- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- 3K-3-521/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Dangutė Ambrasienė (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Ieškovas
- Lietuvos judėjimo „Černobylis“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Automalūnas“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybė
- Advokatai
- Sigitas Čiapas, Arūnas Žlioba
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant ieškovo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualios įmonės „AGVA“ advokatui Sigitui Čiapui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Automalūnas“ advokatui Arūnui Žliobai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Automalūnas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualios įmonės „AGVA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Automalūnas“ dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos 2002 m. balandžio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties teisėtumo ir ieškovo, t. y. sutartyje nurodyto šių patalpų nuomotojo, teisės gauti nuomos mokestį iš atsakovo, t. y. šių patalpų nuomininko, kai, praėjus beveik trejiems metams po nurodytos nuomos sutarties sudarymo, paaiškėjo, kad išnuomotų patalpų savininkas yra valstybė.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. 52 625 Lt nuomos mokesčio, 1000 Lt delspinigių ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 2002 m. balandžio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išnuomojo atsakovui 418,62 kv. m ploto patalpas Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13, o atsakovas įsipareigojo mokėti 1675 Lt mėnesinį nuomos mokestį; 2003 m. birželio 16 d. ši nuomos sutartis buvo papildyta, išnuomojant atsakovui dar 82,75 kv. m. negyvenamųjų patalpų ir 56 kv. m ploto teritoriją priešais patalpas už papildomą 460 Lt per mėnesį mokestį; iš viso atsakovas turėjo mokėti 2105 Lt nuomos mokesčio kas mėnesį. Ieškovo teigimu, nuo 2005 m. sausio mėn. atsakovas nemokėjo sutartyje nustatyto nuomos mokesčio, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimu iš jo priteistas nuomos mokestis iki 2005 m. lapkričio mėn., tačiau ir po šios datos atsakovas faktiškai naudojosi patalpomis, tačiau už jas nemokėjo; dėl to už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. įsiskolino 52 625 Lt; pagal nuomos sutarties 4.2 punktą atsakovas privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą sumokėti nuomos mokestį dieną, todėl iš jo priteistina 1000 Lt delspinigių. Ieškovo teigimu, atsakovo atsisakymas mokėti nuomos mokestį, argumentuojant tuo, kad 2005 m. sužinojo, jog nuomojamos patalpos priklauso nuosavybės teise ne ieškovui, o valstybei, t. y. ne asmeniui, kuris šias patalpas išnuomojo, yra nepagrįstas, nes valstybės valdymo organai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė – priėmė sprendimus, kuriais negyvenamąsias patalpas Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13, perdavė naudotis ir valdyti ieškovui.
Atsakovas priešieškiniu prašė teismo pripažinti jo ir ieškovo sudarytą 2002 m. balandžio 2 d. negyvenamųjų patalpų Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13, nuomos sutartį Nr. 10 niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ginčo šalių sudaryta nuomos sutartis yra niekinė, todėl pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.95 straipsnio 1 dalies ir 6.477 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes ieškovas, nebūdamas išnuomotų patalpų savininkas, neturėjo teisės nei išnuomoti jų atsakovui, nei gauti nuomos mokestį. Atsakovo teigimu, nurodyta nuomos sutartis pažeidžia jo teises ir interesus, jis buvo įsitikinęs, kad išsinuomojo patalpas iš teisėto savininko, tačiau 2005 m., kai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuomos sutarties įregistravimo, sužinojo, jog išsinuomotų patalpų savininkas yra valstybė, o šį turtą patikėjimo teise valdo Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį ir priteisė ieškovui iš atsakovo 52 625 Lt nuomos mokesčio bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2007 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 412 „Dėl buvusių Rusijos Federacijos kariuomenės objektų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, paskirstymo ministerijoms, kitoms valstybinėms tarnyboms ir savivaldybėms“ pastatai Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13, paskirti Klaipėdos miesto valdybai; Vyriausybė 1993 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 920 leido Klaipėdos miesto valdybai ne konkurso tvarka nuomoti Lietuvos judėjimui „Černobylis“, t. y. ieškovui, pastatus Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13; Klaipėdos miesto valdyba 1994 m. sausio 25 d. potvarkiu Nr. 24 įpareigojo Valstybinę butų ūkio eksploatavimo įmonę nuomoti pastatus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, esančius Malūnininkų g. 13, ne konkurso tvarka ieškovui – Lietuvos judėjimui „Černobylis“ dešimt metų; Klaipėdos miesto taryba 1994 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 71 