Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-07 · Byla Nr. N1-70-928/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
N1-70-928/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10535-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Odeta Gruodienė
Kaltinamasis
M. T., D. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-70-928/2020Proceso Nr. 1-01-1-10535-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2;2.3.6.4.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė,sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei,kaltinamajam M. T., jo gynėjui advokatui V. M.,kaltinamajam D. T., jo atstovei pagal įstatymą V. T., ir gynėjui advokatui S. L.,

nukentėjusiojo nepilnamečio H. I. atstovui pagal įstatymą E. I. ir atstovui advokatui I. R.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. S.-S.,

Psichologei D. G.,nedalyvaujant nukentėjusiajam nepilnamečiui H. I.,(duomenys neskelbtini) kasos atstovui M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (2019 m. sausio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamoji byla prieš jį nutraukta vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, bei vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu ir 87 straipsniu, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant minėtu laikotarpiu tęsti mokslą, arba dirbti, arba būti registruotu darbo biržoje. 2019 m. gegužės 22 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (2019 m. rugpjūčio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, vadovaujantis BK 93 straipsniu, 82-83 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 212 straipsnio 8 punktu, patvirtinus Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. T. atžvilgiu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą. 2019 m. rugsėjo 12 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. ir D. T., veikdami bendrininkų grupe, kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, 2019 m. kovo 13 d., apie 17 val., viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), stadione, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei, pažeisdami žmonių teises į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, nukentėjusiajam H. I. sudavus abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip septynis smūgius į veidą, D. T. vieną kartą spyrus dešine koja nukentėjusiajam H. I. į sėdmenis ir asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, sudavus dar ne mažiau trijų smūgių abiejų rankų kumščiais nukentėjusiajam į veidą, o D. T. sudavus tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip tris smūgius, dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam H. I. į veidą bei galvos sritį, o M. T. sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip keturis smūgius, abiejų rankų kumščiais nukentėjusiajam H. I. į veidą ir galvos sritį, po ko D. T. dar vieną kartą spyrė dešine koja nukentėjusiajam H. I. į veidą, tokiais bendrais veiksmais M. T., D. T., asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, dėl chuliganiškų paskatų mažiausiai trijų smūgių pasekoje padarydami nosies kaulų lūžį, viršutinio pirmo kairio danties netekimą po danties vainiko lūžio, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies vidiniame kampe, kraujosruvą kairiame žande, nesunkiai sutrikdė nukentėjusio H. I. sveikatą

Kaltinamasis M. T., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2019 metais tikslaus laiko nepamena, po pietų, einant link parduotuvės susitiko su O., kuris paprašė, kad jis (M. T.) eitų pasižiūrėti ir padėti jei reikės. O. sakė, kad eis muštis, ir jeigu kiti pultų jį, nes H. rinkosi žmones, kad ateitų pas juos. Jis sutiko eiti pasižiūrėti, nes nebuvo ką veikti. Jis ir O. nuėjo prie (DUOMENYS NESKELBTINI) mokyklos, kur O. turėjo muštis su H.. Nuėjus prie mokyklos, jau buvo gal 10-15 asmenų iki 18 metų. Jis jau ruošėsi eiti namo, tačiau pamatė, kad ateina H. su 4-5 jaunuoliais. Kai jie atėjo, visi pradėjo sveikintis tarpusavyje ir nuėjo į „gardelį“, kurio sienos neaukštos, tinklas uždėtas. Į „gardelio“ vidų įėjo O. su H., kiti buvo už gardelio. H. ir O. „gardelyje“ mušėsi, t.y. O. priėjo ir iš karto trenkė H. iš kumščiu, pataikė į žandą, ar į nosį. Atsimena, kad H. movėsi pirštines ir tada O. trenkė H., kuris nuo smūgio atsitūpė ant kelio, tada pradėjo abu muštis. O. daugiau mušė, nes daug pataikė iš rankos ir iš kojos. Paskui pradėjo bėgioti aplinkui, t.y. O. vijosi H.. Jam žiūrint kaip jie mušėsi adrenalinas užėjo. Jis pats tuo metu buvo „gardelyje“. Atsimena, kad H. nustūmė, nes jis labai greitai bėgo ir į jį atsirėmė. Tada O. sudavė dar smūgį, prasidėjo makalynė, nes visi pradėjo vaikščioti iš „gardelio“ ir į „gardelį“. Jis pats bandė 2-3 kartus iš rankos suduoti H. į viršutinę kūno dalį, bet nepataikė, nes kai jis H. pastūmė, šis jam kažką pasakė, kas jį sunervino. Kiek atsimena jis smūgių H. nepataikė, bet gal kažką ir pataikė. Viskas truko gal 15-20 minučių. Ar dar kas bandė H. suduoti nematė. Viskas baigėsi, kai išgirdo policijos švyturėlius, nes visi pabėgo. D. T. pažysta iš matymo, ar tas asmuo buvo nematė. Kaip jis buvo apsirengęs nepamena. Muštynės vyko dėl elektrinės cigaretės. Tame stadione buvo gal apie 40 asmenų. Kaltinimą pripažįsta, kad jis bandė pataikyti, gal galėjo kelias mėlynes padaryti akyje ir petyje. Prisimena, kad trenkė į akį, bet praslydo, taikė iš kumščio į akį. Dėl peties, atsimena, kad kai H. traukėsi užkliudė petį iš rankos. Jam H. bandė suduoti, matė, kad jam smūgiavo, bet nepataikė. Jo suduotas smūgis negalėjo lemti nosies lūžį, danties nuskilimą, nes labiau į akį buvo. Pataikė gal du smūgius, bet buvo dar du smūgiai, kurių nepataikė. Jį išprovokavo H., nes pradėjo visaip vadinti, jis pajautė baimę, kad ant jo pradės pulti, todėl nustūmė. Tuo metu kai buvo su H., O. tuo metu šone maskatavosi palei veidą H., ar tada dar pataikė nematė. Jo planuose nebuvo muštis. Be jo ir O. ar dar kas naudojo smurtą H. atžvilgiu nematė. Vaizdo įrašą matė, atpažino save, kaip buvo apsirengęs nepamena, jo kojomis spyrių nebuvo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą jis bandė tik H. trenkti kelis kartus, bet ar pataikė nežino. Kai trenkė, O. buvo netoli jo. Dėl pareikšto civilinio ieškinio sutinka iš dalies dėl 200-300 eurų, bendroje sumoje tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos.

Kaltinamasis D. T., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2019 m., tikslaus laiko nepamena, šviesiu paros metu, išėjo į kiemą, ėjo susitikti su draugais, žaidė krepšinį. Po kiek laiko pamatė, kad buriuojasi asmenys bei sužinojo, jog turi muštis O. su H.. Viskas vyko (DUOMENYS NESKELBTINI) mokykloje, gardelyje stadione prie krepšinio aikštutės. Kai jis atėjo nei O., nei H. nebuvo, pasikalbėjo su draugu, bei pamatė, kad ateina H. su draugais. Kai pradėjo muštis O. su H., jis tuo metu buvo už „gardelio“, o po to nuėjo į vidų arčiau pasižiūrėti. Kai įėjo į „gardelį“ H. su O. mušėsi, t.y. buvo smūgiuojama rankomis, kojomis. Jis matė 3-4 smūgius, prisimena, kad O. H. iš kelio sudavė, nes kai galvą buvo palenkęs tai buvo smūgis į galvos sritį. H. bandė išsilaisvinti. Po to smūgio gal matė kažkiek kraujo. H. irgi sudavė O. smūgius, prieš kelio pagavimo, nes matė, kad buvo užsimojęs, bet ar pataikę nematė. Kai jis įėjo į gardelį, matė, kad šoko daugiau ant H. ir jis taip pat, nes H. pradėjo keismažodžiauti. Matė O. užsimojimus, bet ar pataikė nežino. Jam vaizdą gardelyje užstojo žmonės. Kai pats įėjo į gardelį matė, kad kažkas filmuoja, tuo metu O. ir H. bėgiojo, jie buvo tik dviese. Kai H. prabėgo arčiau jo, tada prasidėjo jo smūgiai H.. Kai sudavinėjo smūgius H. matėsi, kad jam jau paraudonavusi nosis, visas veidas raudonas. Jis priėjęs prie H. iš kojos spyrė ir taikė į galvą, bet nepataikė. Dar vėliau buvo smūgiai rankomis, kai kiti smūgiavo. Kai bandė suduoti H., šis lenkė galvą, gynėsi, traukėsi. Kai jis atsitraukė prie H. priėjo gal dar 4 asmenys, ar O. buvo nematė. Kai kiti asmenys sudavinėjo smūgius, jis priėjo ir bandė suduoti į veido sritį iš kumščio, pataikė į kaktą, į nosį negalėjo pataikyti. Kiti jo smūgiai buvo H. į krutinę, t.y. pataikė vieną smūgį iš kumščio į krūtinę. Iš viso sudavė su koja ir ranka tris kartus. Atvykus policijai jis ir kiti buvę asmenys išsilakstė, o H. pasiliko. Labai gailisi, kad taip padarė. Jam sukilo agresija, kažkada seniau su H. buvo ginčas, pamatė, kad jį muša, galvojo reikia ir jam kažkaip, taip gavosi. Jo keli smūgiai buvo labai nestiprūs dėl rankos traumos, nes dešinė buvo lūžusi gal prieš tris metus, blogai sugijo. Atsimena, kaip H. mušėsi, kad jam kažkas iš pašalinių pataikė ir video rodė, net tarp video matėsi kaip trenkė kažkas pašalinis. Tarp tų asmenų T. nematė, o gal neįsidėmėjo. Apklausiamas policijoje neigė savo kaltę, nes bijojo, buvo išsigandęs, kad globėja nesužinotų. Sužalojimo, kaip nosies lūžis ir danties išmušimas, jis nelabai galėjo padaryti, nes matė savo smūgius. H. atžvilgiu naudojo smurtą, nes tuo metu taip sušvietė. Dėl civilinio ieškinio sumos nesutinka, pats negalėtų atlyginti, nes nedirba, neturi pajamų, gauna tik stipendiją, globėja gauna minimumą. Gailisi dėl tokių savo veiksmų.

