Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1465-273/2015 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tores LT“ dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta, įpareigojimo grąžinti perduotą turtą, grąžintino turto vertės sumos priteisimo, nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ratakis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas D. S. 2015-01-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-7, 51-52), kuriame prašė: 1) pripažinti tarp UAB „Tores LT“ ir D. S. 2014-04-30 sudarytą nuomos sutartį Nr. TOR 03/2014 nutraukta dėl sutarties esminio pažeidimo; 2) įpareigoti UAB „Tores LT“ nedelsiant grąžinti ieškovui 2014-04-30 nuomos sutartimi Nr. TOR 03/2014 perduotą turtą, kurio vertė yra 44 877 Eur; 3) priteisti iš UAB „Tores LT“ nesumokėtą 1 013,67 Eur nuomos mokesčio sumą, 8,4 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo visos ieškinio sumos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nutarties visiško įvykdymo; 4) negrąžinus priteisto turto, kurio vertė yra 44 877 Eur, per 30 dienų nuo teismo nutarties grąžinti turtą įsiteisėjimo dienos, priteisti iš UAB „Tores LT“ 44 877 Eur ir 144,81 Eur per mėn. nuomos mokestį už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos grąžintino turto vertės ir nuomos mokesčio sumos laikotarpiu nuo teismo nutarties įsiteisėjimo iki visiško jos įvykdymo. Ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų (t. 2, b. l. 46), t. y. reikalavimo įpareigoti UAB „Tores LT“ grąžinti 29 vnt. nerūdijančio plieno rūkyklų rėmus, virimo katilą Karpowicz 400, vakuuminę mėsos maišyklę Karpowicz MK900, automatinę pjaustyklę Bizerba A404, kombainą svėrimo markiravimo Digi DG 3600A (2 vnt.), o negrąžinus turto per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atlyginti negrąžintų įrengimų vertę pinigais, t. y. 19 694,16 Eur sumoje, kadangi nurodytą dalį įrangos ieškovas atsiėmė. Ieškovas nurodė, kad pagal 2014-04-30 sudarytą nuomos sutartį Nr. TOR 03/2014, atsakovė iš ieškovo išsinuomojo gamybinius įrengimus. Nors sutarties pasirašymo dieną ieškovas perdavė, o atsakovė priėmė sutarties prieduose nurodytus gamybinius įrengimus, tačiau atsakovė sumokėjo tik pirmąją ir vienintelę 500 Lt nuomos mokesčio įmoką ir vėlesnių mokėjimų neatliko. Kadangi nuo 2014-06-01 ieškovas negauna jokio nuomos mokesčio, t. y. negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, sutartis pripažintina nutraukta nuo 2014-12-31 dėl esminio jos pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2015-12-22 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei 2 764,19 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 3,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės sudaryti ginčo sutartį, kadangi jis nebuvo ginčo įrengimų savininkas bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teisę šiuos įrengimus išnuomoti. Teismas sprendė, kad sudaryta sutartis pažeidė CK 6.477 straipsnio 4 dalies imperatyvą, todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento. Tokiu atveju ieškovas neturi teisės prašyti sutartį nutraukti, reikalauti priteisti nuomos mokestį, palūkanas, grąžinti įrangą ieškovui ar atlyginti įrengimų vertę.Pateikta į bylą 2015-04-01 panaudos sutartis yra sudaryta po ginčo sutarties pasirašymo, ji negali patvirtinti ieškovo teisės išnuomoti ginčo įrengimus. Teiginius, kad panaudos sutartyje nurodant datą buvo suklysta, pirmosios instancijos atmetė kaip nepagrįstus, kadangi panaudos sutartį pateikė ieškovas, be to, ji pateikta ne pareiškiant ieškinį, o jau