Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui R. B. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vaikas gyvena kartu su ieškove, ieškovė užtikrina nepilnamečio sūnaus gyvenimo ir vystymosi sąlygas, tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavęs tvirtas psichologinis ryšys. Pažymėtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo nėra kilę ginčų dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime.

4. Atsakovas R. B. nuo pat vaiko gimimo nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Vaiko tik būtinų poreikių patenkinimui būtinas 440,00 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Ieškovės dalis išlaikymo prievolėje būtų 220,00 Eur, o sūnaus tėvo – 220,00 Eur. Be to, sūnui mokami valstybės vaiko pinigai apie 117,00 Eur, kurie turėtų būti skiriami papildomų vaiko poreikių tenkinimui. Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakovas nors šiuo metu (duomenys neskelbtini), tačiau gali dirbti, bei gauti darbinių pajamų, neturi sveikatos problemų ir kitų išlaikytinių. Tuo tarpu ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, turi neįgalumą. Ieškovei sūnų išlaikyti padeda artimieji.

5. Teismo posėdyje ieškovė S. G. ir jos atstovas advokatas Z. B. palaikė ieškinį, prašė jį visiškai tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ji su atsakovu apsigyveno kartu maždaug prieš (duomenys neskelbtini)metus. Jie gyveno kartu kaip šeima, ji turėjo lytinių santykių su atsakovu, su juo planavo turėti vaiką, jo norėjo ir laukė. Jai esant (duomenys neskelbtini) mėnesius nėščiai, atsakovas buvo suimtas ir pervežtas į (duomenys neskelbtini) atlikti laisvės atėmimo bausmę, taigi jie niekaip negalėjo įteisinti vaiko tėvystės. (duomenys neskelbtini) nebandė įteisinti tėvystės. Gimus vaikui, ji pranešė atsakovui, atsakovas džiaugėsi, reagavo į šią žinią gerai. Dėl vaiko tėvystės su atsakovu nebuvo nesutarimų. Ji iki šiol bendrauja su atsakovu telefonu ir per Skype programą, planuoja su juo gyventi kartu, kai jis (duomenys neskelbtini), su vaiku bendrauti atsakovui nedraus. Tėvystės nustatymas reikalingas tam, kad jai būtų mokamos pašalpos, kaip socialiai remtinai šeimai.

6. Ieškovė šiuo metu gauna apie 200,00 Eur pašalpos ir nedarbingumo (ji yra (duomenys neskelbtini) proc. darbinga) bei apie 117,00 Eur vaiko pinigų. Ieškovė neturi galimybių dirbti, nes vaikas yra mažas, jam pradėjus eiti į darželį, ieškovė pradės dirbti. Atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau planavo nuo šios savaitės pradėti dirbti (duomenys neskelbtini) įstaigoje ir galbūt tuomet kažkiek prisidės prie vaiko išlaikymo. Ieškovės gaunamų pajamų neužtenka vaikui išlaikyti. Vaiko poreikiai sudaro apie 440,00 Eur kas mėnesį: 160,00 Eur maistui, 100,00 Eur rūbams, 80,00 Eur būstui, 30,00 Eur sveikatai, 20,00 Eur mokslams, 20,00 Eur poilsiui, 30,00 Eur laisvalaikiui. Vaiką padeda išlaikyti ieškovės mama ir atsakovo tėvai, paprastai skiria apie 200,00 Eur, nuperka maisto. Būstą ji nuomojasi, transporto priemonės neturi. Ieškovė turėtų išlaikyti dar 2 vaikus, kiekvienam turėtų mokėti po 50,00 Eur kas mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikų tėvas buvo jai skolingas, ji išlaikymo pakolkas vaikams nemoka. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi.

8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė R. R. palaikė pateiktą išvadą (el. b. medž. 32-33 l.), nurodė, kad byloje nėra ginčo. Neprieštaravo, kad ieškinys būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

9. Iš byloje esančios gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad H. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina – S. G., o duomenys apie tėvą nenurodyti (el. b. medž. 5 l.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko tėvystė nebuvo nustatyta, nes atsakovas (duomenys neskelbtini), o atsakovas šią aplinkybę patvirtino. Teismo posėdyje ieškovė patikslino, kad atsakovas buvo pasiųstas (duomenys neskelbtini) kai ji buvo (duomenys neskelbtini) mėnesius nėščia.

10. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) proc. darbinga (el. b. medž. 7 l.), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jai mokėtos socialinės pašalpos, išmokos vaikui, vienkartinės išmokos nėščiai moteriai ir vaikui, 2022 m. vasario mėnesį jai išmokėta iš viso 233,74 ir socialinės pašalpos ir išmokos vaikui (el. b. medž. 10 l.). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog ji kas mėnesį gauna apie 200,00 Eur netekto darbingumo išmoką bei apie 117,00 Eur išmoką vaikui.

11. Atsakovui nepateikus priešingų įrodymų, ir ieškovei pateikus rašytinius įrodymus (el. b. medž. 8 l.) laikytina įrodyta, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalinga bent 440,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: 160,00 Eur maistui, 100,00 Eur rūbams, 80,00 Eur būstui, 30,00 Eur sveikatai, 20,00 Eur mokslams, 20,00 Eur poilsiui, 30,00 Eur laisvalaikiui.