nusprendė išimties tvarka perduoti iš Klaipėdos miesto valstybinės butų ūkio įmonės balanso į Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto įmonės balansą išnuomotus pastatus (1070 kv. m naudingo ploto) Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13; 1994 m. spalio 28 d. negyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktu nurodyti pastatai perduoti iš Klaipėdos miesto savivaldybės į ieškovo balansą; Klaipėdos teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras 1994 m. gruodžio 22 d. įregistravo pastatus Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13, ieškovo, t. y. Lietuvos judėjimo „Černobylis“, nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad nurodyti duomenys patvirtina, jog 2002 m. balandžio 2 d. nuomos sutarties sudarymo metu ieškovas buvo atsakovui išnuomotų negyvenamųjų patalpų savininkas, nepaisant to, kad pagal bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenų banko įrašus šių patalpų savininkas yra Lietuvos Respublika, o jas turto patikėjimo teise valdo Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, nes šie įrašai prieštarauja tos pačios nekilnojamojo turto registro įmonės 1994 m. gruodžio 22 d. įrašui, pagal kurį nurodytos patalpos įregistruotos Lietuvos judėjimo „Černobylis“ nuosavybės teise. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo šalių sudarytą nuomos sutartį niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį, ir priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Kartu teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė sutartinės prievolės mokėti nuomos mokestį, todėl tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 52 625 Lt skolą už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn., taip pat 6 proc. procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 1000 Lt delspinigių teismas netenkino remdamasis tuo, kad atsakovas iš esmės sutinka sumokėti nuomos mokestį, tik nemokėjo dėl to, jog laiko ieškovą netinkamu asmeniu, kuris galėtų gauti nuomos mokestį.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad atsakovo teiginys, jog ginčijamą patalpų nuomos sutartį sudarė ne Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komitetas, bet kitas juridinis asmuo – Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „AGVA“, yra nepagrįstas, nes iš sutarties matyti, jog šią su atsakovu sudarė Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „AGVA“, atstovaujama direktoriaus G. T., veikiančio pagal Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto tarybos 2001 m. rugsėjo 3 d. sprendimą. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo argumentai, jog ginčijama nuomos sutartis sudaryta asmens, kuris nėra išnuomotų patalpų savininkas, todėl pripažintina niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms, yra nepagrįsti, nes pagal pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus dėl ginčo pastatų perdavimo ieškovui ir jo nuosavybės teisės įregistravimo nėra pagrindo tenkinti priešieškinį CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.95 straipsnio 1 dalies, 6.477 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo ginčijama 2002 m. balandžio 2 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis buvo vykdoma (atsakovas faktiškai naudojosi ginčo patalpomis iki 2008 m. balandžio mėn., iki 2005 m. sausio mėn. vykdė sutartinį įsipareigojimą mokėti kas mėnesį nuomos mokestį); sutartis nutraukta nuomotojo ir nuomininko susitarimu (CK 6.480 straipsnis). Atsakovo argumentai, kad trečiaisiais asmenimis byloje turėjo būti įtraukti: Valstybės turto fondas, Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komitetas, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti, nes trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktos Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog Vyriausybės nutarimais ieškovei buvo leista nuomoti ginčo negyvenamąsias patalpas ir Klaipėdos miesto savivaldybė neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai esmingai pažeidė CK 6.477 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias nuomotoju gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas, taip pat Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, pagal kurį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2008 m. sausio 24 d. duomenis, ginčo pastatų savininkas yra Lietuvos Respublika, o šį turtą pavesta valdyti patikėjimo teise Klaipėdos miesto savivaldybei. Atsakovas, saugodamas savo kaip nuomininko interesus, negalėjo įregistruoti ginčijamos nuomos sutarties Nekilnojamojo turto registre, nes šią sutartį sudaręs ieškovas nebuvo ir nėra atsakovui išnuomotų patalpų savininkas. Be to, ieškovas neturėjo ir neturi įstatymo ar patalpų savininko suteiktos teisės šias išnuomoti, taip pat gauti (reikalauti teisme) iš atsakovo nuomos mokesčio. Teismai, priteisdami ieškovui nuomos mokestį, iš esmės patvirtino, kad daikto nuomotojas ir nuomos mokesčio gavėjas gali būti ir asmuo, nenurodytas CK 6.477 straipsnio 4 dalyje, tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.
