Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovui D. S., jo atstovei advokatei G. D., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tores LT“ atstovams L. T. ir advokato padėjėjai L. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tores LT“ dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta, įpareigojimo grąžinti perduotą turtą, grąžintino turto vertės sumos priteisimo, nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ratakis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 29 d. ieškovas pateikė ieškinio dalies atsisakymą (t.2, b.l. 46 ), kuriame nurodė, kad atsisako reikalavimo įpareigoti UAB „Tores LT“ grąžinti 29 vnt. nerūdijančio plieno rūkyklų rėmų, virimo katilą Karpovich, vakuuminę mėsos maišyklę Karpovich, automatinę pjaustyklę Buzerba A 404, kombainą svėrimo markiravimo Digi DG 3600A. Prašo priteisti iš UAB „Tores LT“ ieškovui 19 694,16 Eur, negrąžinus per 30 dienų nuo teismo nutarties priėmimo grąžinti kitą turtą pagal nuomos sutartį, kurio vertė 19 694,16 eurų,

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio pareiškimas atmestinas.

Į bylą pateikta ieškovo D. S. ir atsakovės UAB „Tores LT“ vadovo L. T. pasirašyta 2014 m. balandžio 30 d. nuomos sutartis Nr. TOR 03/2014, pagal kurią atsakovė iš ieškovo išsinuomojo gamybinius įrengimus (įrangą) iki 2015 m. balandžio 30 d. (t.1, b.l. 19-23). Ieškovo paaiškinimu, Sutarties pasirašymo dieną ieškovas perdavė, o atsakovė priėmė Sutarties prieduose nurodytus gamybinius įrengimus (įrangą), kurių vertė perdavimo momentu buvo 154 950 Lt (44 877 Eur). Ieškovas nurodė, kad atsakovė sumokėjo pirmąjį ir vienintelį 500 Lt nuomos mokestį ieškovui, tačiau vėliau atsakovė mokėtino pagal Sutartį nuomos mokesčio nemokėjo. Ginčas byloje kilo dėl sutartis galiojimo ir atsakovės pareigos grąžinti turtą.

2014 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties bendrojoje dalyje yra nurodyta, kad Nuomotojas (D. S.) perduoda nuomininkui (UAB „Tores LT“) laikinai valdyti ir naudotis įrengimais, toliau sutartyje vadinami „Turtu“, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini) pagal priėmimo perdavimo aktą, jame fiksuojant realią turto būklę ir vertę. Nurodoma, kad sutartis susideda iš šios Sutarties ir priėmimo-perdavimo akto, šios Sutarties priedų ir šios sutarties pakeitimų bei papildymų, dėl kurių (jei tokių yra) Šalys susitars po šios Sutarties pasirašymo. Prie Sutarties yra pridėta įrangos sąrašas Nr. 1 ir įrangos sąrašas Nr. 2. Tačiau nėra pridėta įrengimų priėmimo perdavimo akto, jame fiksuojant realią turto būklę ir vertę. Kaip nurodė atsakovo atstovas, jis tikėjosi, kad po nuomos sutarties pasirašymo ieškovas pagal perdavimo priėmimo aktą jam perduos įrangą, tačiau įranga perduota nebuvo. Įranga, kurią atsakovė ketino išsinuomoti buvo UAB „Ratakis“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose – mėsos cechuose. Iki pasirašant nuomos sutartį derybas dėl įrangos išnuomojimo vedė ne ieškovas, bet T. K., kuris buvęs UAB „Ratakis“ direktorius ir akcininkas. Apie tai, kad nuomos sutartyje išvardintą įrangą atsakovei išnuomoja ne T. K., o D. S., atsakovė sužinojo tik Nuomos sutarties pasirašymo dieną.

Kaip nurodė atsakovės atstovas, po to kai pagal 2014-04-30 nuomos sutartį jam įranga nebuvo perduota, 2014-05-02 atsakovė ir BUAB „Ratakis“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Nemokumo sprendimai“ sudarė nuomos sutartį Nr. 2014/05-02, pagal kurią BUAB „Ratakis“ išnuomojo atsakovei patalpas ir jose esančią įrangą, įskaitant jos sudedamąsias dalis bei priklausinius, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2014-05-02 perdavimo priėmimo aktu perdavė atsakovei turtą. 2014-07-20 atsakovė nustojo naudotis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini) ir visą šiose patalpose esančią įrangą paliko BUAB „Ratakis“ atstovaujančiam bankroto administratoriui.