Nukentėjusysis H. I. 2019 m. spalio 14 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad 2019 m. kovo 13 d. muštynės vyko dėl elektroninės cigaretės, nes iki muštynių likus 4 dienoms O. Č. atėmė iš jo cigaretę. Jis O. Č. pasakė, kad reikia vienas ant vieno išsiaiškinti bei buvo sutarę, kad jei O. pralaimės, jis atgaus cigaretę. Jis O. parašė per "Messenger", susitarė, kad eis vienas prieš vieną muštis trečiadienį apie 17 val. prie (DUOMENYS NESKELBTINI) mokyklos. Kai nuėjo į sutartą vietą, O. stovėjo su daug žmonių, kurių buvo gal apie 40. Jis buvo su L. L. ir šio draugais L. S. ir K., pavardės nepamena. Jų buvo gal 8 žmonės. O. draugai buvo L. G., D. T. ir M. T.. D. buvo su treningais (gerai nepamena), bet buvo juodi rūbai. M. T. buvo su tamsiai mėlynos spalvos striuke su kapišonu (iš pradžių kapišonas buvo uždėtas, paskui nuimtas). Susitiko su O. prie (DUOMENYS NESKELBTINI) mokyklos, prie gardelio (tai aptverta teritorija) ir jis bei O. pradėjo muštis. Pradėjus muštis, O. jam kumščiu sudavė į žandikaulį, o jis O. nepataikė. Jis jau norėjo atsitraukti ir viską baigti, sakė O.: "tu laimėjai, aš pasiduodu" bei ir tai rodė rankomis. D. T. jam (H. I.) liepė daužytis iki galo. Po to, prasidėjo smūgiai iš D. T. į žandikaulį. Šis pataikė į tą patį žandikaulį. M. T. taip pat prišoko ir davė jam į galvą, gal į žandikaulį. Mažai ką prisimena. Po D. T. smūgio jis nepamena. Smūgiai jam buvo ne tik iš kumščio. D. T. arba M. T. spyrė iš "kelieno" į galvą. Iš vaizdo įrašo atpažintų, kas spyrė. D. T. jam rėkė: "kam traukiesi?". M. T. nieko nesakė ir pradėjo daužyti. Vaizdo įrašą jis žiūrėjo iš draugo pažįstamo. Kai jis pradėjo trauktis, M. T. jam sudavė smūgį iš "kelieno" į galvą. Kai jam dėjo smūgį iš kojos, M. T. buvo su kailiniuota striuke. Jis (H. I.) tyrėjai pasakojo, kas sudavė jam smūgius, pasakojo, kiek atsiminė ir kiek matė. Ką pasakojo tyrėjai, viskas buvo teisingai. Asmenis vaizdo įraše, kurie sudavė smūgius, atpažino. D. T. buvo apsirengęs juodai. O. taip pat buvo juodai apsirengęs su treningais. Pačioje pradžioje buvo užsidėjęs ir gobtuvą. Po muštynių jam buvo lūžusi nosis, kas sudavė smūgį į nosį, neatsimena. Į žandikaulį jam buvo suduota iš kairės pusės. Kas sudavė į žandikaulį, jis nieko nejautė. Kai ėjo į namus jautė skausmą, taip pat labai skaudėjo ryte. Namuose palindo po dušu ir nuėjo miegoti. Ryte nėjo į mokyklą, skaudėjo dantis, buvo ištinęs žandikaulis. Tai pamačiusi pamotė paskambino tėčiui E. ir jie važiavo į ligoninę. Jam buvo padarytas smegenų sutrenkimas, nosies kaulų lūžis, stipriai sumuštas žandikaulis. D. T. mokėsi kartu su juo (duomenys neskelbtini) mokykloje. O. ir M. T. kartu su jais žaidė futbolą. D. T. jis pažinojo gal 2 metus. M. T. ir O. - kelis mėnesius. D. T. anksčiau prie jo (H. I.) lįsdavo. Lindo, kad su šio draugu eitų daužytis. Tai buvo gal prieš metus laiko, kai jis (H. I.) buvo 8 -oje klasėje. Su Matu ir O. jokio konflikto nebuvo. Po įvykio jis ligoninėje gydėsi apie 2 dienas. Žandikaulio skausmą juto gal mėnesį ir blogai jautėsi dėl danties, buvo nemalonus skausmas. Iš pradžių buvo baimė, kad gali dar kažkas būti, dabar tos baimės nebėra. Mano, kad daugiausia žalos jam padarė D. T., bei, kad nosį sulaužė M. T. arba D. T.. Č. jam sudavė smūgį, kuris buvo pradžioje, kiek paskui sudavė smūgių, nepamena. Įraše matė, kad Č. dar davė smūgių. Smūgis iš kojos, mano, kad galėjo sulaužyti nosį, gal smegenis sutrenkti. Kas nutiko dėl smūgio, suduoto iš kelio, jis nežino. Dantį jam išlaužė ir paskui jį teko išrauti. Dantis jam prieš tai nejudėjo. Kada jam ištraukė dantį, jis pasakyti negali. (1 t., b. l. 100-104)

Nukentėjusysis H. I. 2019 m. kovo 20 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad trečiadienį, tikslios datos neprisimena, apie 17 val., jis O. Č. pasiūlė (parašė per "Messenger" programą) susitikti stadione prie (DUOMENYS NESKELBTINI) mokyklos, nes šis turėjo jam grąžinti elektroninę cigaretę, kurią buvo atėmęs. Susitikti su O. ėjo su savo trimis draugais: L. L., L. S. ir K. S.. Kartu dar prisijungė gal 4 jaunuoliai, kurių jis nepažįsta. Draugus pasikvietė tam, kad šie jam padėtų, jei O. jį su draugais pultų. Nuėjus į (DUOMENYS NESKELBTINI) stadioną, jame buvo O. su draugais, kurių buvo gal virš 30 žmonių. Iš O. kompanijoje buvusių žmonių pažįsta tik L. G., D. T. ir T., jo vardo nežino. Tik priėjęs prie O., nieko nekalbėjo. Abu susiėmė ir pradėjo muštis, kaip buvo taręsi telefonu - išsiaiškinti santykius. Mušdamasis su O. pajuto, kad praranda jėgas ir pasidavė. Nustoję muštis atsitraukė vienas nuo kito. Jis nuėjo pasiimti savo daiktus, kuriuos buvo pasidėjęs prieš muštynes. Kai juos paėmęs atsisuko į O. kompaniją, pamatė D. T., kuris jam be jokios priežasties sudavė vieną smūgį kumščiu į kairį žandikaulį. Po šio smūgio apsvaigo galva, jis toliau stovėjo. Draugas L. L. sakė, kad toliau smūgius jam sudavė T. ir D. T., bet jis jų neatsimena. Kiek laiko jie jį mušė, jis nežino, L. irgi nesakė. Tuo metu jis nesuprato, kas vyksta. O. su visais savo draugais išsilakstė, o jis pasiėmęs savo daiktus, išėjo namo. Grįžęs į namus atsigulė į lovą ir užsiklojo galvą antklode. Kodėl nesakė tėčiui, nežino. Tėtis pamatė sekančią dieną ryte. Kai D. T. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į kairio žandikaulio apačią, jam labai skaudėjo, kai buvo suduoti kiti smūgiai, kas juos sudavė, nežino, jam labai skaudėjo nosį. Buvo nuvykęs pas gydytojus ir teismo medicinos ekspertus, jam nustatytas nosies lūžis, stipriai sumuštas žandikaulis ir išjudintas vienas dantis (1 t., b. l. 75-79).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad H. I. nustatyta nosies kaulų lūžis, viršutinio pirmo kairio danties netekimas po danties vainiko lūžio, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies vidiniame kampe, kraujosruva kairiame žande, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai trijų smūgių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Nustatytas nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 50-51).

