Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens ieškovo pusėje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Subačiaus namai“ ir trečiajam asmeniui ieškovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad tarp ieškovės UAB ,,Vilniaus vandenys“ ir atsakovės UAB „Subačiaus namai“ 2017 m. gegužės 18 d. sudaryta sutartis dėl tinklų statybos Nr. 03-296(27.02), kuria šalys susitarė, kad pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 14/1220 ir pilnai suderintą projektą vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą objekte Daugiabutis gyvenamais namas Subačiaus g. 19, Vilnius, organizuoja ir pilnai apmoka statytojas (atsakovė), kuri po tinklų pastatymo įsipareigojo neatlygintinai perduoti pastatytą tinklą Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (toliau – Sutartis) (e.b.l. 12). Atsakovė įsipareigojo savo lėšomis pagal bendrovės išduotas prisijungimo sąlygas ir suderintą projektą vykdyti vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas Subačiaus g. 19, Vilnius“, įrengti šalto vandens įvadą, vandens apskaitos mazgą ir kitą vandens tiekimui užtikrinti reikalingą įrangą bei išvadą bei tinklus neatlygintinai perleisti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (Sutarties 3 punktas 5.1 punktas), o ieškovė visą pastato, esančio adresu Subačiaus g. 19, Vilnius, eksploatavimo laikotarpį neatlygintinai naudosis vandens apskaitos mazgo patalpa (Sutarties 5.2 punktas). Ieškovė 2017 m. gegužės 19 d. išdavė statytojui (atsakovei) pažymą dėl prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų Nr. 58-367(12.02); 2017 m. rugpjūčio 17 d. statytojui išduotas Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planas, kuris patvirtina, kad namas adresu Subačiaus g. 19, Vilnius, prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir Prisijungimo sąlygų reikalavimus bei, kad statytojas įvykdė visus tinklų statybos pagal išduotas prisijungimo sąlygas ir projektą darbus. Statytojas įgyvendino dalį prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pastatė tinklus, tačiau neperdavė jų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plane nurodyta, kad tinklai turi būti perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir tuomet sudaromos sutartys su namo Subačiaus g. 19, Vilniuje, gyventojais.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad vandentiekio tinklai – vandentiekio vamzdynas, unikalus Nr. 4400-4653-9362, nuosavybės teise priklauso UAB „Subačiaus namai“.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens įstatyme nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, tvarkydamos nuotekas, vykdo viešąją funkciją, o įstatymai įpareigoja savivaldybes užtikrinti, kad šiomis viešosiomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Taigi valstybės reguliuojama viešąjį interesą tenkinanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veikla yra patikėta vykdyti savivaldybėms, kartu pabrėžiant savivaldybės pareigą užtikrinti, kad tinkamos kokybės minėtomis viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 punktą geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra – tai statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir geriamojo vandens apskaitai tvarkyti. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 27 punktas). Tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalis).

Pagal nurodyt teisinį reglamentavimą viešasis interesas dėl tinkamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimo gali būti užtikrinamas infrastruktūras perduodant savivaldybės nuosavybėn, taip pat savivaldybės iniciatyva išperkant aptariamas infrastruktūras arba savivaldybei ir savininkui susitariant dėl infrastruktūrų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš pirmiau aptartos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifikos ir viešojo pobūdžio, būtinybės ir tiesiogiai įtvirtintos savivaldybės pareigos užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams kyla ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumai, kuriais nukrypstama nuo civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos tvarka – tokia statyba galima esant trišalei savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutarčiai. Šioje sutartyje turi būti nurodyta viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei, jei ši yra viešasis vandens tiekėjas, terminai ir tvarka, jei tai nenurodyta Vyriausybės patvirtintame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio nuostatų taikymo, yra nurodęs, kad šios teisės normos turi imperatyvųjį pobūdį, nes tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas turi būti užtikrintas visiems galintiems prisijungti prie vandens teikimo infrastruktūros teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2013; 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015). Taigi naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atveju su objekto statytoju turi būti sudaroma sutartis, kurioje aptariamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo ir nuosavybės klausimas.

