Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1-39-316/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-06-23
Bylos Nr.: 1-39-316/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14161-2020-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Boleslovas Kalainis
Kaltinamasis: A. Z.
Nukentėjusysis: D. Ž., T. Ž., V. Ž., A. Ž.
Civilinis ieškovas: S. Ž.
Advokatai: Anatolij Šichovcov, Kristina Adomavičienė, Zoja Kastėnienė

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-39-316/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14161-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1;1.2.3.1.1;2.1.7.4.4;2.1.15.1.1;2.1.15.1.2;2.1.15.3.3.2;2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,kaltinamajam A. Z.,kaltinamojo gynėjams advokatams Anatolijui Šichovcovui, Mindaugui Jonaičiui,

nukentėjusiąjai ir civilinei ieškovei taip pat nukentėjusiojo D. Ž. atstovei pagal įstatymą V. Ž., jų atstovei advokatei Zojai Kastėnienei,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. Ž., S. Ž., jų atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei,

nukentėjusiesiems T. Ž., V. Ž., A. Ž.,specialistams V. K., M. S.,teismo medicinos ekspertui J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje; deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m rugsėjo 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo BK 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. Z., 2020 m. balandžio 11 d. apie 1 valandą nakties, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 1 valandą 55 minutės: adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo viduje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė kietais bukais daiktais ne mažiau kaip du smūgius A. Ž. į veidą, padarydamas jam muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje ir nosies nugarėlėje, ir smogė A. Ž. peiliu į galvą, veidą, kaklą, krūtinę, rankas, padarydamas 26 trauminiais poveikiais durtinius-pjautinius sužalojimus A. Ž., t. y. durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje, durtines-pjautines žaizdas kakle, krūtinės dešinėje ir kairėje pusėje, pjautines žaizdas kaktoje, kairiame paakyje, nosies nugarėlėje, kairiame ir dešiniame skruoste, apatinėje lūpoje, kaklo dešinėje pusėje, dešiniame žaste, abiejose alkūnėse, dešiniame rieše, ko pasėkoje dėl durtinės - pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje su dešinio plaučio ir krūtininės aortos sužalojimu, sukėlus nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną ir A. Ž. mirus įvykio vietoje, taip tyčia nužudė A. Ž..

II. Įrodymai

Kaltinamasis A. Z. teismo posėdyje kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 10 d., po 14 valandos, baigęs darbą ėjo namo ir ties sandėliu sutiko A. Ž.. Jie abu nuėjo iki (duomenys neskelbtini) kontoros. Jis užėjo į kontorą, o A. liko lauke. lšėjęs iš kontoros pasiūlė A. Ž. nusipirkti porą bambalių alaus. A. Ž. nesutiko sakydamas, kad važiuos pas brolį ir jie išsiskyrė. Tada jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko du bambalius „Širvenos“ alaus, maisto, cigarečių. Pakeliui dar užėjo pas M. R., su kuriuo trumpai pakalbėjo, parūkė ir grįžo į namus. Namuose pavalgė, išgėrė pusę butelio „Širvenos“ alaus ir atsigulė. Miegojo apie valandą, kol į duris pasibeldė broliai – V. ir A. Ž.. Negalėjo pasakyti, kiek buvo valandų, bet vėliau prisiminė, kad tuo momentu jam skambino vedėja dėl darbo. Iš telefono skambučių išklotinės buvo matyti, kad vedėja jam skambino 17 valandą 55 minutės. Kai tik Ž. įėjo, A. iš karto pasakė: „Ko mes čia atvažiavome, turėjome važiuoti pas Joną“. A. jau sukosi išeiti, bet V. jį sulaikė, pasodino į fotelį ir pasakė, kad viskas tvarkoje, kad sėdėtų, viskas čia bus gerai. V. buvo išgėręs, o A. buvo labai girtas. A. išsitraukė 1,5 litro samagono bamabalį ir jie ėmė gerti. A. iš pradžių negėrė, todėl jam teko gerti iš eilės antrą stikliuką. A. Z. parodė, kad įpylė ir V. Ž., bet jis pasakė, kad šito negers. Tada pastūmė stikliuką A. Ž. ir tas išgėrė. Vėl apsisuko ratas iki V. Ž., jis išgėrė gal 2 ar 3 stikliukus ir išėjo nusišlapinti. V. išėjus, A. jam skambino ir klausė, kur randasi. Po kiek laiko V. grįžo, išgėrė vieną „čierką“ degtinės, atsistojo, apsikabino A. galvą, sakydamas: „Mano vyresnėlis“. Dar pasakė, kad skambino žmona ir jis turi važiuoti namo. A. Z. parodė, kad palydėjo V. Ž. iki koridoriaus, norėjo palydėti iki kelio, bet jis atsisakė. Yra liudininkų, kurie matė, kad 17 valandą V. Ž. iš vidurio kaimo paėmė S. Ž. ir išvežė namo. V. Ž. išvažiavus, A. Ž. liko pas jį. Jis buvo labai girtas, sėdėjo fotelyje ir snūduriavo, kol užmigo. A. užmigus fotelyje, jis nuėjo miegoti į lovą. Po kurio laiko atsikėlęs, gal nuo garso, gal užsimanęs į tualetą, pamatė A. vaikščiojantį po gretimą kambarį. Jis vaikščiojo ištiesęs rankas. Paklausė, kas darosi, ko jis čia „blūdija“, A. Ž. atsakė, kad nežino, kur randasi. A. Z. parodė, kad pasakė A. Ž., jog jis randasi pas jį (A. Z.) ir paklausė, ar nenori į tualetą A. Ž. atsakė, kad nenori. A. Z. parodė, kad jis atsisėdo į fotelį esantį po laikrodžiu, A. Ž. atsisėdo į kitą fotelį ir jie dar kažkiek išgėrė. A. sakė, kad nebenori daugiau gerti, nes rytoj reikės eiti į darbą. Užsukęs samagono butelį, padėjo po stalu, šalia 1,5 l alaus bambalio, ir vėl nuėjo į lovą miegoti. A. Ž. užsiklojęs geltonu užtiesalu liko gulėti tame fotelyje, kuriame sėdėjo. Paskutiniai A. Ž. pasakyti žodžiai, kuriuos jis, A. Z., girdėjo, buvo tokie: „Tik neateik pas mane naktį į lovą“. A. Z. atsakė, kad jis, A. Ž., yra ne jo skonio. Nežino, kiek buvo tiksliai laiko, kada prabudo, bet atsikėlęs pamatė A. Ž. kruvinu veidu gulintį lovoje. Jokio peilio A. Ž. krūtinėje nematė. Jis manė ir tokį vaizdą matė savo mintyse, kol tyrėja neparodė jam bylos su nuotraukomis. A. Z. parodė, kad jis pats nebuvo kruvinas. Kai kvietė policiją, matė peilį ant stalo, o A. matė gulintį lovoje, bet ne sėdintį fotelyje. Jis iškvietė policiją ir, kol ji atvažiavo, buvo išėjęs į lauką, po to grįžo į virtuvę. Kai atvažiavo policija, jo telefonas buvo priemenėje, o virtuvės durys buvo užrakintos, vadinasi, jis tikrai buvo išėjęs į lauką. Pamena, kad, būdamas lauke, skambino policijai pranešti, kad A. Ž. yra negyvas, bet nesakė, kad jis nužudė A. Ž.. Nežino, ar jo prisimenami vaizdai yra tikri, nes A. Ž. sėdėjo fotelyje, o jis matė A. Ž. gulintį lovoje su ant veido sudžiūvusiu krauju. Nežino, kurie jo prisimenami vaizdai yra tikri, o kurie – tik jo vizijos, nes pasirodo, kad vaizdas, jog A. Ž. guli lovoje, yra netikras, nes iš nuotraukų matyti, jog jis sėdi fotelyje. Tyrėjai parodžius tas nuotraukas, jis buvo šoko būsenoje, nes iki tol jis visą laiką įsivaizdavo, kad A. Ž. gulėjo lovoje. A. Z. parodė, kad atvažiavus pareigūnams, jis nematė jokio peilio A. Ž. krūtinėje. Pamena, kad vežamas į (duomenys neskelbtini) kalbėjo su pareigūnais automobilyje. Pareigūnai klausė, kodėl jis subadė draugą. Jis tvirtino, kad nieko nebadė ir nieko nežino. Pareigūnai sakė, kad ant peilio yra jo pirštų antspaudai. Jis pareigūnams atsakė, kad: „Na ir kas, taigi mano peilis, kaip gali ant jo nebūti mano antspaudų?“ Mano, kad buvo kalbama apie peilį, kurį matė numestą ant stalo, bet tas peilis nebuvo kruvinas. Kai jį atvežė į (duomenys neskelbtini), jis sakė, kad nieko negalėjo padaryti, nes buvo nekruvinas. Pareigūnai parodė jam marškinėlius, ant kurių, ties krūtine, buvo du ar trys kraujo taškai. Pareigūnai sakė, kad yra kraujo dėmė ir ant kelnių. Tada jis prisiminė, kad perplėšė marškinėlius per pusę. Vėliau perskaitė parodymus, kad pareigūnai jį buvo parvertę ant krauju pritaškytos žemės, todėl ant jo rūbų atsirado kraujas. Pareigūnų parodymuose yra dideli prieštaravimai. Jam neaišku, ar buvo du ekipažai, ar vienas, be to pareigūnai nurodo skirtingą laiką: vieni rašo 10 minučių, o kiti –16 minučių po antros valandos, vieni matė jį kruvinais drabužiais, kiti to nematė. Visi filmavo, tad, jeigu būtų vaizdo medžiaga, iš jos labai gerai matytųsi, ar jis buvo kruvinas atvažiavus pareigūnams. A. Z. parodė, kad įtaria, jog į samagoną ir į alų buvo įpilta kažkokių medžiagų, kurios, susimaišę su alkoholiu, sukėlė jam tokias vizijas. Apie tokias medžiagas įmaišytas į alkoholį pagalvojo tada, kai pradėjo mąstyti. Jis parodė tyrėjai, kad buvo likę pusantro butelio alaus ir apie pusę plastikinio butelio samagono, kurį atsinešė Ž.. Taip ir neaišku, kur dingo samagono butelis ir pusė butelio alaus. Tada jis buvo negirtas ir puikiai tai prisimena. Per kiekvieną apklausą tyrėja naudojo prieš jį psichologinį smurtą. Jis nesakė, kad nužudė, kad nudūrė A. Ž., o tyrėja agresyviai vis klausė: „Kas dar buvo, kas dar buvo?“ Jis tyrėjai sakė, kad kitų asmenų nebuvo. Tada tyrėja šaukė, kad jis nužudė. Kadangi tyrėja vis klausė, kas dar ten buvo, tada jis ir atsakė, kad neprisimena, jog dar kas nors būtų buvęs, todėl gaunasi taip, kad jis tai padarė, nes nieko daugiau nebuvo. Jis nesakė, kad nužudė, kad nudūrė, kaip parašyta. Jis tik pasakė, kad „taip išeina“, nes pas jį nebuvo nieko daugiau. Tik paskui išaiškėjo, kad buvo, bet tyrėja nieko netyrė, neapklausė liudytojų. Protokole yra jo parašas, bet pasirašydamas jis neskaitė protokolo. Kiek pamena, protokolą perskaitė advokatė, bet jis buvo tokios būsenos, kad nieko negirdėjo. Paskui padavė pasirašyti protokolą, jis su viskuo sutiko ir pasirašė. Kiek pamena, buvo dar vienas pareigūnas, kuris vis vaikščiojo su tyrėja ir spaudė psichologiškai, sakė, kad greičiau pasirašytų, greičiau viskas pasibaigs, todėl neliko nieko kito tik pasirašyti. A. Z. parodė, kad paskambinęs pagalbos centrui, nesakė tiesiai šviesiai, kad nužudė žmogų. Neprisimena, ką paskambinęs pasakė, gali tik paskaityti tai, kas parašyta išklotinėje ir bus aišku. Kaltinamasis A. Z. parodė, kad jam kyla klausimas, kokia buvo V. Ž. atvykimo priežastis, jeigu jis, pabuvęs 15 minučių, paliko brolį? Kaltinamojo A. Z. teigimu priežastis yra paprasta – tai buvo suplanuota žmogžudystė ir prie šitos žmogžudystės galėjo prisidėti nužudytojo brolis V.. V. Ž. turi pasakyti, kokiu momentu tai padarė. A. Z. teigimu, jam jau miegant, tą patį vakarą, apie 21valandą 30 minučių, V. Ž. buvo atvažiavęs dar kartą pas jį. Jeigu jis nukentėjęs, kodėl jis duodamas parodymus meluoja. Iš pradžių kaltinimai buvo, kad A. Ž. buvo suspardytas kojomis ir sudaužytas rankomis. A. Z. teigimu, jis to negalėjo padaryti, nes jo rankos ir kojos yra sveikos. Nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo atliekamas tyrimas, jis turi daug įrodymų. Liudytojas M. R. apie 21 valandą 30 minučių girdėjo jo kieme triukšmą ir rėkavimus. Buvo apklausti C., bet jie neturi jokio alibi. Gal tų C. ten ir nebuvo, gal čia tik buvo paleista Ž. „antis“. Nebuvo tikrinta, ar V. Ž. buvo atėjęs pas jį 21valandą 30 minučių, ar jį žadino. Kaltinamasis A. Z. parodė, kad marškinėliai, kurie buvo pateikti ekspertui yra ne jo, o žudiko. Ekspertas nustatė, kad kraujo lašai yra užtiškę arba užsimojant peiliu, arba duriant. Jo marškinėliai buvo be sagų, be užrašų, salotinės spalvos, baltomis rankovėmis. Tai matytusi peržiūrėjus pareigūnų darytus vaizdo įrašus. Ant marškinėlių, ties krūtine, buvo pora kraujo dėmių, kurios atsirado pareigūnams parvertus jį ant kruvinų grindų. Tai yra akivaizdūs įrodymai, šimtaprocentiniai įrodymai, kad ne jis nužudė A. Ž.. Prašo teismo nutraukti prieš jį bylą. Prašo skirti ekspertizę ir nustatyti, ar ant jo marškinėlių nėra kitų DNR pėdsakų, nes galvoja, kad galėjo savo drabužius apsivilkti jau po nužudymo. Niekas nežino, ir jis pats nežino, kada jis prabudo. Galėjo būti, kad jo drabužiai, marškinėliai, buvo palikti ten, kur jis miega, ir jis atsikėlęs apsirengė savo drabužius. Galėjo žudikas drabužius apsivilkti, įvykdyti nusikaltimą ir padėti drabužius ten, kur jis miega. Prašo viską išnagrinėti, kad būtų viskas aišku ir nekiltų klausimų. Daiktinius įrodymus – telefoną prašo grąžinti, o rūbus sunaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (4 t. b. l. 95–96, 98–99).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. Ž. teisme parodė, kad žuvusysis A. Ž. yra jos sutuoktinis. Šioje byloje ji atstovauja ir nepilnamečio sūnaus D. Ž. interesus. Kaltinamojo A. Z. ji nepažįsta, tik buvo girdėjusi tą pavardę. Žino, kad jos vyras A. Ž. dirbo su A. Z. toje pačioje bendrovėje. A. Z. dirbo fermose ir atvažiuodavo ar ateidavo į sandėlį pašarų gyvuliams, o jos vyras sandėlyje ruošdavo pašarus.

