Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dinaka“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo už ieškovui suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas, kuomet byla baigiama patvirtintus tarp proceso šalių sudarytą taikos sutartį.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtinto bylos šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-5622-921/2018 nutraukė. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-4589-18572 ir 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-18-P-4589-6593. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad šalys byloje sudarė taikos sutartį, teismas nutarė, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą tarp šalių nepaskirstomos (CPK 94 straipsnis).

12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba nesutinka su minėtos nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo ir nurodo, kad teismas neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo. Pažymi, kad apeliantės patirtos išlaidos laikytinos ne bylos šalies, o valstybės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, kurios turi būti atlyginamos. Sudarius taikos sutartį byloje, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatoms ir tokia teisė suteikta tik teismui, o ne šalims.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė neteisingai nurodė, jog teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų valstybei paskirstymo klausimo. Jeigu tektų šiuo aspektu sutikti su apeliante, tai teismui neišsprendus minėto klausimo, savo teises apeliantė turėtų ginti, kreipdamasi į bylą išnagrinėjusį teismą su pareiškimu dėl papildomos teismo nutarties priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, o ne teikti atskirąjį skundą.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą tarp šalių nepaskirstomos. Tai, kad išvada dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nėra išdėstyta 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, neteikia pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nurodyta nutartimi neišsprendė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nes nutarties rezoliucinė dalis turi remtis motyvuojamąja teismo nutarties dalimi, t. y. teismo išvados turi būti pagrįstos teismo nutarties motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir juo remiantis priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo/nepriteisimo. Remiantis šia teismine praktika, daroma išvada, kad apeliantė turėjo pagrindą teikti atskirąjį skundą dėl nutarties dalies dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą vertintina paduoto atskirojo skundo ribose.

15. CPK 94 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Šiuo atveju šalys taikos sutartimi numatė, kad neprašo atlyginti viena iš kitos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (taikos sutarties 3 punktas). Tačiau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos yra ne šalies, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos, o valstybės išlaidos (CPK 99 straipsnis). Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 94 straipsnio 2 dalimi ir sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą tarp šalių nepaskirstomos.

16. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti, ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, o šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis, kuris turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Taigi, šiuo atveju Tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas turi priteisti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles ir ginčo šalys dėl jų paskirstymo negali susitarti (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-897-773/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-638/2018; 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-555/2017 ir kt.).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir skundžiama nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktu šalys sprendė dėl savo, o ne valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šiuo punktu šalys susitarė, kad neprašo atlyginti viena iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba nėra atleidžiamas nuo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą atleidžiami tik nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose (2016 11 08 įstatymu Nr. XII-2751 nuo 2017 07 01 papildžius CPK 88 str. 1 d. nauju punktu, 9 punktas tapo 10 punktu) nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Šie teisiniai argumentai patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovas, kuris atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, negali turėti kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir dėl jų susitarti taikos sutartimi.

18. Apibendrinant tai, kas nurodyta pirmiau, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 99 straipsnis), todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19. Jau minėta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą. Taigi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui CPK 98 straipsnis, o kartu ir jame numatytas prašymo priteisti advokato pagalbos išlaidas pateikimo terminas, netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

20. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-4589-18572 ir 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 2.1(NTP-2)-18-P-4589-6593 pagrindu. Ieškovą atstovavo advokato padėjėja V. K. pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. leidimo ir pavedimo sutartį bei advokatė E. R.. Ieškovui buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų 390 Eur sumai atlyginimo teismui buvo pateikta dar 2018 m. rugsėjo 25 d., t. y. tą pačią dieną, kurią buvo priimta nutartis dėl šalių pateiktos taikos sutarties patvirtinimo.

21. Kartu su atskiruoju skundu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui patikslintą pažymą dėl bylos nagrinėjimo eigoje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad išlaidos valstybei už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 639,60 Eur, kurios apskaičiuotos vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 24.3.6.2., 24.3.6.2., 8, 7 punktais. Vadovaujantis šios nutarties 19 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, vien tai, kad galutinė patikslinta pažyma, patvirtinanti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos patirtas atstovavimo išlaidas 639,60 Eur sumai buvo pateikta po nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, priėmimo, nesudaro kliūčių svarstyti klausimo dėl valstybės patirtų 639,60 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo.

22. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patikslintu ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės 3 890,02 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos, viso 8 890,02 Eur, taikos sutartimi susitarus dėl 550 Eur atlyginimo ieškovui, laikytina, kad patikslinto ieškinio reikalavimas buvo patenkintas 6,19 procentų. Todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 3 dalies nuostatomis, valstybei iš atsakovės priteistinas 39,59 Eur (639,60 Eur x 6,19/100­) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

23. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą išreiškė nesutikimą su prašoma priteisti valstybei 639,60 Eur suma, teigiant, kad prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė.

24. Pagal 2011 m. liepos 11 d. Teisingumo ministro Įsakymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo Nr. 1R-176 LR 11 punktą, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį apskaičiuoja tarnyba, vadovaudamasi šių rekomendacijų 4, 5 ir 6 punktuose nurodytomis taisyklėmis. Atsakovei šiuo atveju nenurodžius konkrečių argumentų, kodėl, jos nuomone, paskaičiuota antrinės teisinės pagalbos suma yra nepagrįstai didelė ir kokia suma, jos nuomone, būtų pagrįsta, teismas neturi pagrindo plačiau dėl to pasisakyti. Įvertinus byloje atliktus procesinius veiksmus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad Tarnyba neteisingai paskaičiavo prašomas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 99 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį pakeisti, paskirstant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ (juridinio asmens kodas 134592392) 39,59 Eur (trisdešimt devynis eurus 59 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, patirtų pirmosios instancijos teisme. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.