2. Teismai nepateisinamai ignoravo faktą, kad ieškovas Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „AGVA“ (kodas 4063124) ir neįtrauktas dalyvauti byloje Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komitetas (kodas 141953284) yra du visiškai skirtingi juridiniai asmenys. Būtent Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komitetui, o ne ieškovui, Vyriausybė 1993 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 920 leido išnuomoti pastatus Klaipėdoje, Malūniukų g. 13; Klaipėdos miesto valdyba 1994 m. sausio 13 d. potvarkiu Nr. 24 įpareigojo Valstybinę butų ūkio eksploatavimo įmonę nuomoti nurodytus pastatus Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komitetui, o ne ieškovui; Klaipėdos miesto taryba 1994 m. spalio 28 d. perdavė šiuos pastatus į Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto, tačiau ne į ieškovo balansą. Remdamiesi tik nurodytų pastatų perdavimo į balansą, be to, ne į ieškovo, o kito juridinio asmens, faktu, teismai priėjo prie išvados, kad ieškovas yra teisėtas ginčo patalpų nuomotojas, nors, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, vienintelė šių patalpų savininkė yra Lietuvos Respublika. Teismai visiškai nesiaiškino ir teisiškai nevertino, ką reiškia juridinis faktas – „perduoti turtą iš balanso į balansą“, nors atsakovas kėlė šį klausimą, nurodydamas, kad nei 1964 m. CK, nei galiojančiame CK nenurodyta tokio nekilnojamojo turto perleidimo būdo. Tai lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą, nes atsakovas priverstas sumokėti didelę sumą nuomos mokesčio (52 625 Lt) ne teisėtam nuomojamų patalpų valdytojui, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybei, bet privačiam juridiniam asmeniui, t. y. ieškovui, kuris neturi nei nuosavybės, nei kitų teisių nuomoti šias patalpas.
3. Teismai netaikė CK 1.75 straipsnio 2 dalies, pagal kurią neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Ginčo pastatų perdavimo iš balanso į balansą sandoris nebuvo įregistruotas, ieškovo ar Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto nuosavybės ar valdymo teisės taip pat neįregistruotos. Dėl to ieškovas negalėjo panaudoti prieš atsakovą šio sandorio fakto ir įrodinėti savo kaip teisėto patalpų nuomotojo teisių. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė nesutinka, kad nurodyti pastatai buvo perduoti Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos miesto komiteto nuosavybėn, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nesiima jokių aktyvių veiksmų tam, kad susigrąžintų jam patikėto turto valdymą bei teisę gauti nuomos mokestį.