V. Ž. parodė, kad 2020 m. balandžio 10 d. jos vyras A. Ž. anksti ryte išvyko į darbą ir jie nesutiko. Dieną jis buvo grįžęs į namus su traktoriumi ir atliko kai kuriuos darbus. Ji pati dirba nuo 15 valandos iki 23–24 valandos. Tą dieną dirbo iki 24 valandos ir į namus grįžo apie 1 valandą nakties. Namuose vyro nerado. Nuėjusi į kambarį pas dukrą S. Ž. paklausė, kur tėtis. Dukra pasakė, kad jis buvo grįžęs, persirengė, pasiskolino iš jos 20 eurų ir išvažiavo pas brolį, ir daugiau ji nieko nežino. Naktį, apie 4 valandą 30 minučių, tiksliai laiko nežino, išgirdo beldimą į duris. Pagalvojo, kad grįžo vyras, nes kartais išgėręs jis grįždavo naktį. Paklaususi kas, išgirdo, kad policija. Pagalvojo, kad gal rado vyrą, gal ėjo girtas ir parvežė jį į namus. Pažiūrėjusi pro langą įsitikino, kad tai buvo policija. Pareigūnai klausinėjo, kur jos vyras, paprašė asmens dokumento ir tada pasakė, kad jis nužudytas.

V. Ž. parodė, kad po tėvo netekties nepilnametis sūnus D. susirgo odos liga, jam kasdien reikia vaistų. Gydytojų nuomone, ligą galėjo sukelti didžiulis stresas. Mato, kad sūnus tapo sudirgęs, jam 12 metų ir per patį brendimo laikotarpį neteko tėvo. Sūnus yra sakęs, kad mokykloje girdėdamas vaikus kalbančius apie tėvą, jo akyse pasirodo ašaros ir jis negali to klausytis. D. pasidarė labai nervingas, anksčiau miegodavo puikiai, o dabar, jeigu neišgeria vaistų, naktimis šoka iš miegų, sapnuoja košmarus. Sūnaus ryšys su tėvu buvo labai artimas ir jie visada ir visur eidavo kartu darbuotis. Jų šeimai tai didžiulė netektis, visiems sugriuvo gyvenimas. V. Ž. parodė, kad ji taip pat nebegali miegoti be vaistų, jaučia didžiulę baimę, ko anksčiau nebūdavo. Jai baisu, kai naktį reikia grįžti dviračiu iš darbo. Visada atrodo, kad širdis išlėks iš krūtinės. Balandžio 25 d. būtų sukakę 28 metai gyvenimo santuokoje. Šeimoje gimė 6 vaikai. Du vaikai prieš tą nelaimę gyveno (duomenys neskelbtini). Tėtis dažnai vaikams skambindavo ir kalbėdavosi. Ir tą dieną, prieš nelaimę, jis skambino sūnui į (duomenys neskelbtini). Nors vyras ir vartodavo alkoholį, bet rūpinosi šeimos gerove, viską galėdavo atiduoti jai ir vaikams. Visų santykiai šeimoje buvo labai geri ir šilti. V. Ž. paneigė liudytojos S. Z. parodymus, kad tarp jos vyro ir vyro brolio V. buvo nesutarimai dėl kiaulių auginimo. V. Ž. parodė, kad jų šeima jau 5 metai nebeaugina kiaulių, todėl niekas niekur grūdų nevežė ir brolis broliui kiaulių neaugino.

Šalies argumentai

V. Ž. prašo teismo priteisti 1330 eurų laidojimo išlaidų, 20 tūkstančių eurų neturtinės žalos jai ir 20 tūkstančių eurų neturtinės žalos nepilnamečiui sūnui D.. Prašoma priteisti neturtinė žala nėra labai didelė suma, nes ir milijonas žmogaus nesugrąžins. Taip pat prašo teismo priteisti išlaikymą po 200 eurų kiekvieną mėnesį nepilnamečiui sūnui D. nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki jo pilnametystės. V. Ž. taip pat parodė, kad ne visa šeima pareiškė civilinius ieškinius. Ieškinių nereiškė dukra L. Ž., nes ji gyvena (duomenys neskelbtini), turi mažą vaiką ir negali grįžti. L. nebuvo grįžusi nei į laidotuves, nei po laidotuvių. Taip pat nereiškė ieškinių sūnūs T. ir A., bet išgyvenimus patyrė visi. Bausmės dydžio klausimą kaltinamajam palieka spręsti teismui. Jiems, nukentėjusiesiems, visada bausmė atrodys per maža, nes neteko artimo žmogaus, kurio jau nebeprikels ir nesugrąžins.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Ž. teisme parodė, kad A. Ž. yra jos tėvas. 2020 m. balandžio10 d. apie 15 valandą, tėvas jos paprašė paskolinti 10 eurų, sakė, kad važiuos pas brolį V.. Kadangi ji turėjo tik 20 eurų, tai tuos pinigus ir paskolino tėvui. Tėvas buvo šiek tiek išgėręs, dėl ko jam reikėjo pinigų, nežino. Apie 16 ar 17 valandą, tikslaus laiko negali pasakyti, tėvą išvežė jos brolis A. Ž.. Kai paskutinį kartą matė tėvą, jokių sužalojimų nei kaktoje, nei nosyje nebuvo. Santykiai su tėvu visada buvo labai geri, artimi ir glaudūs. Jie pasikalbėdavo tiek apie džiaugsmus, tiek apie bėdas. Dvi vasaras dirbo (duomenys neskelbtini), kartu važiuodavo dviračiais į darbą ir namo. 2019 metais, išvykus mokytis, santykiai su tėvu taip pat nenutrūko. Kiekvieną savaitgalį grįždavo namo, dažnai bendravo telefonu. Tėvas prašydavo, kad nuvykusi į bendrabutį, praneštų, ar saugiai nuvyko. Tėvas buvo ramaus būdo ir nekonfliktiškas. Net ir išgėręs būdavo ramus ir nekeldavo konfliktų. Sužinojusi apie tėvo mirtį, patyrė didžiulį šoką, prasidėjo nemiga, galvos skausmai. Iki šiol jaučiasi labai blogai ir netiki, kad tėvo nebėra. A. Z. yra kelis kartus mačiusi, bet nėra bendravusi su juo. Prašo priteisti iš A. Z. 20 tūkstančių eurų neturtinės žalos. Taip pat nori, kad A. Z. būtų skirta kuo griežtesnė bausmė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. Ž. teisme parodė, kad A. Ž. yra jo tėvas. Apie tėvo mirtį sužinojo būdamas (duomenys neskelbtini). Paskambino mama ir pranešė, kad nebėra tėvo, o jo nužudymu įtariamas A. Z.. Po tos žinios buvo labai didelis šokas. Pirmas klausimas buvo, kodėl taip nutiko, nes paskutinį vakarą prieš įvykį, 2020 m. balandžio10 d., laiko tiksliai negali pasakyti, apie valandą kalbėjo su tėvu apie šeimą, ūkį, kaip ir ką geriau daryti. Tėvas buvo truputį išgėręs, bet kalbėjo rišliai ir suprantamai. Pokalbio metu tėvas nieko nepasakojo apie problemas ar bėdas. Pakalbėję atsisveikino, o ryte sužinojo, kad nebeturi tėvo. Būdavo, kad ir darbo metu tėvas paskambindavo pasitarti, kaip ir ką daryti. S. Ž. parodė, kad planavo visam laikui grįžti į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini). Apie tai žinojo tik tėvas, nes namiškiams norėjo padaryti staigmeną. A. Z. yra matęs kelis kartus, kai su tėvu dirbo su (duomenys neskelbtini). Tėvas ruošdavo pašarus ir šerdavo gyvulius, o jis pats dirbo su technika. Jei turėdavo laisvo laiko, visada važiuodamas užsukdavo pas jį. Kai grįždavo atostogų iš (duomenys neskelbtini), visada su tėvu užsiimdavo, kokia nors bendra veikla, visur kartu važiuodavo. Kai motina pranešė apie tėvo mirtį, sunkiausia buvo pranešti seseriai L., kuri tuo metu laukėsi. Per tėvo laidotuves buvo (duomenys neskelbtini), nes dėl Covid-19 pandemijos negalėjo grįžti į Lietuvą ir atsisveikinti. Prašo priteisti 20 tūkstančių eurų neturtinę žalą. Tėvo tai nesugrąžins, bet nors gal kažkiek padės. Nori, kad bausmė kaltinamąjam būtų kuo didesnė.

Nukentėjusysis T. Ž. teisme parodė, kad gyvena su tėvais. Apie tėvo netektį sužinojo iš motinos. Ji atėjo anksti ryte pas jį į kambarį ir verkdama pasakė, kad tikriausiai nebėra tėvo. Jai tokią žinią pranešė policija. Jis šoko į automobilį ir išvažiavo ieškoti tėvo, nes būdavo, kad jis anksti išeidavo į darbą. Pašarų sandėlį, kuriame dirbo tėvas, rado atrakintą. Pirma mintis buvo, kad gal tėvas išėjo pašarų. Aplėkė visą sandėlį, šaukė, bet niekas neatsiliepė. Tada pamatė, kad nuo sandėlio nuvažiuoja traktorius su pašarais. Pasivijo traktorių ir traktorininko paklausė apie tėvą. Šis atsakė, kad pats atsirakino sandėlį ir tėvo nematė .T. Ž. parodė, kad vis dar netikėjo žinia apie tėvo mirtį. Važiavo per (duomenys neskelbtini), bandė įsivaizduoti, kur buvo tas įvykis ir tikėjosi kažką pamatyti. A. Z. nepažinojo ir nežinojo, kur jis gyvena. Viename kieme pamatė policiją ir suprato, kad tai galėjo atsitikti čia. Vienas nedrįso užsukti į tą kiemą, todėl paskambino dėdei, tėvo broliui, V. Ž. ir pasakė, kad tuoj atvažiuos. V., dar miegojo ir nieko nežinojo apie įvykį. Išgirdęs tokią žinią V. netikėjo, sakė, kad tai nesąmonė, kad to negali būti. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), V. gailėjosi ir kalbėjo, kad jeigu jis nebūtų palikęs brolio pas A. Z., taip nebūtų atsitikę. Atvažiavus į A. Z. kiemą, V. nuėjo pakalbėti su pareigūnais, o grįžęs pasakė, kad tėvas tikrai nužudytas. V. buvo šoko būsenos, atsirėmė į namo sieną ir nagais draskė tą sieną, sakydamas, kad negali taip būti. Išvažiavus iš A. Z. kiemo V. paprašė sustoti ir trumpam nuėjo pas T. J.. Po to parvežė V. į namus (duomenys neskelbtini) ir pats grįžo namo. Iki šiol tuo netiki, tuo, kas įvyko. Civilinio ieškinio nereiškia. Jo tėvas visada gerai sutardavo su savo broliu V. ir nesipykdavo. Nors tėvas išgerdavo, bet niekada nebuvo praradęs darbo.