Liudytojas ir nepilnamečio įstatyminis atstovas E. I. parodė, kad H. I. yra jo sūnus. 2019 m. kovo mėnesį, jo sūnus H. I. buvo sumuštas, tačiau paties įvykio nematė. Tą dieną jis grįžo iš darbo, užėjęs į sūnaus kambarį pamatė, kad šis guli bei nurodė, kad skauda galvą, o kad sūnus sumuštas nepastebėjo. Kitos dienos ryte, apie 7.00 val. jis išvažiavo į darbą, bei būnant darbe paskambino žmona ir pasakė, kad H. I. sumuštas. Jis greitai parvyko į namus namo, sūnus dar gulėjo lovoje. Grįžęs į namus sūnaus paklausė kas buvo, sūnus tylėjo, sakė, kad nežino kas jį sumušė. Jis sūnų nuvežė į ligoninę, kur buvo paguldytas ir prabuvo 2-3 dienas. Ligoninėje paguldė stebėjimui, nes įtarė smegenų sutrenkimą, buvo nustatytas nosies pertvarinis lūžis ir priekinio kairio viršutinio danties atskilimas nuo vainiko. Paėmęs sūnaus telefoną, sūnui pradėjo rašinėti draugai ir jis išsiaiškino, kas sumušė jo sūnų. Sūnus buvo prigąsdintas, bijojo pasakyti. Po įvykio, dar būdamas ligoninėje, iš sūnaus telefono jis parašė O., paklausdamas ar jis nieko nenori pasakyti. O. parašė, kad dėl H., jis parašė susitinkam. O. tik parašė, kad be policijos, o į susitikimą neatėjo. Sūnui rašė L. G., su kuriuo jis sutiko ir jam šiek tiek papasakojo, ką matė. L. G. taip pat bijojo daug pasakoti, bet nurodė, kad matė, kaip įsikišo M. T. ir D. T., ir sumušė. Susitikimo vietoje buvo ir daugiau asmenų, bet jie nesikišo. Sūnus jam pasakojo, kad su O. Č. jie nesutarė lygtai dėl draugės, bei susitarė susitikti ir pasikalbėti (duomenys neskelbtini) stadione. Sūnus pasakojo, kad su draugu ėjo, dar sutiko kitą draugą, nes jeigu kas būtų, kad būtų pagalba. Eidamas į susitikimą girdėjo, kad ateis daugiau žmonių su O. Č.. Vaizdo įrašas pridėtas prie bylos, iš kurio matosi, kad su juoda stiuke yra D. T., o juoda su kailiuku M. T.. Pagal smūgius tai M. T. daugiausia suduoda jo sūnui smūgių į galvą, kurie padarė danties išmušimą ir lūžį. Po įvykio D. T. grasinimo, jeigu dar jį iškvies, ne be vieno, o dviejų dantų nebeturėsi. Jo sūnus su D. T. mokėsi toje pačioje (duomenys neskelbtini) mokykloje, o M. T. tik matytas. Po įvykio sūnui matosi nosies deformacija, įdėtas laikinas dantis, nes be 18 metų negali nieko daryti. Kol nebuvo įdėtas dantis, jis vengdavo viešumos, nesijuokdavo, būdavo mokykloje patyčių, be danties vaikščiojo gal 8 mėnesius. Ateityje laukia gydymas dėl danties. Sūnus jautėsi prastai, pas psichologe lankėsi, nes pasidarė uždaresnis, bijojo išeiti iš namų. Kaltinamieji neatsiprašė. Ieškinį prašo tenkinti ir priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu liudytojo E. I. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2019 m. kovo 14 d. apklausos metu jis nurodė, kad 2019 m. kovo 14 d. apie 8.30 val. nuėjęs į nepilnamečio sūnaus H., gim. (duomenys neskelbtini), kambarį, pamatė lovoje gulintį sūnų sumuštu veidu. Paklausus, kas atsitiko, sūnus papasakojo, kad 2019 m. kovo 13 d. apie 17.00 val. prie (duomenys neskelbtini) mokyklos stadiono, adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė trys jaunuoliai. Sūnus sakė, kad minėtoje vietoje buvo susitaręs susitikti su vaikinu vardu O. ir išsiaiškinti santykius. Sūnui su draugais atėjus į sutartą vietą, O. taip pat buvo atėjęs su keliais draugais. Iš pradžių jie bendravo tik su O.. O. sūnui sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, sūnus sudavė šiam atgal. Po to sūnus nusprendė pasiduoti ir nebesimušti, tačiau sūnui pasisukus, staiga prie jo priėjo trys O. draugai, kurie sudavė kumščiais ne mažiau penkis kartus į veidą, po ko sūnus apsvaigo. Kas tiksliai ir kiek kuris sudavė smūgių, sūnus pasakyti negalėjo. Iš tų trijų vaikinų jis atpažino D. T., kitas buvo pavarde T., o trečio vaikino sūnus nepažįsta. Visi sūnui suduoti smūgiai buvo į galvą. Po to kažkas iškvietė policiją ir įvykyje buvę asmenys išsibėgiojo. Kai sūnus grįžo į namus, šis nei jam, nei žmonai nesirodė, o jis tik šiandien pastebėjo, kad sūnus yra sumuštas. Jis sūnų nuvežė į ligoninę, kur po apžiūros jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, lūpos ir burnos ertmės sumušimas, buvo paguldytas į vaikų ortopedijos-chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 141-144). Pagarsinus parodymus liudytojas E. I. patvirtino, kad parodymai teisingi, tik patikslino, kad žmona pamatė, kad sumuštas sūnus ir ji paskambino jam. Sūnus jam iš vakaro nepasakojo, nes bijojo, gulėjo lovoje nusisukęs, veido sūnaus nematė. Kieno iniciatyva įvyko susitikimas mokyklos stadione, kai buvo sumuštas jo sūnus, nežino.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu liudytojo E. I. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2019 m. birželio 5 d. apklausos metu jis nurodė, kad iš karto po įvykio sūnaus telefone yra matęs O. rašytą žinutę "Messenger" programoje, kurioje šis rašė: taip neturėjo būti. Be to, iš karto po įvykio jis pats rašė O. į "Messenger": "Labas, ar nenori man nieko pasakyti?", o O. jam atrašė: "Apie H.?" Atrašius, kad taip, O. parašė: "Ar jis nesakė, kad pats mane kvietė?" O. parašė, kad H. dabar ligoninėje, o jis iškvietė policiją, O. atrašė: "Ar galim be policijos?" O. parašė, kad: "susitinkam ir pasikalbėsim", o šis atsakė, kad jis yra prie (duomenys neskelbtini). Atrašius, kad atvažiuoja ir nuvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, O. nematė. Dar O. parašė, kad atvažiavo, bet O. jam nebeatrašė. Daugiau su O. nebesusirašė (1 t., b. l. 145-148). Pagarsinus parodymus liudytojas E. I. patvirtino, kad parodymai teisingi.

Liudytoja L. T., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad tikslios datos nepamena, apie 17.00 val., ne tarnybos metu, prie (duomenys neskelbtini), netoli šiukšlių konteinerio pastebėjo, kad renkasi jaunuolių, apie 16, 17 gal ir 18 metų, grupė, buvo jau apie 30 asmenų. Tų asmenų elgesys jai sukėlė įtarimą, kad kažkas vyksta. Ji paskambino policijos budinčiajam į (duomenys neskelbtini), bei pranešė, kad skubėtų kuo greičiau tikrinti informacijos.

Liudytojas M. L., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad 2019 metais, dienos metu, po pietų, pro namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), langus matė įvykį įvykusi mokyklos stadione, kur buvo susibūrę daug vaikų ir įvyko muštynės. Mokyklos teritorijoje yra toks aptvaras, kur šalia jo galėjo būti 40-50 asmenų. Įvykio metu pradžioje matė, kaip mušėsi du jaunuoliai, o paskui daugiau, t.y. keli sušoko ant vieno žmogaus. Gavosi ringas, kur jaunimas visas žiūrėjo, jo viduje vyko muštynės, t.y. du jaunuoliai mušėsi vienas prieš vieną. Kampe tas jaunuolis buvo, judėjo po tą gardą, o paskui daugiau kampe gulėjo. Kai jaunuolis nukrito, kiti judesius darė, suprato, kad mušėsi, nes akivaizdžiai matėsi smūgių sudavimas kojomis ir rankomis. Viskas truko iki 10 minučių. Nematė veidų, nes buvo keli šimtai metrų. Buvo nelygi kova, pirmą kartą matė tuos berniukus. Jis nekvietė policijos, bet kažkas iškvietė policija. Atvažiavus policijai visas jaunimas išsilakstė, o tas jaunuolis buvo už nosies susiėmęs. Jis papasakojo savo sūnui, per kurį, paskambino sumušto berniuko tėvas ir paklausė, ar jis galėtų paliudyti, tą ką matė. Jo sūnus pasakė, kad žino, kas su kuo mušėsi, girdėjo kalbas, kad jaunuoliui lūžo nosis.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2019 m. balandžio 11 d. apklausos metu jis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), t.y. šalia (DUOMENYS NESKELBTINI) mokyklos ir jam gerai matosi stadionas. 2019 m. kovo 13 d., vakare apie 17 val., jis su savo mažamečiais vaikais būdamas namie pamatė, kad į mokyklos stadioną pradėjo rinktis vaikai - paaugliai, kurių susirinko apie 30 - 40. Visi paaugliai sustojo ratu, o viduryje jų matė, kaip kumščiais mušasi du paaugliai. Šių dviejų besimušančių paauglių jis nepažįsta. Šiems kartu besimušant, vienas paauglys atsitraukė ir iš ratu apstojusių paauglių pribėgo 2 ar 3 paaugliai (tiksliai neatsimena) ir pripuolė prie vieno paauglio bei sudavė smūgius kumščiais ir kojomis. Kiek smūgių ir kuris paauglys sudavė nukentėjusiam paaugliui, jis nežino. Po šių smūgių vėl visi paaugliai apstojo ratu ir, kaip suprato iš jų gestų, turėjo muštis toliau, tačiau matė, kad sumuštas paauglys stovi apsvaigęs, mano, kad nuo smūgių, o prieš jį kumščius atstatęs stovi tas pats paauglys, su kuriuo mušėsi prieš tai. Staiga visi paaugliai išsilakstė, o nukentėjęs paauglys ramiai išėjo su savo draugais, jų buvo gal 5 ar 6. Muštynėse dalyvavusių paauglių aprangos neįsidėmėjo, veido bruožų nesimatė, kadangi jis stovėjo maždaug 100 metrų atstumu. Nukentėjusio paauglio ir jį sumušusių asmenų jis nepažįsta. Apie šį įvykį papasakojo savo sūnui, kuris pasakė, kad ten sumušė jo draugą ar klasioką H., todėl jo tėčiui paprašius, atėjo paliudyti, kad matė muštynes (2 t., b. l. 76-79). Pagarsinus parodymus liudytojas M. L. patvirtino, kad parodymai teisingi, nes tuo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Liudytojas O. Č., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad 2019 m., kovo mėnesį, kiek pamena buvo trečiadienis, per „facebook“ jis gavo iš H. SMS „trečiadienį kur ir kada“. Jis pasakė, kad penktą ir jie susitiko prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Dieną prieš tai jis sutiko H., kuriam pasakė einam pakalbėsim, H., pasakė kad „ne, kai visi susirinks“. Jie prieš tai buvo susiginčiję, dėl ko neatsimena, gal dėl panelių. Jis su H. pažystami nebuvo, tik iš matymo. Trečiadienį, gal apie 15.00 val. – 17.00 val., jis susitiko su H. ir dar su kažkuo, prie (DUOMENYS NESKELBTINI) mokyklos. Kas pasiūlė susitikimo vietą nepamena, tačiau arba jis, arba H.. Į susitikimo vietą atėjo daug asmenų, nes ir jis, ir H. pasikvietė. Kokius asmenis pakvietė jis neprisimena. Dėl ko į stadioną susirinko tiek daug jaunimo, nežino, gal pažiūrėti muštynių. Muštis turėjo jis su H.. Neatsimena kas pirmas pradėjo, tačiau atėjus H., jis užsidėjo žiemines juodas, nestoras pirštines, kurios buvo reikalingos, kad nenusidaužytų krumpliai mušantis su H., bei rankoje laikė žiebtuvėlį. Jis ir H. pradėjo muštis. Iš pradžių per kojas paspardė, kur kliuvo, po to jis pagavo H. galvą ir iš dešinio kelio trenkė į nosį, išgirdo kaip ir trekštelėjimą. Po to, dar palenkė H. galvą ir trenkė iš dešinės rankos kumščio, pradėjo stipriai bėgti kraujas. Tada dar pasimušė, daugiausia į galvą pataikė, dar į žandikaulį, į akį. H. spyrė iš kojos jam į koją, dar trenkė iš kumščio į veidą. Jis ir H. tik mušėsi, po to kas vyko nežino, nematė, nes nusisuko ir paėjo toliau. Kiek jis sudavė H. neatsimena, tačiau du arba tris kartus spyrė iš kelio į nosį, tris - keturis kartus sudavė iš rankos į veido zoną. H. jam pataikė gal du kartus iš rankų, ir iš kojos įspyrė į koją. Muštynės greit baigėsi. Išgirdo, kad atvažiuoja policija ir visi pabėgo. Po muštynių H. atrodė sumuštas, patinusi akis prie antakio, kraujas iš nosies bėgo stipriai, rūbai gal išsipurvinę buvo. Visa tai matė, nes prieš bėgant kai atvyko policija, jis atsisuko pasižiūrėti. Aplinkui juos, kai mušėsi, buvo daug žmonių, gal 50-60. D. T. ir M. T. pažysta, nes kažkada į tą pačią mokyklą ėjo, ir jie iš to pačio rajono. Ar D. ir Matas buvo neatsimena, tačiau jis jų nekvietė. Gal ir galėjo kiti asmenys prisijungti prie muštynių, nes jis tada nusisuko ir nebematė, tik po to pamatė, kad visi bėga. Pradžioje tikrai vienas sudavinėjo smūgius H., nes pagal planą vienas turėjo muštis. Buvo ten aplinkui daug jaunimo, gal kažkas dar pataikė, ar trenkė, jis nematė. Tuo metu buvo apsirengęs treninginėmis kelnėmis su baltais dryžiais „Nike“, juodas treningas „Nike“ ir pirštinėmis. Sportiniai bateliai buvo lygtai mėlyni. Ar po įvykio su kažkuo susirašinėjo nepamena, gal kažkam pasipasakojo, gal kažkam iš pažystamų galėjo parašyti. Blogai vertina toki elgesį, nes nepagalvojo apie pasekmes.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu liudytojo O. Č. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir dalyje pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2019 m. liepos 26 d. apklausos metu jis nurodė, kad <...>. Kiek ir kokių draugų pasikvietė, neatsimena, tačiau daug ten buvusių asmenų net nepažįsta, gal jie per jo ir H. draugus sužinojo ir patys atėjo dėl įdomumo. Minėtame stadione susitikęs su H., pradėjo muštis kumščiais, t.y. jis H. sudavė smūgius, kiek smūgių tiksliai, pasakyti negali, bet nemažai. Smūgius davė H. į veidą kumščiais ir abejomis rankomis. Besimušant pamatė, kad šalia stovintys jaunuoliai prie jų priartėjo ir H. buvo suduoti smūgiai. Kas konkrečiai sudavė smūgius, pasakyti negali, nes dėl sumaišties nepastebėjo. Ar sudavė smūgius ir spyrė D. T., jis nematė. Taip pat nieko negali pasakyti apie M. T., bet gali būti, kad jie irgi mušė H.. Po šio įvykio jis rašė H. į "Messenger", kad taip neturėjo būti, t. y., kad kiti asmenys irgi jį muštų, nes buvo sutarę tik kartu pasimušti. 2019 m. kovo 13 d. jis vilkėjo juodos spalvos "Nike" treningą ir tokias pat kelnes, taip pat buvo užsidėjęs pirštines, kurių viduje (delne) buvo įsidėjęs žiebtuvėlius, kad suduodant smūgius neskaudėtų. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi. Kad H. taip smarkiai nukentėtų, nenorėjo (2 t., b. l. 103-106).

