- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- 1-1021-1104/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25374-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Kaltinamasis
- T. O.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. O. 2023 m. liepos 9 d. apie 01:45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai mažesniu iš dviejų pūtimų policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,82 promilių neblaivumą.
2. Šiais savo veiksmais T. O. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
3. Kaltinamasis T. O. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad tą vakarą susitiko su savo draugais, pažįstamais. Yra negeriantys. Nusprendė „biški“ atsipalaiduoti, pasėdėti. Paaiškino, kad beveik nevartojo alkoholio. Taip atsitiko, kad jis (kaltinamasis) vėliau atsisėdo už transporto priemonės vairo. Parodė kad gailisi, supranta visiškai ką padarė. Paaiškino, kad jam (kalinamajam) artimi žmonės papasakojo, kad taip elgtis negalima, kalbasi apie tai kiekvieną dieną. Apsvarstė, kad daugiau taip nedarytų. Patikslino, kad vartojo alkoholį pas kaltinamojo draugus (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo draugo žmona buvo išėjusi susitikti su savo pažįstama. Paskambino draugo žmona, buvo kažkoks incidentas ir paprašė, kad jie atvyktų. Sakė, kad yra išgėrę. Važiuoti reikėjo kokį 0,5 km. Užtrukom kokį 10 min. ir policijos pareigūnai jau buvo toje vietoje atvažiavę. Paaiškino, kad nedaug tą dieną išgėrė, galimai 0,7 butelį ir galimai 2-3 butelius alaus. Ne vienas tiek išgėrė, dar draugas su žmona. Paaiškino, kad automobilis priklauso draugo žmonai E. A.. Paaiškino, kad būtent E. skambino ir prašė, kad atvyktų. Negalvojo tada apie tas pasekmes. Kad jis (kaltinamasis) atsisėdo, tai toks spontaniškas sprendimas buvo. Parodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, draugas turėjo vairuotojo pažymėjimą. Paaiškino, kad E. nežinojo, kad jis (kaltinamasis) sėdo ir važiavo. Parodė, kad M. O. yra kaltinamojo vienintelis brolis. Dažnai susitinka, palaiko labai artimus ryšius. Kiekvieną savaitgalį susitinka pas tėvą, dirba, daro kažką. Paaiškino, kad brolis – vairavimo instruktorius, gavo pylos nuo jo labai. Nurodė prašantis, kad neatimtų mašinos iš tos šeimos – jie vaikus turi, turi vežti į mokyklą. Į darbus jiems reikia važinėti. Jie dalinasi tuo automobiliu. Sutiktų, kad automobilio vertę reikėtų sumokėti.
4. T. O., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 9 d., apie 01:45 val., (duomenys neskelbtini), jis vairavo pažįstamai E. A. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nes prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus (brendį). Šiuo metu daugiau nieko paaiškinti negali, kadangi yra neblaivus, parodymus duos vėliau (1 t., b. l. 88-90). Papildomos apklausos metu, 2023 m. liepos 13 d., įtariamuoju apklaustas T. O. parodė, kad 2023 m. liepos 8 d. vakare, apie 20 val., jis nuvažiavo pas savo draugus E. ir L. A. į sodybą (duomenys neskelbtini). Teisingiau, L. automobiliu jį atsivežė į savo sodybą. Jie vakare kepė šašlykus, gėrė alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė kokius 3 butelius alaus ir po to visi gėrė alkoholinius kokteilius. Jis nežino, kelinta tuo metu buvo valanda, bet E. išėjo ar tai pas draugę, ar tai pasitikti draugės. E. nebuvo apie valandą. Po valandos E. paskambino L. ir pasakė, kad jos draugės buvęs vyras užpuolė ir smaugia jos draugę. E. buvo pasakyta, kad skambintų policijai. Tačiau L. pradėjo jaudintis dėl tokio E. draugės buvusio sutuoktinio elgesio. Sakė, kad tik nepasmaugtų. Todėl jis ir L. A. nutarė nuvažiuoti į tą vietą. Abu buvo jau neblaivūs. Teisės vairuoti transporto priemones jis neturi ir niekada neturėjo. Jie sėdo į L. žmonos E. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio nežino. Jis vairavo automobilį, L. sėdo keleivio sėdynėn. Jiems pavažiuoti reikėjo nedidelį atstumą, kažkur 1-1,5 kilometro. Nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Matė, kad jau yra atvykę policijos pareigūnai. Jie privažiavo ir sėdėjo automobilyje. Po kažkurio laiko prie jo priėjęs policijos pareigūnas pareikalavo jo vairuotojo pažymėjimo. Jis prisipažino, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi. Tuomet pareigūnas pasakė, kad reikia patikrinti, ar jis yra blaivus. Jis pūtė du kartus: vieną kartą alkoholio kiekio matuoklis parodė 1,82 promiles, o antrą kartą 1,93 promiles. Sutikdamas su nustatytu girtumu ir neblaivumo požymiais, jis pasirašė alkoholio kiekio matuoklio kvituose bei neblaivumo nustatymo akte. Po to pasirašė sprendime nušalinti jį nuo transporto priemonės vairavimo. Jis dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta pilnai. Prisipažįsta vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, ir tuo padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, tai niekuomet transporto priemonės nevairavo, o juolab – neblaivus. Jis nuoširdžiai gailisi įvykdęs šią nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 100-103).
