Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-18-755/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-732/2016 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei N. H. dėl piniginių lėšų grąžinimo ir paveldimo turto bei N. H. priešieškinį dėl skolos už atliktus statybos darbus, trečiasis asmuo Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarei D. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Nesant rašytinės sutarties dėl statybos darbų atlikimo ir susitarimo dėl darbų kainų (ar sąmatos), byloje buvo apklausti liudytojais kartu su T. H. dirbę kiti asmenys (pagalbininkai), kurie nurodė kokius statybos darbus atliko rekonstruojant pastatą. Nustačius visus ieškovo sodyboje atliktus darbus liudytojų pagalba, buvo prašoma skirti statybos ekspertizę, kad ekspertas įvertintų kokios medžiagos ir kokiais kiekiais buvo panaudotos T. H. ir jo pagalbininkams atliekant darbus bei sudarytų sąmatas vidutinėmis rinkos kainomis darbų atlikimo laikotarpiui. Tokį įrodinėjimo būdą atsakovė pasirinko remdamasi įstatymo nuostata, kad nesant rašytinės sutarties ir/ar sąmatos, už rangos (statybos rangos) darbus atlyginama pagal toje vietovėje darbų atlikimo metu buvusias vidutines rinkos kainas.

4. Atlikus teismo paskirtą statybos ekspertizę, ekspertas atsakė į klausimą, sudarantį ginčo dalyką, - kokios buvo atliktų statybos darbų ir medžiagų vidutinės rinkos kainos. Eksperto paskaičiavimais T. H. atliktų darbų vidutinės rinkos kainos sudarė 8 999,56 EUR, šiems darbams atlikti panaudotų medžiagų kainos sudarė 18 877,14 EUR, o mechanizmų kaina sudarė - 647,36 EUR. Negalint tiksliai įrodyti kiek iš ieškovo pervestų pinigų buvo panaudota medžiagoms pirkti, laikė, kad ieškovo pinigai gali būti užskaitomi tik kaip užmokestis už darbus.

5. Kadangi neginčijamai paneigtas ieškinio teiginys apie tai, kad jokie statybos darbai nebuvo atliekami ir/ar jokios statybinės medžiagos už pervestus pinigus nebuvo perkamos, atsakovei nekyla pareigos pervestus pinigus ieškovui grąžinti.

6. Dėl tokių faktinių aplinkybių bei eksperto atliktų paskaičiavimų, atėmus iš visų T. H. atliktų darbų rinkos vertės, t. y. iš 8 999,56 EUR, ieškovo pervestus per banką 24 700 Lt (arba 7 153,61 EUR), ieškovas liko skolingas T. H. 1 845,95 EUR už atliktus statybos darbus. Kadangi T. H. palikimą priėmė atsakovė, kuriai pareikštas ieškinys, tai ji tuo pačiu pagrindu prašė priteisti jai iš ieškovo skolą – 1 845,95 EUR už atliktus statybos darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

24. Nesant statybos darbų fiksavimo dokumentų, ekspertas negalėjo nustatyti kokie darbai atlikti. Objektyvių įrodymų, kad A. M. atliko ¾ darbų nėra.Teigia, kad atsižvelgiant į liudytojų parodymus kokie darbai buvo konkrečiai atlikti, jie rodo, kad negalėjo būti atlikta tik 25 proc. darbų.

25. Ieškovas nepateikė įrodymų kiek pats pirko medžiagų. Nėra įrodymų kiek iš pervestų pinigų jos vyrui reikėtų užskaityti už darbus, o kiek už medžiagas. Už darbus pagalbininkams mokėjo pats rangovas, o ne ieškovas.

26. Nors ieškovas remiasi A. M. parodymais, tačiau visų liudytojų parodymais nustatyta, kad rangovo darbų buvo atlikta apie 80-90 proc. Ieškovas ieškinio neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados, motyvai ir argumentai

27. Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, teismo sprendimas keičiamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.).

28. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.).

Dėl ieškinio įrodytumo

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tiksliai nustatė ir teisiškai įvertino šalių sutartinius santykius, tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.), todėl apelianto argumentai dėl ginčo esmės atmetami kaip nepagrįsti (CPK 176 str., 185 str.). Pats apeliantas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). 30. Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Tokiu būdu teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą dėl ginčo esmės( materialinės teisės taikymo) pasisako tik dėl esminių jo motyvų.

31. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog įrodyta , kad T. H. atliko ekspertizės akte nurodytus, lokalinėje sąmatoje aprašytus darbus, taigi ir teiginį,jog statybos darbai nebuvo atliekami po pastarojo mirties 2014-09-06.Tvirtina teismą netinkamai vertinus pateiktus įrodymus. 32. Kolegijos vertinimu aukščiau paminėta teismo išvada dėl T. H. atliktų darbų apimties yra netiksli, įrodymai šioje dalyje įvertinti netinkamai, tad su šiuo skundo argumentu sutinkama, nes tiek iš ieškovo paaiškinimų, tiek iš A. M. parodymų, tiek ekspertizės akto išvados matyti, jog darbai ginčo objekte buvo tęsiami ir po T. H. mirties, juos atliko A. M. ir, tikėtina, kiti asmenys. 33. Iš ekspertizės akto matyti,jog atliktų darbų visuma 2015 m. spalio viduryje buvo apžiūrėta eksperto ir konstatuota, jog neįmanoma nustatyti darbų ir medžiagų kiekio , jų vertės nuo 2014 m. pavasario iki tų pačių metų rugsėjo 6 d. ir po to iki eksperto apžiūros pokyčių, bet ši klaidinga išvada pati savaime teismo sprendimo procesinės baigties teisingumo nepaneigia ir ieškinio pagrįstumo neįrodo. 34. Pirma, atriboti darbų atliktų iki T. H. mirties ir po jos, nesant statybos žurnalo, jį lydinčių dokumentų apie panaudotas medžiagas, atliktus darbus, trūkstant statybos dokumentų ir pan., eksperto teigimu tiksliai negalima. Su tokia išvada kolegija sutinka, nes be tikslių pirminių duomenų išvados dėl darbų, medžiagų vertės yra tik hipotetinės. 35. Antra,apelianto skaičiavimas pagal liud. A. M. paaiškinimą, jog jo vertinimu iki T. H. mirties buvo aplikta apie 20-25 % darbų, o T. H. gavus visus 100 % reikalingų pinigų, tad jam sugrąžintina 80 % šių lėšų, vertinamas kaip nepagrįstas. A. M. nėra specialistas , kurio toks paaiškinimas paneigtų eksperto išvadą dėl paskaičiavimo negalimumo. Liudytojas kaip statybininkas , atlikęs objekte dalį darbų, turi nuomonę dėl fizinės darbų apimties, bet ginčas yra kilęs dėl apmokėjimo masto. 20 -25 % atliktų fiziškai darbų savaime nereiškia, jog jie ir kainuoja 20-25 % visos reikalingos darbams atlikti sumos, nes naudotų medžiagų vertė, darbų įkainiai yra individualūs, priklausantys nuo sudėtingumo, rinkos pokyčių ir pan. Minėtas liudytojas nurodo, jog jam nežinoma dėl atsiskaitymų tarp užsakovo ir rangovo, tad jo parodymai ieškovo teiginių nepatvirtina. 36. Papildomai kolegija pastebi, jog ieškovas savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo neįrodė. Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Taip pat analogiškai sprendžiama ir apie atsakovo atsikirtimuose nurodytas aplinkybes. Ar atsakovas įvykdė pareigą įrodyti atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal ieškovo dėl to pateiktus argumentus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu ieškovas prieštarauja atsakovo nurodytoms aplinkybėms, bet neįrodo savo prieštaravimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Ši išvada grindžiama tuo, jog CPK 179, 185 straipsniuose tokios nuostatos nėra. Priešingai, pripažinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės būtų vertinamos kaip įrodytos dėl to, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, atsirastų galimybė pripažinti įrodytomis aplinkybes, kurios niekuo nepagrįstos ir nepatvirtintos. Tam tikrų aplinkybių egzistavimą iš anksčiau nustatytomis laiko įstatymas. Tai yra prezumpcijos. Jos gali būti nuneigiamos, jei įstatymas tą leidžia. Jeigu ieškovas nesiremia prezumpcija, tai ta aplinkybė, kad atsakovas neįrodė jo atsikirtimą sudarančių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti esant įrodytas ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Šioje byloje ieškovas nesirėmė aplinkybėmis, kurios pagal įstatymus preziumuojamos ar yra neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006). 