Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. R. ieškinį atsakovams N. Š., V. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriui, sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl savininkės teisių gynimo, žemės sklypo ribų pažeidimo pašalinimo, klaidos suvestiniame plane ištaisymo ir valstybės žemės išpirkimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė 2015-08-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl savininkės teisių gynimo, žemės sklypo ribų pažeidimo pašalinimo, klaidos suvestiniame plane ištaisymo ir valstybės žemės išpirkimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovus savo lėšomis pašalinti 2014 metais padarytus ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų pažeidimus sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, pripažįstant negaliojančiais ir panaikinant 2014-02-18 VĮ Registrų centro matininko A. Ž. atliktą matavimą, įregistruotą 2014-07-23 VĮ Registrų centre kaip prieštaraujantį galiojančiam Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-19 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006 ir pažeidžiantį šiuo sprendimu nustatytas sklypų ribas; 2) sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ištaisyti klaidą 1994 metų suvestiniame sodų bendrijos plane ir 1989 metų pirminiame projekto plane, nustatant pagal ribos išsidėstymą esamuose kadastriniuose matavimuose bei projektuose, kad suvestinis projektas atitiktų pirminį projekto planą ir kad atitiktų 4,5 arų ploto ieškovės sklypą bei atsakovų tuo metu turėtų plotų sumą; grąžinti iš N. Š. nusavintą 2,8 aro ieškovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, o iš V. M. grąžinti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – žemės ribą perkeliant 1,54 m. iš centrinio įvažiavimo kelio ir (duomenys neskelbtini) gatvėje 0,45 m. ieškovės naudai; 3) suteikti ieškovei galimybę išsipirkti iš valstybės 1,5 aro dirbamos žemės lengvatinėmis sąlygomis, kuri buvusiai ieškovės sklypo savininkei nebuvo įforminta ir palikta valstybine, kad būtų suformuotas ieškovės 6 arų žemės sklypas pašalinus minėtus pažeidimus; 4) netaikyti senaties termino pateiktam ieškiniui tenkinti; 5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-04-15 nutartimi civilinę bylą nutraukė ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė ieškovei 1 000 Eur baudą bei nustatė, kad 50 procentų šios baudos sumokama atsakovei N. Š., taip pat priteisė atsakovei N. Š. iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006 buvo nustatytos ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ribos, pagal ieškovės pateiktą projektą, atsakovė N. Š. įpareigota savo lėšomis 3 metrų atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos ribos iškelti jai priklausančius pastatą-sodo namelį, elektros stulpą, vaismedžius bei sutvarkyti žemės sklypo dirvožemį, o atsakovas V. M. įpareigotas savo lėšomis 1 metro atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos ribos iškelti jam priklausančius vaiskrūmius. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2–18-714/2010 buvo išspręstas šalių ginčas dėl antrojo ieškovės reikalavimo, taikyta ieškinio senatis. Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-07 sprendimu byloje Nr. I-421-609/2011 buvo atmestas pareiškėjos E. A. R. skundas dėl galimybės išsipirkti iš valstybės 1,5 aro dirbamos žemės lengvatinėmis sąlygomis. Teismas nustatė, kad visi sprendimai yra įsiteisėję. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovė pareiškė reikalavimus, dėl kurių yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl teismas bylą nutraukė. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareikšdama akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir tapačius reikalavimus kaip ir ankstesnėse bylose, ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Dėl to teismas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė ieškovei 1 000 Eur baudą ir nustatė, kad 50 proc. šios baudos turi būti sumokėta atsakovei N. Š..

Atskiruoju skundu ieškovė E. A. R. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o teismui nusprendus neperduoti bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti ieškovei paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje pareikštas ieškinys yra tapatus ginčui, dėl kurio yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovė teigė, kad šioje byloje pareikšto ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas skiriasi nuo ankstesnio ginčo dalyko ir faktinio pagrindo. Apeliantė paaiškino, jog 2006 metais į teismą kreipėsi su reikalavimu dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo bei prašė įpareigoti atsakovę N. Š. savo lėšomis 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos iškelti atsakovei priklausantį sodo namelį ir elektros stulpą, taip pat įpareigoti atsakovą V. M. savo lėšomis 1 metro atstumu nuo ieškovės žemės sklypo iškelti atsakovui priklausančius vaiskrūmius, o šioje byloje ieškovė pareiškė visiškai naujus ir su ankstesniu ginču nesusijusius reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą.Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pateikdama ieškinį ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai paskyrė jai baudą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius prašo ieškovės skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė byloje pareiškė tapatų ieškinį su reikalavimais, dėl kurių yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai nusprendė paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. M. prašo ieškovės skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl ginčo tapatumo ir pagrįstai nutarė nutraukti bylą bei skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Ieškovė atskirajame skunde pateikė teismui prašymą prie bylos pridėti naujus rašytinius įrodymus. LR CPK 338 str. nuostatos numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo gali pagrįsti arba paneigti kartu su atskiruoju skundu ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliantė taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

Ieškovė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje pareikštas ieškinys yra tapatus ginčui, dėl kurio yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovė teigė, kad šioje byloje pareikšto ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas skiriasi nuo ankstesnio ginčo dalyko ir pagrindo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR CPK 18 str. nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, todėl sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (LR CPK 279 str. 4 d.). Šios normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. LR CPK 293 str. 3 p. nuostatos numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-494/2010 ir kt.).