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.
6. Be kaltinamojo T. O. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
7. Liudytojas Jonas Zubovičius, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 8 d. vakare ir 2023 m. liepos 9 d. naktį, jis dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK tyrėju Česlovu Oršausku. Liepos 9 d., po 24 val., per Bendrąjį pagalbos centrą buvo gautas pranešimas, kad Maišiagalos miestelyje, Vilniaus r., einančią pranešėją automobiliu (duomenys neskelbtini) persekioja buvęs jos sutuoktinis. Policijos pareigūnai nuvyko į Maišiagalos miestelį. Kiemelių gatvėje pamatė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) bei dvi moteris šalia jo. Kai jie privažinėjo prie to automobilio ir moterų, atvažiavo ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso vienai iš tų dviejų vietoje buvusių moterų – E. A.. Automobiliu (duomenys neskelbtini) atvyko dviese – vairuotojas T. O. ir keleivis – automobilio savininkės sutuoktinis. Kadangi moterys kalbėjo, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. I. yra neblaivus, buvo patikrintas jo girtumas alkoholio kiekio matuokliu. Pirmu pūtimu jis pripūtė - 0,47 promiles, o antruoju - 0,41 promiles. Atsižvelgiant į alkoholio matuoklio leistiną paklaidą, jam vairuoti transporto priemones nėra draudžiama. Tuomet šis vairuotojas pasakė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) vairuojantis asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones. POLIS patikrinus, pasitvirtino informacija, kad T. O. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat buvo nutarta patikrinti ir jo neblaivumą. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ per du kartus su privalomu laiko intervalu buvo patikrintas jo neblaivumas ir nustatyta: pirmu pūtimu – 1,82 promilės neblaivumas, antru pūtimu – 1,93 promilės neblaivumas. Sutikdamas su nustatytu neblaivumu ir neblaivumo požymiu (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas), vairuotojas pasirašė alkoholio matuoklio kvituose ir neblaivumo nustatymo akte. Buvo priimtas sprendimas nušalinti T. O. nuo transporto priemonės vairavimo. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 52-55).
8. Liudytoja E. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, registruotas jos vardu. 2023 m. liepos 9 d., apie 01:00 val., ji buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kartu buvo jos sutuoktinis L. A. ir bendras draugas T. O.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 01:10 val. jai paskambino draugė A. I., kuri pasakė, kad eina pėsčiomis nuo savo namų iki jos namų. Buvęs sutuoktinis E. I., kuris galimai yra neblaivus, važiuodamas automobiliu iš paskos, A. I. seka. Ji, norėdama pasitikti draugę, išėjo iš savo namų ir ėjo pas draugę. Maišiagalos mstl., Kiemelių g. sutiko savo draugę A.. Beveik tuo pačiu metu prie jų automobiliu privažiavo E. I., kuris pro atidarytą automobilio langą sakė A. sėsti į jo mašiną, o šiai nesutikus, sustojo ir, priėjęs prie A., bandė A. įsisodinti į savo automobilį. Tuo metu jai paskambino jos vyras L. A.. Ji vyrui pasakė, kad čia yra konfliktinė situacija, galbūt prašė pagalbos, bet to tiksliai neprisimena. Po kurio laiko prie jų su A. privažiavo jai priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. O., o šalia sėdėjo jos vyras. Kaip tik tuo pačiu metu atvažiavo ir policijos pareigūnai, todėl iš automobilio (duomenys neskelbtini) niekas net nespėjo išlipti. Vairuoti savo automobilio T. O. ji nedavė ir neleido, tačiau dėl to, kad jis savavališkai paėmė jos automobilį, pretenzijų jam neturi (1 t., b. l. 46-49).
