Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei K. R., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarei G. Š. dėl testamento nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Šiaulių 4-ojo notarų biuro notarė G. Š. parodė, jog ji tvirtino P. B. sudarytą testamentą. Į notarą dėl testamento sudarymo P. B. kreipėsi 2013-12-31 ir pateikė 2013-12-09 išduotą gydytojo –psichiatro pažymėjimą apie sveikatos būklę. Testamentas buvo patvirtintas 2014-01-06, testatoriaus elgesys, jo psichinė būsena, jo suvokimas kokius veiksmus jis atlieka, notarei nesukėlė jokių abejonių. Be to, buvo patikrintas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras, į kurį ieškovo tėvas ir atsakovės senelis P. B. nebuvo įrašytas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento subjektas yra tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valia ir jos tinkama išraiška yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. S. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-539/2011). Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu.

Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-434/2012). Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-190/2013). Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-10-30 nutartis c.b. Nr.3K-3-466/2014)

Sprendžiant sandorio negaliojimo klausimą pagal CK 1.89 straipsnį (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), reikia įvertinti sudariusio sandorį asmens būseną sudarant sandori, t. y. ar jis buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. LR Civilinio kodekso 5.19 straipsnyje įtvirtinta testatoriaus teisė laisvai savo nuožiūra spręsti dėl viso ar dalies turto palikimo konkrečiam įpėdiniui.

Šioje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini)mirė ieškovo tėvas P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir po jo mirties liko palikimas, į kurį ieškovas pretenduoja kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. P. B. testamentu, patvirtintu 2014 m. sausio 6 d. (notarinio registro Nr. GŠ-71), jam nuosavybės teise priklausančias dalis žemės sklypų, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paliko vaikaitei K. R..( 2 T, 23 b.l.)

Ieškovo nuomone testatorius P. B. dėl savo sveikatos būklės testamento sudarymo metu 2014-01-06 negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti, negalėjo savimi pasirūpinti ir pats sudaryti bei pasirašyti testamento. Atsakovė K. R. bei teismo posėdžių metu apklausti liudytojai parodė kitokias aplinkybes, apibūdinančias testatoriaus sveikatos būklę. Liudytoja S. R. parodė, jog ieškovas jos brolis, o atsakovė dukra, kuriai jų tėvas testamentu paliko du žemės sklypus. Tėvas P. B. nuo 2005m. liepos mėnesio gyveno jos šeimoje, nes mamai buvo lūžęs stuburas ir ji rūpinosi tėvais. Tėvas pats nusprendė žemės sklypus užrašyti anūkei, nes kitą turtą jau buvo padovanojęs jai ir jos broliui, t.y. ieškovui. Tėvui gyvenat pas ją, jį buvo ištikęs insultas, tačiau jis po ligos atsistatė, o atminties niekada nebuvo praradęs. Tą patį patvirtino ir atsakovės brolis D. R., nurodydamas, jog senelis nenorėjo palikti žemių sūnui, todėl jas palikęs anūkei. Senelis buvo sveiko proto, geros atminties, domėjosi politika, materialiai padėdavo anūkams. Liudytojas A. U., atsakovės sugyventinis parodė, kad jis per septynerius metus, kiek gyvena su K. R., ne kartą yra vežęs senelį į Kauno klinikas dėl akių, susitikdavo Kristinos mamos namuose, bendraudavo, nes P. B. buvo normaliai mąstantis, normalaus suvokimo žmogus. Liudytoja B. L., mirusiojo dukterėčia ir krikšto dukra patvirtino, jog P. B. jai buvo pasakojęs apie tai, kad važiavęs pas notarą ir žemę užrašęs anūkei K. R.. Taip pat liudytojos E. G. ir R. B., ieškovo buvusi žmona ir duktė patvirtino, jog P. B. iki pat savo mirties buvo sveiko ir šviesaus proto, ir jos žinojo, kad jis testamentu žemę buvo palikęs anūkei K. R..

Teisme apklausta liudytoja Centro poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė L. Š. parodė, jog 2013-12-09 P. B. lankėsi centre dėl rūpybos nustatymo. Ji davė išvadą dėl jo sveikatos būklės, nustatė, jog P. B. yra organinis kraujagyslinis pažinimo sutrikimas ir tai susiję su amžiumi. Protinė jo būklė įvertinta 25 balais, nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas, ir jis buvo pilnai orientuotas ir jokios silpnaprotystės 2013m. P. B. tikrai nebuvo.