Dėl ieškovo teisės nuomoti įrangą

Byloje kilo ginčas, ar ieškovas turi teisę nuomoti 2014-04-30 Nuomos sutartyje nurodytą įrangą. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį . CK 6.477 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Pateikiant ieškinio pareiškimą ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra daikto savininkas. Nagrinėjant bylą buvo pateikta 2015 m. balandžio 01 d. sutartis, pagal kurią T. K. D. S. panaudai suteikė įrengimus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) pagal pridedamą sąrašą, jame fiksuojant realią turto būklę ir vertę (t.1, b.l. 136-138). Tačiau pažymėtina, kad panaudos sutartis yra sudaryta 2015 metais, iš to darytina išvada, kad ginčo nuomos sutarties sudarymo metu ieškovas neturėjo teisės išnuomoti svetimą daiktą. Nors teismo posėdyje ieškovas ir liudytojas T. K. paliudijo, kad panaudos sutartis sudaryta 2014 m. balandžio 01 d. ir joje klaidingai įrašyta 2015 metai, tačiau teismas sprendžia, kad šiais parodymais tikėti nėra pagrindo. Panaudos sutartį kaip įrodymą pateikė pats ieškovas, sutartis pasirašyta ieškovo ir T. K., ji nebuvo pateikta su pradiniu ieškiniu, šią sutartį kaip įrodymą suteikiantį ieškovui teisę išnuomoti įrangą ieškovas pateikė tik 2015 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžias, kad ginčo nuomos sutarties sudarymo metu ieškovas neturėjo teisės sudaryti 2014-04-30 Nuomos sutartį, kadangi jis nebuvo nuomojamos įrangos savininkas bei nepateikė kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kuriems esant ieškovas turėtų teisę išnuomoti įrangą buvusią bankrutuojančios bendrovės patalpose. Kadangi sudaryta sutartis pažeidžia CK 6.477 straipsnio 4 dalies imperatyvą, numatantį, kad nuomotoju gali būti daikto savininkas ar asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas, todėl teismas sprendžia, kad 2014-04-30 Nuomos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 str. CK 6.477 str. 4 d).

Kadangi 2004-04-30 Nuomos sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento, ieškovas neturi teisės prašyti pripažinti šią sutartį nutraukti, reikalauti priteisti nuomos mokestį, palūkanas, taip pat neturi teisės reikalauti grąžinti įrangą ieškovui ar atlyginti įrangos vertę.

Dėl įrangos perdavimo

Kadangi byloje yra kilęs ginčas dėl nuomos sutartyje nurodytų daiktų perdavimo fakto, todėl teismas pasisako ir dėl šio argumento. Ieškovas savo teiginį, kad ginčo įranga buvo perduota atsakovui, grindžia prie 2014-04-30 nuomos sutarties pateiktais įrangos sąrašais Nr. 1 ir Nr. 2 (b.l. 22-23). Atsakovas savo atsikirtimus, kad įranga jam nebuvo perduota, grindžia tuo, kad nebuvo sudarytas įrangos perdavimo-priėmimo aktas, kuris turėjo būti nuomos sutarties privalomoji dalis.

Pagal CK 6.477 straipsnio 3 dalį nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta. Teismas sprendžia, kad prie nuomos sutarties pateikti įrangos sąrašai neįrodo, kad ši įranga buvo realiai perduota. Šie sąrašai pagrindžia tai, kad šalys susitarė, kokia įranga bus nuomos sutarties objektu. Nuomos sutartyje reglamentuota, kad įrengimai nuomai perduodami pagal priėmimo perdavimo aktą, jame fiksuojant realią turto būklę ir vertę. Tokio perdavimo priėmimo akto į bylą nepateikta. Todėl atsižvelgiant į tai, taip pat į šalių paaiškinimus bei kitas bylos faktines aplinkybes darytina išvada, kad įranga pagal nuomos sutartį atsakovei nebuvo perduota, todėl laikytina, kad šiuo pagrindu nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Ta aplinkybė, kad atsakovė kaip avansą ieškovui vieną kartą perdavė 500 litų, taip pat nepatvirtina, kad nuomos sutartis buvo sudaryta.

Į bylą pateikta 2014-05-02 įrangos nuomos sutartis Nr. 2014/05-02 (t.1, b.l. 86-90), pagal kurią atsakovas UAB „Tores LT“ ir BUAB „Ratakis“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Nemokumo sprendimai“ sudarė nuomos sutartį Nr. 2014/05-02. Pagal šią sutartį BUAB „Ratakis“ išnuomojo atsakovei patalpas ir jose esančią įrangą, įskaitant jos sudedamąsias dalis bei priklausinius, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2014-05-02 perdavimo priėmimo aktu perdavė atsakovei turtą (t.1, b.l. 91-95). UAB „Tores LT“ pranešimu patvirtino, kad nuo 2014 m. liepos 20 d. nutraukia nuomos sutartį su BUAB „Ratakis“(t.1, b.l. 96). Įrangos nuomos sutartyje nurodyta, kad patalpos ir įrengimai nuosavybės teise priklauso nuomotojui.

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi UAB „Ratakis“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Nemokumo sprendimai“. Kaip nurodė atsiliepime į ieškinio pareiškimą bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo (t.1, b.l. 112-113), kuomet bankroto administratoriui buvo perduotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir visa įranga, ji buvo perduota kaip BUAB „Ratakis“ nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriuo nuo perėmimo momento pradėjo disponuoti bankroto administratorius. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad turto perdavimo momentu bankroto administratoriui buvo perduotas ieškovui D. S. ar T. K. priklausantis turtas. Į bylą yra pateikta 2012 m. rugpjūčio 15 d. sutartimis įkeitimas, iš kurio matosi, kad T. K. UAB „Ratakis“ prievolių pagal 2004-06-09 Kredito sutartį Nr. 17-147 įvykdymo užtikrinimui įkeitė įrangą: etikečių spausdintuvą Bizerba GH, svėrimo-markiravimo kombainą DIGI DG3600A, automatinę pjaustyklę Bizerba A404, vakuminę mėsos maišyklę Karpowich MK900, virimo katilą Karpowich 400, kurių bendra vertė 41 000 litų, jų buvimo vieta (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.140-147). Iš 2015-09-08 AB Šiaulių banko rašto Nr. 6646 (t.1, b.l. 149) matosi, kad bankas sutiko, jog T. K. išsivežtų šią jam priklausančią įrangą iš BUAB „Ratakis“ patalpų. Kaip paaiškino liudytojas T. K. jis 2015 m. rudenį šiuos jam priklausančius įrengimus pasiėmė iš BUAB „Ratakis“ patalpų. Šių faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ginčo įranga buvusi UAB „Ratakis“ patalpose, po bankroto bylos iškėlimo buvo perduota BUAB „Ratakis“ bankroto administratoriui kaip UAB „Ratakis“ nuosavybės teise priklausantis turtas ir niekaip negalėjo būti nuomos objektu pagal 2014-04-30 nuomos sutartį.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovo D. S. ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė pateikė į bylą įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ir prašė iš viso priteisti 2 764,19 Eur (t.1, b.l. 158-174, t. 2, b.l. 51-61). Iš atsakovės pateiktų dokumentų matosi, kad atsakovę byloje atstovavo advokato padėjėja L. G.. Ji dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 7 val. (2015-05-11, 2015-06-11, 2015-09-29, 2015-11-03, 2015-12-08), į bylą yra pateiktas atsiliepimas į ieškinio pareiškimą (t.1, b.l. 72), prašymas teismui dėl termino pratęsimo (t.1, b.l. 68), trys prašymai dėl informacijos suteikimo (t.2, b.l. 7, 9, 12), prašymas teismui dėl rašytinių įrodymų prijungimo (t.2, b.l. 29). Iš atliktų darbų aprašymų matosi, kad advokato padėjėja teikė konsultacijas ir rengėsi teismo posėdžiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2d įsakymu Nr. 1R-85 bei jį keitusiu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl Rekomendacijų civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, prašoma priteisti 2764,19 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.2 p, 8.16-8.19 punktuose nurodytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 764,19 Eur. (CPK 98 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. S. a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Tores LT“ į.k. 302952546 2764,19 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 19 centų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš D. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 3,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.