- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-07
- Bylos Nr.
- I-421-609/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00214-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- E. A. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijos „Pakrantė“
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjai E. A. R., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S. , trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Pakrantė“ atstovui E. V. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. A. R. skundą dėl atsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. A. R. skundu bei jo patikslinimais (b.l. 3-6, 26, 40-42) prašo panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 05 16 raštą Nr. 1SS-(7.5)-1115 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyrių įpareigoti padidinti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą laisvos valstybinės žemės sąskaita bei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos jai priteisti 5 tūkstančių litų turtinės ir 1 milijono litų neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad 1999 07 29 ji iš L. J. nusipirko sodo sklypą Nr. 52, esantį sodininkų bendrijoje „Pakrantė“. Tik po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pamatė, kad žemės sklypas sudaro tik 0,0450 ha. Teigia, jog buvusi sodo žemės sklypo savininkė L. J. buvo sumokėjusi už 600 kv.m. sodo žemės sklypą. Nurodo, kad kaimyninio sodo sklypo Nr. 54 savininkė buvo neteisėtai užėmusi dalį jai nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo, pasistačiusi elektros stulpą, sukrovusi statybines medžiagas ir užsitvėrusi tvora. 2006 12 19 teismo sprendimu ji buvo įpareigota nuo pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nr. 52 ribos iškelti jai priklausančius sodo namelį, elektros stulpą, vaismedžius bei sutvarkyti žemės sklypo dirvožemį, o V. M. - jam priklausančius vaiskrūmius. 2010 11 29 teismo sprendimu pareiškėjos ir L. J. ieškinys dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas. Nurodo, kad neteisėtai sumažinus jos sodo sklypą, dalis sodo žemės yra likusi laisva, todėl ji kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyrių, prašydama jos žemės sklypą padidinti laisvos valstybinės žemės sąskaita. Teigia, kad be to kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, bet nurodytos institucijos savo pareigų nevykdė, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į teismą. Nurodė, kad ji siekia, jog dalis laisvos valstybinės žemės būtų prijungta prie jos valdomo sodo sklypo neatlygintinai arba už simbolinę vieno lito kainą. Nurodo, kad dėl nesąžiningų Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmų L. J. buvo suteiktas ne 600 kv.m., o mažesnis- 0,0450 ha sudarantis sodo sklypas, kurį vėliau įsigijo pareiškėja. Teigia, jog savo pažeistas teisės ji gynė teismuose, kurie tęsėsi devynerius metus. Dėl nuolatinės įtampos, pergyvenimų pareiškėja susirgo, turi pastoviai vartoti brangiai kainuojančius vaistus, gydytis ligoninėje. Teigia, jog išlaidos, susijusios su anksčiau vykusiais teismais, sudaro 6 tūkstančius litų, iš kurių jai atlyginta tik 1081,88 litus sudaranti išlaidų dalis, todėl mano, kad jai padaryta ir neatlyginta turtinė žala sudaro 5000 litų.
Atsiliepimas
Atsakovės atsiliepime į skundą (b.l. 72-75) nurodyta, kad atsakovė su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundo netenkinti. Teigiama, jog sodininkų bendrijos „Pakrantė“ išplanavimo projekte pažymėtas 0,0450 ha sodo sklypas Nr. 52 buvo suteiktas L. J. . Tenkindama L. J. prašymą, Klaipėdos rajono valdyba 1992 09 22 potvarkiu Nr. 513-v L. J. jos naudojamą sodo sklypą Nr. 52 leido pirkti. 1994 04 30 Klaipėdos rajono valdybos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4650 0,0450 ha sodo sklypas Nr. 52 buvo parduotas L. J. . Parduoto naudojamo sodo sklypo plotas ir ribos atitiko sodo išplanavimo projekte suprojektuotas sklypo Nr. 52 ribas ir plotą. 1994 05 02 sodo sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 1999 07 07 L. J. jai nuosavybės teise priklausantį sodo sklypą Nr. 52 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė pareiškėjai. Tiek pareiškėjos įsigytas, tiek greta esantys sodo sklypai pagal sodininkų bendrijos „Pakrantė“ išplanavimo projektą įsigyti privačion nuosavybėn. Sodo sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir greta pareiškėjos sodo sklypo nėra laisvos valstybinės žemės, todėl pareiškėjos prašymui tenkinti nėra galimybės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkintas, nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog sodo sklypą iš valstybės pirko L. J. , o ne pareiškėja, skundo teiginys, jog E. A. Rimkutė patyrė žalą yra nepagrįstas. Pareiškėja turėjo žinoti galiojančius teisės aktus ir negalėjo tikėtis įsigyti papildomo valstybinės žemės sklypo, nes sodininkų bendrijos „Pakrantė“ sodo sklypai buvo parduoti pagal sodo išplanavimo projektą ir greta jos sodo sklypo laisvos valstybinės žemės nėra. Skunde ir jo patikslinimuose išdėstytos nuostatos dėl žalos atlyginimo neatitinka Civilinio kodekso bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą civilinės atsakomybės sąlygų.
Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Pakrantė“ atstovas prašo skundo netenkinti. Nurodė, jog šalia pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sodo žemės sklypo laisvos valstybinės žemės nėra.
Konstatuojama.