4. Teismai, spręsdami dėl likviduojamo juridinio asmens atstovavimo civiliniame procese, esmingai pažeidė CK 2.110 straipsnio 1 dalies, CPK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovo įmonė turi likviduojamos statusą, 2006 m. spalio 2 d. paskirtas įmonės likvidatorius. Pagal CK 2.110 straipsnio 1 dalį, nuo likvidatoriaus paskyrimo juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų; pagal Individualių įmonių įstatymo 13 straipsnio 3 dalį likvidatorius nuo jo paskyrimo dienos įgyja individualios įmonės vadovo teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju buvęs ieškovo įmonės vadovas nuo 2006 m. spalio 2 d. yra netekęs įgaliojimų, jo funkcijas vykdo (turėtų vykdyti) likvidatorius, tačiau 2007 m. gruodžio 10 d. ieškinys šioje byloje pasirašytas buvusio direktoriaus G. T., t. y. asmens, pagal įstatymus neturėjusio teisės pareikšti ieškinį juridinio asmens vardu. Atsakovui nurodžius šias aplinkybes, ieškovas pateikė į bylą 2007 m. rugpjūčio 8 d. įgaliojimą, kuriuo įmonės likvidatorius įgalioja direktorių G. T., be kita ko, „savo nuožiūra vesti Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualios įmonės „AGVA“ visas bylas teismuose, taip pat pareikšti ieškinius, skundus“. Tai iš esmės reiškia, kad likvidatorius sudarė su likviduojamos įmonės direktoriumi pavedimo sutartį dėl juridinio asmens atstovavimo teismuose. CPK 56 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis asmenų, kurie gali būti atstovais teisme pagal pavedimą, sąrašas, tačiau tarp tokių asmenų akivaizdžiai nepatenka likviduojamos įmonės direktorius, kuris yra netekęs įgaliojimų. Kita vertus, tai, kad įmonės likvidatorius įgaliojo likviduojamos įmonės direktorių atstovauti įmonei teismuose ir veikti savo nuožiūra, akivaizdžiai prieštarauja juridinio asmens likvidavimo ir likvidatoriaus institutų esmei: sisteminė CK ir CPK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad likvidatorius negali perleisti savo išimtinių ir tik jam deleguotų funkcijų tretiesiems asmenims, juolab likviduojamo juridinio asmens buvusiam direktoriui.
5. Pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinį, nes iš esmės nuomos teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir tikrosios pastatų savininkės, t. y. Lietuvos Respublikos, kurios turtą patikėjimo teise valdo Klaipėdos miesto savivaldybė. Teismų išvada, kad pastatų savininkas yra Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komitetas ir kad Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „AGVA“, sudarydama ginčijamą nuomos sutartį, veikė teisėtai pagal Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto tarybos 2001 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, yra nepagrįsta ir teisiškai nemotyvuota, nes nurodyto sprendimo nėra byloje ir jis nebuvo analizuotas.
CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės būti nuomotoju ir nuomos sutarties teisėtumo
Kasaciniame skunde keliamas 2002 m. balandžio 2 d. negyvenamųjų patalpų Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13, nuomos sutarties teisėtumo klausimas tuo aspektu, kad šią sutartį kaip nuomotojas sudarė asmuo, kuris nėra išnuomotų patalpų savininkas ir kuriam įstatymo ar šių patalpų savininko nesuteikta teisės išnuomoti nurodytas patalpas. Nurodytu pagrindu kvestionuojama šio nuomotojo, t. y. ieškovo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualios įmonės „AGVA“, teisė gauti iš atsakovo UAB „Automalūnas“ nuomos mokestį už šio naudojimąsi ginčo patalpomis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.477 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Teisę reikalauti nuomos mokesčio turi tik nuomotojas, taigi savininkas arba kiti asmenys, kuriems savininkas šią teisę yra perleidęs.