12. Byloje nėra ginčo dėl ieškinio reikalavimų, atsakovas ieškinį pripažino, todėl surašytini trumpi motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 str. 5 d.).

Dėl tėvystės nustatymo

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

14. Nagrinėjamu atveju H. G. gimė nesudariusiai santuokos ieškovei S. G., tėvystė nebuvo pripažinta, todėl nepilnamečio vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nėra nurodyti. Iš ieškovės paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santykiai buvo artimi, ieškovė pastojo nuo atsakovo ir susilaukė nepilnamečio vaiko H. G.. Atsakovas ieškinį pripažino, patvirtino, kad H. G. yra jo sūnus. Nepilnametį vaiką ieškovei padeda išlaikyti atsakovo tėvai, taigi ir artimieji giminaičiai H. G. laiko atsakovo vaiku. Todėl nustatytina, kad R. B. yra H. G. biologinis tėvas, o H. G. yra R. B. vaikas (CK 3.146 str. 1 d.).

15. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, H. G. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytini duomenys apie tėvą R. B. (CK 3.147 str. 3 d., 3.148 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

16. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.).

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuolat nuo gimimo gyvena su motina, tarp motinos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis - psichologinis ryšys. Išvadoje nurodyta, kad H. G. pas ieškovę yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, byloje nėra, todėl manytina, kad ieškovė sudaro nepilnamečiam vaikui tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas ilsėtis, žaisti, ugdytis.

18. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

19. CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad kiekvieno vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

20. Kaip ir buvo minėta, ieškovė įrodė, jog nepilnamečiam vaikui išlaikyti kas mėnesį reikalinga bent 440,00 Eur suma (CPK 178 str.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo metu ieškovės pajamos nėra didelės (iki 317,00 Eur per mėnesį), galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas yra ribotos dėl nepilnamečio vaiko amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nepilnametį vaiką padeda išlaikyti ieškovės mama ir atsakovo tėvai. Atsakovas R. B. neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, iš ieškovės paaiškinimų žinoma, kad jis (duomenys neskelbtini), pakolkas nedirba. Tačiau nurodyta aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, o juo labiau nereiškia, kad atsakovas visą laiką neturės galimybių išlaikyti nepilnametį vaiką. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. B. neprieštaravo dėl vaiko poreikių dydžio ir reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220,00 Eur, išlaikymo dydis yra protingas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, į sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartus, kurie reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti 220,00 Eur išlaikymo dydis kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės pagal atsakovo R. B. dabartinę turtinę padėtį yra protingas, proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir būtinas patenkinti vaiko poreikius. Dėl nurodytų priežasčių, iš atsakovo R. B. nepilnamečiam vaikui priteistinas 220,00 Eur išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, taigi ieškinys ir šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

21. Priteistas išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 str.). Ieškovė skirtina nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalingų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

22. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str.).

23. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

24. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas neprieštarauja ieškovės siūlomai nustatyti jo ir vaiko bendravimo tvarkai. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas šiuo metu (duomenys neskelbtini), taigi dėl objektyvių aplinkybių neturi galimybių visa apimtimi bendrauti su vaiku, prisidėti prie jo auklėjimo ir priežiūros. Ieškovė iki šiol bendrauja su atsakovu, jam atlikus (duomenys neskelbtini)ketina gyventi kartu. Duomenų, kad atsakovo (duomenys neskelbtini), už kurį jam (duomenys neskelbtini), būtų buvęs padarytas prieš vaiką, byloje nėra. Todėl ieškovės prašoma nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarka atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia atsakovo teisių. Atsižvelgiant į tai ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Ieškovė S. G. nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, paskyrus jai 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (el. b. medž. 13-14 l.). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Teismui suteikta teisė spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo (CPK 96 str. 5 d.).

27. Atsakovas pripažino ieškinį, siekė, kad byla būtų išnagrinėta taikiai, išvengiant papildomų bylinėjimosi išlaidų (pvz. DNR ekspertizei). Dėl objektyvių aplinkybių bylos buvo neįmanoma baigti taikos sutartimi. Šalys neturėjo galimybių tėvystės klausimą išspręsti neteismine tvarka dėl to, kad atsakovas R. B., iki vaiko gimimo buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovo turtinė padėtis nėra gera, nes nėra duomenų, kad jis dirbtų, gautų pajamas. Todėl atsakovo kaltės dėl bylos iškėlimo teisme nėra, kaip ir kad nėra šalių valios kitaip išspręsti ginčą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d., 5 d.).

28. Taip pat iš atsakovo nepriteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko H. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o H. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Įrašyti H. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 220,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2022-04-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), vaiko H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo tėvo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią:

1. R. B. su sūnumi H. G. bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime bendru vaiko tėvų sutarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime bei nepilnamečio sūnaus interesus;

2. įpareigoti šalis - R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) - apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo;

3. įpareigoti šalis - R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) - spręsti konkrečius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos klausimus racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą ir įrašytų duomenis.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.