinančius klausimus. Todėl priešingai nei pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, pareigūnės tarnybinė veikla buvo įvertinta labai išsamiai.
15.5. Pareigūnei buvo nustatytos 7 užduotys, tiesioginė vadovė pažymėjo, kad atliktos 5 užduotys. Komisijos posėdžio metu dėl kai kurių atliktų užduočių vadovė turėjo priekaištų užduočių atlikimo kokybei. Bendrą galutinį veiklos vertinimo rezultatą lemia ne vien užduočių įvykdymas ar neįvykdymas. Šiuo atveju Komisija vertino pareiškėjos tarnybinę veiklą iš surinktų duomenų visumos ir tinkamai atliko savo funkcijas.
15.6. Atsakovas Įsakyme tinkamai taikė Statuto straipsnį, t. y. 34 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris reglamentuoja pareigūnų perkėlimo į žemesnes pareigas atvejus. Todėl teismo argumentas, kad „Pačiame 2024-04-15 Įsakyme dėl perkėlimo taip pat vadovaujamasi klaidinančia Statuto 34 straipsnio 1 dalimi <...>“, yra nepagrįstas. Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Ta aplinkybė, jog Įsakyme nebuvo įrašyta Įsakymo apskundimo tvarka ir terminai, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu. Pareiškėja turi teisinį išsilavinimą bei pakankamai nemažą darbo stažą policijos įstaigoje, ji laiku, nepraleisdama procesinių terminų, pateikė skundą kompetentingam teismui, todėl apskundimo tvarkos (ne)nurodymas nepažeidė pareiškėjos teisės į gynybą.
Atsiliepimas
16. Pareiškėja G. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą.
17. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:
17.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog buvo gavęs 2024 m. kovo 5 d. Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos 1-ojo skyriaus rekomendaciją apie pareigūnų vertinimą, kurioje buvo leista nesivadovauti Statuto naujos redakcijos nuostatomis. Tačiau tokia rekomendacija yra niekinė, nes nei Policijos departamentas, nei jo padalinys nėra įstatymų leidėjai ir jiems nesuteikta teisė kitaip traktuoti Statuto nuostatas nei jame nustatyta. Be to, šio argumento nagrinėjant bylą teisme atsakovas nebuvo pateikęs, todėl šis dokumentas laikytinas nauju įrodymu ir neturi būti tiriamas. Atsakovo padarytas Statuto naujos redakcijos pažeidimas yra pagrindas pripažinti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą neteisėtu ir nepagrįstu.
17.2. Teismas teisėtai ir pagrįstai, išanalizavęs visą pateiktą medžiagą, šalių argumentus ir įrodymus, konstatavo, jog pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas formaliais pagrindais, neįsigilinus į jos individualią situaciją. Apeliacinio skundo 10–20 punktuose nurodyti teiginiai turi būti vertinti kritiškai, kaip teisiškai nereikšmingi, nes šiuose teiginiuose kalbama tik apie procedūrinius, o ne apie esminius dalykus, kurie neturėjo įtakos Komisijos priimtam siūlymui ir Utenos AVPK vadovui priimtam sprendimui. Be to, atsakovas nurodytuose apeliacinio skundo punktuose cituoja tik jam naudingas vietas, ištraukas, bet ne visą kontekstą. Atsakovas necituoja ir nevertina pareiškėjos atsakymų, remiasi tik tiesioginio vadovo nuomone, nors visi šie dalykai buvo visapusiškai nagrinėjami ir iš esmės paneigti teismo posėdžio metu.
17.3. Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl iš esmės vieninteliu pagrindu, dėl kurio pareiškėjos visa tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių (pagal atsakovą – nepatenkamai) tapo tarnybinio patikrinimo išvada ir tie patys tarnybiniai pranešimai, kurie buvo išnagrinėti tarnybinio patikrinimo metu, tačiau nuolat minimi kaip atskiri dokumentai. Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu negalėjo nei paaiškinti, nei pateikti kitų įrodymų, kodėl pareiškėjos tarnybinė veikla buvo vertinta tik nuo 2023 m. birželio mėn., nors tai yra metinis vertinimas.
17.4. Apeliacinio skundo 24 punkte nurodyti argumentai teismo posėdžio metu nebuvo pateikti, nors apie garso įrašą buvo nemažai kalbėta. Be to, ištraukos iš Komisijos posėdžio metu padaryto garso įrašo nepaneigia fakto, kad iš 7 užduočių 5 buvo įvykdytos (atsakovas to neginčija). Klausimas dėl 7 užduoties 2 dalies įvykdymo teismo posėdžio metu buvo išnagrinėtas. Pareiškėja tiek Komisijos posėdžio metu, tiek teismo posėdžio metu sakė, kad kalba eina apie vieną raštą, kuriame ji nebuvo nurodžiusi apskundimo tvarkos, tačiau tai buvo pastebėta, raštas buvo pakoreguotas ir į išorę išėjo tvarkingas, su apskundimo tvarka. Daugiau jokių priekaištų dėl šios dalies jai nebuvo pateikta.