bylos nagrinėjimo metu. Įvertinęs šalių susitarimo turinį, teismas padarė išvadą, kad įrengimai pagal nuomos sutartį atsakovei nebuvo perduoti. Prie sutarties esantys nuomos sąrašai tik apibrėžia nuomos sutarties objektą, o faktinis perdavimas pagal sutarties nuostatas turėjo būti užfiksuotas perdavimo priėmimo aktu, kuriame aptariama reali turto būklė ir vertė, todėl šiuo aspektu nuomos sutartis nebuvo sudaryta.Teismas pripažino, kad ginčo įranga, buvusi UAB „Ratakis“ patalpose, po bankroto bylos iškėlimo buvo perduota BUAB „Ratakis“ bankroto administratoriui kaip UAB „Ratakis“ nuosavybės teise priklausantis turtas ir niekaip negalėjo būti nuomos objektu pagal ginčo sutartį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas D. S. prašo panaikinti 2015-12-22 Kauno apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neturėjo teisės sudaryti nuomos sutartį. Ieškovas, nors ir nebūdamas išnuomoto turto savininku, turėjo teisę sudaryti nuomos sutartį, nes tokią teisę jam suteikė turto savininkas T. K.. Šią aplinkybę T. K. patvirtino ir civilinės bylos nagrinėjimo metu. Žodinis teisės suteikimo patvirtinimas, ieškovo įsitikinimu, yra tinkamas.Imperatyvios teisės normos sudarant sutartį pažeistos nebuvo, todėl teismas negalėjo CK 6.477 straipsnio 4 dalies pagrindu pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia nuo jo sudarymo momento.Atsakovė pagal sutartį perėmė ir naudojosi išnuomotu turtu ir jo ieškovui negrąžino, todėl teismas nepagrįstai sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento, paneigė tarp šalių faktiškai buvusius sutartinius santykius bei netaikė sandorio negaliojimo teisinių pasekmių. Teismas nepagrįstai vertino, kad prie sutarties pateikti įrangos sąrašai neįrodo įrangos perdavimo atsakovei realumo. Vien tai, kad sudaryti sąrašai yra pavadinti ne priėmimo-perdavimo aktu, bet įrangos sąrašais, nepaneigia įrangos perdavimo fakto. Privalo būti įvertinta sutarties esmė, tikslas, šalių veiksmai. Teismo posėdyje T. K. paliudijo, kad įrangos sąrašą sutikrino ir natūroje apžiūrėjo T. K., D. S. ir atsakovo vadovas L. T.. Be to, ginčo įrenginių perdavimą patvirtino ir kitos aplinkybės, t. y. ginčo įrengimai buvo patalpose, kuriomis naudojosi atsakovė, taigi ji galėjo netrukdomai naudotis ir ginčo įrengimais. Galimybės naudotis daiktu sudarymas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, yra pagrindas konstatuoti nuomos dalyko perdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009). Be to, atsakovė sumokėjo ir nuomos mokestį, kas be jokios abejonės patvirtina įrengimų perdavimą. Teismas vadovavosi BUAB „Ratakis“ atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad patalpose buvusi įranga buvo perimta kaip bankrutuojančiai įmonei priklausantis turtas, tačiau šis teiginys nėra pagrįstas leistinais įrodymais – į bylą nėra pateikta dokumentų, kad visi įrengimai priklauso BUAB „Ratakis“. Be to, lyginant sutartis, sudarytas tarp atsakovės ir ieškovo bei tarp atsakovės ir BUAB „Ratakis“ , matyti, kad BUAB „Ratakis“ neišnuomojo nei vieno tokio paties įrengimo, kurį atsakovei išnuomojo ieškovas. Šias aplinkybes patvirtina BUAB „Ratakis“ buhalterinės apskaitos trumpalaikio ir ilgalaikio turto aprašai. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo įranga priklauso T. K., t. y. 2004-06-30 pirkimo-pardavimo sutarties, kredito kortelių išrašų, įrengimų garantijų, todėl nepagrįstai sprendė, kad ginčo įranga priklauso BUAB „Ratakis“. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Tores LT“ prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Tiek sutarties sudarymo metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu ieškovas teigė, kad jis yra ginčo įrangos savininkas. Akivaizdu, jog pakitusi pozicija, kad įrangos savininkas yra T. K., kuris neva suteikė ieškovui teisę išnuomoti įrangą, yra nepagrįsta. Be to, sudarydamas sutartį ieškovas turėjo nurodyti, kad jis nėra jos savininkas bei informuoti apie trečiųjų asmenų teises į įrengimus. BUAB „Ratakis“ administratorius, perduodamas atsakovei turtą pagal 2014-05-02 perdavimo-priėmimo aktą, nurodė, kad visa įranga, esanti patalpose, priklauso BUAB „Ratakis“. Dėl šios priežasties atsakovas pareikalavo pateikti dokumentus, patvirtinančius ieškovo teisę išnuomoti įrangą, tačiau ieškovas nebendradarbiavo ir delsė pateikti prašomus dokumentus bei neperdavė įrangos pagal sutartyje numatytą priėmimo–perdavimo aktą. Dėl šios priežasties atsakovė atsisakė sutarties bei apie tai telefonu informavo ieškovą ir T. K.. Ieškovas tik bylos nagrinėjimo metu pradėjo teigti, kad sutarties sudarymo metu valdė ginčo įrangą panaudos pagrindais. Tačiau CK 6.637 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas neturi teisės duoti gautą daiktą naudotis trečiajam asmeniui, taigi ieškovas nepagrįstai nurodo, jog leidimas išnuomoti ginčo įrangą galėjo būti duotas žodžiu. Sąrašai, esantys prie sutarties, apibrėžia sutarties objektą, tačiau nepatvirtina ginčo įrengimų perdavimo atsakovei. Be to, įrengimai priklausė BUAB „Ratakis“; sutarties sudarymo metu atsakovė nebuvo išsinuomojusi patalpų, todėl faktiškai negalėjo naudotis ir ginčo įrengimais. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad 2014-05-02 įrangos sąraše – priėmimo-perdavimo akte nėra nei vieno įrengimo, kurį atsakovei išnuomojo ieškovas, kadangi dalis įrengimų šiame sąraše ir ginčo įrengimų sąraše sutampa. Atsakovė nuo 2014-07-20 faktiškai nesinaudojo nei patalpomis nei patalpose buvusia įranga. Ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma, todėl ieškovas galėjo iš BAUB „Ratakis“ atsiimti jam priklausančius/ jo valdomus įrengimus, tačiau to nedarė. Ieškovo reikalavimas pripažinti nuomos sutartį nutraukta yra ne tik nekonkretus, bet ir perteklinis, kadangi CK 6.217-6.218 straipsniai numato šalies teisę vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Šia teise ieškovas pasinaudojo ir pats sutartį nutraukė nuo 2015-04-27.Ieškovas nepagrįstai reikalauja grąžinti ginčo turtą, kadangi turtas nebuvo perduotas atsakovei. Ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl įrengimų vertės priteisimo, įvertinus dalies reikalavimų atsisakymą, nėra aritmetiškai tikslus. Be to, nurodyta ginčo įrangos vertė yra akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi ši įranga 2004-06-30 buvo įsigyta tik už 6 800 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino 2014-04-30 įrengimų terminuotos nuomos sutarties (t. 1, b. l. 19-23), sudarytos tarp apelianto ir atsakovės iki 2055-04-30, nuostatas, ar teisingai įvertino šalių susitarimų turinį bei jos vykdymo aplinkybes, ar pagrįstai konstatavo niekino sandorio sudarymo faktą, taikydamas niekinio sandorio sudarymo pasekmes (CK 1.78 str. 5 d.) ir, atitinkamai, nevertindamas jos nutraukimo apelianto iniciatyva dėl esminio sutarties pažeidimo pagrįstumo, atsisakydamas priteisti nuomos mokestį bei nepripažindamas apeliantui teisės reikalauti arba grąžinti įrengimus, arba kompensuoti jų vertę pinigais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo bei atsikirtimų į jį argumentus, dėl tokių ginčo aplinkybių ir pasisako.