Nukentėjusysis V. Ž. teisme parodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį dirbo statybose (duomenys neskelbtini). Penktadienį, 2020 m. balandžio 10 d., darbo diena buvo trumpesnė ir jis sūnaus vairuojamu automobiliu su kolega važiavo į namus. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki namų yra daugiau kaip 200 kilometrų. Važiuojant namo jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad atleidžia sūnų iš darbo. Jį dėl to „pagavo nervas“, todėl sustojo (duomenys neskelbtini), parduotuvėje nusipirko butelį degtinės ir su kolega gėrė. Pakeliui, (duomenys neskelbtini), dar nusipirko alkoholio ir grįžęs gėrė namuose. Jam tris kartus skambino brolis A. vis klausdamas, kur jis randasi. Suprato, kad brolis nori išgerti, todėl ne iš karto pasakė, kur randasi. V. Ž. teisme parodė, kad savo telefone skambučių sąraše rado, jog pirmas brolio skambutis buvo 16 valandą 51 minutė, antras – 17 valandą 2 minutės, trečias – 17 valandą 14 minučių. Jis norėjo jau eiti miegoti, bet brolis vis neatlyžo, o po trečio telefono skambučio atvažiavo ir atsivežė butelį degtinės. Jie išgėrė tą butelį ir brolis sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Apie 18 valandą 30 minučių jie nuvažiavo pas A. Z., kurį rado miegantį. A. Z. buvo išgėręs, bet nebuvo girtas. Girčiausias buvo jo brolis A.. A. Z. juos pamatęs nebuvo patenkintas ir kažkaip labai žiūrėjo į brolį. Jie atsinešė butelį naminės degtinės ir paklausė, ar A. Z. gers, nors šiaip jis niekada nėra atsisakęs. V. Ž. parodė, kad jis atsisėdo virtuvėje už stalo, brolis A. atsisėdo į kairėje pusėje prie stalo buvusį fotelį, o A. Z. atsisėdo ant sofos-lovos. Jie neskubėdami išgėrė po dvi „čierkas“. Iš pradžių kalbėjo apie darbą, paskui dar apie kažką. Kol buvo kartu, niekas nesipyko, viskas buvo gražiai ir tvarkingai. Būdamas pas A. Z. pasiskambino žmonai ir paprašė, kad parvežtų jį namo. Jis žmonai skambino 18 valandą 59 minutės ir kalbėjo apie 4 minutes. Teismo posėdyje liudytojas V. Ž. įjungė pokalbio su žmona garso įrašą. Dėl įrašo nustatymų, įraše buvo girdimas tik liudytojo balsas. Kaip jau minėjo, buvo 18 valandų 59 minutės, o žmona dirba iki 19 valandos. Išeidamas dar apkabino brolį ir atsisveikino iki rytojaus. Išėjęs iš A. Z. buvo trumpai užsukęs pas T. J.. Praėjus kelioms minutėms po skambučio, jau po 19 valandos, žmona jį paėmė vidury kaimo, maždaug už 200 metrų nuo A. Z. namų, ir jie kartu grįžo namo. Pas A. Z. praleido mažiau negu pusvalandį. Kas dėjosi pas A. Z. jam išėjus, nežino. Gali pasakyti, kad pas A. Z. buvo rakinamos ne lauko, o tik vidinės durys. Kai kitą rytą paskambino sūnėnas T. ir jie atvažiavo prie A. Z. namų, policija buvo išlupusi A. Z. namų langą. Vieno pareigūno paklausė, kaip pateko į namo vidų. Jis pasakė, kad pateko per langą, nes durys buvo užrakintos, nors jos niekada nebūdavo rakinamos. Kai jie sėdėjo pas A. Z., peilis buvo ant stalo, jis visada būdavo ant stalo. Pas A. Z. yra buvęs 3 ar 4 kartus, dažniausiai su broliu, kartą buvo nuvažiavęs su draugu. A. Z. gerai sutardavo su jo velioniu broliu, dažnai kartu išgerdavo, pasiskambindavo, pajuokaudavo. Žinojo, kad brolis išgėręs dažnai likdavo miegoti pas A. Z.. V. Ž. parodė, kad nors A. Z. tvirtina, kad tą dieną t. y. balandžio 10 d., jis du kartus buvo atvykęs pas jį, bet jis tikrai buvo pas A. Z. tik vieną kartą – nuo 18 valandos 30 minučių iki 19 valandos, bet ne 17 valandą, kaip tvirtina A. Z.. Jis ir fiziškai negalėjo būti pas A. Z. 17 valandą, nes ką tik buvo grįžęs iš darbo. Grįžęs iš A. Z. visą tą vakarą ir naktį praleido namuose, niekur nebuvo išėjęs ar išvažiavęs.

Žemesnės instancijos teismas

V. Ž. taip pat paneigė kaltinamojo A. Z. parodymus dėl alkoholio apnuodijimo. Jo nuomone, jeigu alkoholis būtų buvęs apnuodytas, tai jie visi trys būtų apsinuodiję, bet taip nebuvo.

Nukentėjusysis A. Ž., nužudytojo A. Ž. sūnus, teisme parodė, kad gyvena atskirai nuo tėvų. Tą dieną, 2020 m balandžio 10 d., baigęs darbą, po 16 valandos atvažiavo pas tėvus. Tėvas paprašė nuvežti jį pas V.. Paklausė tėvo, ką ten veiks, tėvas atsakė, kad atsigers. Jis nenorėjo vežti, bet tėvas įkalbėjo. Važiuojant pas V., tėvas sakė, kad dieną buvo užsukęs pas kaimyną J. V. ir išgėrė dvi „pūsles“ alaus. Kai nuvažiavo pas V., jis daug laiko praleido lauke, kalbėjosi su jo vaikais, savo pusbroliais, po to įėjo į kambarį. Kiek žino, tėvas pas V. gėrė degtinę, o ką nusivežė pas A. Z., negali pasakyti. Kiek pamena, tėvas skambino J. V., šis pasakė, kad yra kažkur išvažiavęs, tada tėvas paprašė pavežti iki A. Z.. Jis nuvežė tėvą ir tėvo brolį V. pas A. Z.. Tėvas su savimi turėjo maišelį, bet nematė ir nežino kas jame buvo. Kadangi labai skubėjo, tai atvažiavus pas A. Z. paklausė paklausė kaip grįš į namus, jie atsakė, kad grįš patys. Nežino, gal tėvas būtų nakvojęs pas V.. Tėvą ir V. išleido prie įvažiavimo į A. Z. kiemą. Jie dar paprašė palaukti, kol pažiūrės, ar A. Z. yra namuose. Netrukus V. pamojo ranka ir jis išvažiavo pas draugę. Ryte paskambino mama ir pasakė, kad nebėra tėvo, kad jis yra nužudytas. Jam, žinoma, buvo šokas, jautėsi labai blogai, nes jis pats nuvežė tėvą į mirtį. Civilinio ieškinio nereiškia, bet prašo teismo skirti teisingą bausmę, kad bausmė būtų kuo didesnė.

Liudytoja T. J. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). A. Z. yra kaimynas, atstumas tarp jų namų yra apie 40 metrų. Dienos metu per virtuvės langą gana gerai matosi visas A. Z. kiemas. Būnant kieme galima girdėti atvažiuojantį automobilį ar kalbančius žmones.

Liudytoja parodė, kad 2020 m. balandžio 10 d. po 17 valandos grįžo į namus po darbo. Buvo atėjęs V. Ž., sakė, kad buvo pas A. Z., paprašė atsigerti vandens ir išėjo. V. buvo išgėręs ir jie bendravo labai trumpai. Liudytoja parodė, kad gyvena kartu su broliu ir motina. Girdėjo, kaip tą vakarą kažkur kaime, gal už 3 ar 4 namų, grojo muzika iki 22 valandos. Muzika grojo ne pas A. Z., nes būtų geriau girdėjęsi. Kada A. Z. turėjo aparatūrą ir klausydavosi muzikos, pas ją gerai girdėdavosi. Tuo metu A. Z. aparatūros nebeturėjo ir muzika grojo tikrai ne pas jį. A. Z. gyveno vienas, pas jį dažnai ateidavo kas nors iš kaimo ir girtaudavo. Tą vakarą ji jokių svečių neturėjo ir nuėjo miegoti 22 valandą. Apie vidurnaktį buvo prabudusi ir išėjusi parūkyti, matė, kad pas A. Z. degė šviesa. Niekas nerėkavo, buvo tylu ir ramu. Ryte, apie 6 valandą, jai ruošiantis į darbą, buvo atėjęs V. Ž. ir pasakė, kad nebėra brolio. Policijos automobilis tuo metu jau buvo A. Z. kieme. Matė, kad tą patį rytą V. buvo atvažiavęs su žmona ir vaikščiojo po A. Z. kiemą. Liudytoja taip pat parodė, kad jos buvęs vyras S. gerdavo su A. Z.. Maždaug prie dvejus metus S. prašė subintuoti sužalotą galvą, sakė, kad susipyko su A. Z. ir tas jam trenkė „kačiarga“. Liudytojos teigimu A. Z. būdavo agresyvus, kažkada buvo sudavęs kaimynui puodu per galvą.

Liudytoja parodė, kad praėjo daug laiko, todėl neprisimena visų detalių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojos T. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai(1 t. 185–186 b. l.). T. J. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Liudytojas E. M. teisme parodė, kad su A. Z. yra pažįstami nuo 2000 metų, jų santykiai buvo draugiški. Yra ne kartą bendravęs, tačiau niekada nebuvo jokių piktumų. Apie įvykį nieko nežino, ten nebuvo ir nedalyvavo. Ryte parduotuvėje išgirdo, kad A. nužudė A.. Jam ta žinia buvo kaip iš giedro dangaus. Įvykio išvakarėse, jau vėlokai vakare, A. Z. paskambino ir paprašė šiltnamyje palikti cigarečių pakelį, nes jis anksti eina į darbą, o parduotuvė tuo metu dar nedirba. Kadangi A. Z. buvo girtas, paistė kažkokias nesąmones, tai pokalbis buvo neilgas. Kad skambino A. Z., nekilo jokių abejonių, nes jį pažino iš balso. Kalbėdamas telefonu stovėjo prie lango ir matė, kad už lango buvo stipri prieblanda. Daugiau tą vakarą A. Z. jam neskambino. Cigaretes padėjo šiltnamyje, o ryte, prieš išvažiuodamas į darbą, užėjo į šiltnamį ir pamatė, kad cigaretės nepaimtos. A. Z. didžiajai daliai kaimo gyventojų buvo geras žmogus, kuris visada padės, o kitiems jis buvo paskutinis brudas, alkoholikas ir panašiai. Liudytojas parodė, kad buvo girdėjęs, jog A. Z. kažką su kirviu vaikė. Kai A. Z. užeidavo, tai dažniausiai būdavo išgėręs. Nebuvo pastebėjęs jokių keistumų nei jo kalboje, nei elgesyje. Būdavo, kad kartais žmogus ateidavo ieškoti paguodos. A. Ž. pažino tik iš matymo ir nėra bendravęs su juo.

Liudytoja S. Z. teisme parodė, kad kaltinamasis A. Z. yra buvęs jos sutuoktinis. Dėl A. Z. potraukio alkoholiui, jau du metai, kai jie yra išsituokę. Būdami santuokoje, gyveno pas jos tėvus. Namas, kuriame buvo rastas nužudytas A. Ž. yra A. Z. nuosavybė. Ji tame name negyveno, o tik apsodindavo daržą. Dar gyvenant santuokoje A. Z., būdamas neblaivus, vieną kartą smurtavo prieš ją. Vyko tyrimas, buvo priimtas teismo sprendimas. Tai, ką A. Z. darydavo išgėręs, prisimindavo viską. Gal pažodžiui ir neprisimindavo, bet taip, kad nieko neprisimintų, nėra buvę. Liudytoja taip pat parodė, kad būdamas girtas A. Z. nesiorentuodavo, jį reikėdavo gaudyti, kad ką nors nešdamas nenuverstų baldų ar neišdaužtų lango. Liudytoja taip pat parodė, kad po santuokos nutraukimo beveik kasdien bendraudavo su A. Z., jis dažnai ateidavo aplankyti dukters. Nors paties įvykio susijusio su A. Ž. mirtimi nematė, bet gali teismui papasakoti girdėtas kitų žmonių kalbas.

