Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, anksčiau teistas:

1) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1990 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius BK 47 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

2) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams su turto konfiskavimu, pritaikius BK 47 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1997 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 232¹ straipsnio 4 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 7 metams. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 7 metai laisvės atėmimo su 10 MGL dydžio bauda ir turto konfiskavimu, 2002 m. kovo 15 d. paleistas lygtinai;

4) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams su 500 litų vertės turto konfiskavimu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1997 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo su 500 litų vertės turto konfiskavimu. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 6 d. nutartimi veika perkvalifikuota – galutinė bausmė paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, konfiskuojant turto už 274,74 litų. Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 6 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 6 d. nutartis pakeista – galutinė bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo, panaikinant turto konfiskavimą, bausmę atliko 2004 m. gruodžio 8 d.;

5) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 15 d. nuosprendžiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 11 d. nuosprendis pakeistas, taikytas BK 75 straipsnis ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

6) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartimi paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

7) Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė skirta 10 metų laisvės atėmimo, 2020 m. rugsėjo 9 d. paleistas lygtinai, 2021 m. lapkričio 8 d. bausmę atlikęs;

8) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 60 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuotino automobilio vertės dalies atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

9) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 50 parų areštu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, taip pat pripažintas recidyvistu, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. smurtaudamas prieš savo šeimos narį sukėlė fizinį skausmą: jis 2025 m. liepos 4 d. 23.28 val. (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų metu, tyčia sugriebė viena ranka savo šeimos nariui – sugyventinei J. T. už plaukų, juos tempė, kita ranka sugriebė už kaklo ir ją smaugė, po to sudavė vieną kartą kumščiu į kairiąją jos veido pusę, taip sukeldamas J. T. fizinį skausmą.

R. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 16 d. nukentėjusioji J. T. papildomai paaiškino, kad tvirtina pirminius savo parodymus ir nori juos papildyti dėl grasinimų, nes jos sugyventinis R. L. to konflikto metu jai grasino, kad ją nužudys, kad padegs jos namus. Ji jo grasinimų nelaiko realiais, nes mano, kad jis taip negalėtų padaryti. Mano, kad tai yra tik noras ją pagąsdinti. R. L. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, išgėręs dažniausiai būna konfliktiškas. Po to konflikto jie gyvena atskirai. Jis jos atsiprašė, tačiau ji neplanuoja su juo gyventi. Šiandien atvyko į akistatą, tačiau R. L. neatvyko. Ją įvykio vietoje buvo apžiūrėję Greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai, daugiau papildomai į gydymo įstaigą nesikreipė (b. l. 62-64).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. liepos 22 d. akistatos protokolo matyti , kad nukentėjusioji J. T. paaiškino, jog tarp jos ir kaltinamojo įvyko konfliktas namuose. Konfliktas tarp jų įvyko dėl to, kad ji grįžo vėlai iš darbo. Kaltinamasis jai dėl to pradėjo priekaištauti. Konflikto metu tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu su ranka kaltinamasis jai spaudė kaklą ir buvo sugriebęs už plaukų. Taip pat jai buvo suduotas smūgis į veidą, viskas vyko grumtynių metu, nes ji bandė iš jo išsilaisvinti. Įvykio dieną buvo tamsu, ji nieko nematė, tik pajuto smūgį į veidą. Smūgis buvo suduotas, o ar jis tyčia, ar netyčia sudavė, ji negali pasakyti. Kaltinamojo grasinimai buvo nerealūs, tai tik girto žmogaus kalbos. Jis sakė, kad gali namus padegti, bet mano, kad jis tik norėjo ją pagąsdinti. Kaltinamasis R. L. paaiškino, kad konfliktas tarp jo ir J. T. buvo įvykęs, bet po to įvyko kitas konfliktas dėl paleisto katino. Jis nesutinka dėl suduoto smūgio į veidą. Jis tyčia smūgio jai į veidą nesudavė. Mano, kad jei ir galėjo susistumdymo metu suduoti smūgį, tai padarė netyčia. Jis J. T. negrasino ir panašių žodžių nesakė (b. l. 89-92).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. T. Greitosios medicinos pagalbos personalas jokių objektyvių traumos žymių, t. y. sužalojimų nenustatė. Akcentuotas odos paraudimas kakle gali liudyti buvusį fizinį kontaktą, tačiau nėra sužalojimo požymis. Nesant objektyvių sužalojimo žymių, aplinkybės neaptarinėjamos ir sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas (b. l. 50-51).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiosios paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, garso ir vaizdo įrašai, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje konflikto dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų metu, tyčia mušdamas nukentėjusiąją sugyventinę J. T., sukėlė jai fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, duodamas parodymus, buvo nenuoseklus – tai kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad jis tik ranka sugyventinei sugriebė už kaklo, sugyventinei nesudavė kumščiu į kairę veido pusę, nesugriebė už plaukų ir jų netempė, nesmaugė; tai aiškino, kad galėjo ranka suduoti jai, bet jis tai padarė netyčia, nes lipdamas kopėčiomis neapskaičiavo, kad dar vienas laiptelis buvo ir griuvo ant J. T., taip pat galimai jai sugriebė už plaukų; kiek vėliau aiškino, kad už kaklo nukentėjusiajai taip pat galėjo sugriebti tuo pačiu metu, kai krito nuo kopėčių, jam dabar sunku pasakyti, ar buvo nukentėjusiajai suėmęs už kaklo; po to kaltės nepripažino, aiškindamas, kad sugyventinės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi – viskas įvyko taip, kaip ji pasakojo, tik jo veiksmai buvo netyčiniai; tada aiškino, kad galėjo nukentėjusiajai viena ranka paimti už kaklo, galimai ir už plaukų, galėjo netyčia suduoti, ranka nukentėjusiajai griebė ne už kaklo, bet už šono, tai gavosi, kad paėmė nukentėjusiajai už plaukų, o kritimo metu įvyko pastūmimas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, duodamas parodymus ir akistatos su nukentėjusiąja metu – iš pradžių aiškino, kad jam nulipus nuo kopėčių jie susistumdė, jis ją galėjo pastumti suėmęs už kaklo, už plaukų jis jai suėmęs nebuvo ir kumščiu į veidą netrenkė, kiek vėliau jau aiškino, kad jei ir galėjo susistumdymo metu suduoti smūgį sugyventinei, tai padarė netyčia. Kaltinamasis versiją, kad krito nuo kopėčių ir taip galėjo užgriūti ir užgauti nukentėjusiąją, iškėlė tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas to nenurodė.

