Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-14
Bylos Nr.
1A-65-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04820-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nukentėjusysis
I. R. B.
Advokatai
Singrida Samoškienė, Kęstutis Dobilas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-383/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04820-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7
(S)Kauno apygardos teismasN u T AR T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nukentėjusiajai I. R. B. ir jos atstovei advokatei Singridai Samoškienei,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. L. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. L., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Laiduotoja paskirta N. L. Baudžiamoji byla R. L. atžvilgiu nutraukta. Civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. L. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, už tai už tai, kad jis 2017 m. sausio 10 d., apie 7 val. 09 min. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusios pėsčiosios I. R. B., kurią parbloškė ir sužalojo, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. R. B. prašė, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį, R. L. skirti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise. Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti, priteisti solidariai I. R. B. naudai iš civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) ir už žalą atsakingo asmens R. L. 26 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas neatsižvelgė į saugomų vertybių svarbą, neteisingai įvertino nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios interesus, neteisingai aiškino neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai taikė. Nagrinėjant ir sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas pažeidė baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normas, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos. Nukentėjusiosios teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visą R. L. charakterizuojančią medžiagą ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą, jog yra visos sąlygos R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantės įsitikinimu, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės bei netaikius jo atžvilgiu įstatyme numatytų poveikio priemonių, nebus pasiekti nei specialiosios, nei bendrosios prevencijos tikslai, liks neįgyvendintas teisingumo principas, liks tinkamai nenubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Skundo autorės pastebėjimu, R. L. sutuoktinė N. L. yra teismo pasitikėjimo verta asmenybė, kuri galėtų daryti jam teigiamą įtaką, tačiau akivaizdu, kad R. L. yra garbaus amžiaus, pilnai susiformavusi asmenybė, dėl ko darytina išvada, kad sutuoktinės daromas jam poveikis yra minimalus, o jo rezultatas - abejotinas. Juolab, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. L. buvo baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su kėlių eismo taisyklių pažeidimu, kas kelia pagrįstas abejones ar R. L. padarė išvadas ir ateityje laikysis įstatymų, todėl jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nesprendė klausimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, R. L. skyrimo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį, iš esmės tik formaliai atsižvelgė į jai nustatytą sužalojimo mąstą, t.y. į tai, kad yra konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau visiškai nevertino jai sukeltų sveikatos sužalojimo pasekmių. Byloje nustatyta, kad dėl autoįvykio nukentėjusioji patyrė kairio raktikaulio distalinio galo skeveldrinį lūžį, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinį lūžį su dislokacija dorzalyn, galvos, veido ir krūtinės sumušimus, kairio raktikaulio petinio galjf poodines hematomas, kairės pėdos deformaciją, daugybinius odos nubrozdinimus ir hematomas. Dėl patirtų 1ūžių jai yra atliktos trys operacijos. Trečios operacijos metu man buvo implantuotas kairės kojos kaulas paimtas iš mano kitos kūno dalies. Gijimo procesas yra sulėtėjęs. Dėl nesugijusio kojos kaulo nukentėjusioji negali savarankiškai vaikščioti, yra priversta didžiąją liko dalį praleisti lovoje, yra priklausoma nuo kitų asmenų. Ateityje turės iškęsti operacijas, siekiant iš kūno pašalinti varžtus, kas be abejonės kelia jai didelę psichologinę įtampą ir nerimą dėl ateities. Atsižvelgdama į savo patirtus ir iki šiol patiriamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, baudžiamojoje byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 26 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, išsamiai paaiškino kaip apskaičiavo ir kodėl prašo priteisti būtent tokio dydžio neturtinę žalą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatydamas atlygintinos nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį, išimtinai atsižvelgė tik į kaltinamojo interesus. Nukentėjusiosios teigimu, teismas nagrinėjamoje byloje įvertino tik tuos kriterijus, kurie reikšmingi mažinant patirtos neturtinės žalos dydį pinigine išraiška ir visiškai nevertino nukentėjusiajai dėl įvykio sukeltų pasekmių, kas teismų praktikoje pripažįstama ypač svarbia aplinkybe. Nukentėjusiosios įsitikinimu, atsižvelgiant į jos patirtus ir iki šiol patiriamus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, iš R. L. ir civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) solidariai turi būti priteistina 26 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsiliepimu į apeliacinį nukentėjusiosios skundą atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato R. L. prašė, nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jo gynėjas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiosios I. R. B. apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusioji I. R. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti skundžiamą nuosprendį dėl nepagrįstai pritaikyto BK 40 straipsnio ir R. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas, dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje netinkamo išsprendimo. Nukentėjusiosios teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas turi diskrecijos teisę apsispręsti, jis atsižvelgia ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės visiškai būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek atsisakant jį taikyti, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, pagrįsti jį byloje nustatytomis aplinkybėmis.Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, svarstydamas R. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, savo sprendimą išsamiai motyvavo, tinkamai įvertino tiek byloje nustatytas aplinkybes, tiek apeliaciniame nukentėjusiosios skunde akcentuojamas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas pagrįstai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai atleido R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį N. L. pagal laidavimą be užstato. Vertindamas galimybę R. L. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės teismas pirmiausia nustatė, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo aspektu BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, tenkinama. R. L. ankščiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taigi egzistuoja BK 40 straipsnyje 2 dalies 1 punkte esanti sąlyga, kaltu padaręs nusikalstamą veiką visiškai prisipažino ir gailėjosi, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir R. L. asmenybę, kad jis yra brandaus amžiaus, pensininkas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Kauno rajono savivaldybės administracijos Raudondvario seniūnijos seniūnės charakterizuojamas teigiamai, psichiatro-priklausomybių ligų gydytojo įskaitoje neužregistruotas bei atsižvelgė į jo išreikštą poziciją dėl savo veikos neigiamo vertinimo ir priešingai nei teigiama apeliaciniame nukentėjusiosios skunde, pagrįstai nustatė, kad yra pagrindo manyti, kad R. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Be to, R. L. nukentėjusiajai yra gera valia sumokėjęs dalį žalos – 500 eurų bei įsipareigojo teismui atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą teismo priteistos sumos ribose, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą vieną iš sąlygų dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje esantys duomenys, jog R. L. buvo baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimu, kelia pagrįstų abejonių ar jis padarė išvadas ir ateityje laikysis įstatymų, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog R. L. praeityje padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nepriskiriami prie šiurkščių, be to, nuobaudos senai negaliojančios, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje. R. L. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir nevengė atsakomybės, po įvykio praėjus keturioms dienoms paūmėjo kaltinamojo sveikata, susijusi su širdies veiklos sutrikimais, kas taip pat davė pagrindo manyti, kad R. L. nuoširdžiai išgyveno ir gailėjosi dėl sukelto eismo įvykio ir dėl to kilusių pasekmių. Tai aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. L. perdavė laiduotojos jo sutuoktinės N. L. atsakomybei, kadangi R. L. yra garbaus amžiaus, pilnai susiformavusi asmenybė, dėl ko manytina, kad sutuoktinės daromas jam poveikis yra minimalus, o jo rezultatas – abejotinas. Pažymėtina, jog esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtina ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata. Byloje yra pateiktas N. L. prašymas atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (t. 1 b. l. 145). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta R. L. sutuoktinė N. L. prašė paskirti ja laiduotoja. Nurodė, jog su vyru pragyveno 40 metų, yra darni šeima, užaugino du vaikus. Vyras ligonis, turėjo širdies operaciją, tris infarktus ir insultą, tiek vyras, tiek ji labai pergyvena dėl padarytos žalos nukentėjusiajai, jos ne kartą atsiprašė. Po įvykusio eismo įvykio R. L. ištiko infarktas. Ji rūpinasi savo vyru, jis įsiklauso į jos nuomonę, juos sieja glaudus ryšys. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino laiduotojos asmenybę (dirbanti, neteista, nebausta administracine tvarka, darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip draugiška, ramaus būdo, kruopšti ir sąžininga asmenybė) ir jos realias galimybes daryti R. L. teigiamą įtaką ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė argumentus bei motyvuotas išvadas, jog N. L. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, todėl tikėtina, kad ateityje ji kaip R. L. sutuoktinė, gali daryti jam teigiamą įtaką. Teisėjų kolegijai nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog N. L. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BK 40 straipsnio nuostatas aiškino ir taikė tinkamai, o BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudarė pagrindą atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis) –skyrimo

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas atleisdamas R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nesprendė klausimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, R. L. skyrimo.Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai padaromas naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemonę (išskyrus atvejus, kai kaltininkas sukelia eismo įvykį vairuodamas transporto priemonę šios teisės neturėdamas). Todėl, nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, R. L. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl jo padaryto nusikaltimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. R. L. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi dėl to ir atsiprašė nukentėjusiosios, nevengė atsakomybės. Pažymėtina ir tai, jog eismo įvykį R. L. sukėlė būdama blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, kitų šiurkščių kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų jis nėra padaręs, nors anksčiau ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos nuobaudos nebegaliojančios, senai padaryti KET pažeidimai nepriskiriami prie šiurkščių. Atsižvelgtina ir į tai, jog kaip matyti iš byloje esančiu duomenų bei pirmosios instancijos teismui pateiktų medicininių dokumentų R. L. turi II grupės invalidumą, jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, po eismo įvykio praėjus keturioms dienoms paūmėjo R. L. sveikata, susijusi su širdies veiklos sutrikimais, kas duoda pagrindo manyti, kad jis nuoširdžiai išgyveno ir gailėjosi dėl sukelto eismo įvykio ir dėl to kilusių pasekmių. Minėtų aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad kaip nurodė ir pats R. L. bei jo sutuoktinė R. L., po eismo įvykio R. L. stengiasi kuo mažiau važinėti automobiliu, važiuoja tik į kapines ir bažnyčią, visas pastangas deda į sveikatą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog R. L. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jam taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas R. L. yra netikslingas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosios I. R. B. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą neatsižvelgė į saugomų vertybių svarbą, neteisingai įvertino nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios interesus, neteisingai aiškino neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai taikė. Nukentėjusiosios įsitikinimu, atsižvelgiant į jos patirtus ir iki šiol patiriamus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, iš R. L. ir civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) solidariai turi būti priteistina 26 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos CK6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, vertindamas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgė į R. L. nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiosios patirtą skausmą ir nepatogumus, sužalojimų pobūdį, ilgą gydymosi ir reabilitacinį laikotarpį, liekamuosius reiškinius sveikatai, jų įtaką gyvenimo kokybei. Atsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji patyrė fizinius skausmus, emocinius ir dvasinius išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų (kairio raktikaulio distalinio galo skeveldrinio lūžio, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinio lūžio su dislokacija dorzalyn, galvos, veido ir krūtinės sumušimo, kairio raktikaulio petinio galo poodinės hematomos, kairės pėdos deformacijos, daugybinių odos nubrozdinimų ir hematomų) ir nesugijusio kojos kaulo, ji negalinti vaikščioti, yra priversta nuolat gulėti ir būti priklausoma nuo kitų asmenų, dėl įvykio sumažėjo jos bendravimo galimybės, kankina emocinė depresija, nepilnavertiškumo jausmas, baimė dėl sveikatos, ateities ir būsimų operacijų. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas visiškai nevertino jai dėl įvykio sukeltų pasekmių, gydymosi trukmės, pasveikimo galimybės, liekamųjų reiškinių. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir pakankamai išsamiai įvertino tiek civiliniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nukentėjusiosios nurodytas neturtinės žalos dydžiui pagrįsti svarbias aplinkybes. Nukentėjusiosios skunde nurodytos aplinkybės nėra naujos, išskirtinės ar iš esmės keičiančios teismo nustatytos neturtinės žalos dydį. Eismo įvykio sukeltos pasekmės, gydymosi trukmė bei liekamieji reiškiniai buvo vertinami kartu su kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas ir adekvatus nagrinėjamos bylos kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiajai 5500 eurų neturtinės žalos dydį, kuris bylos nagrinėjimo metu civilinės atsakovės ADB (duomenys neskelbtini) ir R. L. solidariai nukentėjusiajai jau buvo sumokėtas, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas bei įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dydis svyruoja maždaug nuo 145 iki 7240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-68/2014, 2K-300/2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-166-788/2017 ir kt.) todėl nustatyta 5500 Eur suma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nelaikytina aiškiai per maža, neadekvačia ar neproporcinga sukeltoms pasekmėms, jų pobūdžiui bei liekamiesiems reiškiniams. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nustatyta ir jau atlyginta neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingą balansą tarp realios kompensacijos už nukentėjusiosios patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Pažymėta, kad nukrypimai nuo susiformavusios teismų praktikos yra galimi ir pateisinami, kai didesnės žalos priteisimas proporcingas konkrečioms išskirtinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu priteisiamos neturtinės žalos dydis turėtų būti didesnis nei teismų praktikoje įprastai priteisiamas. Apylinkės teismas įvertino aplinkybes, jog nukentėjusioji ilgai gydėsi, ateityje laukia sunkios operacijos ir tolesnis gydymas išlieka sudėtingas, todėl nustatė gerokai didesnę neturtinę žalą nei įprastai tokiais atvejais priteisiamos neturtinės žalos dydžio vidurkis. Teismų praktikoje atskirose bylose nustatytas neturtinės žalos dydis visada yra individualus ir tai, kad kitose bylose buvo priteisiami skirtingi neturtinės žalos dydžiai nereiškia, kad ir šioje byloje turi būti priteisiami tokie pat. Viskas priklauso nuo bylos aplinkybių, nuo teismo pateikiamų savo sprendimo motyvų, o šioje byloje pirmosios instancijos teismo motyvai teisingi ir veda prie teisingo sprendimo. Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, pasekmes, šiuo konkrečiu atveju padidinti priteistos neturtinės žalos dydį ir keisti skundžiamą nuosprendį šiuo klausimu nėra jokio teisinio pagrindo.Skunde argumentuojama, kad nukentėjusiajai padaryti kaulų lūžiai pagal LR Sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nepaisant, kad lūžiai buvo penki, tačiau sukeltos pasekmės nukentėjusiajai yra sunkios (negali savarankiškai judėti) ir ilgalaikės (tęsiamas reabilitacinis gydymas). Atsižvelgiant į nukentėjusiosios gydymosi trukmę, vaikščiojimo funkcijos sutrikimą atliktą pakartotiną kojos operaciją, ji prašė teismo skirti byloje teismo medicininę komisinę ekspertizę, tačiau toks jos prašymas buvo atmestas. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvadoje Nr.G333/2017(02) nurodyta, kad I. R. B. konstatuotas sužalojimas neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijų ir dėl kairio raktikaulio skeveldrinio lūžio, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinio lūžio, dešinio blauzdikaulio vidinio krumplio ir dešinio šeivikaulio galvos lūžių vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1 b. l. 38-39). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atlikus įrodymų tyrimą į teismo posėdį iškviesta ir apklausta teismo medicinos ekspertė S. B. įvertinusi apeliacinės instancijos teismui pateiktus nukentėjusiosios medicinos dokumentų išrašus (t. 2 b. l. 42, 43, 44, 45), nurodė, kad pagal pateiktus dokumentus I.R. B. tebetęsiama reabilitacija, viename iš medicininių dokumentų išrašų aprašyti kokie yra kelio judesių sutrikimai. Įvertinus pagal lenteles, kelio judesių sutrikimai neatitiktų sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijų, tęsiamas ambulatorinis reabilitacinis gydymas. Sužalojimo sutrikdymo mastas neįeina į sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 2 b. l. 58). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiajai nustatytas tinkamai, o apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai nustatyto padarinių dydžio yra nepagrįstas.Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiosios I. R. B. apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nukentėjusiosios I. R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas9.