Liudytoja parodė, kad 2020 m. balandžio 11 d. jai paskambino sesuo ir pasakė, kad neva A. Z. nudūrė A. Ž.. Po to, jos seseriai paskambino bendradarbė V. K. ir pasakė, kad ne A. Z. nužudė A. Ž., o buvo atvažiavę (duomenys neskelbtini) gyventojai C. ir, kad vienas iš jų nužudė A. Ž.. Kiek žino, pas juos buvo nuvažiavęs V. Ž.. Liudytoja parodė, kad žmonės aiškino, kaip balandžio 11 d. rytą V. Ž. vaikščiojo po kiemus ir pasakojo, kad pas A. Z. gėrė C.. Nežino, kas tokie ten gėrė, bet žmonės sakė, kad gėrė A. Z. kieme, kol šis miegojo. Gėrė šešiese: abudu Ž., abudu C. ir dviejų asmenų niekas niekaip neįvardino. Šeštadienį, 2020 m. balandžio 11 d., ji prie parduotuvės susitiko savo buvusį klasioką V. Ž.. Jis taip pat patvirtino, kad A. Ž. nudūrė C. ir miegančiam A. Z. galėjo pateplioti krauju rankas. Jis dar sakė, kad labiausiai tikėtina, jog C. pas A. Z. atvežė R. M.. Pardavėja pasakojo, kad šeštadienį, 2020 m. balandžio 11 d., į parduotuvę buvo atėjęs V. Ž. ir pasakojo, kad 21 valandą 30 minučių pas A. Z. atvažiavo jo žmona S. parvežti jį namo. Tuo metu A. Z. miegojo kitame kambaryje, o abu broliai gėrė virtuvėje. S. Ž. dar vadino A. važiuoti kartu, būtų parvežusi ir jį namo, bet tas atsakė, kad namo nevažiuos, nes turi atvažiuoti C. ir jie dar gers. S. Ž. vėliau savo bendradarbėms pasakojo, kad ji pas A. Z. iš viso nebuvo atvažiavusi. Apie tai, kad S. Ž. buvo atvažiavusi parsivežti V. Ž., jai pasakojo pardavėja S. S. ir pats V. Ž.. Liudytoja parodė, kad jos bendradarbė R. K., praėjus dienai ar dviem po įvykio, pasakojo, kad įvykio dieną prie A. Z. namų, apie 22 valandą, matė stovintį juodą automobilį. Pagal apibūdinimą, tai galėjo būti automobilis, kuriuo kartais važinėja V. Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai tų dalykų nepasakojo, bet žinojo tai, kad bendradarbė matė automobilį. Liudytoja parodė, kad seseriai bendradarbė pasakojo, kad tą vakarą pas T. J. gėrė du (duomenys neskelbtini) gyventojai: E. V. ir G. T.. Po to, juos kažkas nuvežė į Degėsių kaimą ir ten jie gėrė iki paryčių. Sklido kalbos, kad 22 valandą 30 minučių, kažkas matė R. M. automobilį A. Z. kieme, bet kas matė, konkrečiai išsiaiškinti nepavyko. R. J. po 2020 m. gegužės 21 d. jai pasakojo, kad pas A. Z. tą vakarą gėrė abu broliai C. ir jų draugai iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). M. R. girdėjo, kad A. Z. kieme 2020 m. balandžio 10 d. 22 valandą 7 minutės prasidėjo triukšmas. Ten galėjo vykti išgertuvės ir muštynės, kurios tęsėsi apie valandą laiko. Jis sakė, kad iš pradžių pagalvojo, jog užpuolė ir muša A. Z., bet A. Z. balso negirdėjo, todėl nusprendė, kad geria ir mušasi pas T. J. ir nekreipė į tai dėmesio. Liudytoja parodė, kad apie tą įvykį yra kalbėjusi su labai daug žmonių, kurie mano taip pat. Liudytojos S. Z. nuomone, gerai papurčius nužudytojo brolį su meiluže, paaiškėtų, kas yra tikrasis žmogžudys. Liudytojai žinoma, jog broliai Ž. pykosi dėl kiaulių auginimo ir tai galėjo būti priežastis nužudyti vienam kitą. Liudytoja taip pat yra girdėjusi iš bendradarbio, kad V. Ž. su T. J. yra bandę nužudyti buvusį T. vyrą. Liudytoja parodė, kad 2020 m. gegužės 31 d. A. Z. namuose rado įmestą A. Ž. striukę. Policija atvažiavo jos paimti 2020 m. birželio 2 d. arba 2020 m. birželio 3 d. apie 19 valandą. Tą pačią dieną ji apie 17 valandą važiavo dviračiu iš darbo. V., pamatęs ją, apsisuko ir automobiliu pasivijo. Pirmas V. klausimas buvo, ar ji rado įmestą striukę. Ji atsakė, kad rado. Ta striukė buvo įmesta A. Z. namuose į koridorių, nes namo lauko durys neužsirakina. Pasivijęs ją V. pirmiausia paklausė, ar ji tą striukę rado virtuvėje, užmestą už sofos. Nežino, kodėl jis norėjo, kad ji taip atsakytų, nes jis tai pakartojo net kelis kartus. Jis paklausė, ar virtuvėje už sofos ji ką nors rado. Pasakė, kad 22 valandą mušėsi abu A. ir A. Z. išvilko jo brolį A. Ž. iš tos striukės ir užmetė ją už sofos. Kadangi ta striukė buvo užmesta už sofos, jos policija nematė. Ji pasakė, kad rado striukę ne už sofos. V. dar klausė, ar ta striukė nesutepta krauju. Ji atsakė, kad ant striukės nėra nei kraujo, ji nesubadyta ir nesuplėšyta. V. net nuo sėdynės pašoko, sakydamas,kad ji ir negali būti subadyta. Tada paklausė V., iš kur jis žino, kad ji negali būti subadyta, nes jam buvo durta. Jis pasakė, kad jam buvo durta tik vieną kartą. Tada jo paklausė, kodėl negalėjo būti durta per striukę. Jis tik numykė, kad brolis jau pas jį buvo be striukės. Kai tyrėja 2020 m. gegužės 21 d. jai atidavė A. Z. namų raktus, ji ten buvau nuėjusi, bet nei koridoriuje, nei kambaryje jokios svetimos striukės nebuvo. Tada ji dar iškilnojo visus daiktus ir viską apžiūrėjo. A. Z. kambaryje trūko pailgos mėlynos vonelės, kuri visada stovėjo prie pečiaus. T. J. kaimynas R. M. pasakojo, kad pas A. Z. tą dieną gėrė abudu Ž. ir A. Z.. Kad V. Ž. buvo atėjęs pas T., ten neilgai pabuvęs išvažiavo vienas namo, o pas A. liko abu A.. Jau sutemus V. ir visą „šaiką“ atgal atvežė V. vyresnis vaikas. „Šaika“ – tai pilna mašinėlė prilindusi žmonių. Ji klausė kaimyno, kas ten tokie buvo, kaimynas pasakodamas vis rodė su galva į T. namus, kad jam apie tai pasakojo kažkas iš T. namiškių, neįvardino, kas konkrečiai. Liudytoja mano, kad striukę įmetė V. Ž. arba tuo metu buvusi jo meilužė T., nes nuo T. namų labai gerai matosi A. Z. kiemas ir durys. Kol durys buvo užrakintos, užplombuotos, niekas negalėjo įeiti ir tos striukės įmestos nebuvo. Kaip jau minėjo, iš A. Z. yra dingusi pailga mėlyna vonelė. Ji viską laiką galvojo, kad ją pasiėmė tyrėja, bet, pabendravus su A., jis pasakė, kad byloje nėra parašyta, kad tyrėja būtų ją paėmusi. Mano, kad žmogžudys pasiėmė vonelę, įsidėjo į ją A. Ž. striukę ir išsinešė, labiausiai tikėtina dėl to, kad neiškruvintų automobilio. Ji tą striukę rado švarią, lyg būtų ką tik išskalbta.

Liudytoja S. Ž. teisme parodė, kad yra nukentėjusiojo V. Ž. žmona. Nužudytasis A. Ž. yra jos vyro brolis. Tarp brolių buvo labai šilti santykiai, jie dažnai lankydavosi vienas pas kitą.

Liudytoja parodė, kad apie įvykį labai mažai ką žino. To įvykio išvakarėse, 2020 m. balandžio 10 d, jos vyras V. buvo grįžęs iš darbo. Ji tą dieną dirbo nuo 7 valandos iki 19 valandos. Važiuodama iš darbo paskambino vyrui ir paklausė, kur randasi. Jis atsakė, kad yra (duomenys neskelbtini) pas A. Z.. Kadangi, tai buvo visai netoli, apie porą kilometrų, pasakė, kad užsuks ir jį paims. Ji tada net nežinojo, kur A. Z. gyvena. Atvažiavusi į tą kaimą, pamatė V. gatvėje ir jie kartu grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo jų namų iki A. Z. yra tik 3 kilometrai. Liudytoja parodė, kad gerai prisimena, jog iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo apie 19 valandą 5 minutės, nes atvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) užtruko apie 5 minutes. Grįžus ji su vyru iki pat ryto buvo namuose. Ryte, gal 4 ar 5 valandą, tiksliai laiko neprisimena, paskambino vyro brolio sūnus T.. Jis ieškojo tėvo. V. pasakė T., kad tėvą paliko pas A. Z.. Atvažiavo T. ir kartu su jos vyru išvažiavo. Vėliau vyras jai papasakojo, kad išeidamas paliko A. pas A. Z.. Liudytoja parodė, kad balandžio 10 dieną 17 valandą į (duomenys neskelbtini) nebuvo atvažiavusi, nes ji dirbo nuo 7 valandos ryto iki 19 valandos vakaro.

Liudytojas J. Š. teisme parodė, kad tarnybos metu gavo pranešimą. Kaip tiksliai tas pranešimas skambėjo, dabar nepamena, bet žino, kad su kolega važiavo į (duomenys neskelbtini) prie nurodyto namo. Kai atvyko į įvykio vietą, nei kieme, nei netoliese jokių kitų asmenų nematė. Priėjus prie namo, jo viduje, prie lango stovėjo žmogus. Su tuo žmogumi bendravo kolega. Iš pradžių langas buvo uždarytas, paskui asmuo jį atidarė, bet po to vėl uždarė. Matėsi, kad asmuo buvo stipriai neblaivus, su juo nebuvo įmanoma susikalbėti ir jis nieko tiksliai nepaaiškino. Laukinės namo durys buvo atviros, o durys į virtuvę buvo užrakintos. Jie prašė atidaryti duris, bet jis iš pradžių durų neatidarė. Jie kalbėjo ir įkalbėjo, kad jis atidarytų duris. Kai įėjo į namą ir apžiūrėjo patalpas, kitų asmenų nerado. Virtuvėje, kairėje pusėje prie pat sienos, pamatė ant fotelio sukniubusį žmogų su peiliu krūtinėje. Iš karto, nieko nelaukdami, sulaikė duris atidariusį asmenį, iškvietė medikus ir operatyvinę grupę. Sulaikytas asmuo buvo paguldytas ant grindų tambūre, t. y. koridoriuje tarp tų dviejų durų. Jis nebuvo nei nuvestas, nei paguldytas tame kambaryje, kuriame buvo nužudytas asmuo. Kraujo dėmių ant grindų tame tambūre, kur asmuo buvo paguldytas, nebuvo. Kai sulaikytojo asmens klausė apie tą žmogų fotelyje, jis kalbėjo apie koroną, kaukes, o ne apie tai, kas atsitiko. Liudytojo nuomone, tas asmuo net nesuprato, kas yra įvykę. Apie tai, kas įvyko, jis apskritai nieko nekalbėjo. Sulaikytas asmuo buvo išvežtas vilkintis tais pačiais drabužiais, kuriais vilkėjo prieš sulaikymą. Jis neturėjo galimybės persirengti.

Specialistai M. S. – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus vyresnioji tyrėja ir V. K. – (duomenys neskelbtini) apskrties vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos viršininkas teisme parodė, kad atsakys į klausimus abu, nes kartu atliko tyrimą, jų kompetencijos yra skirtingos, todėl jiems būtų sudėtinga atsakinėti į klausimus atskirai. Abu specialistai teisme parodė, kad tvirtina byloje esančias tyrimų, kuriuos jie atliko, išvadas.

Specialistas V. K. parodė, kad tiriant šią baudžiamąją bylą specialiai buvo parinkta tokia tyrimo rūšis: jis atliko visų rūšių trasologijos tyrimus ir visų rūšių balistinius tyrimus, o kolegė M. S. yra biologinių tyrimų specialistė su didžiule patirtimi. Kadangi viskas tarpusavyje yra labai glaudžiai susiję, buvo pasirinktas toks tyrimas.

Specialistas V. K. parodė, kad jiems buvo pavesta papildomai atlikti įvykio vietos apžiūrą dėl kraujo pėdsakų rašto tyrimo. Dėl didelės darbų apimties tą apžiūrą atliko per kelis kartus. Jiems atvykus, namas buvo užplombuotas, durys užrakintos. Po pirminės apžiūros sudarė darbų planą ir po savaitės ar dviejų atliko antrą apžiūrą. Apžiūros metu gautus duomenis panaudojo tolesnių tyrimų atlikimui. Papildomos įvykio vietos apžiūros esmę sudarė: fotelis, durys, stalas ir dvivietis fotelis, stovintis virtuvės viduryje. Kitų pėdsakų, turinčių informacijos, jie nerado, o kituose kambariuose rasti pėdsakai, pagal DNR išvadas, nebuvo jų tyrimo objektas. Atliekant pirminę įvykio vietos apžiūrą, kraujo pėdsakų rašto tyrimas neatliekamas, nes specialistai, atliekantys tą apžiūrą, neturi tokių įgūdžių ir žinių, kad jie galėtų atlikti tokios rūšies apžiūrą, todėl buvo pasitelkti jie, turintys tokių žinių. Paprastai yra taikoma tokia praktika, kad kraujo pėdsakų rašto tyrimas atliekamas papildomos įvykio vietos apžiūros metu, susipažinus su bylos medžiaga, su pirmine informacija ir taip toliau. Specialistas V. K. paaiškino, kad jų atliekamų darbų pasiskirstymas yra gana sudėtingas, kadangi kraujo rašto pėdsakų tyrimas apima labai daug sričių – reikalingos ir balistikos žinios dėl kraujo lašų skriejimo trajektorijos, kampų nustatymo, ir trasologijos žinios, paviršiai, susidarymo mechanizmas, taip pat atliekami DNR pėdsakų tyrimai, kadangi buvo tiriami kraujo pėdsakai. Prie viso šito dar reikalingos specialiosios žinios būtent dėl kraujo pėdsakų rašto, kaip skysčio, susidarymo ir poveikio ant įvairių paviršių. Nebuvo taip, kad jis atsakinėja į vieną klausimą, o kolegė – į kitą. Tai buvo kompleksinis tyrimas, todėl atsakymai buvo bendri. Išvadas pasirašė kartu su M. S. ir jos yra lygiavertės.

Specialistas V. K. parodė, kad rūbai, kurie buvo pateikti tyrimui, buvo tiriami darbo vietoje. Rūbai buvo pateikti teisingai supakuoti, jie buvo išdžiovinti ir sulankstyti pagal visas taisykles. Rūbų pakuotės buvo užfiksuotos prieš pradedant tyrimą, po tyrimo jie taip pat buvo užplombuoti, užantspauduoti ir grąžinti. Buvo nurodyta, kieno tie rūbai yra ir iš ko jie buvo paimti. Suklydimo momentas atmetamas. Tyrimui buvo pateikti ir A. Z., ir nukentėjusiojo A. Ž. rūbai. Jie buvo tiriami ne vienos apžiūros metu, o atskirai. Akte yra nurodyta, kad buvo tiriama striukė, marškinėliai, treninginės kelnės. Dėl marškinėlių, ant kurių nurodyta, kad jie yra A. Z., – kraujui užtiškus ir pėdsakai, atsiradę žmogui užgriuvus ant kraujo, yra visiškai du skirtingi pėdsakų susidarymo mechanizmai, jie nieko bendro tarpusavyje neturi. Užtiškę pėdsakai atsiranda tiškimo metu: turėjo būti skrydis, smūgis į paviršių ir taip toliau. Užgriuvus ir prisispaudus – yra kontaktiniai pėdsakai, kurie susiformuoja dviem paviršiams betarpiškai veikiant vienas kitą. Tokius pėdsakus specialistai akivaizdžiai atskiria, dėl šito jokių abejonių negali kilti. Specialistė M. S. parodė, kad tokių pėdsakų yra skirtingas susidarymo mechanizmas, jie atskiriami pagal formas, pagal visus reikalavimus. Išvadoje nurodyto kraujo šaltinio patikslinti nėra galimybės.

Nukentėjusiojo striukė buvo gauta vėliau. Ji buvo purvina, ant jos nieko nerado. Teoriškai įmanoma išvalyti striukę taip, kad jokių pėdsakų nebūtų rasta, tačiau, kadangi ta striukė buvo purvina, nemano, kad su ja buvo kas nors daryta, nes jokių pėdsakų ant jos nerado.