Nagrinėjamu atveju tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir statytojo UAB „Subačiaus namai” 2017 m. gegužės 18 d. sudarytoje sutartyje dėl tinklų statybos Nr. 03-296(27.02) statytojas UAB „Subačiaus namai” įsipareigojo organizuoti vandentiekio ir nuotekų šalinimo statyba, o po tinklų pastatymo juos neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Ieškovė 2017 m. gegužės 19 d. išdavė statytojui (atsakovei) pažymą dėl prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų Nr. 58-367(12.02); 2017 m. rugpjūčio 17 d. statytojui išduotas Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planas, kuris patvirtina, kad namas adresu Subačiaus g. 19, Vilnius, prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir Prisijungimo sąlygų reikalavimus bei, kad statytojas įvykdė visus tinklų statybos pagal išduotas prisijungimo sąlygas ir projektą darbus. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plane nurodyta, kad tinklai turi būti perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir tuomet sudaromos sutartys su namo Subačiaus g. 19, Vilniuje, gyventojais.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti šalis. Nors atsakovė įsipareigojo perduoti jos pastatytus inžinerinius tinklus savivaldybės nuosavybėm dvišale sutartimi, tačiau minėtos sutarties nuostatos atitinka imperatyvius įstatymų reikalavimus, sutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma. CK 6.191 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Taigi, ieškovė, kaip sutarties šalis, turi teisę reikalauti atsakovę įvykdyti prievolę perduoti vandens tiekimo inžinerinius tinklus sutartyje nurodyto trečiojo asmens naudai, kadangi šalys dėl to sulygo sutartimi. Vienintelė sąlyga, kuri pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutartį dėl tinklų statybos Nr. 03-296(27.02) turi įvykti, kad atsakovei atsirastų pareiga neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn inžinerinius tinklus, yra jų statybos užbaigimas. Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašas patvirtina, kad vandentiekio tinklų, unikalus Nr. 4400-4653-9362, statyba užbaigta 2017 m. spalio 12 d., statybos baigtumas įformintas deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad minėtų inžinerinių tinklų baigtumas yra 100 proc. Taigi vienintelė ginčo Tinklų perdavimo neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn reikalinga sąlyga – statybos užbaigimas – yra įvykusi.

Išdėstytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė, kaip sutartį su atsakove sudariusi sutarties šalis, turi teisę reikalauti, kad atsakovė UAB „Subačiaus namai“ įvykdytų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir vandens tiekimo infrastruktūrą neatlygintinai perduotų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, todėl ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimas įpareigoti atsakovę perduoti sutartyje numatytus inžinerinius vandentiekio tinklus Vilniaus miesto savivaldybei tenkintinas.

Kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

Ieškovės nurodytos teisės normos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.215 straipsnis, numatantis baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio vykdyti sutartinę prievolę natūra, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnis, numatantis teismo teisę sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas, reglamentuoja tik tokio teismo sprendimo vykdymo tvarką, kuriuo skolininkas įpareigojamas atlikti veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu.

CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi, ieškovės nurodytas teisinis reglamentavimas numato, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą gali būti skiriama tada, kai skolininkas (atsakovas) įpareigotas atlikti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti tik jis, taip pat kad tie veiksmai nesusiję su turto ar piniginių lėšų perdavimu. Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimu atsakovė yra įpareigota per nustatytą terminą perduoti inžinerinius tinklus Vilniaus miesto savivaldybei. Inžineriniai tinklai, kuriuos atsakovė yra įpareigota perduoti Vilniaus miesto savivaldybei per teismo sprendime nustatytą terminą, yra turtas, t. y. nekilnojamasis daiktas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CK 1.97 straipsnis, 1.98 straipsnis). Atsakovei nevykdant teismo sprendimo geruoju, teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovę perduoti konkretų nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn gali būti vykdomas CPK nustatyta priverstine vykdymo tvarka. Todėl nėra pagrindo leisti ieškovei įregistruoti minėtą turtą savo nuosavybės teise ar atlikti kitus turto perdavimo veiksmus. Pažymėtina, kad sutartimi, dėl kurios vykdymo yra pareikštas ieškinys, atsakovė įsipareigojo perduoti inžinerinius tinklus neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybei. Aukščiau paminėti įstatymai, reglamentuojantys geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimo tvarką, nenumato ieškovės, kaip geriamojo vandens tiekėjo, teisės įgyti nuosavybės teisę į vandens tiekimo infrastruktūrą neatlygintinai, jeigu tai nenumatyta su statytoju sudarytoje sutartyje. Tokios nuostatos laikomasi ir aukščiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje: statytojas privalo perduoti neatlygintinai jo pastatytus inžinerinius tinklus tik tuomet, jeigu dėl to susitarė su savivaldybe ir geriamojo vandens tiekėju sudarytoje sutartyje. Nagrinėjamu atveju atsakovė sutartimi įsipareigojo perduoti geriamojo vandens tiekimo inžinerinius tinklus neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybei, o ne geriamojo vandens tiekėjui.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai laikant, kad patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų (patenkintas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir atmestas reikalavimas dėl baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą). Paskirsčius tarp šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, iš kiekvienos iš šalių priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakyme „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę UAB „Subačiaus namai“, juridinio asmens kodas 303243957, per 30 (trisdešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ir atsakovės UAB „Subačiaus namai“ 2017 m. gegužės 18 d. sutartyje dėl tinklų statybos Nr. 03-296(27.02) nurodytus vandentiekio ir nuotekų tinklus objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas Subačiaus g. 19, Vilnius“, unikalus Nr. 4400-4653-9362, Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Subačiaus namai“ ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“ 54,50 EUR (penkiasdešimt keturis eurus penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.