Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų O. R. ir I. J. patikslinto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), J. I., antstolis D. T., (duomenys neskelbtini), antstolis G. B., (duomenys neskelbtini) skyrius, antstolė D. P., AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-12-06 teisme gautas pareiškėjų O. R. ir I. J. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai dėl susidariusių skolų prašo iškelti jiems bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių.

2016-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumus. Per papildomą terminą pareiškėjai pateikė teismui patikslintą pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti pareiškimą.

Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (LR FABĮ 5 str. 1 d.) Fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (FABĮ 4 str. 1 d.). Teismas atsisako priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jei pareiškimas neteismingas tam teismui (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikė sutuoktiniai - O. R. ir I. J., pareiškėja O. R. pareiškime nurodė savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), o I. J. nurodė savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad pareiškėjai turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, tarp jų ir gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėjams nepriklauso. Patikslintame ieškinyje pareiškėjai nurodė, kad pareiškėja gyvena minėtu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas ligotą draugę neatlygintai, nes pareiškėjams prasidėjus nesutarimams dėl šeimos finansinės būklės, pareiškėja O. R. pradėjo gyventi atskirai nuo sutuoktinio I. J. minėtu adresu.

Byloje nėra duomenų apie pareiškėjų santuokos nutraukimą ar teismo nutarties dėl gyvenimo skyriumi patvirtinimą, todėl iš esmės toks pareiškėjos nurodytas gyvenimas pas ligotą draugę adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra laikomas laikinu, epizodiniu gyvenimu, kai jai priklausantis gyvenamasis būstas yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Pažymėtina, kad visose pareiškimo priedų procesiniuose dokumentuose (antstolių patvarkymai, vekselis ir t.t.) pareiškėjos O. R. gyvenamoji vieta nurodyta būtent (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone.

Apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad nesant pakankamų duomenų apie šalių išreikštą valią dėl ginčų teismingumo, teismas neturi pagrindo spręsti, kad šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeitė teritorinį teismingumą ar tuo labiau vadovaujantis tik vienos šalies nurodytu teismingumu, nesant tam duomenų-įrodymų (Vilniaus apygardos teismo 2015-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1035-881/2015). Šiuo nagrinėjamu O. R. atveju pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta, o ne epizodinė jos gyvenama vieta. Teismas nustatydamas teismo nutartimi trūkumus nurodė, jog pareiškėja patikslintų aplinkybes dėl savo gyvenamosios vietos ir pateiktų teismui tai patvirtinančius įrodymus, tačiau kaip aukščiau nurodyta rašytinių įrodymų, įrodančių, jog pareiškėjos nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje teismui nebuvo pateikta.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą (K. A. teismo 2016-03-10 nutartis Nr. e2S-415-513/2016). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014).

CK 2.16 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena; asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose ir tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta; tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir pareiškėjų pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjos O. R. asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta vis dėl to yra (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kuriame ir yra pareiškėjos turtas – gyvenamasis namas, šis adresas kaip šios pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas įvardijamas ir pareiškimo prieduose, šiuo adresu gyvena ir jos sutuoktinis, antrasis bylos pareiškėjas, tuo tarpu jokių rašytinių įrodymų, jog pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta galėtų būti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra. Iš esmės ir patikslintame pareiškime pačių pareiškėjų nurodytos aplinkybes apie gyvenimą pas draugę, kai susipyko su vyru, rodo, jog toks gyvenimas šiame bute yra tik epizodinis.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei į tai, kad asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (asmens turto, darbo vieta, šeimos gyvenamoji vieta ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens ketinimas tam tikrą gyvenamąją vietą pripažinti savo interesų vieta – nuolatinę gyvenamąją vietą) kriterijus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų kaip sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji laikoma (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, tokiu būdu pareiškimas neteismingas Vilniaus m. apylinkės teismui, o yra teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Pareiškėjams išaiškintina, kad jie su pareiškimu turi teisę kreiptis pagal teismingumą į Vilniaus rajono apylinkės teismą (CPK 137 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d., 290-291 str., LR FABĮ 5 str. 4 d.

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų O. R. ir I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi teisę su šiuo pareiškimu kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą (Ukmergės g. 322, Vilnius).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.