Specialistas V. K. parodė, kad jie atliko biologinį tyrimą, jog nustatytų, kieno kraujas yra ant marškinėlių. Nustatyti, ar kraujas tiško iš širdies, ar iš rankos, nėra galimybės. Specialisto išvadoje nurodyta, jog kaltinamasis stovėjo šalia fotelio ir keitė padėtį judėdamas tarp fotelio priekio ir dešinės jo pusės – kadangi žemiau kelių nebuvo jokių kraujo pėdsakų, vadinasi, toje vietoje buvo kliūtis, o, pagal įvykio aplinkybes, toje vietoje yra aukšta fotelio atrama, porankis. Jis yra tokio pat aukščio, nuo kur prasidėjo pėdsakai ant kelnių. Kadangi kraujo pėdsakų buvo ant stalo, ant sienos, ant durų, kraujo pėdsakų susiformavimo mechanizmas yra nuo kraujo šaltinio vietos, o skrydžio trajektorijos rodė tai, kad asmuo buvo skirtingose vietose, kad buvo nedidelis judėjimas. Buvo atlikta įvykio vietos rekonstrukcija, būtent paties įvykio rekonstrukcija. Jos metu buvo apibendrinti visi byloje surinkti duomenys: ne tik įvykio vietos apžiūra, bet ir parodymų patikrinimo vietoje, biologinių tyrimų rezultatai, vaizdas, išrinktas iš kameros „Body Cam“. Buvo išrinkti ir išnagrinėti 26 ar 28 dokumentai, kurie turėjo įtakos pėdsakų tyrimui. Būtent remiantis tais visais duomenimis, taip pat duomenimis, gautais papildomai apžiūrint įvykio vietą pirmą ir antrą kartą, pagal pėdsakus ir pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis nustatė galimas įvykio aplinkybes.

Buvo tiriami kaltinamojo A. Z. rūbai – striukė, marškinėliai ir sportinės kelnės. Ant striukės nieko nerasta, tai rodo, kad įvykio metu jis striukės nevilkėjo. Ant marškinėlių buvo rasta daug visokių ir įvairių rūšių kraujo pėdsakų: buvo ir tiškalai, ir kontaktiniai pėdsakai, tai rodo, kad buvo ir tiškimas ant jų, ir kontaktas. Vienas tiškalas buvo ant marškinėlių apykaklės krašto. Šis specialistų tyrimas yra moksliškai pagrįstas, jis remiasi skysčių fizika, dinamika ir panašiai, visame pasaulyje yra atliekami tokie tyrimai, ir vienas iš tokių požymių – kraujas ant marškinėlių apykaklės galo – rodo, kad įvykio metu buvo užsimota. Užsimojant kraujo lašas atsiskiria nuo įrankio, nuo paviršiaus, kuriuo yra smūgiuojama. Tai yra vienas iš išskirtinių požymių, kad buvo smūgiuojama, negalėjo būti, kad stovėjo šalia ar panašiai. Tai yra požymis būtent to asmens, kuris tai darė. Ant kelnių taip pat buvo rasta kraujo. Tiek ant marškinėlių, tiek ant kelnių rastos kraujo dėmės negalėjo atsirasti policininkams paguldžius kaltinamąjį ant grindų.

Specialistė M. S. parodė, kad ji davė išvadą, jog kitų asmenų DNR pėdsakų nebuvo rasta. Iš vienos dėmės išskirtas genotipas skyrėsi nuo pateiktų asmenų genotipų, jis jiems nepriklausė.

Specialistas V. K. parodė, kad buvo keli kontaktiniai pėdsakai, bet dalis jų susidarė nuo marškinėlių, prisiglaudus vienai kruvinai daliai prie kelnių. Jų kilmės jie negali paaiškinti, tačiau esmė tokia, kad, pagal susiformavimo mechanizmą, buvo išskirtos dvi kraujo pėdsakų rūšys: tiškalai ir kontaktiniai pėdsakai. Jeigu ant marškinėlių skverno galo yra matyti stiprus, išskirtinis kraujo pėdsakas, tai jis atsirado prisilietus prie ant kelnių esančio pėdsako. Viską yra nufotografavę ir tai labai aiškiai iliustruoja nuotraukos. Specialistė M. S. taip pat parodė, kad yra visai kitoks pėdsakų susidarymo mechanizmas. Buvo ir keli kontaktiniai pėdsakai, tačiau dauguma buvo tiškalų, kurie atsiranda smūgiuojant peiliu.

Specialistas V. K. parodė, kad marškinėliai buvo pateikti suplėšyti mechaniniu būdu juos tempiant, ne kerpant, ne pjaunant ar panašiai. Dėl to buvo tiriama medžiaga, gauta ikiteisminio tyrimo metu, – pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą iš „Body Cam“ paimta vaizdo medžiaga. Yra padarę ekrano nuotrauką, kurioje matyti, kaip kaltinamasis išlenda pro langą su tais pačiais drabužiais ir tie drabužiai buvo sveiki. Įvykio vietos apžiūros metu matyti ir tie patys kraujo pėdsakai, kuriuos tyrė tyrimo metu. Tyrėja jiems paaiškino, kad tie marškinėliai buvo sudraskyti areštinėje. Areštinės vaizdo įrašo jie nežiūrėjo, todėl šito patvirtinti negali, bet įvykio metu jie nebuvo pažeisti. Po foteliu buvo rastas kraujo klanas ir kraujo nutekėjimas sutapo su klanu, esančiu ant grindų, tai rodo, kad tas fotelis, kuriame buvo rastas nukentėjusysis, nebuvo pajudintas įvykio vietos pažiūros metu ir nebuvo pakeista jo padėtis. Be to, visi pėdsakai, rasti ant stalo, ant durų, ant sienų ir ant fotelio atitinka vieną bendrą pėdsakų susiformavimo kompleksą. Dėl kitų daiktų: katilų ir indų, jų tikrai nevertino ir dėl jų nieko negali atsakyti. Kažkokių išskirtinių požymių tikrai nebuvo. Nukentėjusysis smūgius gavo sėdėdamas fotelyje. Kraujo pėdsakai ant rankų, ant fotelio, antakio pažeidimas atitinka ilgesnį kraujo kontaktą, tai reiškia, kad po smūgių jis padėties nekeitė, jis nebuvo perneštas ar kitur paguldytas. Toje padėtyje jis buvo tuo metu, kai tiško kraujai. Didžioji kraujo pėdsakų dalis buvo ilgalaikis kontaktas su fotelio paviršiumi: kraujo prasisunkimas per fotelį ir nubėgimas ant grindų. Tai reiškia, kad tai buvo ne trumpalaikis prispaudimas, o buvo ilgalaikis kontaktas su įsigėrimu į audinį. Specialistas V. K. parodė, kad pagal rastus kraujo pėdsakus, nebuvo nustatyta, kad kruvinas asmuo būtų judėjęs į lauką ar kitur. Ant dviviečio fotelio buvo rastas tik vienas pėdsakas, kuris buvo iškritęs iš viso konteksto. Nustatė, kad jis priklausė nukentėjusiajam.

Buvo iliustruota įvykio vieta pagal išskaičiuotus kampus, kaip turėjo būti rastas kūnas, ir tai visiškai atitiko pirminės įvykio vietos apžiūros metu rastą lavono padėtį. Ir tie patys pėdsakai rasti ant stalo, ant grindų, ant sienos rodo, kad viskas vyko labai mažame plote. Be to, atitiko ir aukštis, kad sėdimoje padėtyje, sutapo su fotelio atlošo aukščiu.

Nėra metodikos, kuri nustatytų, kuris smūgis buvo pirmas. Dažniausiai kraujas atsiranda po antro smūgio, nes smūgis į sausą paviršių nepalieka kraujo pėdsakų. O toliau – ar tai ketvirtas, ar penktas, ar antras smūgis, atsakyti į tai specialistai negali. Negalima atsakyti, ar nukentėjusysis gynėsi nuo smūgių, nes specialistai neinterpretuoja pėdsakų ant lavono ir nesinaudoja jais.

Buvo paimti ėminiai iš kelių vietų ir pėdsakai buvo pasirinkti skirtingi pagal savo susidarymo mechanizmą – ne vien tiškalai ar kontaktiniai pėdsakai. Buvo paimti iš skirtingų vietų pagal skirtingą susiformavimo mechanizmą su galimybe aptikti kažką kitą.

Specialistė M. S. parodė, kad jeigu būtų užduotas toks klausimas, iš biologinės pusės galima būtų tik dėvėjimą nustatyti, kas dėvėjo tuos marškinėlius. O dėl seilių ir visa kita nebent konkrečiai vietoje yra nurodyta, nes yra didelis plotas, o biologiniam pėdsakui imamas labai mažas ėminys. Tačiau nelabai yra tikslas atlikti tokį tyrimą, nes iš „Body Cam“ vaizdo įrašų matyti, kad žmogus dėvėjo tuos marškinėlius.

Specialistas V. K. parodė, kad jie tyrė tuos įtariamojo marškinėlius, su kuriais jis buvo sulaikytas.Tik, lyginant su pareigūnų „Body Cam“ vaizdo įrašais, reikia atsižvelgti į tai, kad kraujo pėdsakai ant marškinėlių buvo rasti visur, o tai rodo, kad įvykio metu jis buvo be striukės, o sulaikytas buvo su striuke.

Specialistas V. K. parodė, kad papildomos įvykio vietos apžiūros metu labai išsamiai tyrė įvykio vietą, kad nekiltų klausimų, todėl stumdė baldus, stumdė ant stalo uždėtą kažkokią plastmasę, stumdė fotelį, kibirus. Ant dviviečio fotelio buvo geltonas užtiesalas, ant kurio pirminės įvykio vietos apžiūros metu rado A. Ž. kraujo. Tas užtiesalas buvo visiškai ištrauktas lauk ir ant vieno krašto buvo atrasti kraujo pėdsakai. Buvo atlikti DNR tyrimai ir nustatyta, kad jie niekam nepriklauso. Be to, ta užtiesalo vieta buvo įgrūsta į fotelio vidų ir neaišku, kada tie pėdsakai galėjo atsirasti. Dėl to, kad ant geltono užtiesalo buvo rasta dėmė, galimai nuo kruvino delno – ten buvo elementari dėmė. Specialistai nevertina panašumų. Jeigu yra kapiliarinis raštas, tai yra pasakoma, kad delnas, o jeigu nėra kapiliarinio rašto kažkokių fragmentų, – yra elementari dėmė, kuri susiformavo kontakto metu didesnį kraujo lašą susukant, suspaudžiant ir įgrūdant tarp fotelio dalių. Ta kraujo dėmė neatsirado per tą laiką, kol namas buvo užrakintas. Kada atsirado ta kraujo dėmė, specialistai negali atsakyti. Iš tos dėmės išskirtas genotipas buvo patikrintas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras DNR duomenų bazėje, tačiau sutapimų nebuvo. Radus kraujo pėdsaką, neįmanoma atsakyti, kada jis atsirado. Jis galėjo būti paliktas ir prieš kelerius metus. Kaip minėjo, šitas pėdsakas iškrito iš rastų pėdsakų konteksto. Buvo rasti pėdsakai, susiformavę tiškant, laisvo kritimo metu, užsimojant ar ginantis, jie turi savo bruožus, o šitas pėdsakas buvo kontaktinis, jis paprasčiausiai sugniaužtas ir kaip gniužulas sukištas į fotelį. Gal tas užtiesalas nebuvo ištrauktas metus, gal dvejus, niekas to neatsakys, bet tai nėra kažkoks tiškalas, tai yra paprastas kontaktinis pėdsakas, kuris trynėsi vienas į kitą, kol buvo sukištas. Tą fotelį ir ištyrė po parodymų patikrinimo vietoje, tada jį detaliai apžiūrėjo, kad paneigtų parodymų patikrinimo metu duotus parodymus.

Įvykio vietos apžiūros protokole buvo konstatuotas faktas, kad plombos yra atkibusios, bet durys buvo užrakintos, o vidinių kambario durų plombos nebuvo pažeistos.Tai yra tipinės plastikinės plombos, naudojamos pašto siuntoms. Joms atkibus pasirodo užrašas, kad pažeista. Šitos plombos nėra skirtos specialiai plombuoti durims, metalui, medžiai ar panašiai, be to, tai yra išorinės durys, kurios mėnesį buvo veikiamos lauko sąlygų, todėl tos plombos galėjo būti ir nepažeistos, jos natūraliai galėjo atkibti pačios. Specialistai to nenustatinėjo. Esmė tai, kad vidinės durys, kurios oro sąlygų nebuvo veikiamos, buvo užrakintos ir užplombuotos.

Papildomos pirminės įvykio vietos apžiūros metu pamatė, kad dėl darbų apimties negalės padaryti visų darbų tą pačią dieną, todėl nekeitė įvykio vietos apžiūros metu rastų daiktų padėties. Kai pabaigė apžiūrą, kai užfiksavo visus pėdsakus, išmatavo kampus ir jų išvadai nebeturėjo įtakos kažkokių objektų padėtis fotelio, durų ir kitų daiktų atžvilgiu, viskas buvo dar kartą patikrinta, kad nekiltų klausimų ir paskui neatsirastų papildomų pėdsakų.

Specialistas A. K. parodė, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą, buvo padaryta daugiau nei 400 nuotraukų. Buvo fotografuojama pirminės įvykio vietos apžiūros metu, paskui – papildomos įvykio vietos apžiūros metu, dar vienos papildomos įvykio apžiūros metu ir galutinės papildomos įvykio vietos apžiūros metu, po kurios jie, specialistai, perdavė raktus tyrėjai ir pabaigė savo darbą įvykio vietoje. Visų įvykio vietos apžiūrų metu buvo fotografuojama tiek pajudinus, tiek nepajudinus daiktus, visokiais rakursais. Viskas buvo daroma pagal kriminalistines taisykles. Akivaizdu, jog, norint pažiūrėti, ar po foteliu yra kraujo, reikia jį patraukti. Bet prieš tai viskas buvo nufotografuota ir užfiksuota, išmatuojamos visos kryptys ir visa kita, ir tik po to jau stumdomi daiktai ir ieškoma dar kažkokios papildomos informacijos. Patvirtina, kad kelnės ir marškinėliai tikrai yra kaltinamojo.