Nagrinėjamoje byloje teismai, tenkindami dalį ieškovo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualios įmonės „AGVA“ reikalavimo priteisti iš atsakovo UAB „Automalūnas“ nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13, ir atmesdami atsakovo priešieškinį pripažinti šių patalpų nuomos sutartį neteisėta kaip sudarytą asmens, kuris nėra nurodytų patalpų savininkas, rėmėsi tuo, kad 2002 m. balandžio 2 d. nuomos sutarties sudarymo metu ieškovas buvo atsakovui išnuomotų negyvenamųjų patalpų savininkas.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl leidimo ne konkurso tvarka nuomoti patalpas“ leido Klaipėdos miesto valdybai ne konkurso tvarka nuomoti Lietuvos judėjimui „Černobylis“ pastatus Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13. Remdamasi šiuo nutarimu, Klaipėdos miesto valdyba 1994 m. sausio 25 d. potvarkiu Nr. 24 „Dėl pastatų paskyrimo“ įpareigojo Valstybinę butų ūkio eksploatavimo įmonę nuomoti išvardytus pastatus Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13, ne konkurso tvarka Lietuvos judėjimui „Černobylis“ dešimt metų. Klaipėdos miesto taryba 1994 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 71 „Dėl pastatų Malūnininkų g. 13 perdavimo“ nusprendė išimties tvarka perduoti iš Klaipėdos miesto valstybinės butų ūkio eksploatavimo įmonės Nr. 2 į Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto įmonės balansą išnuomotus pastatus Malūnininkų g. 13 ir atleisti nuo žemės mokesčio už 0,32 ha mokėjimo. Byloje pateiktas Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1994 m. gruodžio 22 d. registracijos pažymėjimas, išduotas Lietuvos judėjimui „Černobylis“, kuriame nurodyta, kad, remiantis Klaipėdos miesto tarybos 1994 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 71 ir tos pačios dienos priėmimo–perdavimo aktu, pastatai Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13, įregistruoti nuosavybės teise Lietuvos judėjimo „Černobylis“ vardu (T. 1, b. l. 21). Teismai, remdamiesi šiame pažymėjime nurodytais duomenimis, sprendė, kad ieškovas buvo ginčo negyvenamųjų patalpų savininkas, nepaisant to, jog pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis šių patalpų savininkas yra Lietuvos Respublika, o turto patikėjimo teise jas valdo Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.
Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenys, sukaupti Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, įsteigus Nekilnojamojo turto registrą, buvo perrašyti į šį registrą (1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo patalpos įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teise, be to, kad įrašas galioja nuo 1994 m. gruodžio 22 d. (T. 1, b. l. 46-52). Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Kai pagal viešojo registro duomenis ginčo negyvenamosios patalpos įregistruotos kaip valstybės nuosavybė nuo 1994 m. gruodžio 22 d. ir šių duomenų niekas neginčija, teismai neturėjo jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog 2002 m. balandžio 2 d. nuomos sutarties sudarymo metu nurodytos patalpos priklausė nuosavybės teise Lietuvos judėjimui „Černobylis“. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komitetą teismai neteisėtai sutapatino su ieškovu šioje byloje, t. y. Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualia įmone „AGVA“. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad nurodytas judėjimas, t. y. visuomeninė organizacija, ir jo įsteigta individuali įmonė yra skirtingi subjektai.
Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvada, jog negyvenamosios patalpos Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13, 2002 m. balandžio 2 d. nuomos sutarties sudarymo metu buvo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto ar jo įsteigtos individualios įmonės „AGVA“ nuosavybė, yra neteisėta. Ši neteisėta išvada lėmė, kad bylą nagrinėję teismai nenustatinėjo ir netyrė bylos aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl nurodytų negyvenamųjų patalpų 2002 m. balandžio 2 d. nuomos sutarties sudarymo teisėtumo, t. y. nesvarstė dėl šios sutarties atitikties įstatymų, tarp jų ir reglamentuojančių valstybės nuosavybe esančio turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, reikalavimams, bei nepasisakė dėl ieškovo, kuris nėra šių patalpų savininkas, teisės gauti iš atsakovo nuomos mokestį už naudojimąsi šiomis patalpomis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pabrėžta, kad viešosios nuosavybės teisės objektai gali būti perleisti kitiems asmenims nuosavybėn ar valdyti tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Valstybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Civilinės teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant tiek į teisinio santykio subjekto (valstybės), tiek ir į objekto (valstybės turto) specifiką, todėl santykiams, susijusiems su disponavimu valstybės turtu, negali būti taikoma nuostata, pagal kurią civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymuose nenurodytų pagrindų, nes disponuoti valstybės turtu galima tik įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais ir būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija, bylos Nr. 3K-3-856/2000; 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje 305-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Bokštas“ v. Vilniaus miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-512/2002; 2005 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Ramunė“ v. UAB „Vengrobalt–K“, bylos Nr. 3K-3-122/2005; 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga; bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Teisės normos, reglamentuojančios valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas
Nagrinėjamu atveju 2002 m. balandžio 2 d. nuomos sutarties dalykas – valstybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos. Viešąja nuosavybe esančių patalpų išnuomojimo tvarka ir sąlygos nustatytos ne tik bendrųjų nuomos teisinius santykius reglamentuojančių, bet ir specialiųjų teisės normų – atitinkamų Vyriausybės nutarimų, o nuo 1998 m. gegužės 12 d. – ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo.