Dėl apelianto teisės nuomoti įrangą ir sandorio (ne)galiojimo

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Taigi nuomos sutartis yra dvišalis, atlygintinis konsensualinis sandoris, kurio pagrindu savininkas perduoda nuomininkui teisę valdyti ir naudoti išsinuomotą turtą. Galiojantis teisinis reglamentavimas neapriboja asmenų teisės sudaryti daikto nuomos sutartį tuo pagrindu, kad jie nėra išnuomojamojo daikto savininkai, tačiau tokia teisė jiems turi būti suteikta įstatymo arba daikto savininko (CK 6.477 str. 4 d.). Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas šioje nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino CK 6.477 straipsnio 4 dalies nuostatas kaip imperatyvą ir padarė neteisingą išvadą, kvestionuodamas apelianto teisę sudaryti susitarimą dėl ginčo įrangos nuomos, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.Teismas ex officio (savo iniciatyva) niekino sandorio teisines pasekmes ir niekino sandorio faktą konstatuoja kai toks negaliojimo pagrindas ar prieštaravimas imperatyviam reglamentavimui yra akivaizdus. CK 6.477 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste tai reiškia, kad nuomos sandoris negalioja, kai daiktą išnuomoja arba ne pats savininkas, arba neturintis jo sutikimo (įgalinimų) asmuo. Kasacinio teismo praktikoje šio įstatymų leidėjo reikalavimo nesilaikymas nuosekliai aiškinamas kaip imperatyvaus reguliavimo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2009; 2013-06-21nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013; 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2014; 2015-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2015). Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto pozicija, kad sutikimas gali būti duodamas bet kokia forma, įskaitant ir žodžiu, kad įstatymai nenustato kilnojamojo daikto savininko (fizinio asmens) leidimo davimo rašytine ar kita specialia forma. Priešingai, pagal CK 6.637 straipsnio 2 dalį be išankstino rašytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas neturi teisės duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui, ir tai yra įstatymu nustatytas privalomos rašytinės formos reikalavimas (CK 1.73 str. 11 p.).Tokiu atveju apeliacinio skundo teiginiai, kad šios įrangos savininkas (buvęs ieškovės BUAB „Ratakis“ vadovas bei akcininkas) T. K. 2015-12-08 teismo posėdyje paliudijo, jog buvo suteikęs apeliantui teisę naudotis ir išnuomoti jau bankrutavusiai įmonei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, (duomenys neskelbtini), buvusią įrangą, išvardintą įrangos sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2 (t. 1, b. l. 22-23), teisiškai nereikšmingi. Tokio pripažinimo nepakanka įstatymo nustatytos formos sutikimui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą ir tuo aspektu, kad išankstino rašytinio sutikimo davimo nepatvirtina ir apelianto pateiktas dokumentas, t. y. 2015-04-01 panaudos sutartis (t. 1, b. l. 136-137). Pirma, ši sutartis akivaizdžiai sudaryta vėlesne data, nei ginčo 2014-04-30 nuomos sutartis, t. y. net po vienerių metų. Antra, šio dokumento, kaip rašytinio įrodymo, bei apelianto ir liudytojo T. K. paaiškinimų dėl jo sudarymo momento ir suklydimo, įrašant datą, patikimumu teisėjų kolegijai pagrįstai leidžia suabejoti ir tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kaip apelianto ilgamečiai darbo santykiai T. K. vadovaujamoje bendrovėje (t. 1, b. l. 110) ar apelianto prašymo dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teiginiai, deklaruojant savo paties nuosavybės teisę į ginčo įrenginius bei asmeninį interesą apsaugoti nuosavybės teise valdomą didelės vertės turtą (t. 1, b. l. 51-52). Aktualu ir tai, kad 2014-04-30 nuomos sutartis buvo sudaryta jau tuomet, kai trečiajam asmeniui UAB „Ratakis“ pagal jos