Smūgių stiprumą vertino pagal pėdsakų susiformavimo mechanizmą, tai yra, nuo 1,5 iki 7 m per sekundę greičio susiformuoja vienokio dydžio tiškalai, jeigu greitis mažesnis, vienokie taškai, jeigu didesnis – šūviai. Tai, kas buvo aptikta, kiekvienas pėdsakas, kuris turėjo informacinę kažkokią vertę, buvo išmatuotas ir užfiksuotas įvykio vietos apžiūros metu ir tie pėdsakai buvo įvertinti. Visi kiti pėdsakai buvo be informacijos, tokių buvo gana nemažai, bet tas, kas davė informacijos, atsakant į tyrėjos užduotus klausimus, buvo įvertinti. Į klausimą, ar galėjo kaltinamasis kažkuriuos pėdsakus nusiplauti, nusivalyti, atsakyti negali.

Šalia balto „bliūdo“ mėlyno indo nerado, o ką rado, tai viskas yra užfiksuota nuotraukose.

Kaip minėjo, atliekant įvykio vietos apžiūrą jie stumdė baldus. Stumdant baldus, tos striukės, kuri buvo vėliau pateikta tirti, tikrai negalėjo nepastebėti. Atliktas tyrimas yra kraujo pėdsakų susiformavimo aplinkybių tyrimas. Tai nėra rankų, ne DNR pėdsakai, apie kuriuos galima pasakyti 100 proc. tikslumu. Tų visų tirtų pėdsakų visuma, ne vieno atskiro pėdsako, o visuma, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinktų visų dokumentų analizė ir jų sugretinimas leidžia teigti gana tiksliai. Tai dar priklauso nuo paviršių, atstumo, laiko, nuo kitų aplinkybių. Pėdsakai buvo randami naudojant specialias priemones, pavyzdžiui, šviesą. Ant rūbų rado pėdsakus naudojant mėlyną šviesą, ant kelnių – violetinę šviesą, striukė, pavyzdžiui, buvo tiriama ryškalu, kuris yra skirtas nematomų pėdsakų paieškai, jie šviečia naktį. Visi pėdsakai yra tikrinami preliminariais testais, neimami aklai. Suradę kraujo, tikrina ar tai žmogaus kraujas. Kiekvienas pėdsakas fotografuojamas. Tame tyrime panaudojo visas šiuo metu Lietuvoje turimas priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertas J. S. teisme parodė, kad 2020 m. balandžio 14 d. jis atliko mirusiojo A. Ž. kūno tyrimą ir surašė specialisto išvadą Nr. M-178, kurią tvirtina.

Ekspertas parodė, kad A. Ž. mirtis įvyko nuo durtinės - pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje su dešinio plaučio ir krūtininės aortos sužalojimo, sukėlusio kraujo susikaupimą krūtinplėvės ertmėse, į tai nurodo lavono tyrimo metu rasta durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės dešinėje pusėje trečiame tarpšonkauliniame tarpe, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę, dešinio plaučio ir krūtininės aortos sužalojimas, 1250 ml kraujo susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir 800 ml kraujo kairėje krūtinplėvės ertmėje. Kūno tyrimo metu rasta peilio geležtė tos žaizdos kanale. Be šio sužalojimo A. Ž. kūne rastos dar 26 durtinės-pjautinės žaizdos ir 2 muštinės žaizdos veide. Iš viso A. Ž. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 28 trauminių poveikių. Dėl durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje su dešinio plaučio ir krūtininės aortos sužalojimu, sukėlusios nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną ir mirtį – šis sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o visi kiti sužalojimai, vertinant juos kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą gyvam asmeniui. Mirusiojo A. Ž. kraujyje nustatyta 3,53 promilės etilo alkoholio, o tai gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį. Be etilo alkoholio mirusiojo A. Ž. kraujyje kitų narkotinių, nuodingų ar stipriai veikiančių medžiagų nerasta. A. Ž. tepinėliuose ir tamponėliuose su burnos ir tiesiosios žarnos turiniu spermijų nerasta. Durtinės-pjautinės žaizdos buvo rastos kakle, krūtinės dešinėje ir kairėje pusėje, kaktoje, kairiajame paakyje, nosies nugarėlėje, kairiajame ir dešiniajame skruoste, dešiniajame žaste, abiejose alkūnėse, dešiniajame rieše. Trumpai tariant, žaizdos buvo viršutinėje kūno dalyje ir išsklaidytos įvairiose vietose – tiek veide, tiek rankose, kakle, krūtinėje. Mirtinos žaizdos kanalo ilgis yra apie 18 cm. Tyrimui buvo pateiktas virtuvinis peilis, jo geležtės ilgis – 19.5 cm. Šis peilis buvo rastas nukentėjusiojo kūno žaizdoje ir turi pakankamai ilgą geležtę, kad būtų galima padaryti tokią žaizdą, kokia buvo rasta nukentėjusiojo kūne. Mirusiojo kūnas buvo pateiktas tyrimui su neištrauktu peiliu iš žaizdos. Iš turimų duomenų nėra galimybės tiksliai nurodyti, kiek laiko po tokio sužalojimo – durtinės-pjautinės krūtinės žaizdos su plaučio ir aortos pažeidimu nukentėjusysis dar buvo gyvas – esant tokiam sužalojimui, nukentėjusysis galėjo būti gyvas nuo kelių iki keliolikos minučių. Ši žaizda sukėlė ūmų nukraujavimą, kuris turėjo greitai pasibaigti mirtimi. Esant tokiam sužalojimui, jeigu asmuo yra ne gydymo įstaigoje, ne ant operacinio stalo, nėra galimybės išgelbėti nukentėjusiojo gyvybės. Jeigu žaizda būtų aptvarstyta, vis tiek tęsiasi vidinis kraujavimas, kol sukels nukentėjusiajam komą ir greitą mirtį. Dėl to, kokio stiprumo galėjo būti paskutinis smūgis, kad peilis susmigo į kūną iki pat kriaunų, – konkrečiai nėra galimybės to nurodyti. Teismo medicininėje literatūroje nurodoma, kad, jeigu durtinės-pjautinės žaizdos padaromos gilios, bet nepažeidžiant kaulų, tokioms žaizdoms padaryti nėra reikalinga labai stipri jėga. Bet, atsižvelgiant į žaizdos kanalo ilgį, buvo suduotas rimtas smūgis. Peilio neištraukimas iš žaizdos neturėjo įtakos nukentėjusiojo išgyvenimui. Paskutinis sužalojimas ir buvo mirtinas, paskutinis sužalojimas su žaizdoje peiliu. Visi kiti sužalojimai neturėjo įtakos mirčiai. Mirtį sukėlusi durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinėje su plaučio ir aortos pažeidimu buvo padaryta tikrai tuo peiliu, kuris buvo rastas tos žaizdos kanale. Kadangi buvo rastas tik vientisas žaizdos kanalas ir neįmanoma ištraukus vieną peilį į žaizdą įstatyti kitą, nepadarant papildomų sužalojimų, todėl teigiu, kad sužalojimas buvo padarytas vienu smūgiu ir vienu peiliu. Tyrimo metu nustatyta, kad tai yra vientisas kanalas, neišsišakojantis, kad būtų galima įtarti, jog gal buvo suduoti keli smūgiai į tą pačią vietą. Dėl kitų durtinių-pjautinių sužalojimų – jų savybes atspindėjo tik žalojančio įrankio grupė, kad tai buvo padaryta duriančiu-pjaunančiu įrankiu, neliko individualių sužalojimų žymių, pagal kurias būtų galima teigti, kad būtent tuo peiliu visi sužalojimai buvo padaryti. Be to tyrimui nebuvo pateikta daugiau kokių nors žalojančių įrankių. Visos žaizdos galėjo būti padarytos vienu ir tuo pačiu peiliu.Visi sužalojimai yra vienodo senumo, jeigu jie padaryti greičiau, nei kelių valandų bėgyje, nėra galimybės nurodyti nei jų padarymo eiliškumo, nei trukmės. Tikėtina, jog A. Ž. po patirtų kūno sužalojimų trumpą laiką galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus. Reikia atkreipti dėmesį, kad jis buvo gerokai neblaivus – jo kraujyje rasta 3,53 promilės etilo alkoholio. Esant tokiai būklei, žmogus ir nesant jokių sužalojimų nebūna labai aktyvus. Iš turimų duomenų nėra galimybės nurodyti, kokia buvo nukentėjusiojo ir jį užpuolusio asmens tarpusavio padėtis sužalojimų darymo metu. Jeigu nukentėjusysis būtų buvęs blaivus ir jam būtų buvę padaryti tokie pat sužalojimai, pasekmės būtų tokios pat, girtumas įtakos šiuo atveju mirčiai neturėjo. Tačiau labai tikėtina, kad, jeigu jis būtų buvęs blaivus, būtų kitaip vertinęs konfliktinę situaciją ir galbūt būtų sugebėjęs aktyviau priešintis, gintis užpuolikui ir iš viso nebūtų patyręs tokių sužalojimų. Tačiau, esant tokiems sužalojimams, ar girtas ar blaivus, mirčiai tai įtakos nebeturėjo. Nebent tai įvyktų ligoninėje ant operacinio stalo, kažkoks nelaimingas atsitikimas, kad būtų galima greitai atverti krūtinės ląstą. Šiuo atveju vien pervežimas iš rajono iki (duomenys neskelbtini) ligoninės būtų užtrukęs apie valandą laiko ir jis nebūtų atlaikęs tokios kelionės, nepaisant to, ar jis blaivus ar girtas. Duotoje išvadoje nėra tokių žodžių, kad sužalojimai padaryti būtent rankomis. Išvadoje nurodyta, kad buvo padaryti du sužalojimai veide bukais kietais daiktais, šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jie jokios įtakos mirčiai neturėjo. Dėl sužalojimų alkūnėse, dešiniajame rieše – negali kategoriškai tvirtinti, kad iš tų sužalojimų galima daryti išvadą, jog nukentėjusysis bandė priešintis. Negali atsakyti teigiamai į tą klausimą. Dėl to, ar kietas bukas daiktas gali būti ranka – žaizdos kaktoje taip pat turi tik grupinės priklausomybės požymius nuo durtinių-pjautinių žaizdų skiriasi tuo, kad tų žaizdų kraštai nubrozdinti, tai rodo, kad buvo paveikta bukais kietais daiktais, tačiau iš turimų duomenų konkrečiai nurodyti, būtent kokiais kietais bukais daiktais, nėra galimybės. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek griuviminės traumos metu, tiek suduodant tiesioginius smūgius. Konkrečiai, ar buvo mušamas rankomis, ar kokiu nors kitu buku kietu daiktu, negali nurodyti. Paskutinis mirtinas smūgis praėjo tarpšonkauliniu tarpu, šonkauliai nebuvo sužaloti. Kaip minėjo, paskutinis smūgis buvo pakankamai rimtas. Kiti smūgiai buvo žymiai silpnesni, kadangi buvo padarytos kelių centimetrų gilumo paviršinės žaizdos. Dėl to, ar galima atsakyti, ar nukentėjusiajam pirma buvo suduota buku daiktu ir, tokiu būdu jį apsvaiginus, suduoti kiti smūgiai – visi sužalojimai yra vienodo senumo, jų padarymo eiliškumo nėra galimybės nurodyti. Kadangi rastos paviršinės žaizdos yra be kaulų ir galvos smegenų sužalojimo, jos apsvaiginimui reikšmės neturėjo. Apsvaigimą nukentėjusiajam galėjo sukelti suvartotas alkoholis – nustatytas labai sunkus girtumo laipsnis. Dėl to, kad, jeigu praėjus trims paroms, nukentėjusiojo kraujyje nustatyta 3,53 promilės alkoholio, ar galima atsakyti, kokio girtumo nukentėjusysis buvo jo sužalojimo ir mirties metu – kadangi nukentėjusysis mirė po kelių ar keliolikos minučių po jam padarytų sužalojimų, tada iš esmės nesiskiria, vis tiek atitinka sunkų girtumo laipsnį. Gali skirtis viena kita šimtąja dalimi, bet ne daugiau. Negali atsakyti, ar, einant laikui, promilių kraujyje didėja ar mažėja.

Iš 2020 m. balandžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini) - vieno aukšto medinis namas. Įėjimas iš kiemo pusės. Durys atdaros, langas atidarytas. Ant spintelės rastas mobilus telefonas LD. Koridoriuje, virtuvės durys atdaros, iš vidinės durų pusės raktas įkištas į durų spyną. Kairėje virtuvės pusėje, prie įėjimo, fotelyje rastas vyro lavonas su įsmeigtu peiliu dešinėje krūtinės pusėje. Vyro lavonas sėdimoje padėtyje ant galvos užmestas mėlynos spalvos bliuzonas. Ant lavono rankų, kaklo ir veido srityse matosi daugybinės pjovimo-dūrimo žaizdos. Peilis į krūtinę įsmeigtas iki rankenos. Lavono kairėje pusėje prie lango yra stalas. Ant stalo šalia lavono padėtas mobilus telefonas „Samsung“ su dėklu. Prie krosnies apvalus plastmasinis dubuo su rausvu skysčiu viduje. Lavonas išvežtas į morgą su peiliu krūtinėje. Po apžiūros paimta: mobilusis telefonas „LD“; biologiniai pėdsakai ant cigaretės nuorūkos ir šluotelės su konteineriu (vokas Nr. 2 ir Nr.3), mobilusis telefonas „Samsung“; rankų pėdsakai ant butelio; stiklinė (1 t. b.l. 13-14)

Iš specialisto išvados Nr. M 178/2020(04) matyti, kad:

1. A. Ž. mirtis įvyko nuo durtinės - pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje su dešinio plaučio ir krūtininės aortos sužalojimu, sukėlusios kraujo susikaupimą krūtinplėvės ertmėse, tai nurodo lavono tyrimo metu rasta durtinė - pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės dešinėje pusėje, trečiame tarpšonkauliniame tarpe atsiverianti Į krūtinplėvės ertmę, dešinio plaučio ir krūtininės aortos sužalojimas, 1250 ml kraujo susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir 800 ml kraujo kairėje krūtinplėvės ertmėje, peilio geležtė žaizdos kanale.