Pagarsinus parodymus liudytojas O. Č. nurodė, kad pirmos apklausos metu davė nevisai teisingus parodymus, nes iš pradžių norėjo viską nuslėpti. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą pasakė viską kaip buvo. Jam H. parašė, kad trečiadienį, kur ir kada, po to jie susitarė. Teisingi, kad buvom susitikę stadione išsiaiškinti. H. pasiūlė pasimušti vienas prieš vieną. Neatsimena ar praeitoje apklausoje klausė dėl smūgių iš kojos. Taip pat nepamena ar dar kas nors sudavė smūgius H.. Jis su H. mušėsi ir nematė, kas dar kas suduotų smūgius. Jam pats H. sakė, kad jį mušė ir kiti. Buvo pasiruošęs muštynėms, nes buvo į ranką įsidėjęs žiebtuvėlį, kad krumplių nenusidaužyti. Jis viską perskaitė ką surašė tyrėja. Jis galvojo, kad bus ne tokios pasekmės, t.y. kad bus H. tokia žala.

Liudytojas L. L. apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad viskas vyko gal 2018 metais, kovo mėnesį, dienos neprisimena. Ėjo su kambarioku L. S. ir susitiko H.. H. papasakojo, kad nori su kažkuo susimušti ir paprašė eiti kartu. Kokiu tikslu buvo pakviestas eiti į stadioną, nežino, gal draugiškai, gal norėjo prieš jį pasirodyti. Einant link mokyklos (DUOMENYS NESKELBTINI) stadiono sutiko K. S.. Nuėjus į mokyklos (DUOMENYS NESKELBTINI) stadioną, ten jau buvo susirinkę gal 30-40 asmenų. Visi asmenys stovėjo prie tvorelės, kai kurie pačiam „garde“, o kiti už tvorelės. Jie stovėjo prie tvorelės, o H. nuėjo į „gardo“ vidų, su kažkokiu blondinu, nes buvo susitarę. H. su tuo blondinu pradėjo muštis, tačiau jis su L. S. išgirdę švyturėlius pabėgo. Dėl muštynių, kas pirmas pradėjo neatsimena, tik prisimina, kad H. pataikė blondinui į koją, o blondinas užsimojo iš rankos, bet nepataikė. Tada, jis išėjo, nematė kas toliau vyko. Jis bėgdamas atsisuko, matė visi bėgo į skirtingas puses. Tos muštynės truko neilgai, nes policija iš karto prisistatė. Kai vyko muštynės „garde“, buvo toks aukštas vienas, viso gal trys kokie ir pora mažų. Jis matė, kaip H. ir blondinas vienas ant vieno ėjo, o paskui, gal po dviejų savaičių pasakojo H., kad įbėgo, įšoko dar keli, kai pataikė blondinui.

Liudytojas K. J. S. apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad gal prieš metus laiko, po pietų, jis ėjo link mašinų plovyklos prie (duomenys neskelbtini) kur susitiko L. L., L. S. ir H.. H. prašė, gal galėtų padėti, bet konkrečiau nieko nesakė. Pasakė, kad gali, bet vėliau, nes jis neturėjo laiko ir nuėjo. Tada ėjo netoli darželio, nes reikėjo nueiti į (duomenys neskelbtini) apsipirkti, matė prie mokyklos, kad būriuojasi žmonės. Gal kilometro atstumu jis matė ta besibūriuojančią iki 25 metų jaunimo grupę. Jis prie darželio atsisveikino su L. L., L. S. ir H.. Po to įvykio neteko su H. bendrauti, nes nėra labai geri draugai, jie tik pažystami iš rankinio. O. Č. nepažysta, D. T. girdėtas, bet nepažysta, su Matas dabar vienoje mokykloje mokosi. Policijoje buvo apklaustas, parodymus davė teisingus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu liudytojo K. J. S. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir dalyje pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2019 m. gegužės 9 d. apklausos metu jis nurodė, kad <...>. Tą pačią dieną L. L. grįžęs į mokyklos bendrabutį, kurioje jie mokosi kartu, jam papasakojo, kad H. sumušė ir kai atvažiavo policija visi išsilakstė. (2 t., b. l. 55). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, kad jeigu buvo tokie žodžiai parašyti, tai vadinasi taip buvo.

Liudytojas L. G. apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad neprisimena to įvykio. Dėl H. sumušimo žino, kad dantį prarado. H. matydavo kai ateidavo į rankinį. Nebendravo su H. po įvykio. Kai nuėjo į policiją, jam pasakė, kad jį pakvietė, nes H. nurodė, kad jis buvo kitoje komandoje. Policijoje buvo apklaustas, parodymus teisingai pasakojo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu liudytojo L. G. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2019 m. birželio 26 d. apklausos metu jis nurodė, kad H. I., buvęs klasiokas, turėjo eiti vienas prieš vieną, ta prasme muštis su O. Č.. Jie turėjo muštis prie (duomenys neskelbtini) mokyklos dėl elektroninės cigaretės. Apie muštynes jam pasakė H., parašė per facebooką. Žinutėje nurodė vietą ir laiką. Jis pats muštynių nematė, apie jas sužinojo iš paties H., taip pat apie tai kalbėjo daug vaikų iš jo dabartinės mokyklos bei buvę klasiokai. Vaikai kalbėjo, kad H. sumušė ir pats H. sakė, kad jį sumušė. O. jis pažįsta tik tiek, kad šis būna jų rajone. D. T. nepažįsta. Muštynių metu H. jo matyti prie mokyklos negalėjo. H. jis matė tik tą pačią dieną prieš muštynes, tuomet jie prasilenkė, ėjo Dariaus ir Girėno gatve į skirtingas puses ir skirtingose gatvės pusėse (2 t., b. l. 69-73). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi, kad tuo metu geriau prisiminė aplinkybes.

Liudytojas L. S. apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad 2019 m. su L. L. buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini) kur susitiko H.. H. paprašė pagalbos, kokios nesakė. Jis pasakė, kad padės. Susitiko K. prie plovyklos. Nuėjo į mokyklos stadioną, kur H. įlipo į stadioną aikštę bei susimušė su baltaplaukiu. Matė kaip pradėjo muštis, matė, kad H. iš kojos ir iš rankos trenkė. Po to atvyko policija ir jie visi pabėgo. Jis, K. ir L. buvo už vartų, kur buvo ir daugiau asmenų, bet jis jų nepažysta. Visą tą įvykį galėjo matyti visi iš daugiabučių, ar be šviesiaplaukio dar kas buvo „garde“ nepamena. Po įvykio neteko su niekuo bendrauti. Buvo apklaustas policijoje, teisingai davė parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu liudytojo L. S. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2019 m. balandžio 18 d. apklausos metu jis nurodė, kad tikslios datos, kada buvo sumuštas jo pažįstamas H., neatsimena. Tą dieną apie 15-16 val., jis (duomenys neskelbtini) mieste susitiko L. L. ir H.. L. jam pasakė, kad H. turi su kažkuo muštis ir reikalinga pagalba. H. prašė jo pagalbos, nes jei jį pultų daugiau asmenų, jis (L. S.) ir L. L. turėtų padėti. Visi trys nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur yra stadionas, atrodo (duomenys neskelbtini) mokyklos. Ten pamatė, kad stadione laukia apie 40 jaunuolių, kurių jis nepažįsta ir anksčiau nebuvo matęs. Jie stovėjo aplink stadione esantį "gardelį", į kurio vidų įėjo H. ir dar vienas jaunuolis. H. su jam nepažįstamu jaunuoliu "gardelyje" vienas kitą vaikė, bėgiojo, smūgiavo vienas kitam į veidus. Ar jie vienas kitam pataikė smūgius, pasakyti negali, nes stovėjo toliau ir per aplink apstojusius jaunuolius visko nematė. Matė, kaip "gardelyje" esantis jaunuolis keliu bandė smūgiuoti H. į veidą, bet, atrodo nepataikė. H. besimušant su jaunuoliu, į gardelį įbėgo 3 jaunuoliai, kurie puolė mušti H.. Kuris jaunuolis ir į kurią vietą sudavė ar įspyrė H., jis nematė. Pamatęs tokį vaizdą, jis išsigando ir pabėgo. Dar kažkas pasakė, kad atvažiuoja policija ir tuomet išsilakstė ir kiti jaunuoliai. Kas įvyko toliau, nežino. Asmens pravarde ar pavarde "T.", nežino. T. ar Č. jis taip pat nepažįsta (2 t., b. l. 38-41). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi, tik papildomai nurodė, kad dėl smūgių H. neatsimena, tik atsimena, kad buvo suduota.