Susipažinus su ieškovės patikslintu ieškiniu nustatyta, kad šioje byloje ieškovė pareiškė tris savarankiškus reikalavimus, tai yra: 1) įpareigoti atsakovus savo lėšomis pašalinti 2014 metais padarytus ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų pažeidimus sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, pripažįstant negaliojančiais ir panaikinant 2014-02-18 VĮ Registrų centro matininko A. Ž. atliktą matavimą, įregistruotą 2014-07-23 Registrų centre kaip prieštaraujantį galiojančiam Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-19 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006 ir pažeidžiantį šiuo sprendimu nustatytas sklypų ribas; 2) sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ištaisyti klaidą 1994 metų suvestiniame sodų bendrijos plane ir 1989 metų pirminiame projekto plane, nustatant pagal ribos išsidėstymą esamuose kadastriniuose matavimuose bei projektuose, kad suvestinis projektas atitiktų pirminį projekto planą bei kad atitiktų 4,5 arų ploto ieškovės sklypą ir atsakovų tuo metu turėtų plotų sumas; grąžinti iš atsakovės N. Š. nusavintą 2,8 aro ieškovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, o iš atsakovo V. M. grąžinti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žemės ribą perkeliant 1,54 m. iš centrinio įvažiavimo kelio ir (duomenys neskelbtini) gatvėje 0,45 m. ieškovės naudai; 3) suteikti ieškovei galimybę išsipirkti iš valstybės 1,5 aro dirbamos žemės lengvatinėmis sąlygomis, kuri buvusiai ieškovės sklypo savininkei nebuvo įforminta ir palikta valstybine, kad būtų suformuotas ieškovės 6 arų žemės sklypas pašalinus minėtus pažeidimus. Iš pirmojo ir antrojo ieškovės ieškinio reikalavimų pašalinti jos žemės sklypo ribų pažeidimus, panaikinti atliktus kadastrinius matavimus bei dalies žemės sklypo grąžinimo akivaizdu, jog šiais reikalavimais ieškovė kelia gretimų žemės sklypų ribų klausimą. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006 pagal ieškovės E. A. R. ieškinį atsakovams N. Š., V. M. buvo nustatytos ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ribos, pagal ieškovės pateiktą projektą, nustatant sklypo ribas nuo centrinio įvažiavimo kelio ties keliu (duomenys neskelbtini) g., ir sklypo ribos nuo centrinio įvažiavimo kelio ties atsakovės N. Š. žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ilgius po 30 metrų, ir nustatant žemės sklypo ribas nuo kelio (duomenys neskelbtini) g. ties centrinio įvažiavimo keliu ir žemės sklypo ribas nuo kelio (duomenys neskelbtini) g. ties V. M. žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) iki atsakovės N. Š. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos 15 metrų ilgio. Šiuo teismo sprendimu atsakovė N. Š. įpareigota savo lėšomis 3 metrų atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos ribos iškelti jai priklausančius pastatą-sodo namelį, elektros stulpą, vaismedžius bei sutvarkyti žemės sklypo dirvožemį. Teismo sprendimu atsakovas V. M. įpareigotas savo lėšomis 1 metro atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos ribos iškelti jam priklausančius vaiskrūmius. Taigi ginčo žemės sklypų ribų nustatymo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006. Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-912-513/2015 konstatuota, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-19 sprendimas yra įvykdytas tinkamai. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje pareikštu ieškiniu ieškovės ginčijami matininko A. Ž. atlikti matavimai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šią aplinkybę atsiliepime į ieškinį patvirtino VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, todėl ieškovės reikalavimas dėl matavimų panaikinimo negali būti kvalifikuojamas kaip naujas ieškinio reikalavimas. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2–18-714/2010 buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl 0,0150 ha ploto sodo sklypo grąžinimo ir 0,0600 ha sodo sklypo ribų nustatymo. Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-421-609/2011 buvo atmestas pareiškėjos E. A. R. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo laisvos valstybinės žemės sąskaita padidinti jos sodo sklypo plotą iki 0,0600 ha. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų gramatinė formuluotė nėra identiška ankstesniuose ginčuose ieškovės pareikštiems reikalavimas savaime nepaneigia teismo išvados dėl ieškinių tapatumo, nes šiuo atveju esminę reikšmę sprendžiant dėl ginčo tapatumo turi ieškovės siekiamas materialinis teisinis rezultatas ir jos pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas. Įvertinęs šioje byloje pareikštų reikalavimų turinį, ieškovės siekiamą materialinį teisinį rezultatą, taip pat faktinį ieškovės reikalavimų pagrindą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimai dėl žemės sklypo ribų pažeidimo pašalinimo, klaidos ištaisymo suvestiniame plane, valstybinės žemės 1,5 aro išpirkimo jau buvo išnagrinėti įsiteisėjusiais Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2–1-06/2006, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2–18-714/2010 ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-421-609/2011. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal LR CPK 293 str. 3 p. nuostatas ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pateikdama ieškinį ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai paskyrė jai baudą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal LR CPK 95 str. 1 d. nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismas, nustatęs LR CPK 95 str. 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (LR CPK 95 str. 2 d.). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama konkrečioje byloje nustačius aplinkybes, patvirtinančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl LR CPK 95 str. nurodytų aplinkybių buvimo turi būti atsižvelgiama į byloje nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė šioje byloje pareiškė tapačius reikalavimus, kuriais iš esmės siekė to paties teisinio rezultato, kaip ir kituose tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu ieškovės inicijuotuose ginčuose, dėl kurių jau yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Pažymėtina, jog tokie ieškovės veiksmai nėra susiję su asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu ir pažeistų teisių gynimu, todėl negali būti laikomi sąžiningu proceso dalyvio elgesiu. Akivaizdu, kad reiškiant teisme tapačius reikalavimus yra nepagrįstai didinamos teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos bei laiko sąnaudos, sukeliami nepatogumai proceso dalyviams. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė byloje yra atstovaujama advokato, todėl laikytina, jog tokio procesinio elgesio pasekmės ieškovei turėjo būti žinomos ir suprantamos. Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir dėl to paskyrė jai baudą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį palikti nepakeistą.