2. A. Ž. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 3 –.3,5 paros iki jo kūno tyrimo pradžios: 2020 m. balandžio 14 d., 8 valandos. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai.

3. A. Ž. durtinė - pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės dešinėje pusėje, durtinės - pjautinės žaizdos kakle, krūtinės dešinėje ir kairėje pusėje, pjautinės žaizdos kaktoje, kairiame paakyje, nosies nugarėlėje, kairiame ir dešiniame skruoste, apatinėje lūpoje, kaklo dešinėje pusėje, dešiniame žaste, abiejose alkūnėse, dešiniame rieše padarytos duriančiai - pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Šioms žaizdoms padaryti reikėjo 26 trauminių poveikių. Muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje ir nosies nugarėlėje padarytos kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar paviršiais. Muštinėms žaizdoms padaryti reikėjo dviejų trauminių poveikių. Iš viso A. Ž. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 28 trauminių poveikių.

A. Ž. kūne rasti sužalojimai gyvam asmeniui atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl durtinės - pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje su dešinio plaučio ir krūtininės aortos sužalojimu, sukėlusios nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną ir mirtį. Vertinant kūne kitus rastus sužalojimus, tie sužalojimai įtakos A. Ž. mirčiai neturėjo, gyvam asmeniui kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4. Tikėtina, kad A. Ž. po patirtų kūno sužalojimų trumpą laiką galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti).

5. Mirusiojo A. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,53%o (promilės) etilo alkoholio gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

6. Mirusiojo A. Ž. kraujyje narkotinių, nuodingų ar stipriai veikiančių medžiagų (amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų) nerasta.

7. A. Ž. tepinėliuose ir tamponėliuose su burnos ir tiesiosios žarnos turiniu spermijų nerasta. (2 t., b. l. 93–96)

Žemesnės instancijos teismas

Be to, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal papildomus tyrimų duomenis, t. y. 2020-04-16 VTMT Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) A. Ž. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3.53 promilės alkoholio, šlapime – 3.61 promilės etilo alkoholio ( 2 t.; b. l. 95).

Iš 2020 m. balandžio14 d parodymų patikrinimo vietoje protokolo, matyti, kad įtariamasis A. Z. parodė, kiek prisiminė, fotelį virtuvėje, kur sėdėjo A. Ž., parodė kambaryje lovą, kur jis miegojo, parodė kaip rado A. Ž. klūpantį virtuvėje prie fotelio, parodė kaip jis įkėlė A. Ž. į fotelį, kaip paguldė, parodė kaip jis stovėjo prie gulinčio A. Ž. su peiliu rankoje (4 t., b. l. 101–102).

Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju 2020 m. balandžio 11 d. A. Z. parodė, jog su A. Ž. pažįstamas apie 1,5 metų, nes jie kartu dirba (duomenys neskelbtini). A. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini), iki darbo jam apie 8 km, jis į darbą važinėdavo dviračiu. Vakar jis dirbo nuo 6 valandos. iki 14 valandos, o vakare atėjo A. Ž.. A. Ž. atsinešė degtinės ir abu gėrė ir alų, ir degtinę. Jie gerdami nesusipyko. A. Ž. ne kartą yra pas jį miegojęs ir vakar jis sakė, kad pasiliks. Jis jam pasakė, kad miegotų, kad jis pirmas išeis į darbą. Pamena, kad dar A. Ž. pajuokavo, kad jo miegančio „nepatvarkyčiau, ar nepadaryčiau", o jis jam atsakęs, kad jis ne jo skonio. Bet pas juos tokie juokai, jie normalūs vyrai. Bet juokaudavo visaip. Pamena, kad jis darė valgyti, kepė kiaušinienę. Jie gėrė dviese. Jo namuose daugiau asmenų nebuvo. Buvo abu girti. A. Ž. užmigo fotelyje, o jis nuėjo į kambarį į lovą. Iš pradžių A. Ž. užmigo fotelyje ir išgriuvo iš fotelio, nugriuvo virtuvėje ant grindų. Jis jį įkėlė į fotelį. Tada vėl užmigo. Po to abu atsibudo, jau naktį, bet kada nepamena, vėl jie abu išgėrė ir vėl užmigo. Parodo, kad jo prisiminimuose yra toks vaizdas, kad jis rankose turi peilį, daugiau nieko nepamena. Kur peilį padėjo, nepamena, jam atrodo, kad numetė ir paskambino į policiją, bet gali būti ir ne taip. Gali pasakyti, kad būdamas girtas nieko neprisimena, praranda atmintį. Jis kai prabudo, pamatė, kad A. Ž. veidas kruvinas ir pranešė policijai. Kiek pamena, jis sakė, kad nužudė žmogų. Jis supranta, kad jis jį nudūrė, daugiau niekas to padaryti negalėjo, nes buvo tik dviese. Savo gyvenamojo namo durų jis nerakina, nes niekas pas jį neina, ir be to nėra ko nešti. Dabar pas jį niekas neateina, jis gyvena vienas. Peilis priklauso jam, jis iš jo namų. Gali pasakyti, kad jis išsikvietė pats pareigūnus, bet, kaip buvo kai atvažiavo pareigūnai, jis nepamena. Dėl to, kad nužudė A. Ž. jis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, blaivus taip nebūtų pasielgęs, blaivus nėra agresyvus (4 t., b. l. 95–96).

Atliekant ikiteisminį tyrimą, papildomos apklausos metu, 2020 m. balandžio 14 d. A. Z. parodė, kad papildomai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes nieko negali nurodyti, nes nieko neprisimena. Jam yra išlikęs toks prisiminimas, bet negali pasakyti, ar jis realus ir teisingas, bet jo prisiminimas toks, kad virtuvėje dviguliame fotelyje guli ant nugaros nukentėjęs A. Ž., jo veidas kruvinas, o jis stovi šalia to fotelio su peiliu rankoje. Peilį turėjo medine kriauna, medis lakuotas šviesios geltonos spalvos, o geležtė apie 20 cm. Geležtės viršus tiesus, o į smaigalį nusiaurėja. Jis namuose turi tik tą vienintelį peilį, kurį naudoja maisto gaminimui. Tą vakarą taip pat su tuo peiliu pjaustė lašinius, darė valgyti. Daugiau nieko nepamena. Nežino, kur padėjo tą peilį, ką toliau darė. Kur šiuo meta tas peilis, jis nežino. Bet jis turi būti namuose. Daugiau nieko nepamena. Kiek pamena, konflikto tarp jo ir A. Ž. nebuvo. Kad suduotų smūgius jam rankomis ar kojomis, neprisimena. Detaliau jis nieko neprisimena dėl girtumo. Gali pasakyti, kad balandžio 10 dieną jis dirbo bendrovėje pagal vienkartinį kvitą – žalią lapą, dirbo fermoje iki 14 valandos. Į darbą turėjo eiti ir balandžio 11 dieną. Buvo susitaręs su bendrovės vedėja. Jis pamena, kad A. Ž. atėjo jau labai girtas. O jis buvo nedaug išgėręs. Jie gėrė tik dviese, daugiau niekas pas jį nebuvo atėjęs. Jis nepamena, kad pas jį būtų buvęs A. Ž. brolis „V.". Negali pasakyti, ar jis buvo atėjęs, ar ne. Jis nieko nepamena, tik, kad gėrė visą laiką su A.. Kaip jį sulaikė policijos pareigūnai, jis neprisimena. Daugiau jokių asmenų savo namuose nepamena. Sutinka parodyti nusikaltimo padarymo vietą, pagal tokius parodymus ką nurodė, nes daugiau nepamena (4 t. b. l. 98–99).

2020 m. balandžio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodytas pirminis įvykio vietos aprašymas, patekimas į namą, įtariamojo sulaikymas, A. Ž. mobiliojo telefono nustatymas. Be to, nurodyta, kad 2020 m. balandžio 11 d. 3 valandą 10 minučių A. Z. buvo nustatytas 2,48 promilės girtumas (1 t., b. l. 83–84).

2020 m. balandžio 22 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtos pareigūnų, buvusių įvykio vietoje ir turėjusių „Body Cam“ kameras jose esantys 2020 m. balandžio 11 d. vaizdo ir garso įrašai (3 t.; b. l. 143–145).

Iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 22 d. pažymos, matyti kad informacinėje sistemoje užfiksuoti pranešimai: 2020 m. balandžio 11 d. 1 valandą 51 minutė, 2 valandą 5 minutės, 2 valandą 9 minutės iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ( 3 t. b. l. 117 ).

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui skambinta iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 11 d. 1 valandą 51 minutė ir apie nusikaltimą praneša A. Z.. Nurodo, kad „man atrodo, kad žmogų nužudžiau..", „ aš galvoju, kad nužudžiau ", „ aš jį nužudžiau" ( 3 t., b. l. 118 – 120).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota A. Z. ir A. Ž. naudojamų telefono abonentų išklotinių analizė (2 t. b. l. 87–88).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad A. Z. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu LG, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užfiksuotas A. Z. Darbo biržos duomenų bazėje (3 t., b. l. 122, 4 t. b. l. 40 ).

Iš 2020 m. balandžio 17 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad namo viduje, kairėje pusėje yra kambarys, kuriame prie kairėje pusėje esančio lango yra plastikinis šiukšlių maišas ir plastikinis pirkinių maišelis pilni įvairios tuščios alkoholinių gėrimų taros. Po apžiūros paimtos nuoplovos su galimai biologiniais pėdsakais – 7 vnt vokai, stikliniai buteliai 2 vnt., plastikiniai buteliai 2 vnt., skardinė 1 vnt. , kurie supakuoti į dėžes (1 t b. l. 48–50).

Iš 2020 m. balandžio19 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti kad įvykio vietos tyrimas buvo atliekamas 2020 m. balandžio 14 d. Įvykio vietos tyrimas buvo sustabdytas, kol vyko kitas procesinis veiksmas – parodymų patikrinimas vietoje. Protokole nurodyra, kad durys pagamintos iš metalo ir padengtos rudos spalvos danga, atsidaro į prieangio pusę. Papildomai apžiūrima patalpa – virtuvė, kurios dydis 397x324 cm. Virtuvės grindys medinės, padengtos rudos spalvos dažais. Sienos nuo grindų iki vidurio nudažytos žalios spalvos dažais, nuo vidurio iki lubų ir lubos nudažytos baltos spalvos dažais. Sienoje, kurioje yra įėjimo durys, yra 156×140 cm dydžio dviejų dalių langas plastikiniu rėmu. Kairiojoje sienoje nuo įėjimo durų yra baltos spalvos medinės durys į kambarį, durys atsidaro į kambario vidų. Priešais įėjimo duris esančioje sienoje yra baltos spalvos medinės durys į kambarį, durys atsidaro į virtuvės vidų. Virtuvės dešinėje sienoje nuo įėjimo durų yra rudos spalvos medinės durys, kurios užklijuotos ir nenaudojamos. Taip pat šioje sienoje yra žalios spalvos medinės durys (sandėliuko), kurios atsidaro į virtuvės vidų. Į kairę nuo įėjimo durų yra rausvos spalvos fotelis su metalinėmis kojomis, kurio dydis 91×95×87 cm. Toliau už fotelio po palange stovi rudos spalvos medinis stalas, kurio dydis 122×78×77 cm. Po stalu yra baltos spalvos plastikinė pinta skalbinių dėžė. Toliau už stalo, virtuvės kampe, stovi rudos spalvos fotelis, kurio dydis 80×70×63 cm. Prie virtuvės kairės sienos yra pastatyta baltos spalvos spintelė su melsvomis durelėmis, kurios dydis 60×60×78 cm, bei virš jos pakabinta baltos spalvos spintelė su melsvomis durelėmis, kurios dydis 90×29×45 cm. Šalia spintelės prie durų stovi kibiras. Prie sienos priešais įėjimo duris yra 130×45 cm dydžio krosnis, ant kurios sudėti įvairūs indai, ant šildymo sienelės yra sukabinti įvairūs daiktai. Šalia krosnies, prie durų stovi juodos spalvos plastikinis kibiras. Prie dešinės sienos yra dujinė viryklė, kurios dydis 47×50×80 cm. Prie viryklės ir nenaudojamų durų stovi kibiras. Virtuvės viduryje yra dvivietis, rausvos spalvos fotelis ant metalinių kojelių. Fotelio dydis 100×144×188 cm. Ant fotelio nugarinės atramos yra tamsios spalvos megztinis, o ant sėdimosios dalies yra geltonos spalvos užtiesalas (žr. nuotr. Nr. 1–4, planą Nr. 1). Tolimesnio tyrimo metu detaliai buvo apžiūrėti sienos, daiktai ir baldai esantys virtuvėje. Vizualinei apžiūrai buvo naudota: „baltos" šviesos šaltinis, mėlynos spalvos spindulių (420-470nm) bei infraraudonųjų spindulių alternatyvios šviesos šaltiniai. Apžiūros metu rastos rudos spalvos dėmės buvo patikrintos preliminariu kraujo nustatymo testu „Hemastix“. Buvo gauta teigiama reakcija, parodanti, kad rudos spalvos dėmės yra kraujas. Nustatyta, kad ant fotelio stovinčio prie įėjimo durų, yra daugybiniai, kraujo pėdsakai (žr. nuotr. Nr. 5). Ant fotelio nugarinės atramos yra braukimo dėmė, kurios dydis 200×160 mm, ir įsigėrusi dėmė, kurios dydis yra 60×35 mm. Taip pat ant nugarinės atramos, ties sėdimąja dalimi įsigėrusi dėmė, kurios dydis yra 300×280 mm dydžio dėmė (žr. nuotr. Nr. 6-7). Ant dešiniojo porankio, ties nugarine atrama yra įsigėrusios dėmės, kurių dydis 120×35 mm ir 140×90 mm (žr. nuotr. Nr. 8-9). Ant kairiojo porankio, priekinės dalies yra įsigėrusi dėmė, kurios dydis 110×65 mm (žr. nuotr. Nr. 10-11). Ant kairiojo porankio, ties nugarine atrama yra grupė tiškalų bei nutekėjimai, kurių bendras dydis 190×130 mm (žr. nuotr. Nr. 12-13). Ant sėdimosios dalies priekinės dalies, ties kairiuoju porankiu, yra įsigėrusi dėmė, kurios dydis 70×40 mm (žr. nuotr. Nr. 10-11). Atstūmus fotelį po juo rasta sudžiuvusio kraujo klanas (žr. nuotr. Nr. 14). Greta fotelio, stovinčio prie įėjimo durų, esantis stalas yra užtiestas spalvota plastikine danga. Ant stalo yra sudėti įvairūs daiktai (žr. nuotr. Nr. 15). Tarp šių daiktų yra margas puodelis ant, kurio išorinės apatinės dalies, dugno, ąselės yra kraujo dėmės (žr. nuotr. Nr. 16). Apžiūrėjus stalo dangą, ant jos buvo rasti daugybiniai kraujo tiškalai, išsidėstę įvairaus dydžio ir krypties grupėmis. Nustatyta, kad ant stalo rėmo ir stalo kojos, nuo fotelio pusės, ant stalo plastikinės dangos, esančios prie sienos, vidinės pusės yra kraujo tiškalai, ant grindų matosi daugybiniai lašai (žr. nuotr. Nr. 17-20). Apžiūrėjus sieną, virš fotelio ir aplink elektros rozetę buvo rasti kraujo tiškalai (žr. nuotr. Nr. 21-22). Tiškalų lašai turintys didžiausia informacinę vertę buvo sužymėti ir išmatuoti. Apžiūrėjus virtuvės duris į prieangį, ant jų vidinėje pusėje buvo rasti kraujo tiškalai, kurių lašai turintys didžiausia informacinę vertę buvo sužymėti (žr. nuotr. Nr. 23). Bendras kraujo pėdsakų vaizdas ant vertikalių paviršių pavaizduotas schemoje (žr. planas Nr. 2). Kraujo pėdsakų buvo ieškoma ir ant kitų virtuvėje esančių baldų. Pavienis kraujo pėdsakas buvo rastas ant geltonos spalvos užtiesalo, esančio ant dviviečio fotelio (žr. nuotr. Nr. 24) (1 t. b. l. 31–32).