Liudytoja E. V. apklausta teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichologe. H. I. jai žinomas kai pradėjo mokytis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Pirmą sykį H. I. į ją kaip psichologe asmeniškai kreipėsi 2020 m. sausio 30 d. Kai atėjo pas ją pirmą sykį H. I., tai jame matė pyktį, bendravimas buvo padrikas, labai nesikaupęs, nenurodė priežasčių, sakė kad baisiai jaučiuosi. Pradėjus aiškintis, pradėjo kalbėti apie savo buvusius įvykius, kad jis labai nesaugiai jaučiasi, bijo, jam nesaugu vaikščioti gatvėmis, nenori susitikti ir bijo susitikti, kaip minėjo vaikino O. ir kito vaikino iš T. raidės (tai būtų T.). H. I. kalbėjo, kad ten daug buvo jaunimo, tačiau dažniau yra šitie minimi. H. I. juos buvo susitikęs gatvėje, po to susitikimo bijo smūgių iš nugaros, jaučiasi nesaugiai. Tokio amžiaus vaikams daugumoje nebūdinga tokia būsena, tokia išvada daro iš savo darbo patirties. H. I. klasėje su klasiokais pyktas būdavo, su jais nesusidraugavo, visada labai svarbi teisybė jam buvo. Kitoje mokykloje H. I. turėjo daug draugų. Po įvykio jo draugai pasikeitė, jų sumažėjo, nes geriausi draugai jį išdavė ir pradėjo kitaip kalbėti. H. I. lankėsi pas ją porą kartų, t.y. sausio 30 d., sausio 31 d., paskui buvo klasės vadovės vizitas, nors ji nežinojo, kad H. I. lankosi, tačiau ji irgi pastebėjo, kad jo būsena ne tokia, t.y. sakė, kad vaikas įsitempęs, nerimastingas, kad turėtų ji su juo pabendrauti. Per karantiną ji su H. I. bendravo nuotoliniu būdu 3 kartus. H. I. pas ją ėjo pagal savo būsena, o ne pagal grafiką. Šiuo metu lankėsi, jaučiausi prastai, dėl užsitęsusių teismų, baimė buvo didelė, tai yra sumažėjusi, bet vis tiek jaučiasi nesaugiai. Siūlė kreiptis pas gydytojus, bet ji neturi duomenų ar kreipėsi. Su H. I. planuoja tęsti darbą, jei jis pas ją lankysis. H. I. bendrauja ganėtinai gerai ir giliai pagal savo amžių. Jei vaikinas kalba apie tą įvykį, mano, kad jam yra svarbu. Iš to pokalbio jaučiasi ir ji mano, kad čia potrauminio poveikio simptomai.

Šalies argumentai

2019 m. kovo 14 d. E. I. pareiškimu iš kurio matyti, kad pranešdamas apie įvykį nurodė, kad 2019 m. kovo 13 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) mokyklos stadiono, trys jaunuoliai sumušė jo nepilnametį sūnų H. I., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl patirtų sužalojimų jo sūnus paguldytas į ligoninę, dėl šio įvykio prašo pradėti tyrimą (1 t., b. l. 23-26).

2019 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nieko nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 26-30)

2019 m. spalio 16 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. D. tarnybiniu pranešimu dėl patikslintos įvykio vietos iš kurio matyti, kad tyrimo metu nustatyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mokyklos stadione (1 t., b. l. 31-32). 2019 m. spalio 16 d. gavus papildomą informaciją atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietoje nieko nerasta, niekas nepaimta. (1 t., b. l. 33-38).

2019 m. birželio 5 d. savanoriškų daiktų apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad liudytojas E. I. savanoriškai pateikė sūnaus H. I. mobiliojo ryšio telefoną "Sony Xperis XZ", kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 155-157).

2019 m. birželio 5 d. daiktų apžiūros protokolu, fotolentele iš kurių matyti, kad apžiūrėtas liudytojo E. I. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas "Sony Xperis XZ" (IMEI (duomenys neskelbtini)). Mobilaus ryšio telefono "Messenger" programoje rastas H. I. ir O. Č. 2019 m. gegužės 23 d. susirašinėjimas dėl atliktos O. Č. apklausos policijoje, kuris nufotografuotas (1 t., b. l. 158-162).

2019 m. birželio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, fotolentele iš kurių matyti, kad liudytojas E. I.pateikė sūnaus H. I. susirašinėjimus su O. Č.. Ekrano nuotraukose, kuriose matyti nukentėjusiojo H. I. susirašinėjimas su O. Č., kuris "Facebooke pasivadinęs "Nesvarbu", ir susirašinėjimas su draugu L., iš kurių turinio matyti, kad planuojamas susitikimas nukentėjusiojo su O. Č. prie (duomenys neskelbtini) mokyklos ir "eiti vienas prieš vieną", jau po įvykio nukentėjusiajam O. rašyta žinutė, kad „neturėjo taip gautis, kad jie užšoktų“, atsakymas „Aha“ (1 t., b. l. 171-177).

2019 m. rugpjūčio 13 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš kurio matyti, kad liudytojas E. I. pateikė įvykio vaizdo įrašą kompaktiniame diske (1 t., b. l. 178-180, 181), kurio vaido įrašas 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo apžiūrėtas bei apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įrašas spalvotas su garsu, trukmė 0.42 min. Vaizdo įraše matomas tas pats vaizdas kaip ir 2019 m. liepos 8 d., advokato I. R. pateiktame įraše, tačiau iš kitos pusės. <...>. Vaizdo įraše matomi tie patys asmenys aprašyti advokato I. R. pateiktame įraše, tik vaizdas filmuojamas iš toli, jis priartinamas. Įrašo metu girdimi galimai filmuojančio asmens žodžiai“ eik tu saus, „keiksmažodis“ kiek rožų, „keiksmažodis“ dėjau, vsio ragas anam, eina „keiksmažodis“, ramiai gyvenom, pochui yra, „keiksmažodis“ tu žasine, vsio „keiksmažodis“, vsio ragas“, juokiasi girdimas balsas (1 t., b. l. 182-184).

Šalies argumentai

2019 m. liepos 8 d. nukentėjusiojo H. I. įgalioto atstovo advokato I. R. prašymu iš kurio matyti, kad advokatas I. R. prie prašymo pridėjo CD diską su vaizdo įrašu bei nurodė, kad tirtas įvykis galimai buvo filmuotas įvykį stebėjusių asmenų. Minėta filmavimo aplinkybė pasitvirtino – nukentėjusiajam pavyko gauti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jo sumušimas (2 t., b. l. 1, 2).

2019 m. liepos 19 d. apžiūros protokolu, fotonuotraukomis iš kurių matyti, kad peržiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas (spalvotas, data ir laikas nefiksuojami, trukmė 0.32 min.), kuriame užfiksuota, kaip ant žalios dangos, kuri aptverta tamsios spalvos tvora stovi du jaunuoliai: jaunuolis Nr. 1, kaip nustatyta, nukentėjęs H. I., ir jaunuolis Nr. 2, kaip nustatyta, O. Č.. O. Č. kairės rankos kumščiu smūgiuoja H. I. į dešinę veido pusę. H. I. traukiasi atbulas nuo O. Č., o šis smūgiuoja dešinės rankos kumščiu H. I. į veidą - nepataiko. H. I. traukiasi atbulas ir šonu, bet O. Č. smūgiuoja dešinės rankos kumščiu H. I. ir pataiko į kairę galvos pusę. Abu jaunuoliai nueina į dešinę vaizdo kameros pusę. Matyti, kad susirinkę daug asmenų stebi muštynes ir užstoja vaizdą. O. Č. mosikuoja rankas suduodamas smūgius, tačiau kiek smūgių ir kur suduodami smūgiai, nesimato. 0.23 įrašo minutę O. Č. dešine ranka smūgiuoja jaunuoliui H. I. į kairę galvos pusę, H. I. traukiasi atgal, tada O. Č. kairės rankos kumščiu suduoda H. I. į veidą, tada dešinės rankos kumščiu suduoda smūgį į galvą ir dar vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į galvą. H. I. traukiasi pagal tvorą į vaizdo įrašo kairę pusę, O. Č. eina iš paskos, prie jų prieina jaunuolis Nr. 3, kuris dešine koja spiria H. I. į sėdmenis. Po spyrio H. I. atsisuka ir šaukia: "ką čia dirbi?". Po tokių žodžių O. Č. smūgiuoja kairės rankos kumščiu H. I. į veidą ir dešinės rankos kumščiu į veidą, tada jaunuolis Nr. 3 dešinės rankos kumščiu trenkia H. I. į veidą, O. Č. dar kartą suduoda dešinės rankos kumščiu į veidą H. I.. O. Č. ir jaunuolis Nr. 3, smūgiuodami H. I., įspraudžia šį į tvoros kampą ir prie jų pribėga, jaunuolis Nr. 4, kuris dešinės rankos kumščiu suduoda smūgį H. I. į veidą. Prie kampe susibūrusių jaunuolių iš dešinės vaizdo kameros pusės pradeda eiti situaciją stebėję asmenys ir užstoja vaizdą. Pro dalinai užstotą vaizdą matyti, kad jaunuolis Nr. 4 suduoda smūgį dešine ir iš karto kaire ranka H. I., jaunuolis Nr. 3 dešinės rankos kumščiu suduoda smūgį H. I. į galvą. Jaunuolis Nr. 3 ir jaunuolis Nr. 4 kumščiais suduoda po smūgius ir spiria su kojomis (su keliais) H. I. į įvairias kūno vietas, tačiau dėl užstoto vaizdo, kiek ir į kurias vietas suduodami smūgiai bei įspiriama, nesimato. Prie H. I. prieina jaunuolis Nr. 5 (nenustatytas), vilkintis tamsios spalvos striukę su gobtuvu ant galvos, mūvintis tamsios spalvos kelnes ir avintis galimai šviesiai rudos spalvos batus su auliuku ir traukia jaunuolius nuo H. I.. Jaunuolis Nr. 3 pripuola prie H. I. ir dešine koja spiria į veidą. H. I. svirduliuoja. Jaunuoliai traukiasi (2 t., b. l. 6-12).