38. Taigi, netgi sutinkant su apelianto teiginiu, jog teismo išvados dėl darbų, atliktų iki T. H. mirties , apimties bylos įrodymais nepagrįstos, klaidingos, o priešieškinys pagrįstai atmestas, atsakovė savo atsikirtimų irgi neįrodė, savaime tai dar nereikštų, jog ieškovas reikalavimą ( jo dalį) įrodė. Ieškovas, tvirtindamas, jog atsakovas neatliko darbų , neįgijo medžiagų 7153,61 €, turėjo procesinę pareigą tai įrodyti ir jos nepanaikino( nepakeitė) tai ar atsakovė įrodė savo prieštaravimų irgi neįrodė. 39. Reikšminga pastebėti,jog tarp šalių buvo sudaryta žodinės formos statybos rangos sutartis, kad ieškovas darbams atlikti, medžiagoms įsigyti perdavė T. H. bent 7153,61 €, kad pastarasis iki mirties atliko darbų, įgijo kai kurias medžiagas( medieną, „Traidenio“ sistemą). 40.Teigdamas ,jog lėšų perdavė daugiau nei jų reikėjo statybos priemonėms įsigyti, už darbą sumokėti, daugiau nei faktiškai jų patirta, ieškovas tą turėjo įrodyti. 41. Statybos rangos normos nenustato specialios formos sandorio formai, taigi jai taikytinos CK 1.73 str. taisyklės. Iš ieškinio dydžio akivaizdu, jog sandorio vertė viršijo 1500 €, tad turėjo būti sudaryta raštu. Nesilaikius reikalavimų formai , nors šalys nesiginčija dėl pačios sutarties sudarymo, bet ne tik pats sutarties sudarymo,bet ir jos atskirų sąlygų - vykdymo apimties, atsiskaitymo ( įvykdymo) tikslumo ir pan. įrodinėjimas liudytojų paaiškinimais neleidžiamas (apsunkintas) ( CK 1.93 str.2 d.). Dėl šio liudytojo A. M. paaiškinimai , kuriais remiasi apeliantas kaip pavirtinančiais jo teiginiais, kitų liudytojų parodymai, kuriuos nurodė teismas , nebūtų pakankamo pagrindo. Priežasčių šio įrodinėjimo ribojimo nesilaikyti ( CK 1.93 str.6 d.) , kolegijos vertinimu, nenustatyta- nebuvo priežasčių , kurios būtų kliudę šalims sandorį sudaryti, jo sąlygas, ypač mokėjimo suderinti rašytine forma, ta pačia forma fiksuoti atliktų darbų atlikimą ir apmokėjimą už juos. 42. Nors sutinkama su apelianto nurodymu,jog šis liud. A. M. priešingai teismo išvadai atliko ne tik stogo įrengimo, bet iki T. H. mirties ir kitus darbus - dalyvavo įrengiant pamatus priestatui, jo karkasą, nuotekų sistemą ( liudytojo paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdyje), bet ir tokios išvados neturi įtakos nustatant ar T. H. gautos lėšos panaudotos pagal šalių susitarimą, kitaip sakant įrodant, jog jos panaudotos ne pagal šį susitarimą . 43. Pastebima,jog nesant patikimų įrodymų dėl atsiskaitymo tarp ieškovo ir T. H. apimčių (kokie darbai ir už kokią kainą turėjo būti atlikti, ar sumokėta suma atitiko šalių susitarimui), atliktos ekspertizės išvados dėl atliktų darbų apimties ir vertės ieškinio irgi neįrodo. 44. Ekspertizės akte ( 4 klausimas) nurodyta, jog bendra atliktų darbų vertė 28524,06 € nustatyta pagal 2014 metų II pusmečio vidutines rinkos kainas. Tikėtina ( akte tiesiogiai tas nenurodyta), jog jos nustatytos naudojant UAB „Sistelos“ rengtus atitinkamus kainynus, nes Statybos produkcijos sertifikavimo centras aplinkos ministro pavedimu (2006-10-26 įsakymas Nr. D1-492) registruoja ir skelbia juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo, aktualiu atveju tai padaryta 2014-10-31 įsakymu Nr.B-14-021. Bet turėtina omęnyje, jog ginčo sutartis sudaryta ir vykdyta tarp privačių asmenų, tad šie įkainiai tokiems asmenims neprivalomi.Todėl minėti vidutinių dydžių skaičiavimai nerodo nei konkrečių susitarimų apimties, nei sutartų mokėjimų masto. 45. Skunde nurodoma ,jog teismas nepasisakė dėl įrodymo, jog už darbus ieškovas sumokėjo rangovui V. R. 1600 Lt. Apeliantas teisus tik tuo požiūriu, kad toks įrodymas teismo netirtas ( neaptartas), bet, kolegijos vertinimu, šis įrodymas nesusijęs su ginču ar T. H. gavo tiek lėšų kiek pagal susitarimą su ieškovu ir turėjo gauti, už jas darbus atliko, tad ir neturėjo būti teismo tiriamas, todėl šis skundo motyvas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme paskirstymo