Byloje ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymas, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos E. A. R. prašymas dėl jos sodo žemės sklypo Nr. 52, esančio sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, ploto padidinimo laisvos valstybinės žemės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 89 straipsnyje nurodyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, o ABTĮ 88 straipsnyje reglamentuota, kokiu būdu gali būti ginama pažeista teisė. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas nurodytas nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. AS146-201/2009; AS438-135/2009; AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai išdėstyti ABTĮ 89 straipsnyje.
Byloje nustatyta, jog išnagrinėjus pareiškėjos E. A. Rimkutės prašymą, 2010 12 31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 12-R3-837 (b.l. 27) pareiškėja buvo informuota apie laisvos bendro naudojimo žemės, esančios šalia pareiškėjos nuosavybės teise turimo žemės sklypo, privatizavimo sąlygas.
2011 05 16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte Nr. 1SS-(7.5)-1115 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (b.l. 63,64) konstatuota, kad pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastro duomenis prie pareiškėjos iš L. J. įsigyto sodo žemės sklypo Nr. 52 laisvos valstybinės žemės nėra, todėl pareiškėjos prašymas padidinti sodo sklypo Nr. 52, esančio sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, negali būti patenkintas.
Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte konstatuota, jog pareiškėjos E. A. R. prašymas leisti padidinti jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Nr. 52, esantį sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, negali būti patenkintas, laikytina, jog toks atsakymas atitinka individualaus teisės akto požymius ir gali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės sklypų mėgėjų sodo teritorijoje, suskirstytoje į individualius naudojamus mėgėjų sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (reikalingą bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai), nustatyta tvarka įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, pardavimo ir nuomos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 11 15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisykles (toliau- Taisyklės). Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritrinio padalinio (toliau teritorinis padalinys) iniciatyva. Kartu su prašymu inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą asmuo pateikia prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą ir pateikia kitus šių taisyklių 25.2-25.4,25.7 punktuose (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos iš užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos) arba šių taisyklių 27.4 punkte (kai prašymą parduoti valstybninės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrija) nurodytus dokumentus. Šiame prašyme turi būti nurodyta prašomo suprojektuoti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo buvimo vieta, atsiskaitymo su valstybe už perkamą įsiterpusį valstybinį žemės sklypą būdas-iš karto ar išsimokėtinai, taip pat nuosavybės teise valdomo besiribojančio žemės sklypo kadastro numeris. Teritorinis padalinys, gavęs asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo jį išnagrinėja ir nustatęs, kad asmuo turi teisę įsigyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir kad žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojams įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas, kreipiasi į sodininkų bendriją, praneša apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlo per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu šis įsiterpęs valstybinės žemės sklypas reikalingas sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rkreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą ir pateikti taisyklių 27.4 punkte nurodytą dokumentą. Jeigu sodininkų bendrija per nustatytą terminą pateikia prašymą parduoti žemės sklypą ir pateikia reikiamus dokumentus, teritorinis padalinys per 10 dienų nuo sodininkų bendrijos prašymo parduoti žemės sklypą ir reikiamų dokumentų gavimo praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, kad jo prašymas parduoti žemės sklypą nebus tenkinamas, nes šis įsiterpęs valstybinės žemės sklypas reikalingas sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai Taisyklių 9 punktas). Taisyklių 2 dalyje pažymėta, jog įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu laikytinas valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.
Byloje nustatyta, jog sodo žemės sklypai sodininkų bendrijos „Pakrantė“ nariams privatinės nuosavybės teise buvo suteikti 1994 02 24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 113-v pagal priedėlį Nr. 2 (civilinė byla Nr. 2-18-714/2010, t.I, b.l. 29-39).
1999 07 29 sutarties (b.l. 8) pagrindu pareiškėja E. A. R. iš L. J. įsigijo 0,0450 ha ploto žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Pakrantė“.
Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 80,81) patvirtina, kad 1999 10 19 sodo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 52, esančio sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, ribos nustatytos 2006 12 19 teismo sprendimu (civilinė byla Nr. Nr. 2-18-714/2010, t.I, b.l. 55-66).
Iš ištraukos iš kadastro žemėlapio ir kitų byloje esančių įrodymų (b.l. 54,89-91) matyti, jog šalia pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 52, esančio sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, nėra įsiterpusio valstybinės žemės sklypo. 1999 07 29 žemės sklypo Nr. 52, esančio sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta (b.l. 61,62). Kadangi neįrodyta priešingai, sprendimas, jog dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo nebuvimo pareiškėjos žemės sklypas negali būti padidintas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Šie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Kaip matyti iš skundų turinio, pareiškėja žalos atlyginimo prievolę iš esmės sieja ne su šioje byloje ginčijamu 2011 05 16 Nacionalinės žemės tarnybos prei žemės ūkio ministerijos atsakymu, o su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmais, dėl kurių L. J. buvo suteiktas ne 600 kv.m., o 0,0450 ha ploto žemės sklypas, kurį vėliau įsigijo pareiškėja. Skunduose nurodoma, jog nuolatinė įtampa ir pergyvenimai bei ligos yra susijusios su 9 metus trukusiais teismais, dėl ko pareiškėja patyrė 5000 litų turtinę ir 1000000 litų neturtinę žalą. Kadangi nenustatyta, jog yra bent viena iš sąlygų atsakovės atsakomybei kilti, reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui.