- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-423-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17515-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Subačiaus namai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Algimanto Kukalio, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Subačiaus namai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2902-608/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Subačiaus namai“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ patikslintu ieškiniu teismo prašė:
1.1. įpareigoti atsakovę UAB „Subačiaus namai“ vykdyti šalių 2017 m. gegužės 18 d. sutartimi dėl tinklų statybos Nr. 03-296(27.02) prisiimtus įsipareigojimus ir per 30 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti sutartyje nurodytus vandentiekio ir nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo tinklai), objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“ Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn;
1.2. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei teismo sprendimą įvykdyti savo lėšomis ir jėgomis, t. y. ginčo inžinerinę infrastruktūrą įregistruoti savo vardu ir atlikti kitus būtinus veiksmus, neatsiejamai susijusius su ginčo inžinerinės infrastruktūros įregistravimu;
1.3. paskirti atsakovei baudą po 200 Eur per dieną, mokamą Vilniaus miesto savivaldybei, jei atsakovė per teismo sprendime nustatytą terminą neįvykdytų teismo sprendimo, nuo teismo sprendime nustatyto termino pabaigos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė savo reikalavimus grindė tokiais argumentais:
2.1. ieškovė ir atsakovė 2017 m. gegužės 18 d sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo lėšomis pagal bendrovės išduotas prisijungimo sąlygas ir suderintą projektą vykdyti vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“, įrengti šalto vandens įvadą, vandens apskaitos mazgą ir kitą vandens tiekimui užtikrinti reikalingą įrangą, išvadą ir šiuos tinklus neatlygintinai perleisti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (sutarties 3 punktas, 5.1 punktas), o ieškovė įgijo teisę visą pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimo laikotarpį neatlygintinai naudotis vandens apskaitos mazgo patalpa (Sutarties 5.2 punktas).
2.2. Ieškovė 2017 m. gegužės 19 d. išdavė statytojui (atsakovei) pažymą dėl prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų Nr. 58-367(12.02); 2017 m. rugpjūčio 17 d. Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planą, kuris patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir Prisijungimo sąlygų reikalavimus, kad statytojas įvykdė visus tinklų statybos pagal išduotas prisijungimo sąlygas ir projektą darbus. Tačiau statytojas įgyvendino tik dalį prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pastatė tinklus, tačiau neperleido jų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
2.3. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plane nurodyta, kad tinklai turi būti perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir tuomet sudaromos sutartys su namo, (duomenys neskelbtini), gyventojais. Namo gyventojai kreipėsi į ieškovę dėl tiesioginių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarčių sudarymo. Į ieškovės raginimus perduoti tinklus Vilniaus miesto savivaldybei atsakovė neatsiliepė ir tinklų savivaldybei neperdavė.
3. Atsakovė ieškovės reikalavimus pripažino iš dalies, t. y. pripažino reikalavimą leisti ieškovei savo lėšomis ir jėgomis įregistruoti ginčo inžinerinę struktūrą ieškovės vardu ir atlikti kitus būtinus veiksmus, neatsiejamai susijusius su ginčo inžinerinės infrastruktūros įregistravimu. Kitą ieškinio dalį prašė atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę UAB „Subačiaus namai“ per 30 (trisdešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ir atsakovės UAB „Subačiaus namai“ 2017 m. gegužės 18 d. sutartyje dėl tinklų statybos Nr. 03-296(27.02) nurodytus vandentiekio ir nuotekų tinklus objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 54,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. šalys – ieškovė UAB ,,Vilniaus vandenys“ ir atsakovė UAB „Subačiaus namai“ – 2017 m. gegužės 18 d. sudarė sutartį dėl tinklų statybos Nr. 03-296(27.02), kuria susitarė, kad pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 14/1220 ir pilnai suderintą projektą vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą objekte Daugiabutis gyvenamais namas (duomenys neskelbtini) organizuoja ir pilnai apmoka statytojas (atsakovė), kuri po tinklų pastatymo įsipareigojo neatlygintinai perduoti pastatytus tinklus Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (toliau – Sutartis) (1 t., b. l. 12).
5.2. Atsakovė įsipareigojo savo lėšomis pagal bendrovės išduotas prisijungimo sąlygas ir suderintą projektą vykdyti vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“ statybą, įrengti šalto vandens įvadą, vandens apskaitos mazgą ir kitą vandens tiekimui užtikrinti reikalingą įrangą, išvadą bei tinklus ir neatlygintinai juos perleisti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (Sutarties 3 punktas, 5.1 punktas), o ieškovė visą pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimo laikotarpį neatlygintinai naudosis vandens apskaitos mazgo patalpa (Sutarties 5.2 punktas).
5.3. Ieškovė 2017 m. gegužės 19 d. išdavė statytojui (atsakovei) pažymą dėl prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų Nr. 58-367(12.02); 2017 m. rugpjūčio 17 d. išdavė Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planą, kuris patvirtina, kad namas (duomenys neskelbtini) yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir Prisijungimo sąlygų reikalavimus, ir kad statytojas įvykdė visus tinklų statybos pagal išduotas prisijungimo sąlygas ir projektą darbus.
5.4. Atsakovė įgyvendino dalį prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pastatė tinklus, tačiau neperdavė jų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plane nurodyta, kad tinklai turi būti perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir tuomet sudaromos sutartys su namo (duomenys neskelbtini), gyventojais.
5.5. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad vandentiekio tinklai – vandentiekio vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Subačiaus namai“.
6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens įstatyme nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, tvarkydamos nuotekas, vykdo viešąją funkciją, o įstatymai įpareigoja savivaldybes užtikrinti, kad šiomis viešosiomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys.
7. CK 6.191 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Remdamasis paminėta teisės norma, teismas nurodė, kad ieškovė, kaip sutarties šalis, turi teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievolę ir perduoti vandens tiekimo bei inžinerinius tinklus sutartyje nurodyto trečiojo asmens naudai, kadangi šalys dėl to sulygo sutartimi. Vienintelė sąlyga, kuri pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutartį dėl tinklų statybos Nr. 03-296(27.02) turi įvykti, kad atsakovei atsirastų pareiga neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn inžinerinius tinklus, yra jų statybos užbaigimas. Remdamasis Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašu, teismas konstatavo, kad vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba yra užbaigta 2017 m. spalio 12 d., statybos baigtumas įformintas deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, minėtų inžinerinių tinklų baigtumas yra 100 proc. Taigi vienintelė ginčo tinklų perdavimo neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn reikalinga sąlyga – statybos užbaigimas – yra įvykusi.
8. Vadovaudamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad ieškovė, kaip sutartį su atsakove sudariusi sutarties šalis, turi teisę reikalauti, kad atsakovė UAB „Subačiaus namai“ įvykdytų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir vandens tiekimo infrastruktūrą neatlygintinai perduotų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, todėl konstatavo, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę perduoti sutartyje numatytus inžinerinius vandentiekio tinklus Vilniaus miesto savivaldybei yra pagrįstas.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nevykdant teismo sprendimo geruoju, teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovę perduoti konkretų nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, gali būti vykdomas CPK nustatyta priverstine vykdymo tvarka. Todėl nėra pagrindo leisti ieškovei įregistruoti minėtą turtą savo nuosavybės teise ar atlikti kitus turto perdavimo veiksmus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Subačiaus namai“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalimi ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 2 dalimi. Byloje nėra ginčo, kad šalių santykiams turi būti taikomos Įstatymo nuostatos (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d.). Vadovaujantis įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad ieškovė, sudarydama sutartį su atsakove, privalėjo į sutartį įtraukti ir trečiąjį asmenį. Sutarties pagrindu trečiajam asmeniui turėjo atsirasti ieškovės ieškinyje nurodyta teisė neatlygintinai gauti (o tuo pačiu ir reikalauti iš atsakovės) atsakovės pastatytus tinklus.
10.2. Būtent trečiajam asmeniui yra keliama pareiga imtis atitinkamų veiksmų tam, kad tinklai būtų perduoti trečiajam asmeniui. Tačiau trečiasis asmuo neinicijavo atsakovės pastatytų tinklų perdavimo jo nuosavybėn net iki šio apeliacinio skundo pateikimo dienos. Tinklų perdavimą inicijavo ieškovė, kuriai nei sutartis, nei įstatymas nenumato teisės reikalauti atlikti šiuos veiksmus.
Šalies argumentai
10.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Įstatymo 16 straipsnio nuostatų taikymo, yra nurodęs, kad šios teisės normos turi imperatyvųjį pobūdį, nes tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas turi būti užtikrintas visiems galintiems prisijungti prie vandens teikimo infrastruktūros teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2013; 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015). Vadovaujantis šia teismų praktika, šalys neturi autonomijos ir laisvės sudaryti kitokią sutartį, nei tą imperatyviai numato Įstatymo 16 straipsnis.
10.4. Šiuo atveju ieškovė su atsakove sudarė Įstatymo imperatyvių nuostatų neatitinkančią sutartį. Pagrindiniai sutarties neatitikimai – sudaryta ne trišalė, o dvišalė sutartis bei nenumatyti tinklų perdavimo trečiajam asmeniui terminai ir tvarka.
10.5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ne kartą yra nurodžiusi, jog ieškinį yra pareiškęs netinkamas ieškovas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovę atlikti neteisėtus veiksmus – ieškovės reikalavimu perduoti ginčo tinklus ne sutarties šaliai. Atsakovės nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
11.1. Ieškovės ir apeliantės sudaryta sutartis laikytina sutartimi, sudaryta trečiojo asmens – Vilniaus miesto savivaldybės, naudai. Reikalauti vykdyti sutartį, inicijuoti pastatytos inžinerinės infrastruktūros perdavimą turi teisę ieškovė arba Vilniaus miesto savivaldybė ir šis reikalavimas apeliantei esminės reikšmės neturi. Be to, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir sutarčių vykdymo principais, apeliantė sutartį privalėjo vykdyti be jokio pareikalavimo. Netgi tuo atveju, jeigu sutartyje butų nurodyta dar viena sutarties šalis – Vilniaus miesto savivaldybė, sutarties esmė ir šalių teisės bei pareigos dėl to nepasikeistų.
11.2. Inžinerinė infrastruktūra buvo pastatyta ne bendrovei ir ne Vilniaus miesto savivaldybei, o daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), kuriam per ginčo inžinerinę infrastruktūrą užtikrinamas geriamojo vandens tiekimas. Šalinant savavališkos statybos padarinius akivaizdu, kad būtų pažeistas minėto daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų viešasis interesas – gauti geriamąjį vandenį.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
12.1. ginčo sutartis tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Subačiaus namai“ buvo sudaryta dar 2017 metais. Apeliantė nenurodo jokių argumentų, kad ši sutartis buvo sudaryta ne laisva valia. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad per 7 metų laikotarpį nuo sutarties sudarymo atsakovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas dėl sutarties sąlygų ar atitinkamus reikalavimus dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir pan. Nagrinėjamoje byloje jokių panašių reikalavimų atsakovė taip pat nepareiškė ir netgi pripažino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl sutarties galiojimo ir iš jos kylančių teisių bei pareigų. Taigi, sutartis yra galiojanti ir todėl privalo būti vykdoma.
12.2. Ieškovė, kaip sutarties šalis, turi teisę reikalauti atsakovę įvykdyti prievolę ir perduoti vandens tiekimo inžinerinius tinklus sutartyje nurodyto trečiojo asmens naudai, kadangi šalys dėl to sulygo sutartimi. Šiuo atveju, remiantis CK 6.191 straipsnio 1 dalimi, sutartį įvykdyti turi teisę reikalauti tiek ją sudaręs asmuo, t. y. UAB „Vilniaus vandenys“, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai pagal sutartį numatyta neatlygintinai perduoti tinklus nuosavybėn.
12.3. Tiek Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimą bei užtikrinimą mieste, tiek ir UAB „Vilniaus vandenys“, vykdanti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, turi vieningą tikslą – turėti kokybišką infrastuktūrą, kuria galėtų vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo funkcijas. Nepaisant to, kad sutartis buvo sudaryta tik tarp ieškovės ir atsakovės, tačiau joje buvo aiškiai numatyta, kad pastatyti tinklai turi būti perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Todėl apeliantės samprotavimai apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybei nedalyvaujant sutartyje, nebus užtikrintas ir viešasis interesas, yra niekuo nepagrįstos prielaidos. Šiuo klausimu yra aiškiai suformuota teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2013, 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Vilniaus vandenys“ (toliau – ir užsakovas) ir atsakovė UAB „Subačiaus namai“ (toliau – ir rangovas, statytojas) 2017 m. gegužės 18 d. sudarė Tinklų statybos sutartį Nr. 03-296(27.02) (toliau – ir sutartis), kuria remiantis statytojas (atsakovė) įsipareigojo pagal užsakovo (ieškovės) 2014 m. liepos 3 d. išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 14/1220, Nr. 14/09-KL ir pilnai suderintą projektą organizuoti ir pilnai apmokėti vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbus objekte Daugiabutis gyvenamais namas (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas) (Sutarties 2 p.; 1 t., b. l. 12, 26–27).
15. Sutartimi statytojas taip pat įsipareigojo savo lėšomis įrengti statomame objekte šalto vandens įvadą, vandens apskaitos mazgą bei kitą vandens tiekimui užtikrinti reikalingą įrangą ir šį įvadą bei tinklus neatlygintinai perleisti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (Sutarties 3 ir 5.1 punktai).
16. Statytojui 2017 m. rugpjūčio 17 d. išduotas Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planas patvirtina, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir prisijungimo sąlygų reikalavimus. Šiame dokumente taip nurodyta, kad bendrojo naudojimo tinklus atsakovė UAB „Subačiaus namai“ turi perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn pagal 2014 m. liepos 3 d. prisijungimo sąlygų Nr. 14/1220, 14/09-KL reikalavimus ir pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutartį Nr. 03-296(27.02) dėl tinklų statybos, tiesioginės sutartys su daugiabučio namo gyventojais bus sudaromos tik tuomet, kai tinklai bus perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (1 t., b. l. 43).
17. Aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovė įvykdė visus tinklų statybos pagal išduotas prisijungimo sąlygas ir projektą darbus, tačiau neįvykdė 2017 m. gegužės 18 d. sutartyje numatyto įsipareigojimo – perduoti tinklus Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Šią aplinkybę patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad vandentiekio tinklai – vandentiekio vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki šiol nuosavybės teise yra registruoti atsakovės UAB „Subačiaus namai“ vardu.
18. Kaip patvirtina bylos duomenys, 2022 m. sausio 21 d. į ieškovę kreipėsi daugiabučio namo gyventojų atstovė su prašymu padėti išspręsti susidariusią situaciją bei sudaryti tiesiogines sutartis su namo gyventojais. Ieškovė, atsižvelgdama į namo gyventojų atstovės prašymą, 2022 m. vasario 2 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu įvykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus ir perduoti tinklus Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. 2022 m. liepos 27 d. ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo, tačiau atsakovė nei į vieną iš ieškovės pateiktų prašymų/raginimų neatsakė ir neinicijavo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo.
19. Anot ieškovės, kol tinklai nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, tiesioginės viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys su daugiabučio namo gyventojais negali būti sudaromos ir paslaugos tiesiogiai negali būti teikiamos. Be to, neperdavus tinklų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, ieškovė neturi galimybių tinklų prižiūrėti, remontuoti, o esant poreikiui šalinti avarijas ir gedimus. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu.
20. Skundžiamu sprendimu teismas įpareigojo atsakovę UAB „Subačiaus namai“ per 30 (trisdešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ir atsakovės UAB „Subačiaus namai“ 2017 m. gegužės 18 d. sutartyje nurodytus vandentiekio ir nuotekų tinklus „Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
21. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu atsakovė padavė apeliacinį skundą, jame nurodydama, kad 2017 m. gegužės 18 d. sutartis turėjo būti ne dvišalė, o trišalė, sutarties šalimi turėjo būti ir Vilniaus miesto savivaldybė, todėl, anot atsakovės, ji neturi teisinio pagrindo perduoti tinklus sutartyje nedalyvavusiai šaliai.
22. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.), o termino praleidimas ar sutarties netinkamas vykdymas laikomas sutarties neįvykdymu (CK 6.205 str.).
23. Kaip teisingai nurodo ieškovė ir trečiasis asmuo, šiuo atveju 2017 m. gegužės 18 d. sutartis, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta, kad statytojas (apeliantė) po tinklų pastatymo privalo neatlygintinai perduoti pastatytus tinklus Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, yra galiojanti ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta. Byloje nėra ginčo, kad tinklų statyba yra užbaigta 2017m. spalio 12 d., tačiau atsakovė iki šiol savo įsipareigojimo perduoti tinklus Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn neįvykdė.
24. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad Vilniaus miesto savivaldybei nesant 2017 m. gegužės 18 d. sutartis šalimi, atsakovei nekyla sutartinė pareiga vykdyti ginčijamą įsipareigojimą, o priešingas tokios pareigos aiškinimas prieštarautų sutarties uždarumo principui.
25. Pažymėtina, kad sutarties uždarumo principas yra vienas sutarčių teisės principų, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, jos esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-378/2024).
26. CK 6.191 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė, kaip sutarties šalis, turi teisę kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu ir reikalauti, kad sutartis būtų įvykdyta trečiojo asmens naudai.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2006 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. X-764; kuria remiamasi ginčo santykių metu nuo 2016 m. birželio 1 d. galiojusia redakcija, toliau – Įstatymas) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius. Šio įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (Įstatymo 1 straipsnis).
28. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Įstatymuose (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens įstatyme) nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, tvarkydamos nuotekas, vykdo viešąją funkciją, o įstatymai įpareigoja savivaldybes užtikrinti, kad šiomis viešosiomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Taigi valstybės reguliuojama viešąjį interesą tenkinanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veikla yra patikėta vykdyti savivaldybėms, kartu pabrėžiant savivaldybės pareigą užtikrinti, kad tinkamos kokybės minėtomis viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi.
29. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
30. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis.
31. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimą bei užtikrinimą mieste, o UAB „Vilniaus vandenys“ vykdo viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Pagal paminėtas įstatymų nuostatas, jos abi turi vieningą tikslą – kad būtų galima kokybiška infrastuktūra vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo funkciją. Nepaisant to, kad sutartis buvo sudaryta tik tarp ieškovės ir atsakovės, tačiau joje buvo aiškiai numatyta, kad pastatyti tinklai turi būti perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Kaip minėta prieš tai, įstatymo nuostatos leidžia sudaryti sutartį ir trečiojo asmens naudai.
32. Taigi, jei nustatomos įstatyme įtvirtintos sąlygos, kurioms esant kyla savivaldybės pareiga užtikrinti aptariamų viešųjų paslaugų tiekimą, savivaldybė ar šias paslaugas teikiantis jos kontroliuojamas viešasis tiekėjas turi siekti perimti nuosavybėn ar teisėtai naudotis jų funkcijoms vykdyti būtina infrastruktūra, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis ar valia ji buvo sukurta. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šioje nutartyje nurodytų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio nuostatų taikymo, yra nurodęs, kad šios teisės normų nuostatos turi imperatyvųjį pobūdį, nes tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas turi būti užtikrintas visiems galintiems prisijungti prie vandens teikimo infrastruktūros teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2013; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).
33. Įvertinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų svarbą, pabrėžtina, kad vien aplinkybė, jog nėra įstatyme nurodytos trišalės sutarties, nepaneigia pirmiau aptartos įstatymuose įtvirtintos savivaldybės pareigos užtikrinti viešojo pobūdžio paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo – teikimą, esant tam įstatyme nustatytoms sąlygoms. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių 2017 m. gegužės 18 d. sutartis dėl tinklų statybos visa apimtimi nėra įvykdyta – tinklai neperduoti Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai pagal įstatymą kyla pareiga užtikrinti aptariamų viešųjų paslaugų tiekimą, nuosavybėn, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę tinklus perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė ginčui spręsti aktualias teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
36. Apeliacinės instancijos teismui nutarus atsakovės apeliacinį skundą atmesti, ieškovė ir trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnis), tačiau apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas įrodymai teismui nepateikti, dėl to teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia ir dėl jo plačiau nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.