46. Ši apeliacinio skundo dalis vertinama kaip iš dalies pagrįsta. Teismas netiksliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes neatsižvelgė į reikalingumą atlyginti dalį ieškovo atstovavimo išlaidų, kadangi priešieškinys irgi buvo atmestas, todėl sprendimo dalis keičiama. 47. Pagal CPK 93 str. ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tenkinant dalinai jos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o ieškinį atmetus, patirtos išlaidos ieškovui nekompensuojamos. Ši taisyklė taikoma ir paskirstant atstovavimo išlaidas ( CPK 98 str.). 48. Kadangi buvo atmesti tiek ieškinys, tiek priešieškinys, tad turėjo būti atlygintos ir ieškovo išlaidos, kiek jos susijusios su priešieškiniu. Iš ieškovo pateiktų dokumentų negalima nustatyti kiek išlaidų patirta nagrinėjant ieškinį ir kiek priešieškinį, todėl, kolegijos vertinimu, nustatytina proporcija įvertinant ieškinio ir priešieškinio dydžius. Ieškinys- 7153,61 € , priešieškinys- 1845,95 €, viso 8999,56 € , apvalinant bendra reikalavimų suma skaičiuotina 9000 €. Ieškinio reikalavimai sudarė 80 %, priešieškinio -20 %. Iš pasakyto sprendžiama, jog ieškovas turėjo teisę pretenduoti į 20 % patirtų atstovavimo išlaidų kaip susijusių su atmestu priešieškinio nagrinėjimu - 120 €( 600 € x 20 %). 49. Nepagrįstu vertinamas apelianto argumentas, jog jis neturi atlyginti ekspertizės išlaidų, nes jis neprašęs jos atlikti, teismo ir eksperto išvados nesutapo, eksperto išvados nei paneigia, nei patvirtina konkrečios medžiagų ir darbų vertės. 50. CPK nenumato tiesioginės priklausomybės tarp to kas prašė atlikti ekspertizę, kokios jos išvados, kiek jomis rėmėsi teismas, ir bylą pralaimėjusios šalies pareigos tokiu atveju bylinėjimosi išlaidas, įskaitant eksperto darbui apmokėti, atlyginti. Išlaidų paskirstymas pagal bendriausią taisyklę siejamas su patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija. Tad, jas paskirstant, nesvarbu ,kurios šalies iniciatyva ekspertizė buvo atlikta, kiek vienokiai ar kitokiai bylos baigčiai reikšmingos jos išvados. 51. Pastebima, jog šioje byloje eksperto išvada rėmėsi abi šalys, bet abiejų reikalavimai atmesti, tad dalį šių išlaidų turėjo prisiimti ir atsakovė. Jos, kaip ir aukščiau vadovaujantis aptartu atstovavimo išlaidų paskirstymo principu, turėjo būti paskirstytos santykiu 80 ir 20 %.Apibendrinant sprendžiama, jog ieškovas turi atlyginti 400 €, o atsakovė 100 € šių išlaidų. 52. Taigi, atsakovė turi sumokėti ieškovui 120 € atstovavimo išlaidų, o ieškovas atleistinas nuo 100 € ekspertizės atlikimo išlaidų atlyginimo( jas jau apmokėjo atsakovė). Viso ieškovo įsipareigojimai 220 €. Kadangi ieškovo ir atsakovės tarpusavio įsipareigojimai dėl bylinėjimosi išlaidų yra vienarūšiai, atliktinas jų įskaitymas ir iš ieškovo atsakovei priteista bylinėjimosi pirmos instancijos teisme išlaidų suma mažinama iki 880 € ( 1100-220). 53. Apeliaciniame procese atsakovė patyrė 200 € atstovavimo išlaidų. Ieškovo apeliacinį skundą dėl materialinio reikalavimo atmetus, sprendžiama, jog tuo aspektu skundas iš esmės netenkintas ir atsakovė turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Išlaidų dydis ir pobūdis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo. Skundą atmetus, apelianto patirtos išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti dalinai, Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-2-732/2016 pakeisti, iš E. G. N. H. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 880 ( aštuonių šimtų aštuoniasdešimties) Eur. Likusios sprendimo dalies nekeisti. Priteisti iš E. G.,a.k(duomenys neskelbtini) N. H. 200 ( du šimtus) Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.