Remdamasi nagrinėjamoje byloje nustatytais faktais, teisėjų kolegija pažymi, kad pastatai Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13, buvo išnuomoti Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komitetui ne konkurso tvarka šios organizacijos veiklai dešimčiai metų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų apie Klaipėdos miesto savivaldybės, valdančios valstybės turtą patikėjimo teise, ir Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto sudarytos nuomos sutarties sąlygas, tarp jų ir apie tai, kokio dydžio nuomos mokestį moka nurodyta organizacija už valstybės patalpų ne konkurso tvarka nuomą. Byloje esantys duomenys, tarp jų ir tai, kad nurodytos negyvenamosios patalpos buvo perduotos į Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto įsteigtos įmonės balansą, leidžia abejoti, kokiu pagrindu – nuomos ar panaudos – nurodyta organizacija faktiškai naudojosi šiais pastatais. Nurodytų bylos faktų nustatymas reikšmingas šioje byloje kilusiam šalių ginčui išspręsti, konkrečiai – ginčo šalių santykiams pagal 2002 m. balandžio 2 d. nuomos sutartį teisiškai kvalifikuoti, t. y. buvo tai nuomos ar subnuomos sutartis, ir, atsižvelgiant į tai, nurodytos sutarties teisėtumui vertinti. Kai nenustatyti nurodyti bylos faktai, kasacinio teismo teisėjų kolegija negali spręsti dėl 2002 m. balandžio 2 d. sutarties teisėtumo ir ieškovo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualios įmonės „AGVA“ teisės gauti iš atsakovo UAB „Automalūnas“ nuomos mokestį už šio naudojimąsi valstybės nuosavybe esančiomis negyvenamosiomis patalpomis. Bylą nagrinėję teismai, padarę neteisėtą išvadą, kad ieškovas ginčijamos nuomos sutarties sudarymo metu buvo atsakovui išnuomotų negyvenamųjų patalpų savininkas, nenustatinėjo ir netyrė, ar nurodytų patalpų savininkas buvo suteikęs ieškovui teisę šias nuomoti (subnuomoti), atsižvelgiant į tai, kad nuomos (subnuomos) dalykas buvo viešosios nuosavybės objektas, kuris, minėta, turi būti valdomas, naudojamas, juo disponuojama imperatyviai įstatymuose, specialiuosiuose teisės aktuose nurodytais pagrindais, sąlygomis ir tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje pripažįstama, jog Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „AGVA“ buvo įsteigta tam, kad galėtų nuomoti tretiesiems asmenims ginčo patalpas, nes pagal galiojusius įstatymus Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komitetas neturėjo, o ir šiuo metu neturi teisės verstis komercine veikla. Teisėjų kolegija nurodo, kad tiek Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komitetui, tiek jo įsteigtai įmonei „AGVA“ turėjo būti žinomi įstatymo reikalavimai, pagal kuriuos valstybės turtas gali būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama tik imperatyviai įstatymų nustatytais pagrindais, sąlygomis ir tvarka, taip pat kad nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas (CK 6.477 straipsnio 4 dalis), o subnuomos atveju – kad nuomininkas turi teisę subnuomoti išsinuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato sutartis; subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos terminą (CK 6.490 straipsnio 1 dalis).
