Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Lina Giedrė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06855-2015-3

NUTARTIS

2016 m. kovo 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) A. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys R. Š., A. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-11 nutartimi pareiškėjui nustatytas 10 dienų terminas pašalinti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumus – pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškimą pateikęs asmuo yra įgaliotas pareiškėjo vardu teikti tokį pareiškimą; įrodymus, jog kreditorius (bankas) tinkamai informuotas apie pareiškimą teikiančio asmens ketinimus dėl bankroto bylos iškėlimo; duomenis apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą; duomenis, patvirtinančius, jog pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 1 348 Eur suma per mėnesį; kreditorių sąrašą bei kitų suinteresuotų asmenų duomenis. Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje apelianto keliamas ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

FABĮ įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Pagal FABĮ 6 str. 1 d., teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 str. 2 d. nurodytosios (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.).Vadovaujantis FABĮ 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teismas iš esmės nusprendė, kad pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje, kadangi pareiškėjas minėtoje valstybėje dirba, ten nuomojasi būstą, moka mokesčius, yra draustas, todėl ši valstybė yra pareiškėjo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigia priešingai, jog jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvos Respublika, kadangi pareiškėjas yra lietuvis, jo nekilnojamasis turtas (namo dalis) yra Lietuvoje, Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai, be to, jis ketina grįžti į Lietuvą ir užsienio valstybėje dirba tik laikinai ir dėl finansinių sumetimų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų taikymą, ir dėl to nepagrįstai atsisakė jį priimti.

FABĮ 4 str. 1 d. nurodyta, kad fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka. CK 2.12 str. 1 d. nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą; šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (CK 2.12 str. 2 d.).

CK 2.16 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena; asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose ir tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta; tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 str. išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

Teismų praktikoje pažymėta, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 str. 1 d., 2.16 str.). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą, t. y. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta nurodo Lietuvos Respublikos valstybę, nuolatinę savo gyvenamąją vietą nurodydamas (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjui nuosavybes teise priklauso nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (buvę adresas (duomenys neskelbtini). Šis turtas areštuotas antstolės R. V. (įrašas galioja nuo 2014-03-19).

Iš 2008-07-09 kreditavimo sutarties su AB DNB NORD banku specialiosios dalies matyti, kad apeliantas savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto ištuokos liudijimo matyti, jog pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. Š. santuoka nutraukta 1991-04- 16. Iš 2015-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo turinio galima suprasti, jog suinteresuotas asmuo A. J. yra pareiškėjo dukra. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas šiuo metu dirba Didžiojoje Britanijoje, (duomenys neskelbtini) įmonėje laisvai samdomu darbuotoju. Išvykimą į Jungtinę Karalystę pareiškėjas deklaravo 2011-04-26, tačiau tikslaus adreso nenurodė (LITEKO).

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas Didžiojoje Britanijoje planuoja gyventi ir dirbti laikinai, pagerėjus finansinei situacijai ketina grįžti į Lietuvą. Pažymėtina, jog kreditas būstui įsigyti banko suteiktas pareiškėjui ir R. Š.. 2010-08-25 įgaliojimas patvirtina, jog pareiškėjas įgaliojo buvusią sutuoktinę R. Š. atstovauti jo interesams (inter alia finansinius) santykiuose su trečiaisiais asmenimis Lietuvoje, paimti pasą iš Migracijos tarnybos, atstovauti teismuose ir kt. 2014-04-06 jie abu kartu teikė bankui prašymą dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjas ir R. Š. toliau gyveno ir gyvena kartu kaip sugyventiniai (partneriai). Atsižvelgiant į tai, pakankamai pagrįstu vertintinas pareiškėjo argumentas, jog Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai. Pareiškėjo kreditorius – bankas – yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, mano, kad bylos duomenys patvirtina, kad nors šiuo metu pareiškėjas gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, tačiau iki tol pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikoje, čia iki šiol gyvena jo dukra, sugyventinė (buvusi žmona), Lietuvos Respublikoje pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis minėtu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pats pareiškėjas viešai deklaruodamas savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta laiko Lietuvos Respubliką. Taigi aplinkybę, jog pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą, esant jo viešam pripažinimui, jog jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, šiuo atveju nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kaip neteismingą apylinkės teismui (CPK 185 str.).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei į tai, kad asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (asmens turto, darbo vieta, šeimos gyvenamoji vieta ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens ketinimas tam tikrą valstybę pripažinti savo interesų vieta) kriterijus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog konkrečiu atveju pareiškėjo nuolatine gyvenamąja vieta laikytina būtent Lietuvos Respublika, o pirmosios instancijos teismas, išsamiai neišsiaiškinęs pareiškėjo nuolatinės gyvenamosios vietos klausimo, galbūt nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę pasinaudoti FABĮ nuostatomis kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Nustatytų ir įvertintų aplinkybių, nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui A. Š. priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.