17.5. Atsakovas apeliaciniame skunde cituoja teisinį reguliavimą, susijusį su pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimu (ką teismas sprendime išsamiai išnagrinėjo), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apie kurią sprendime teismas pasisakė, tačiau nenurodo jokių faktinių pagrindų, argumentų ir įrodymų, kurie teismo būtų neišnagrinėti. Atsakovas apeliaciniame teisme tiesiog nurodo, kaip teismas turėjo išnagrinėti bylą, kad būtų priimtas jam palankus sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2024 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 89-TE-100 „Dėl G. N. perkėlimo į žemesnes pareigas“ ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio 2024 m. balandžio 10 d. protokolo Nr. 89-P1-85 išvados, kad pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai bei siūlymo perkelti į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2023 metus.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Įsakymą ir Išvadą bei įpareigojo atsakovą pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2023 metus įvertinti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros buvo atliktos 2024 metais, todėl atsakovas nepagrįstai pareiškėjos veiklos vertinimą atliko pagal nebegaliojančio teisės akto – Statuto 2023 m. sausio 1 d. redakcijos nuostatas, nuo 2024 m. sausio 1 d. nebenumatančias tokių tarnybinės veiklos įvertinimo terminų kaip „patenkinamai“ ar „nepatenkinamai“, Įsakyme vadovaujamasi klaidinančia Statuto 34 straipsnio 1 dalimi, nenurodyta Įsakymo apskundimo tvarka. Pirmosios instancijos teismui taip pat abejonių, ar pareiškėjos pasiekti rezultatai buvo įvertinti objektyviai ir teisingai.
20. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo atlikta nepažeidžiant procedūrų ir galiojusių teisės aktų.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Ginčijamu Įsakymu Utenos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 55 straipsnio 7 dalimi, atsižvelgdamas į Utenos AVPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio 2024 m. balandžio 10 d. protokolą Nr. 89-P1-85, perkėlė vyresniąją inspektorę G. N. iš Utenos AVPK Veiklos skyriaus tyrėjo (vykdančio pavedimų funkciją, pareiginės algos koeficientas – 0,96) pareigų į Utenos AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio (vykdančio viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, pareiginės algos koeficientas – 0,9) pareigas.
23. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.) 36 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (Statuto 36 str. 6 d.). Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti taip: 1) viršijanti lūkesčius; 2) atitinkanti lūkesčius; 3) iš dalies atitinkanti lūkesčius; 4) neatitinkanti lūkesčių (Statuto 36 str. 7 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą kaip neatitinkančią lūkesčių, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų pasiūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas pasiūlymas gali būti teikiamas, jei atlikus paskutinį tarnybinės veiklos vertinimą pareigūno tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir tiesioginis vadovas einamaisiais metais pareigūno tarnybinę veiklą vėl įvertina kaip neatitinkančią lūkesčių (Statuto 36 str. 11 d.). Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą kaip neatitinkančią lūkesčių, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti jį tobulinti kvalifikaciją; 2) atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, jei jo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių antrą kartą iš eilės (Statuto 36 str. 18 d.).Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo (Statuto 36 str. 22 d.). Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad perkelti pareigūną į žemesnes pareigas galima įgyvendinant tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą – perkelti į žemesnes pareigas.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija; tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009; ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).
25. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; ir kt.).
26. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.).