vadovo T. K. 2013-12-30 ieškinio pareiškimą dėl beveik 3 mln. Lt siekiančių įsipareigojimų kreditoriams Kauno apygardos teismo 2014-02-21 nutartimi iškelta bankroto byla (jos Nr. B2-340-273/2016), paskirtas įmonės administratorius, o visas be išimties įmonei priklausantis turtas Kauno apygardos teismo 2014-01-13 nutartimi areštuotas taikant laikinąsias apsaugos priemones (t. 1, b. l. 84-85; taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.). Vadinasi, T. K., priešingai nei lemtų apdairaus, rūpestingo ir sąžiningo savininko elgesys, jam nuosavybės teise priklausančio turto nesiekia identifikuoti ir išskirti iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto masės, esančio tose pačiose bankrutuojančios įmonės areštuotose patalpose (t. 1, b. l. 78-83), nors jam pačiam tenka pareiga perduoti įmonės turtą paskirtajam bankroto administratoriui, t. y. nesiekia savo nuosavybės atsiimti įmonės turto perdavimo administratoriui procedūrų metu. Tokioje situacijoje 2015-04-01 panaudos sutartis, net ir nepaisant nurodytos po ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo jos datos, pati savaime negali patvirtinti teisėto sutikimo disponuoti neatribota nuo įmonės turto ginčo įrangos dalimi davimo. Trečia, tai, kad šis dokumentas, labiau tikėtina, surašytas tik dėl akių (CPK 184 str., 185 str.) ir tik kilus teisme ginčui dėl sutikimo (ne)buvimo, leidžia įsitikinti ir jo turinys. Panaudos sutarties 2 punkte pasisakyta ir dėl įrangos galimo išnuomojimo tretiesiems asmenims, ir dėl apelianto tesės pilnai disponuoti šia įranga, o tai reiškia, - perleisti nuosavybės teisę į ją. Kita vertus, šioje byloje buvo įrodinėjama, kad dalį ginčo įrenginių T. K. įkeitė bankui už įmonės skolas (t. 1, b. l. 140-156, t. 2, b. l. 7-8, 30-31). Šiame kontekste tokio turinio panaudos sutartis akivaizdžiai prieštarauja įstatyminiam reguliavimui, kad hipoteka įkeistas turtas valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik hipotekos sutartyje nustatyta tvarka (CK 4.170 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju sutarties 4.1. p. (t. 1, b. l. 143) buvo nustatytas draudimas be išankstinio rašytinio kreditoriaus sutikimo perleisti tretiesiems asmenims tiek nuosavybės, tiek valdymo teises, įskaitant nuomą bei panaudą. Išankstino rašytino BAB „Ūkio bankas“ ar jo teisių perėmėjos AB „Šiaulių bankas“ sutikimo nei šiai 2015-04-01 panaudos sutarčiai, nei ankstesnei byloje ginčo objektu tapusiai 2014-04-30 nuomos sutarčiai sudaryti apeliantas nepateikė (t. 2, b. l. 30-31). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad aptarti apeliacinio skundo argumentai (CPK 320 str.) nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, susijusių su sandorio teisėtumo vertinimu.

Dėl įrodymų vertinimo (įrangos perdavimo), turto savininko ir nuomotojo teisių gynybos būdų

Apelianto teigimu, faktinius nuomos santykius patvirtina aplinkybė, kad atsakovė pagal sutartį perėmė ir naudojosi išnuomotu turtu, taip pat sumokėjo vieno mėnesio nuomos mokestį, ir nors turto negrąžino, teismas, nepagrįstai sutartį pripažinęs negaliojančia nuo jos sudarymo momento, sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taip pat netaikė. Teisėjų kolegija, atmesdama ir šiuos skundo argumentus, pripažįsta, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas (nuomotojas) tinkamai įvykdė pareigą perduoti išnuomotus daiktus (gamybinius įrenginius) nuomininkui (atsakovui). Tokiu atveju antrajam sutartinių santykių dalyviui pripažintina teisė pagal CK 6.207 straipsnio 2 dalies nuostatas sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis jas įvykdys, taigi pirmosios nuompinigių sumos sumokėjimas pats savaime negali patvirtinti, kad nuomotojas sutartį įvykdė.Šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį ir sutartinės atsakomybės klausimai spręstini atsižvelgiant į tai, kaip kiekviena iš jų, būdama sutartinių santykių dalyvė, vykdė bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigą (CK 6.200 str. 2 d.), pagal kurią šalys privalo padėti vienai kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad sutarties tikslas būtų pasiektas. Į šalių kooperacijos pareigos turinį įeina ir pareiga keistis informacija, pranešti viena kitai apie sutarties vykdymo ypatumus, taip pat apie nenumatytas kliūtis. Atsakovės atsikirtimų argumentai, kad tik sudarius su BUAB „Ratakis“ administratoriumi sutartį bei šiam perdavus atsakovei turtą pagal 2014-05-02 perdavimo-priėmimo aktą jai buvo nurodyta, kad visa įranga, esanti patalpose, priklauso būtent BUAB „Ratakis“, tačiau apeliantas nebendradarbiavo ir dokumentų, patvirtinančių jo teisę išnuomoti įrangą, nepateikė, taip pat neperdavė įrangos pagal sutartyje numatytą priėmimo perdavimo tvarką (t. y. pagal aktą) byloje nebuvo paneigti. CK 6.483 straipsnio nuostatose įtvirtinta nuomotojo pareiga perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, taip pat jo pareiga perduoti daikto dokumentus ir priedus, kaip tai numatyta sutartyje. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta 2014-04-30 (t. 1, b. l. 19), o jos įsigaliojimo data nurodyta 2014-05-01. Tai paaiškinama tuo, kad atsakovas dar neturėjo patalpų nuomos sutarties, kurioje buvo jo ketinama išsinuomoti įranga, tokia sutartis su trečiuoju asmeniu sudaryta 2014-05-02 (t. 1, b. l. 86). Nuomos 2014-04-30 sutartyje buvo sulygta, kad įranga, kuri sutarties tekste visiškai nebuvo identifikuota pagal kokius nors požymius, perduodama nuomotojui būtent pagal perdavimo priėmimo aktą, jame užfiksuojant realią turto būklę bei jo vertę. Šios nuomos sutarties sudėtinėmis dalimis šalys pripažino tiek patį perdavimo priėmimo aktą, tiek ir sutarties priedus. Kaip matyti, tokių priedų prie sutarties buvo du - Nr. 1 ir Nr. 2 (t. 1, b. l. 22-23), kuriuose, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, buvo išvardintos nuomos objekto sudėtinės dalys, t. y. tai, kas nebuvo nurodyta sutarties tekste, nuomos objektą apibrėžiant sąvokomis „įrengimai“ arba „turtas“. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip aiškiai nepagrįstus tokius skundo argumentus, kad kitų priedų, išskyrus perdavimo priėmimo aktą, prie sutarties nebuvo ir neturėjo būti, o priedai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose užfiksuota kiekvieno daikto vertė, šalių susitarimu yra perdavimo priėmimo faktą patvirtinantys dokumentai. Nesutikimą su apelianto pozicija suponuoja ir jau pirmiau įvardinta aplinkybė, kad sutartis turėjo įsigalioti vėliau, nei buvo sudaryta, t. y. po patalpų nuomos, vadinasi, pasirašymo momentu nuomojama įranga objektyviai negalėjo būti perduota. Pažymėtinas taip pat ir toks faktas, kad tų pačių įrenginių vertė jų įkeitimo bankui momentu 2012-07-25 buvo gerokai mažesnė, nei nurodyta prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 (t. 2, b. l. 31). Akivaizdu, kad gamybiniuose cechuose esantys įrenginiai jų eksploatavimo pagal tiesioginę paskirtį procese iki 2014-04-30, kai buvo sudaroma nuomos sutartis, turėjo susidėvėti ir nuvertėti, lyginant su buvusia 2012-07-25 verte bei būkle, ir būtent toks šalių susitarimas dėl tikrosios kiekvieno nuomos objektą sudarančio įrenginio tikrosios būklės ir tikrosios vertės užfiksavimo perdavimo priėmimo akte yra visiškai logiškai paaiškinamas ir suprantamas (CK 6.193 str.). Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui. Kita vertus, tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014).Nagrinėjamu konkrečiu atveju aiškinant sutartį tiek pažodiniu aiškinimo metodu, tiek ir šalių ketinimų bei jų faktinio elgesio metodais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrašytas sutartyje aiškus susitarimas dėl perdavimo priėmimo akto surašymo, atsižvelgiant ir į pirmiau aptartus įmonės, kuriai priklausančiose patalpose nuomos objektas buvo, bankroto bei viso jos turto arešto faktus, į kitų bankrutuojančiai įmonei priklausiusių įrenginių buvimą areštuotose patalpose, buvo esminė ir šios sutarties šalims privaloma vykdyti sąlyga. Tokioje situacijoje nuomotojui teko pareiga aiškiai identifikuoti nuomos objektą, buvusį areštuotose patalpose, individualizuojant kiekvieną jį sudarantį daiktą, kiek galima detaliau užfiksuojant buvusią perdavimo metu jo realią būklę bei realią vertę, pateikiant ir nuosavybės dokumentus į nuomojamus daiktus, kad būtų galima juos išskirti iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Taigi šiuo atveju nuomotojo pareigos perduoti nuomos objektą pagal aktą negali eliminuoti apeliaciniame skunde cituojamos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009 išaiškinimai, susiję su lizinguojamo turto perdavimo momento identifikavimu, kadangi abiejų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panašios. Kadangi apeliantas (arba galimas tų daiktų savininkas) pagal detalų aprašą, t. y. turto perdavimo aktą, neperdavė nuomos objekto nuomininkui (atsakovui), tai, nuomininkui pareiškus atitinkamą reikalavimą, būtų atsiradusios prielaidos apsvarstyti ir CK 6.484 straipsnyje nurodytų padarinių taikymą. Tačiau šioje byloje tokių reikalavimų nebuvo pareikšta, todėl dėl to teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai turtas nebuvo nuomotojo atribotas nuo bankrutavusios įmonės turto, atsakovas, nutraukęs su trečiuoju asmeniu BUAB „Ratakis“ sudarytą patalpų bei jose buvusių įrengimų nuomos sutartį nuo 2014-07-20 (t. 1, b. l. 86-95, 96) ir iš patalpų išsikraustęs, nepažeisdamas trečiųjų asmenų teisių bei interesų (trečiojo asmens kreditorių) arba įstatymo nei teoriškai, nei praktiškai negali grąžinti neidentifikuoto nuomos objekto. Pažymėtina, kad ginčų dėl to, ar faktiškai įrengimai yra likę tose pačiose patalpose, kuriose jie ir buvo, kaip deklaruoja apeliantas, atsakovui perduoti, kad pastarasis galimai juos pasisavino ar išsivežė, nagrinėjamoje byloje nekilo. Dėl tų pačių argumentų nėra teisinių prielaidų spręsti ir dėl restitucijos formos pakeitimo ar įpareigoti atsakovą sumokėti įrenginių vertės piniginį ekvivalentą. Kaip minėta, nuomos objekto vertė nebuvo patikslinta, apibrėžiant ją perdavimo priėmimo akte, nuomojami daiktai nustatyta tvarka neperduoti, be to, nebuvo įrodinėtos ir tokios aplinkybės, kad įrenginiai nėra išlikę ir savininkas jų negali susigrąžinti pareikšdamas vindikacinį reikalavimą, t. y. dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Šiame kontekste būtina pažymėti, kad vindikacija yra vienas iš savininko teisių gynimo būdų. Apeliantas, nagrinėjamoje byloje kildindamas savo reikalavimo teisę iš panaudos bei nuomos tiesinių santykių, tokių reikalavimų asmenims, pas kuriuos tas turtas (ar negrąžintoji jo dalis) yra (t. 1, b. l. 148-149, t. 2, b. l. 15, 46), pareikšti negali, nepaisant pradinio ieškinio teiginių, jog šiuo ieškiniu jis siekė apsaugoti jam nuosavybės teise priklausantį didelės vertės turtą (t. 1, b. l. 51-52). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, skundžiamą teismo sprendimą palikdama nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Atsakovė UAB „Tores LT“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 132,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 125-130). Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio redakcijos, įsigaliojusios 2015-03-20, 8.11 punktu, atsakovei UAB „Tores LT“ kompensuotina 909 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 909 Eur (devynis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Tores LT“, į. k. 302952546.