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus ( 1 t., b. l. 181, 2 t., b. l. 2) nustatyta, kad asmuo, kuris apsirengęs tamsiai mėlynai, tai nukentėjusysis H. I., su džinsais ir su šviesesne striuke tai D. T., su tamsia striuke tai M. T.. Kaltinamasis D. T. paaiškino, kad čia tas susistumdymas prie tvoros buvo prieš įvykį, spyris buvo iš kojos, bet nepataikė.

2019 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK vyresniosios tyrėjos S. D. tarnybiniu pranešimu dėl patikslintos vaizdo įrašo apžiūros iš kurio matyti, kad buvo parodytas vaizdo įrašas atstovui pagal įstatymą E. I. ir nukentėjusiajam H. I. tikslu nustatyti asmenis, kurie sumušė nukentėjusį. Apklausiant atstovą pagal įstatymą E. I., dalyvaujant jo sūnui H. I., šis parodė, kad vaizdo įraše matomas asmuo, vilkintis juodos spalvos sportinį kostiumą su baltos spalvos juostomis šonuose (vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodytas kaip asmuo Nr. 2) yra O. Č.. Asmuo, vaizdo įraše vilkintis tamsiai mėlynos spalvos striukę su gobtuvu, ant kurio yra kailis (vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodytas kaip asmuo Nr. 4) yra M. T.. Asmuo, vaizdo įraše vilkintis juodos spalvos drabužius, ir ant galvos užsidėjęs gobtuvą, mūvintis tamsiai mėlynos spalvos sportines kelnes (vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodytas kaip asmuo Nr. 3) yra D. T.. Šiuos asmenis: O. Č., M. T. ir D. T. nukentėjęs H. I., dalyvaudamas 2019 m. rugsėjo 18 d. savo tėvo, atstovo pagal įstatymą, apklausoje nurodė, kad pažįsta ir atpažįsta (2 t., b. l. 13-14).

Įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) policijos suvestine iš kurios matyti, kad 2019 m. kovo 13 d. 17.15 val. registruotas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), mokyklos stadione susibūrę virš 30 jaunuolių (2 t., b. l. 15-17)

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamųjų M. T. ir D. T. veiksmų kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiojo, liudytojų kaltinamųjų parodymus, apžiūros protokolus, vaizdo medžiagas, tarnybinius pranešimus ir kt. bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad kaltinamieji M. T. ir D. T. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis M. T. savo kaltę pripažino iš dalies, kad jis H. I. bandė pataikyti, gal galėjo kelias mėlynes padaryti akyje ir petyje, t.y. prisimena, kad iš kumščio trenkė į akį, bet praslydo, bei H. traukiantis iš rankos užkliudė petį. Taigi, kaltinamasis M. T. iš esmės nesutiko su kaltinime nurodytu jo suduotų smūgių kiekiu bei, kad jo panaudotas smurtas negalėjo lemti nosies lūžio, danties nuskilimą, nors smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį iš esmės pripažino. Kaltinamasis D. T. nors ir nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, tačiau parodė, kad jis priėjęs prie H. iš kojos spyrė, tačiau nepataikė, kai kiti smūgiavo ir jis bandė suduoti į veido sritį iš kumščio, pataikė į kaktą, į nosį pataikyti negalėjo, dar kiti smūgiai buvo į krutinę, pataikė vieną smūgį iš kumščio į krūtinę , t.y. iš viso koja ir ranka sudavė tris kartus, tokiais savo veiksmais jis negalėjo sulaužyti nosies ir išmušti danties. Taip pat abu kaltinamieji nurodė, kad nors vienas kitą ir pažįsta, tačiau įvykio metu vienas kito nematė, arba neįsidėmėjo. Tačiau tokie M. T. ir D. T. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams.

Vertinant kaltinamųjų parodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, pažymėtina, kad tiek H. I., kurio parodymai buvo pagarsinti duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek liudytojai M. L., L. S., iš dalies ir liudytojas O. Č. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad prasidėjus konfliktui dalyvavo du jaunuoliai (H. I. ir O. Č.), tik paskui prie vieno iš jaunuolio (O. Č.) veiksmų prisidėjo dar du, trys jaunuoliai, kurie puolė prie jaunuolio (H. I.) ir sudavė smūgius, buvo suduoti smūgiai kumščiais ir kojomis. Be to, nukentėjusysis viso proceso metu nurodė, kad jis ėjo aiškintis su O. Č. dėl iš jo atimtos cigaretės, t.y. muštis vienas prieš vieną. Jam ir O. Č. besimušant ir jam norint baigti D. T. jam liepė daužytis iki galo, po to D. T. jam sudavė smūgius į žandikaulį bei taip pat prišoko ir M. T., kuris taip pat sudavė smūgius į galvą, žandikaulį, bei kažkuris iš jų spyrė iš kelio į galvą. D. T. arba M. T. spyrė iš "kelieno" į galvą. Po muštynių jam buvo lūžusi nosis, kas sudavė smūgį į nosį, neatsimena. Mano, kad daugiausia žalos jam padarė D. T., bei, kad nosį sulaužė M. T. arba D. T.. Č. jam sudavė smūgį, kuris buvo pradžioje, kiek paskui sudavė smūgių, nepamena. Be to, tokius nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina vaizdo įrašas su garsu, kurį peržiūrėjus teisiamojo posėdžio metu, bei ir šį įrašą peržiūrėjus sulėtintai, aiškiai yra matoma, kaip visų pirmą mušasi H. I. ir O. Č., ir tik po to kai smūgius suduoda O. Č., D. T. iš kojos spiria H. I., po ko tęsiasi smurtiniai veiksmai tiek O. Č., tiek ir D. T., t.y. suduodami smūgiai, bei prie jų prisideda ir M. T. suduodamas smūgius, po ko smūgius suduoda tik M. T. ir D. T., kai tuo metu O. Č. stovi ir žiūri į asmenis, kurie naudoją fizinį smurtą H. I. atžvilgiu. Tai rodo, kad prieš nukentėjusįjį smurtą naudojo O. Č., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus ir abu kaltinamieji. Be to, pirmiau nurodyti įrodymai paneigia liudytojo O. Č. duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kad jis nematė ar dar kas trenkė H. I., jo ir H. I. muštynių metu. Tokiu būdu, vaizdo įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės iš esmės atitinka nukentėjusiojo H. I., liudytojų M. L., L. S., O. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, nupasakotą įvykių seką dėl konflikto ir smurto naudojimo. Tokie nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, patvirtinti vaizdo įrašu, paneigia kaltinamųjų išsakytą poziciją dėl fizinio smurto vartojimo, smūgių sudavimo ir spyrimo, kiek ir į kurias vietas nukentėjusiajam buvo suduoti.

Įvykio metu nukentėjusiajam H. I. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši aplinkybė nustatyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad H. I. nustatyta nosies kaulų lūžis, viršutinio pirmo kairio danties netekimas po danties vainiko lūžio, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies vidiniame kampe, kraujosruva kairiame žande, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai trijų smūgių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatytas nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji M. T. ir D. T. bei asmuo (O. Č.), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, smurtaudami prieš nukentėjusįjį veikė bendrininkų grupėje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).

Nagrinėjamu atveju iš aptartų aplinkybių matyti, kad kaltinamųjų M. T. ir D. T. bei asmens (O. Č.), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė fizinį smurtą nukentėjusiojo H. I. atžvilgiu. Fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo visi trys asmenys, t.y. abu kaltinamieji ir asmuo (O. Č.), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, suduodami smūgius rankomis ir kojomis. Kaltinamieji suprato bendrais veiksmais žalojantys nukentėjusįjį, norėjo taip elgtis, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, kurių atžvilgiu jų tyčia nebuvo apibrėžta. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose formuojamą praktiką, pagal kurią bendrai veikę asmenys atsako kaip bendrininkai tiek atvejais, kai asmuo sužalojamas nuo bendrininkų smūgių visumos, tiek nuo vieno iš bendrininkų smūgio, kai nustatoma, kad visi veikė tyčia. Pažymėtina, kad esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-696/2016). Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, abu kaltinamieji ir asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, yra atsakingi už nukentėjusiajam H. I. padarytus sužalojimus.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Šiame straipsnyje numatytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Iš nukentėjusiojo H. I. ir liudytojo O. Č., t.y. asmens, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus parodymų nustatyta, kad tiek nukentėjęs, tiek liudytojas O. Č. santykiams išsiaiškinti pasirinko sprendimo būdą muštis vienas prieš vieną, tačiau nukentėjusiajam pasakius O. Č. - tu laimėjai aš pasiduodu, iš asmenų kurie stebėjo muštines, t.y. D. T. liepė daužytis iki galo, kaltinamasis D. T. spiria bei suduoda smūgius nukentėjusiajam tuo metu kartu su O. Č., prie tokių veiksmų prisideda ir kitas kaltinamasis M. T., kuris taip pat suduoda ne vieną smūgį nukentėjusiajam, bei iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamieji pradėjo agresyviai elgtis ir konfliktas peraugo į fizinį smurto panaudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu, iš jų pusės, be jokios aiškios dingsties. Kaltinamasis M. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis smurtą prieš nukentėjusįjį pradėjo naudoti, nes H. jį išprovokavo, nes pradėjo visaip jį vadinti, jis pajuto baimę, kad nebūtu puolamas. Tokių kaltinamojo M. T. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent paneigia, nes iš filmuotos medžiagos matyti, kad tuo metu, kai kaltinamasis pradėjo naudojo fizinį smurtą, tuo metu prieš nukentėjusįjį smurtą naudojo O. Č. ir D. T.. Kaltinamasis D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis smurtą prieš nukentėjusįjį pradėjo naudoti, nes sukilo agresija, kažkada seniau su H. buvo ginčas, pamatė, kad H. mušą, galvojo ir jam reikia. Priešingai, tiek iš kaltinamųjų, tiek iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad smurto panaudojimo priežastimi tapo tai, kad nukentėjusysis norėdamas atsitraukti bei sakydamas O. - tu laimėjai aš pasiduodu, kaltinamasis D. T. skatino tolimesnį smurto naudojimą, o nukentėjusiajam traukiantis, siekiant nutraukti muštines D. T. panaudojo fizinį smurtą, po ko prie jo veiksmų prisidėjo ir M. T.. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji D. T. ir M. T., suduodami smūgius nukentėjusiajam H. I., šiuos veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai. Šiame straipsnyje numatyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais.