Minėta, kad Klaipėdos miesto valdybos 1994 m. sausio 25 d. potvarkiu Nr. 24 įvardyti pastatai Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13, buvo išnuomoti ne konkurso tvarka Lietuvos judėjimui „Černobylis“ dešimčiai metų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas – Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „AGVA“ – prašė priteisti jam nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, ar, praėjus dešimčiai metų, kuriems Lietuvos judėjimui „Černobylis“ buvo suteiktos nurodytos valstybės nuosavybe esančios patalpos, buvo spęsta dėl šios organizacijos teisės toliau naudotis ginčo patalpomis.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas UAB „Automalūnas“ nurodė, jog laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. nemokėjo ieškovui Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualiai įmonei „AGVA“ nuomos mokesčio dėl to, kad kai kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti 2002 m. balandžio 2 d. nuomos sutartį, sužinojo, jog ieškovas nėra nuomojamo turto savininkas, nes nuomojamos patalpos yra valstybės nuosavybė. Atsakovas taip pat nurodė, kad, sudarydamas 2002 m. balandžio 2 d. nuomos sutartį su Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individualia įmone „AGVA“, sąžiningai manė, jog sudaro sutartį su teisėtu patalpų savininku, nes ieškovas nurodė ir patvirtino turimais dokumentais, kad patalpos Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13, perduotos į Lietuvos judėjimo „Černobylis“ įmonės balansą ir yra jo nuosavybė.
Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo aspektu pažymėtina, kad nėra ginčo dėl to, jog atsakovas realiai naudojosi ginčo negyvenamosiomis patalpomis, taigi jis neabejotinai turi pareigą sumokėti už naudojimąsi jomis šių patalpų savininkui arba asmeniui, kuriam savininkas teisėtai perleido teisę nuomoti šias patalpas (CK 6.477 straipsnio 4 dalis). Kartu pažymėtina tai, kad nurodytą valstybės turtą patikėjimo teise valdanti Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės išnuomoti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių patalpų, taip pat neturėjo teisės gauti pajamų iš šių patalpų nuomos (T. 1, b. l. 78). Pirmosios instancijos teismo posėdyje Savivaldybės atstovė taip pat nurodė, kad ginčo patalpos išnuomotos neteisėtai (T. 1, b. l. 100). Tačiau, nors Klaipėdos miesto savivaldybė pripažino ginčo patalpų išnuomojimo atsakovui UAB „Automalūnas“ neteisėtumą, nesiėmė jokių veiksmų jam pašalinti. Dėl to, kad ginčijamos nuomos sutarties objektas buvo valstybės nuosavybe esančios patalpos, o šį valstybės turtą patikėjimo teise valdanti institucija neatidžiai, nerūpestingai įgyvendino jai pavestą patikėjimo teisę, teismai, atsižvelgdami į byloje esantį viešąjį interesą, privalėjo nustatinėti ir tirti bylos aplinkybes, reikšmingas tam, jog būtų nustatytas asmuo, kuris šioje nagrinėjamoje ginčo situacijoje turi teisę gauti iš atsakovo UAB „Automalūnas“ mokestį už šio naudojimąsi ginčo patalpomis; taip būtų nustatyta, ar ieškovas šioje byloje, t. y. Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Klaipėdos komiteto individuali įmonė „AGVA“, turi teisėtą pagrindą gauti iš atsakovo nuomos mokestį už naudojimąsi ginčo patalpomis 2005 m. gruodžio mėn. – 2007 m. gruodžio mėn.
Pažymėtina, kad CK 6.45 straipsnyje nustatyta, jog kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai; tariamas kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymą, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti tikrajam kreditoriui arba skolininkui pagal šios knygos XX skyriaus taisykles.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad dėl to, jog bylą nagrinėję teismai nenustatė aplinkybių, reikšmingų ginčo atveju susiklosčiusiems santykiams dėl naudojimosi valstybės nuosavybe esančiomis negyvenamosiomis patalpomis teisiškai kvalifikuoti, o nurodytos aplinkybės nenustatinėjamos kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kasacinio skundo argumentai dėl CK 1.75 straipsnio 2 dalies, 2.110 straipsnio 1 dalies, CPK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo teisiškai nereikšmingi šalių ginčui išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į byloje nustatytus faktus, susijusius su valstybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų Klaipėdoje, Malūnininkų g. 13, kurias patikėjimo teise valdo Klaipėdos miesto savivaldybė, naudojimu, valdymu ir disponavimu jomis, taip pat į nurodytos institucijos poziciją nagrinėjant šią bylą, teisėjų kolegija mano esant reikalinga atskirąja nutartimi informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie Klaipėdos miesto savivaldybės netinkamai įgyvendinamą jai perduotą valstybės turto patikėjimo teisę (CPK 299 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.