Byloje buvo paskirtos ir atliktos trys Teismo Psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės: 2018m. birželio 5d.-liepos 5d., 201-m. sausio 10-30d.d. ir 2020m. sausio 14-31 d.d. Visų trijų Teismo Pasichiatrijos, Teismo Psichologijos ekspertizių aktų išvados yra skirtingos.

2018m. birželio 5d.-liepos 5d.Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-120/2018 išvadose nurodyta: 1) P. B., dėl savo psichinės sveikatos būklės testamento sudarymo metu 2014-01-06 tikėtina, kad galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti.

2) P. B., testamento sudarymo metu 2014-01-06 tikėtina, kad sirgo lengvu kognityviniu sutrikimu.

3) P. B., tikėtina, kad galėjo savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti įvairius teisines pasekmes sukeliančius veiksmus.

4) P. B., tikėtina, kad dėl savo psichinės sveikatos būklės galėjo 2014-01-06 išreikšti valią sudaryti testamentą, jį suprasti ir pasirašyti. ( 1 t., 197-201 b.l.)

2019m.sausio 10-3020m. sausio 14d.d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-1/2019 išvadose nurodyta: 1)P. B. dėl savo psichikos sveikatos būklės testamento sudarymo metu 2014-01-06 negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų teisingai valdyti.

2) P. B. testamento sudarymo metu 2014-01-06 sirgo įgyta silpnaprotyste - multiinfarktine kraujagysline demencija.

3) Dėl turėto psichikos sutrikimo P. B. 2014-01-06 negalėjo išreikšti savo tikrosios valios ir negalėjo savarankiškai priimti ją atspindinčių sprendimų, negalėjo suprasti sudaryto testamento. Galimybė pasirašyti P. B. buvo išlikusi, nors ir žymiai apsunkinta dėl turėtos Parkinsono ligos.

2020m. sausio 14-31d.d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-2/2020 išvadose nurodyta: Apibendrinus visus ekspertizei pateiktus duomenis teismo psichiatrijos ekspertų komisija konstatuoja, kad pateikti duomenys apie testatoriaus P. B. sveikatos būklę yra prieštaringi, todėl patikimai nustatyti jo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu nėra galimybių trūkstant objektyvių duomenų bei remiantis CPK 214 str. 3 d. „Ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją“.

Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje A. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. Balandis, bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visų trijų ekspertizių išvadas, taip pat įvertinęs liudytojų parodymus, medicininius dokumentus, daro išvadą, jog byloje surinkti įrodymai tik patvirtina faktą, kad P. B. testamento, kuriuo jam nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus paliko vaikaitei K. R., surašymo metu 2014-01-06 buvo veiksnus, suprato savo veiksmų esmę, galėjo juos valdyti, bei sąmoningai išreiškė savo valią dėl jam priklausiusio turto palikimo, ir testamentas neprieštarauja nei viešajai tvarkai nei gerai moraliai. Įstatymas nustato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu, P. B., sudarydamas ieškovo ginčijamą testamentą jokios imperatyvios normos nepažeidė, o pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise, todėl ieškovo ieškinys dėl testamento nuginčijimo yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

LR CPK 96str. 2d. numato, jog atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.

Atsakovei K. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-04-20 sprendimu suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš teismui pateiktos 2020-08-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos Nr. (12.33)PT-3264 matyti, kad atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 3157,27 Eur ( 2310,34 Eur advokato padėjėjo darbo užmokestis, 846,90 Eur advokato padėjėjo kelionėje patirtos išlaidas ir 386,50 Eur už ekspertizę,).

Atmetus ieškovo E. B. ieškinį, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarei G. Š. dėl testamento nuginčijimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 3157,24 Eur ( tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus, 24 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei ( 2310,34 Eur advokato padėjėjo užmokestis, 460,40 Eur už advokatos kelionėje patistas išlaidas, 386,50 Eur už ekspertizę).

Priteisti iš ieškovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 41,50 Eur ( keturiasdešimt vieną eurą, 50 eurio centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą -188659752, įmokos kodą -5630, mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, priteistos valstybei, gali būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank" banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2017-03-09 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą Šiaulių miesto 4-ojo biuro notarę N. M. iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą į P. B. , a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)d., palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.