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467-976/2015).

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, konfliktas, kurio metu kaltinamieji M. T., D. T. ir asmuo (O. Č.), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, kurie panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį H. I., įvyko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokyklos stadione. Teismas konstatavo, kad fizinį smurtą kaltinamieji panaudojo iš chuliganiškų paskatų, tokiais savo veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad įvykio metu mokyklos stadione be kaltinamųjų ir nukentėjusiojo buvo ir kitų žmonių, tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Liudytoja L. T. nurodė, kad pamačiusi, kad renkasi jaunuolių grupė, nuo 16 iki 18 metų amžiaus, kurių jau buvo apie 30 metų, tų asmenų elgesys sukėlė įtarimą, kad kažkas vyksta, todėl iškvietė policiją, be to ir liudytojas M. L. parodė, kad būnant namuose, dienos metu pro langą matė, kad mokyklos teritorijoje buvo apie 40-50 asmenų, bei tarp dviejų jaunuolių vyko muštynės, po ko keli sušoko ant vieno. Jis policijos nekvietė, bet ją kažkas iškvietė, nes atvykus policijai visas jaunimas išsilakstė. Be to ir liudytojas L. S. nurodė, kad H. besimušant su jaunuoliu, į gardelį įbėgo 3 jaunuoliai, kurie puolė mušti H., pamatęs tokį vaizdą išsigando ir pabėgo. Taip pat ir filmuotoje medžiagoje yra girdimos jaunuolių kalbos, nuostabos dėl tokių smurtinių veiksmų. Be to viskas vyko dienos metu, į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamųjų M. T., D. T. ir asmens (O. Č.), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, veiksmai sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius, nes kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei, pažeisdamas žmonių teises į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas šalina iš kaltinimo nurodytą asmens vardą ir pavardę, t.y. O. Č., įvardijant šį asmenį, kaip asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Šis aplinkybės šalinimas, kaltinamųjų teisių nepažeidė, padėties neblogina.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje ir nukentėjusiajam sutrikdžius sveikatą, iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau, jeigu viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikaltimų sutaptis pagal BK 284 straipsnio ir straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012).

Remiantis šiame nuosprendyje teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei suformuota teismų praktika, kaltinamųjų M. T. ir D. T. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamųjų M. T. ir D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad atlygino (duomenys neskelbtini) kasai padarytą žalą, bei kaltinamasis M. T. atlygino dalį, t.y. 300 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam H. I..

Kaltinamųjų M. T. ir D. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 55 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šių nusikaltimų motyvus ir tikslus. Kaltinamieji M. T. ir D. T., veikdami bendrininkų grupėje, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį smurtinį nusikaltimą. Padaryti nusikaltimai tyčiniai, baigti, padaryti iš chuliganiškų paskatų.

Teismas taip pat įvertina byloje esančius M. T. ir D. T. asmenybes apibūdinančius duomenis: abu kaltinamieji yra jauno amžiaus, veikas, kurių padarymu yra kaltinami padarė būdami nepilnamečiais, anksčiau neteisti, tačiau atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsniu (2 t., b. l. 130-142), (3 t., b. l. 1-8). Kaltinamasis M. T. nėra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 143), mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini) centre. Mokymosi įstaigos apibūdinamas kaip mandagus, tvarkingas, su grupės draugais nekonfliktuoja, iš mokytojų nusiskundimų nėra (2 t., b. l. 149), Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus raštu dėl informacijos pateikimo apie M. T. matyti, kad nuo 2019 m. gegužės 22 d. yra įrašytas į probacijos tarnybos registrą vykdant 2019 m. sausio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį, kuriuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones. M. T. tęsia mokymąsi (duomenys neskelbtini) centre, dalyvauja probacijos tarnybos siūlomuose užimtumo priemonėse, su probacijos pareigūnais bendrauja mandagiai (2 t., b. l. 156). Kaltinamasis D. T. baustas administracine tvarka, tačiau veikų padarymo metu nebuvo baustas (3 t., b. l. 9-11), mokosi (duomenys neskelbtini) centre, mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 182), informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jog mamai I. T. neterminuotai ribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus D. T. atžvilgiu. D. T. nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu, nuolatinė globėja (rūpintoja) paskirta V. T. (3 t., 20-23).

Įvertinęs nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta M. T. ir D. T. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes, kurių dydis nustatytinas mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, todėl kaltinamiesiems už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl kaltinamiesiems paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę.

BK 92 straipsnis straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamoje byloje svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kaltinamiesiems M. T. ir D. T. teismas atsižvelgia į tai, kad abu kaltinamieji yra jauno amžiaus, mokosi, veikas, kurių padarymu yra kaltinami padarė būdami nepilnamečiais, teisiami pirmą kartą, nors abu kaltinamieji 2019 m. vadovaujantis BK 93 straipsniu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. M. T. dėl veikos, numatytos BK 180 straipsnio1 dalyje, o D. T. dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamiesiems gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, kaltinamiesiems būnant laisvėje, jie turės galimybę mokytis, dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam H. I. padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, kaltinamiesiems M. T. ir D. T. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidedamas, paskiriant kaltinamiesiems auklėjamojo poveikio priemones, kurios padėtų pasiekti bausmės tikslus.

Kaltinamajam M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina (2 t., b. l. 187-189).

Kaltinamajam D. T. 2019 m. balandžio 4 d., 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimais paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina (3 t., b. l. 58-60, 66-68).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokai, kuriuose yra kompaktiniai diskai su H. I. apklausos įrašu (policijoje) (1 t., b. l. 79), teisme (1 t., b. l. 104), 2 vokai, kuriuose yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 181, 2 t., b. l. 2), 5 vokai, kuriuose yra kompaktiniai diskai su L. L. apklausos įrašu (2 t., b. l. 32), su J. S. apklausos įrašu (2 t., b. l. 59), L. G. apklausos įrašu (2 t., b. l. 73), O. Č. apklausos vaizdo ir garso įrašu teisme (3 t., b. l. 195), L. L., J. K. S., L. G., L. S. apklausų vaizdo ir garso įrašu teisme (4 t., b. l. 41) – paliktini saugoti byloje.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 138,75 eurų dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas H. I., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina buvo 138,75 Eur (1 t., b. l. 55-57). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo H. I. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 59). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Kaltinamiesiems M. T. ir D. T. atlyginus žalą civiliniam ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai (4 t., b. l. 40, 57, 58, 87), civilinis procesas pagal 2019 m. gegužės 21 d. Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį M. T. ir D. T. dėl 138,75 Eur euro žalos priteisimo nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Nukentėjusiojo H. I. atstovas advokatas I. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltų asmenų 5000 eurų neturtinės žalos (1 t., b. l. 113, 114-115). Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. vasario 11 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš M. T. ir D. T., o šiam neturint lėšų ar savo turto, iš V. T., H. I. naudai 3480 Eur neturtinės žalos ir 3157 Eur turtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašo priteisti iš M. T. ir D. T., o šiam neturint lėšų ar savo turto, iš V. T., atstovui pagal įstatymą E. I., proceso išlaidas už teisines paslaugas 1000 Eur (3 t., b. l. 175-176).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012).Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Ieškinyje dėl turtinės žalos nurodo, kad dėl H. I. padarytų sveikatos sužalojimų – išmušto „21“ danties, jo atstatymui H. I. patirs gydymosi išlaidas, kurios pagal gydymosi plano Nr. (duomenys neskelbtini) sąmatą sudarys 3157 (3 t., b. l. 178-179). Nors šių gydymosi išlaidų H. I. dar nėra realiai patyręs, yra preliminarios, tačiau tuo pačiu akivaizdu, kad jos yra realios, protingos, racionalios, o H. I. priteista ši suma bus pakankama patirtiems sveikatos sutrikdymams atstatyti. 2020 m. rugsėjo 10 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas I. R. pateikė papildomą gydymo planą Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2020 m. rugpjūčio 17 d. (4 t., b. l. 83-84). Pateikdamas šį dokumentą paaiškino, kad dėl turtinės žalos susijusios su pažeisto danties atstatymu, remiantis likusiu gydymo planu, kurį sudaro 3072,00 Eur, minusuojant ligonių kasos kompensuojamą dydį, t.y. 1724,10 Eur. Iš 1724,10 Eur sumos minusuojama 154 Eur jau sumokėta Panevėžio teritorinės ligonių kasos suma, likusi suma, kurią kompensuos Panevėžio teritorinės ligonių kasa yra 1570,10. Šią sumą, t.y. 1570,10 Eur minusavus iš gydymosi plane nurodytos sumos 3072,00 Eur dėl dantų gydymo, likutis yra 1501,90 Eur. Prie 1501,90 Eur pridėtina suma, kuri jau yra sumokėta, t.y. 40 Eur. Viso prašo priteisti turtinės žalos 1541,90 Eur. Iš byloje pateiktų duomenų pagrindžiančių civilinį ieškinį matyti, kad 2019 m. spalio 21 d. pacientas H. I. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl gydymo plano sudarymo, dėl anksčiau patirtos 21 danties traumos. Vizito metu buvo sudarytas gydymosi planas Nr. (duomenys neskelbtini). Vizito metu buvo atliktos šios paslaugos: gyd. Odontologo ištyrimas, konsultacija, gydymo plano sudarymas - 15 Eur; panoraminė rentgeno nuotrauka – 25 Eur. Mokėtina suma 40 Eur, mokėta – grynais. 2020 m. sausio 16 d. paskirto vizito metu nuimti alginatiniai viršutinio ir apatinio žandikaulių atspaudai estetinei plokštelei, 2020 m. sausio 22 d. vizito metu pritaikyta ir atiduota laikina 21 danties plokštelė (gydymo plano 002943 I etapas). Vizito metu buvo atliktos šios paslaugos : kosmetinė dalinė plokštelė (iki 3 dantų) – 125 Eur, alginatinis atspaudas, 2 vnt – 20 Eur, sukandimo registratas (max IKP) 9 Eur. Mokėtina suma 154 Eur, mokėta – (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 82). Taip pat buvo pateikti Aukštaitijos implantologijos klinikos du gydymosi planai, pirmas etapas yra jau įvykdytas. Šios būsimosios gydymo išlaidos yra pagrįstos, nurodant kiekvienos iš procedūrų kainas