Nors kaltinamasis neneigia, jog tarp jo ir nukentėjusiosios sugyventinės kilo žodinis konfliktas, tačiau kaltinamasis ir teisiamojo posėdžio metu, ir ikiteisminio tyrimo metu vis keitė parodymus, skirtingai aiškindamas įvykio detales – tai vienas detales ir savo veiksmus paneigdamas, vėliau patvirtindamas, po to vėl paneigdamas ir pan., taip pat nurodydamas, jog jei ir atliko kaltinime nurodytus veiksmus, tai jie buvo netyčiniai. Taigi, pats kaltinamasis dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklus, o jo nurodomos įvykio versijos, teismo vertinimu, yra paneigtos byloje esančių įrodymų visuma. Kaltinamojo parodymai neatitinka nukentėjusiosios parodymų, taip pat kitų byloje esančių objektyvių įrodymų turinio ir laikytini byloje esančiais įrodymais paneigta jo gynybine versija. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo versija, jog jam lipant nuo kopėčių ir vienoje rankoje laikant katiną, jis galėjo kita ranka netyčia ir paimti nukentėjusiajai už kaklo, galimai ir už plaukų, ir kartu dar netyčia jai suduoti, yra nelogiška ir neįtikima. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nenuoseklius kaltinamojo parodymus ar tai, kad jo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti veiksmai buvo netyčiniai. Dėl šių priežasčių kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Kaltinamojo parodymus paneigia iš esmės nuoseklūs nukentėjusiosios J. T. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis sugriebė ranka jai už plaukų ir juos tempė, kita ranka sugriebė už kaklo ir ją smaugė, po to sudavė vieną kartą kumščiu į kairiąją jos veido pusę. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo paaiškino, kad jai grįžtant iš darbo kaltinamasis telefonu jai priekaištavo, kur ji yra, ir grasino, todėl ji paskambino policijos pareigūnams ir į namus grįžo su jų palyda, policijos pareigūnai kaltinamajam surašė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Kaltinamasis išėjo iš sodybos, tačiau kiek vėliau vėl grįžo piktesnis ir girtesnis, jis jai griebė už plaukų, juos tempė, griebė už kaklo ir smaugė, trenkė į kairę veido pusę, nes kodėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Ji bandė sugyventinį nuo savęs nustumti. Kaltinamasis prieš ją smurtavo jau ne pirmą kartą, tačiau anksčiau ji jam atleisdavo. Jai sužalojimų padaryta nebuvo, tik kad skaudėjo galvą ir žandikaulį, jautė fizinį skausmą. Iš esmės tokias aplinkybes nukentėjusioji nuosekliai nurodė nuo pat pradžių – tiek skambindama į BPC, tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, tiek vėliau apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat akistatos su kaltinamuoju metu. Nukentėjusiosios parodymai viso proceso eigoje esminėse detalėse liko nuoseklūs, jas patvirtina objektyvūs įrodymai – pareigūnų body kamerų įrašų, BPC garso įrašo, specialisto išvados, medicininių dokumentų, jos apžiūros protokolo duomenys. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad kai kurių įvykio detalių gerai neprisimenanti, nes įvykis jai sukėlė stresą, nori šį įvykį kuo greičiau pamiršti ir stengiasi apie tai negalvoti ir tai teismo, nuomone, suprantama ir logiška, be to, nukentėjusioji, teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus (b. l. 13-19, 62-64), juos patvirtino.

Kaip minėta, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika apima ir smurtavimą, nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą. Nors byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ant nukentėjusiosios kaklo priekinės dalies matomas paraudimas, veide, galvoje akivaizdžių sužalojimų nesimato, tačiau kaltinamajam pareikštas kaltinimas yra dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai ir dėl to akivaizdu, kad šiuo atveju akivaizdžių fizinių sužalojimų nukentėjusiajai aplinkiniams ir galėjo akivaizdžiai nesimatyti. Paprastai asmeniui sukeliant fizinį skausmą, jokių matomų žymių gali ir nelikti, tačiau tai nepaneigia asmens, šiuo atveju kaltinamojo, nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nes atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą yra įtvirtinta BK ir laikoma nusikalstama veika. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji taip pat nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad po kaltinamojo smurtavimo jai skaudėjo kaklą ir veidą, galvą. Taigi, kaip matyti, kaltinamojo smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, t. y. tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai kilusiais padariniais, t. y. fizinio skausmo sukėlimu.

Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais, teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų neabejotinai konstatuoti, jog R. L. smurtaudamas prieš savo šeimos narį sukėlė fizinį skausmą: jis 2025 m. liepos 4 d. 23.28 val. (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų metu, tyčia sugriebė viena ranka savo šeimos nariui – sugyventinei J. T. už plaukų, juos tempė, kita ranka sugriebė už kaklo ir ją smaugė, po to sudavė vieną kartą kumščiu į kairiąją jos veido pusę, taip sukeldamas J. T. fizinį skausmą. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas neleidžia abejoti, kad R. L., smurtaudamas prieš savo šeimos narį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas R. L. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą (įvykdytas nusikaltimas žmogaus sveikatai) ir jos baigtumą, kaltinamojo kaltės formą – R. L. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas šeimos nario atžvilgiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokuroras nei kaltinamajame akte, nei teisiamojo posėdžio ir baigiamųjų kalbų metu, neprašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat nenurodė, kad kaltinamojo atžvilgiu 2025 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas recidyvistu. Pagal naujausią teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-438-851/2025) nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-648/2019, Nr. 2K-29-976/2022). Atsižvelgiant į visa tai, teismas neturi pagrindo pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytos aplinkybės kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančios, tačiau teismas ankstesnius kaltinamojo teistumus vertina kaip jį neigiamai apibūdinančią medžiagą, taip pat atsižvelgia į tai, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas recidyvistu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ir už smurtines (b. l. 104-117, 125), jo atžvilgiu 2025 m. lapkričio 7 d. priimtas baudžiamasis įsakymas (neįsiteisėjęs), kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtavo prieš sugyventinę J. T.), yra padaręs teisės pažeidimą ir užsienyje, administracine tvarka baustas už smurto orderio artimoje aplinkoje įpareigojimų nesilaikymą ir KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 118-121), nedirba (b. l. 122-124). Duomenų, kad jis būtų įrašytas į priklausomybių ligų ir psichiatrinio gydymo įskaitą, byloje nėra.

Skiriant bausmę ir sprendžiant dėl jos dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamajam anksčiau ne vieną kartą buvo taikytas paskirtų bausmių vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis reikiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, toliau nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė, neišnykus teistumui, praėjus mažiau nei 4 metams nuo už ankstesnį smurtinį nusikaltimą paskirtos bausmės atlikimo, po byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo netrukus, t. y. po kelių mėnesių, padarė kitą nusikalstamą veiką (vairavo būdamas neblaivus) ir 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. L. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštą.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad R. L. skirtina 60 parų arešto bausmė, kuri atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

R. L. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 60 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuotino automobilio vertės dalies atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Pagal LITEKO duomenis šis teismo baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė šiuo metu nebendrintina su neįsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu R. L. paskirta bausme. Tai bus galima padaryti bausmių vykdymo procese.

Įvertinus tai, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė iki Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir kaltinamajam paskirtina galutinė – 80 parų arešto bausmė, įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendį, jei ši iš dalies ar pilnai bus atlikta pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę (pagal bylos, LITEKO ir ĮKNR duomenis, kaltinamasis Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dar nėra pradėjęs atlikti). Pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu R. L. taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 m. ir nuspręsta konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš LITEKO duomenų matyti, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės yra perduotos vykdyti ir pradėtos vykdyti, be to, baudžiamojo poveikio priemonės pagal BK nebendrinamos ir vykdomos atskirai, todėl jos šiuo nuosprendžiu nebendrintinos ir vykdytinos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu nustatyta tvarka.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis yra anksčiau teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kaltinamajam jau anksčiau ne vieną kartą buvo taikytas paskirtų bausmių vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau jis teismo pasitikėjimo nepateisino ir toliau daro nusikalstamas veikas, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė praėjus mažiau nei 4 metams nuo už ankstesnį nusikaltimą paskirtos bausmės atlikimo pabaigos, po byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo netrukus, t. y. po kelių mėnesių, padarė kitą nusikalstamą veiką (vairavo būdamas neblaivus) ir 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtinos BK 72² ir 72⁵ straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 1 metų įvykdymo terminą, bei dalyvavimas alkoholizmo prevencijos kursuose, nustatant 1 metų įvykdymo terminą.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina (b. l. 100?103).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas su įrašais (saugomas šioje byloje prie bylos galinio viršelio prisegtame voke), paliktinas saugoti byloje.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. L. paskirti galutinę – 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

Į R. L. šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę įskaityti arešto bausmės laiką pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendį, jei ši iš dalies ar pilnai bus atlikta pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu R. L. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones 3 m. ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo – vykdymą tęsti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu nustatyta tvarka.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, R. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su įrašais (saugomą šioje byloje prie bylos galinio viršelio prisegtame voke), palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. L., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.