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sprendžia, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl jis negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
28. Kaip minėta, ginčijamas Įsakymas priimtas, atsižvelgus į Utenos AVPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio 2024 m. balandžio 10 d. protokolą Nr. 89-P1-85, kuriame nurodyta, kad Komisija, vertindama pareiškėjos 2023 metų tarnybinę veiklą, posėdžio metu nagrinėjo jos 2024 m. kovo 21 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-7208 pateiktą informaciją, Komisijos sekretoriui paeiliui garsinant informaciją apie kiekvieną vertinimo kriterijų atskirai. Iš Vertinimo išvados turinio matyti, kad pareigūnės (pareiškėjos) tiesioginio vadovo vertinimas nepatenkinamai ir siūlymas perkelti pareigūnę į žemesnes pareigas bei įpareigoti tobulinti kvalifikaciją yra grindžiamas, be kita ko, tarnybiniais pranešimais (2023 m. birželio 12 d. Nr. 89-PR2-2428, 2023 m. birželio 15 d. Nr. 89-PR2-2484, 2023 m. birželio 20 d. Nr. 89-PR2-2523, 2023 m. liepos 7 d. Nr. 89-PR2-2750, 2023 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 89-PR2-3425, 2023 m. rugsėjo 1 d. Nr. 89-PR2-3448, 2023 m. rugsėjo 6 d. Nr. 89-PR2-3513, 2023 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. rugsėjo 18 d. Nr. 89-PR2-3660, 2023 m. rugsėjo 28 d. Nr. 89-PR2-3832, 2023 m. spalio 9 d. Nr. 89-PR2-4002, 2023 m. spalio 13 d. Nr. 89-PR2-4075, 2023 m. spalio 30 d. Nr. 89-PR2-4294, 2023 m. lapkričio 21 d. Nr. 89-PR2-4580 „Dėl darbo krūvių ir analizės Utenos apskr. VPK Veiklos skyriuje“, 2023 m. gruodžio 1 d. Nr. 89-PR2-4770), taip pat 2024 m. sausio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-2, tačiau šie dokumentai į bylą nepateikti. Minėtuose dokumentuose užfiksuota informacija yra reikšminga sprendžiant, ar pareiškėjos veikla visu vertinimo laikotarpiu gali būti vertinama vienodai, bei ar tam tikrais laikotarpiais nustatyti trūkumai tarnyboje gali būti lemiantys visą tarnybinės veiklos vertinimo rezultatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesusipažinus su minėtais dokumentais, kuriais grindžiama pareiškėjos tiesioginio vadovo Vertinimo išvada, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog Įsakymas yra priimtas formaliais pagrindais ir yra nemotyvuotas, taip pat neturėjo pagrindo išvadai, kad byloje skundžiami aktai priimti remiantis vien aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjai taikyta tarnybine nuobauda.
29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog atsižvelgus į tai, kad vertinimo komisijos išvada neprivalo būti detaliai motyvuota, vienas iš pagrindinių įrodymų, turinčių atskleisti tokios išvados motyvaciją, yra skaitmeninis vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, kuriame turi būti įrašytas visas vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-438/2019; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2415-629/2019; 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2583-1047/2025; ir kt.). Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Komisijos 2024 m. balandžio 9 d. posėdžio skaitmeninis garso įrašas (sudėtinė Komisijos posėdžio 2024 m. balandžio 10 d. protokolo Nr. 89-P1-85 dalis), tačiau šis įrodymas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo įvertintas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, sprendime iš esmės apsiribota tik pareiškėjos tiesioginio vadovo Vertinimo išvadoje nurodytų duomenų analize.
30. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) panaikinamas, jeigu jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų, išsamų ir nešališką visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Vadinasi, ne kiekvienas administracinės procedūros netikslumas ar formalus nukrypimas nuo procedūrinių reikalavimų savaime lemia skundžiamo sprendimo neteisėtumą. Pagrindą panaikinti sprendimą sudaro tik tokie procedūriniai pažeidimai, kurie pagal savo pobūdį ir turinį laikytini esminiais, t. y. galėję turėti realios įtakos objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, jų teisiniam įvertinimui ir (ar) galutinio sprendimo pagrįstumui. Sprendžiant dėl tokio pažeidimo reikšmingumo, būtina vertinti ne vien patį procedūrinio reikalavimo nesilaikymo faktą, bet ir tai, kokį konkretų tikslą atitinkama taisyklė turėjo užtikrinti, ar šis tikslas nebuvo pasiektas ir ar nustatytas pažeidimas galėjo paveikti sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1734-575/2026).
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas vyko 2024 m. balandžio 9 d., todėl taikytina Statuto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojančios Statuto redakcijos nuostatos nebenumato tokių tarnybinės veiklos įvertinimo terminų kaip „patenkinamai“ ar „nepatenkinamai“, tačiau netinkamas terminų (sąvokų) parinkimas Vertinimo išvadoje ir Komisijos posėdžio protokole laikytinas formaliu trūkumu, neturinčiu įtakos galutiniam tarnybinės veiklos vertinimo rezultatui. Jokių kitų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenustatė.
32. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame sprendime (šiuo atveju – Įsakyme) nėra esminis procedūrinis pažeidimas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, kadangi nagrinėjamoje byloje apskundimo tvarkos nenurodymas pareiškėjai nesutrukdė tinkamai ir laiku kreiptis į teismą.
33. Apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti pagal byloje taikytinus teisės aktus. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų išsamiai, visapusiškai (ABTĮ 80 str. 1 d.) ir bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
34. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.