Taigi iš pirmiau nurodytų teismui pateiktų dokumentų matyti, kad būsimo gydymo bendra numatoma suma, jau įvykdžius pirmą gydymosi etapą, yra 3072,00 Eur, tačiau dalį jos, t.y. 1724,10 Eur kompensuos (duomenys neskelbtini), todėl likusi nekompensuojama suma yra priteistina iš kaltinamųjų, t.y. yra 1501,90 Eur. Taip pat yra priteistina ir 40 Eur, kuriuos jau yra sumokėjęs nukentėjusysis ar jo įstatyminis atstovas, Aukštaitijos implantologijos klinikoje vizito metu pagal sudarytą gydymosi planą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šios kainos yra realios, protingos bei racionalios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios kainos buvo paskaičiuotos apžiūrėjus nukentėjusįjį ir gyvai įvertinus jam reikalingą gydymą bei procedūras. Teismui nekyla abejonių, kad 2019 m. spalio 21 d. sudarytame gydymo plane Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b . l. 178-179, 4 t., b. l. 83-84) nurodytų konkrečių procedūrų, reikalingų taikyti dėl patirtos 21 danties traumos, kaina yra pagrįsta ir įrodyta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies bei iš kaltinamųjų M. T. ir D. T., nukentėjusiojo H. I. naudai, solidariai priteisiant 1541,90 Eur eurų turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Civiliniame ieškinyje H. I. naudai prašoma priteisti 3480 (5000 eurų – 1520 Eur) dydžio neturtinė žala grindžiama tuo, kad nusikaltimo metu prieš H. I. buvo ne tik smurtaujama, bet tuo pačiu padaryta ir kita tyčinė nusikalstama veika sutrikdant viešąją tvarką, smurtautojai buvo itin žiaurūs, visiškai nesirinko smurtavimo būdo, smūgiavo rankomis ir kojomis, smūgiuota buvo į jautriausią kūno vietą – galvą. Priežasčių smurtauti nebuvo visiškai jokių. Nuo suduoto smūgio lūžo ne tik nosies kaulai, bet atsirado ir poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies vidiniame kampe, kraujosruva kairiame žande, dėl ko ilgą laiką dėl vizualinio diskomforto nukentėjusysis negalėjo rodytis viešumoje, turėjo atsisakyti savo laisvalaikio, suplanuotų darbų, patyrė aibę kitų nepatogumų, o dėl viršutinio pirmo kairio danties netekimo po danties vainiko lūžio, tokias neigiamas pasekmes jaučia iki šiol. Taip pat jaučia sužalojimo padarinius dėl nosies kaulų lūžio iki šiol, t.y. sunkiau kvėpuoti lyginant su tuo, kaip buvo iki įvykio. Taip pat teks iškęsti skausmingą ir ilgai trunkantį gydymą dėl danties netekimo. Netekus danties, turėjo keisti savo maitinimosi įpročius, ėmė šalintis pašalinių žmonių, mažiau bendrauti su pažįstamais asmenimis, nes estetinis žmogaus be dantų įvaizdis yra blogas. Taip pat jaučia pažeminimą, nes buvo sumuštas kitų, jį pažįstančių asmenų akivaizdoje, buvo ne tik sumuštas, bet ir išplūstas įžeidžiančiais keiksmažodžiais, po įvykio yra nuolat klausinėjamas apie sumušimo aplinkybes, kas jam kelia nemalonius prisiminimus, blogas emocijas

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu matyti, jog buvo išmokėta 1520 Eur dydžio kompensacija, ją pervedant į H. I. atstovo advokato I. R. depozitinę sąskaitą (1 t., b. l. 135-138).

Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą nurodė, kad jo sūnus H. I. po įvykio matosi nosies deformacija, įdėtas laikinas dantis, nes be 18 metų negali nieko daryti, kol nebuvo įdėtas dantis, jis vengdavo viešumos, nesijuokdavo, būdavo mokykloje patyčių, be danties vaikščiojo gal 8 mėnesius, ateityje laukia gydymas dėl danties. Sūnus jautėsi prastai, pas psichologe vaikščiojo, nes pasidarė uždaresnis, bijojo išeiti iš namų. Tai, kad lankėsi pas psichologę, teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytoja apklausta E. V., kuri nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichologe bei apibudino nukentėjusiojo būseną po įvykio.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų M. T. ir D. T., nusikalstamų smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą, didelį fizinį skausmą dėl nosies kaulo lūžio, dėl danties netekimo, bei kitus su tuo susijusius nepatogumus. H. I. buvo sumuštas kaltinamųjų viešoje vietoje be jokios aiškios priežasties. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad dėl nusikalstamų veikų H. I. patyrė neturtinę žalą. Nustatant neturtinę žalą atsižvelgtina į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, jo gydymosi trukmę.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik aukščiau išvadintais teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiojo H. I. patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, teismo posėdyje nukentėjusiojo įstatyminio atstovo ir jo atstovo advokato išsakytus argumentus, pateiktus įrodymus, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitinka 3480 eurų neturtinės žalos dydis. Kadangi kaltinamasis M. T. atlygino dalį neturtinės žalos, t.y. 300 Eur, todėl ši suma yra minusuojama iš 3480 Eur. Likusi suma 3180 Eur priteistina atlyginti solidariai iš kaltinamųjų M. T. ir D. T., neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo H. I. įgaliotas atstovas advokatas I. R. prašo priteisti iš kaltinamųjų M. T. ir D. T., o šiam neturint lėšų ar savo turto, iš V. T., atstovui pagal įstatymą E. I., proceso išlaidas už teisines paslaugas – 1000 Eur. 1000 Eur suma yra pagrįsta į bylą pateiktu pinigų priėmimo kvitu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo įstatyminis atstovas E. I. sumokėjo šią sumą advokatui I. R. (3 t., b. l. 172).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiojo H. I. atstovas advokatas R. R. teikė nukentėjusiajam pagalbą ikiteisminio tyrimo metu (teikė teisines konsultacijas, rengė civilinį ieškinį, teikė dokumentus, teikė skundą dėl nutraukti ikiteisminio tyrimo), taip pat atstovavo nukentėjusįjį visuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, pateikė patikslintą civilinį ieškinį, bei jį grindžiančius dokumentus. Prašoma 1000 eurų procesinių išlaidų suma, teismo vertinimu, yra atitinkanti sugaišo laiko sąnaudas ir protingumo kriterijus. Todėl ši suma priteistina iš kaltinamųjų M. T. ir D. T. lygiomis dalimis, t. y. po 500 Eur iš kiekvieno.

Nuosprendžio priėmimo metu kaltinamajam D. T. sulaukus pilnametystės, t.y. 18 metų, teismo priteistinos sumos yra tik iš paties kaltinamojo, nes jo atstovei pagal įstatymą V. T. pareiga, išnyksta asmeniui sulaukus pilnametystės.

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (BPK 105 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistinos proceso išlaidos, kurias sudaro teismo patirtos 28,50 Eur pašto išlaidos, t. y. po 14,25 Eur iš kiekvieno kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

BK 284 straipsnyje ir skirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės atlikimo terminą: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 12 mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. T., O. Č. ir su nukentėjusiuoju H. I..

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam M. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

BK 284 straipsnyje ir skirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės atlikimo terminą: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 12 mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. T., O. Č. ir su nukentėjusiuoju H. I..

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam D. T. 2019 m. balandžio 4 d., 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimais paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokus, kuriuose yra kompaktiniai diskai su H. I. apklausos įrašu (policijoje) (1 t., b. l. 79), teisme (1 t., b. l. 104), 2 vokus, kuriuose yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 181, 2 t., b. l. 2), 5 vokus, kuriuose yra kompaktiniai diskai su L. L. apklausos įrašu (2 t., b. l. 32), su J. S. apklausos įrašu (2 t., b. l. 59), L. G. apklausos įrašu (2 t., b. l. 73), O. Č. apklausos vaizdo ir garso įrašu teisme (3 t., b. l. 195), L. L., J. K. S., L. G., L. S. apklausų vaizdo ir garso įrašu teisme (4 t., b. l. 41) – palikti saugoti byloje.

Civilinį procesą pagal 2019 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) kasos ieškinį M. T. ir D. T. dėl 138, 75 Eur turtinės žalos priteisimo nutraukti

Civilinio ieškovo H. I. atstovaujamo advokato I. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš M. T. ir D. T. 1541,90 Eur (vieną tūkstantį penkių šimtų keturiasdešimt vieną eurą 90 cnt) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo H. I. naudai. Nukentėjusiajam H. I. priteistų lėšų tvarkytoju iki nukentėjusiojo pilnametystės uzufrukto teise paskirti jo įstatyminį atstovą E. I..

Civilinio ieškovo H. I. atstovaujamo advokato I. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš M. T. ir D. T., 3180 Eur (trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo H. I. naudai. Nukentėjusiajam H. I. priteistų lėšų tvarkytoju iki nukentėjusiojo pilnametystės uzufrukto teise paskirti jo įstatyminį atstovą E. I..

Priteisti iš M. T. ir D. T. nukentėjusiojo H. I. atstovui pagal įstatymą E. I. po 500 Eur (penkis šimtus eurų) jo turėtų atstovavimo išlaidų.

Išieškoti iš M. T. ir D. T. po 14,25 Eur (keturiolika eurų 25 cnt) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam asmeniui – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Odeta Gruodienė