9. Į bylą pateiktame 2023 m. liepos 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK) tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. liepos 9 d., apie 01:45 val., Kiemelių g., Maišiagalos sen., Vilniaus r., T. O., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 1,79 (įvertinus prietaiso paklaidą) promilės etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 1,90 (įvertinus prietaiso paklaidą) promilės etilo alkoholio koncentraciją, taip pat neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 1-2).
10. Į bylą pateiktame 2023 m. liepos 9 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad T. O. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos: negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą: negali. T. O. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0403, ir T. O. 2023 m. liepos 9 d. pirmuoju tikrinimu, 01:58 val., nustatytas 1,82 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu, 02:23 val., nustatytas 1,93 promilės neblaivumas. T. O. su tikrinimo rezultatais sutiko, neblaivumo nustatymo akte pasirašė (1 t. b. l. 36).
11. 2023 m. liepos 9 d. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0403, kvituose užfiksuota, kad T. O. 2023 m. liepos 9 d., 01:58 val. nustatytas 1,82 promilės girtumas, 02:23 val. nustatytas 1,93 promilės girtumas (1 t., b. l. 37, 39).
12. Į bylą pateiktame 2023 m. liepos 9 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad Kiemelių g., Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus r., buvo apžiūrėta ir nufotografuota transporto priemonė - keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-30).
13. 2023 m. liepos 9 d. Sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, T. O. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (1 t., b. l. 41).
14. 2023 m. liepos 9 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nugabentas į aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilnius (1 t., b. l. 31).
15. 2023 m. liepos 11 d. vairuotojų registro duomenimis, T. O. nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas (1 t., b. l. 56).
16. 2023 m. liepos 11 d. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra E. A. (1 t, b. l. 11).
17. VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), gamybos periodas 2009-2013 metai, vidutinė kaina 2023 m. liepos mėnesį su PVM – 8 110 Eur (1 t., b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
18. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad T. O. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą.
19. T. O. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama T. O. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, T. O. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
20. Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 12). Į bylą taip pat pateiktas M. O. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 15).
21. Teisiamojo posėdžio metu M. O. buvo apklaustas kaip galimas laiduotojas (kaip liudytojas). M. O. apklausos metu parodė, kad kalbėjo su kaltinamuoju ir dar kalbės ne vieną kartą. Paaiškino, kad pradžioje negalėjo patikėti, iki šiol jis (kaltinamasis) nebuvo nusižengęs pagal įstatymą. Parodė, kad kaltinamasis suprato savo klaidą, labai gailisi. Kiekvieną kartą kai susitinka, rodo, kad gailisi, nori pasitaisyti. Jis (kaltinamasis) supranta, kad laukia kažkokia bausmė, yra pasiruošęs atsakyti už savo poelgį. Kaip ir sakė, jam (liudytojui) buvo šokas, iki šio momento jis (kaltinamasis) buvo padorus pilietis, nebuvo nusižengęs, kai sužinojo, tai susėdo, viską aptarė. Dabar užsiima auklėjimu. Paaiškino, kad pats turi savo šeimą, jis (kaltinamasis) gyvena atskirai. Bent kartą per savaitę susitinka, aptaria, kas gyvenime atsitiko. Parodė, kad yra vienintelis brolis, daugiau artimųjų neturi, išskyrus tėvą. Patvirtino, kad laiduotojo teises ir pareigas žino. Paaiškino, kad mokėtų ir užstatą už brolį, jei teismas nustatytų.
22. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (LAT 2010 m. kovo18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.).
23. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kaltinamojo ir M. O. parodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau nurodytų priežasčių.
24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Kaltinamasis dirba UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 19). Iš kaltinamojo darbovietės charakteristikos matyti, kad kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 19). Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 104), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 106). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
25. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
26. Nagrinėjamu atveju laiduotoju pageidauja būti kaltinamojo brolis M. O., kuris nurodė, kad su kaltinamuoju juos sieja artimi santykiai, broliai dažnai bendrauja, susitinka. Byloje esantys dokumentai M. O. charakterizuoja iš esmės teigiamai – duomenų apie teistumą nėra, nors ir baustas administracine tvarka per 3 metų laikotarpį 3 kartus, paskutinį kartą 2021 m. birželio 6 d., stačiau padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 22). Duodamas parodymus teismo posėdžio metu, M. O. nurodė, kad kaltinamasis jo klauso, dažnai bendrauja, aptaria įvykusį įvykį. Patikino, kad jis buvo šoke, negalėjo patikėti, kad brolis galėjo taip pasielgti. Bylos duomenys patvirtina, kad M. O. dirba (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) 10 metų ir darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 16).
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, T. O., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo M. O. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dviejų) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį kaltinamojo elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
28. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
29. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–85/2010, Nr. 2K-593/2011, Nr. 2K-219/2011, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018 ir kt.). Teismas, spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,82 promilės girtumas (t. y. vidutinis girtumo laipsnis), kad tokie kaltinamojo veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemonę (kai tokios teisės nėra įgijęs), kartu veždamas kitą asmenį, kai pats kaltinamasis prisipažino, kad prieš sėsdamas už vairo vartojo alkoholį, kėlė pavojų pačiam kaltinamajam ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo savo ir kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis važiavo kartu su kitu asmeniu. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. liepos 9 d. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
30. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje: „<...> automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, tampa šio nusikaltimo padarymo priemone. Asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėda vairuoti automobilį, suvokia savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei ir automobilį tiesiogiai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Taip automobilis tampa nusikaltimo padarymo priemone“ (LAT 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Nepaisant to, ir tokiais atvejais sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Be kita ko, priimdamas tokį sprendimą, teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar šis turtas įgytas teisėtai, ar jo palikimas asmens dispozicijoje kelia pavojų visuomenei, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019 ir kt.) Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).
32. Įvertinus kaltinamojo charakteristiką ir siekiant užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas nuteistajam taptų finansiškai nenaudingas ir taip veiktų prevenciškai, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas pasiektų jai keliamus tikslus, o būtent padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, iš nuteistojo turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2009 m., variklio darbinis tūris 2400 cm3, variklio galia 129 kW (1 t., b. l. 32), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui E. A. (1 t., b. l. 11), kuri nebuvo davusi leidimo kaltinamajam neblaiviam vairuoti automobilį. VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), gamybos periodas 2009-2013 metai, vidutinė kaina 2023 m. liepos mėnesį su PVM - 8 110 Eur (1 t., b. l. 32). Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui E. A., prašė nekonfiskuoti automobilio, kadangi jis reikalingas E. A. šeimai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis taip pat sutiko mokėti automobilio vertę pinigais. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 8 110 Eur.
33. Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, paskirta kaltinamajam 2023 m. liepos 9 d. (1 t., b. l. 72-75), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
34. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-21, 33-35), kurie 2023 m. liepos 12 d. pakvitavimu ir nutarimu grąžinti daiktus, perduoti saugoti E. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkei E. A. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103, 105, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti T. O. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti T. O. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2023 m. liepos 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuotino turto – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 110 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą dešimt eurų).
Išaiškinti T. O., kad pinigų suma, atitinkanti konfiskuotino turto vertę, mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300,LuminorBank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763,Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį „turto konfiskavimas“ ir baudžiamosios bylos numerį, šio nuosprendžio datą.
Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, paskirtą 2023 m. liepos 9 d., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus E. A. pagal 2023 m. liepos 12 d. pakvitavimą ir nutarimą grąžinti daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkei E. A..
Išaiškinti T. O. ir M. O., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti T. O., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.