Iš 2020 m. gegužės 11 d. apžiūros protokolo, matyti, kad papildomas įvykio vietos tyrimas buvo atliekamas 2020 m. gegužės 6 d. Buvo apžiūrėtas vieno aukšto medinis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Papildomai buvo apžiūrėti namo kambariai, jų langai ir juose esantys daiktai. Namo vidus buvo užfiksuotas 3D lazeriniu skeneriu. Apžiūrėjus langus iš namo išorės nustatyta, kad virtuvės lango rėmas plastikinis (žr. nuotr. Nr. 1). Patikrinus lango uždarymo mechanizmą nustatyta, kad langas atsidaro į virtuvės vidų, mechanizmas veikia be sutrikimų. Apžiūrėjus kitų kambarių langus, nustatyta, kad jie mediniai, dengti baltos spalvos dažais (žr. nuotr. Nr. 2-9). 4 langai iš išorės užkalti skaidria plėvele. Apžiūrėjus langus ir jų rėmus iš vidaus, nustatyta, kad tarpai tarp langų ir langų rėmų užsandarinti montažinėmis putomis, langai esamoje būklėje neatsidaro. Papildomai kambarių (žr. nuotr. Nr. 10-13) ir juose esančių daiktų vizualinei apžiūrai buvo naudota: „baltos" šviesos šaltinis, bei alternatyvios šviesos šaltiniai: mėlynos spalvos (420-470nm), violetinės spalvos (395-426nm) ir infraraudonųjų spindulių (700-900nm). Apžiūrint violetinės spalvos, 980x470 mm dydžio rankšluostį, kuris kabėjo miegamajame prie šildymo sienelės ant virvutės, rastos rudos spalvos nevienodo intensyvumo dėmės, panašios į kraują (žr. nuotr. Nr. 14-15). Dėmės ant rankšluosčio, išsidėsčiusios 220x240 mm plote (žr. nuotr. Nr. 16). Patikrinus dėmes preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauta teigiama reakcija, rodanti, kad rudos spalvos dėmės yra kraujas. Iš intensyviausios dėmės ant rankšluosčio buvo padaryta (žr. nuotr. Nr. 17) iškarpa su kraujo pėdsakais, kuri buvo supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „Policija Nr. S33044". Taip pat miegamajame prie šildymo sienelės rasto tamsios spalvos megztinio, (žr. nuotr. Nr. 14), buvo aptiktos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Patikrinus dėmes ant megztinio preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauta neigiama reakcija, rodanti, kad rudos spalvos dėmės nėra kraujas. Virtuvėje ant dviviečio fotelio yra geltonos spalvos užtiesalas (žr. nuotr. Nr. 18), kurio dalis yra užkišta tarp fotelio dalių. Ant užtiesalo gerosios pusės 650 mm nuo dešiniojo krašto ir 400 mm nuo apatinio krašto buvo aptikta 9x10 mm dydžio dėmė, panaši kraują (žr. nuotr. Nr. 19). Patikrinus dėmę preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauta teigiama reakcija, rodanti, kad rudos spalvos dėmė yra kraujas. Iš dėmės (žr. nuotr. Nr. 20) buvo padaryta iškarpa su kraujo pėdsakais, kuri buvo supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „Policija Nr. S33043". Ištraukus užtiesalą iš fotelio tarpo tarp nugarinės ir sėdimosios dalies, ant užtiesalo išvirkščiosios pusės 260 mm nuo kairiojo krašto ir 260 mm nuo viršutinio krašto, 90x120 mm dydžio plote aptiktos rudos spalvos, nevienodo intensyvumo, įvairaus dydžio dėmės, panašios į kraują (žr. nuotr. Nr. 21). Patikrinus dėmes preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemastix“, gauta teigiama reakcija, rodanti, kad rudos spalvos dėmės yra kraujas. Iš intensyviasios dėmės (žr. nuotr. Nr. 22) buvo padaryta iškarpa su kraujo pėdsakais, kuri buvo supakuota į voką. Vokas užplombuotas plomba „Policija Nr. S33042". Toliau atliekant apžiūrą, ant durų staktos iš virtuvės į kambarį, buvo rastas rankos pėdsakas (žr. nuotr. Nr. 23). Rankos pėdsakas rastas kairėje staktos pusėje 1500 mm nuo grindų. Pėdsakas rudos spalvos, panašus į kraują. Patikrinus rankos pėdsaką sudarančią medžiagą preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „Hemasix". Gauta neigiama reakcija, rodanti, kad rudos spalvos pėdsaką sudaranti medžiaga nėra kraujas. Pėdsakas buvo nufotografuotas (žr. nuotr. Nr. 24). Kitų bylai reikšmingų pėdsakų neaptikta. Toliau buvo atliktas papildomas kraujo pėdsakų rašto tyrimas prie 2020 04 23d. užduoties atlikti trasologinį tyrimą Nr. IBPS-V-910483-20. Tyrimo metu buvo daromos įvykio vietos nuotraukos, atlikti matavimai, ant virtuvės sienos, grindų, durų, stalo ir fotelio bei atlikta įvykio vietos rekonstrukcija. Fiksuojant įvykio vietą 3D skeneriu surinktas ir registruotas taškų masyvas buvo įkeltas į SD kortelę. Po apžiūros buvo paimta: vokas su kraujo pėdsako iškarpa iš violetinės spalvos rankšluosčio, vokas su kraujo pėdsakų iškarpa iš geltonos spalvos užtiesalo iš gerosios pusės, vokas su kraujo pėdsakų iškarpa iš geltonos spalvos užtiesalo iš išvirkščios pusės, vokas su SD kortele su 3D skenerio Riegl vz-400i taškų masyvu (1 t. b. l. 58–60).

Iš 2020 m. balandžio 15 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikti A. Ž. – daiktai. Taip pat buvo pateiktas iš A. Ž. kūno išimtas peilis (2 t., b. l. 111–112).

Iš 2020 m. balandžio 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti šie daiktai: kojinės, paimtos 2020 m. balandžio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kaliošai, paimti 2020 m. balandžio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, trumpikės, paimtos 2020 m. balandžio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apatiniai marškinėliai, paimti 2020 m. balandžio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pilka palaidinė, paimta 2020 m. balandžio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, sportinės kelnės, paimtos 2020 m. balandžio15 d., savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Nurodyta, kad 2020 m. balandžio 20 d. buvo atlikta A. Ž. drabužių apžiūra. Apžiūrėtas pilkos spalvos džemperis (žr. nuotr. Nr. 1). Priekinėje dalyje, ties kaklu, yra užtrauktukas. Ant džemperio yra rudos spalvos dėmės panašios į kraują. Ant džemperio dešinės rankovės yra du pažeidimai (žr. nuotr. Nr. 2-5). Ant džemperio priekinės dalies yra pažeidimas (žr. nuotr. Nr. 6–7). Ant džemperio apykaklės dešinėje pusėje yra trys pažeidimai (žr. nuotr. Nr. 8-9). Ant džemperio dešiniojo peties yra trys pažeidimai (žr. nuotr. Nr. 10). Džemperis buvo supakuotas į popierinį voką, kuris buvo užplombuotas plomba „Policija Nr. S2651" ir padaryti paaiškinamieji užrašai. Apžiūrėti tamsios spalvos marškinėliai, kurių vienoje pusėje yra logotipas – „M.A. M. Artist" (žr. nuotr. Nr. 11). Ant marškinėlių yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Marškinėlių priekinėje dalyje, dešinėje pusėje ir prie apykaklės, dešinėje pusėje, yra pažeidimai (žr. nuotr. Nr. 12-14). Ant marškinėlių dešinio peties yra 3 pažeidimai (žr. nuotr. Nr. 15-16). Marškinėliai buvo supakuoti į popierinį voką, kuris buvo užplombuotas plomba „Policija Nr. S2652" ir padaryti paaiškinamieji užrašai. Apžiūrėtos tamsios spalvos sportinės kelnės. Kelnės su šviesia, išilgine juostele ir kišenėmis, kurios užtraukiamos užtrauktukais. Ties abejomis kišenėmis yra užrašai „BOOST" (žr. nuotr. Nr. 17-18). Ant kelnių apžiūrėjus vizualiai, kokių nors pažeidimų ar rudos spalvos dėmių panašių į kraują neaptikta. Kelnės buvo supakuotos į popierinį voką, kuris buvo užplombuotas plomba „Policija Nr. S2653" ir padaryti paaiškinamieji užrašai. Pateiktos žalios spalvos trumpikės su juostele (žr. nuotr. Nr. 19). Ant trumpikių apžiūrėjus vizualiai, kokių nors pažeidimų ar rudos spalvos dėmių panašių į kraują neaptikta. Trumpikės buvo supakuotos į popierinį voką, kuris buvo užplombuotas plomba „Policija Nr. S2654" ir padaryti paaiškinamieji užrašai. Pateiktos tamsios spalvos kojinės. Viena kojinė su pilkos spalvos ornamentais (žr. nuotr. Nr. 20). Ant kojinių apžiūrėjus vizualiai, kokių nors pažeidimų ar rudos spalvos dėmių panašių į kraują neaptikta. Kojinės buvo supakuotos į popierinį voką, kuris buvo užplombuotas plomba „Policija Nr. S2655" ir padaryti paaiškinamieji užrašai. Pateiktos žalios spalvos guminės šlepetės (žr. nuotr. Nr. 21-22). Ant šlepečių išorinių paviršių ir padų rudos spalvos dėmių, panašios į kraują neaptikta. Šlepetės buvo supakuotos į popierinį voką, kuris buvo užplombuotas plomba „Policija Nr. S2656" ir padaryti paaiškinamieji užrašai (t. 2, b. l. 114).

Iš 2020 m. balandžio 11 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo, matyti, kad iš A. Z. paimti jo striukė, kelnės, marškinėliai ( t. 2, b. l. 129).

Iš 2020 m. birželio 18 d. specialisto išvados, matyti, kad ant tirti pateiktos striukės, kokių nors mechaninio poveikio pažeidimų neaptikta. Rasti pėdsakai, panašūs į kraują (t. 3 b. l. 136).

Iš 2020 m. birželio 2 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo, matyti, kad S. Z. pateikė juodos spalvos medžiaginę striukę, kurią ji rado A. Z. priklausančiame name, kai namas jai buvo perduotas saugojimui (t. 3, b. l. 126, 123).

Iš 2020 m. rugsėjo 22–25 d. d. daiktų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai įtariamojo A. Z. rūbai: marškinėliai, kelnės, striukės, mobilusis telefonas LG, nukentėjusiojo A. Ž. mobilusis telefonas Samsung ir peilis (t. 3, b. l. 155–156).

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad peilis yra pramoniniu būdu pagamintas, ūkinės – buitinės paskirties virtuvinis peilis ir todėl prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (t. 3, b. l. 151–153).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020 m gegužės 25 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-1184194-20 matyti, kad:

1. Ant pateiktos tirti cigaretės nuorūkos, paimtos 2020 m. balandžio 11 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. Z. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. Z. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4xl0- 22. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. l, su nuoplova nuo peilio rankenos, padaryta 2020 m. balandžio 11 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių dviejų asmenų, vyrų, biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono Nr. l gautas mišrus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu A. Z. ir A. Ž. genotipus sudarančių alelių rinkiniu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant tampono Nr. l rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kuris su A. Ž. genotipu sudarytų sudėtinį alelių rinkinį, sutampantį su ant tampono Nr. l nustatytu sudėtiniu alelių rinkiniu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3xl0-12. Ant pateiktų tirti tamponų tiriant pažymėtų Nr. 3-5, su nuoplovomis nuo trijų butelių su užrašais „Švogerių", bei tampono, tiriant pažymėto Nr. 6, su nuoplova nuo butelio su užrašu „Kapitono", padarytų 2020 m balandžio 15 d. pakartotinai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vieno vyro biologinių pėdsakų tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. Z. genotipu. Ant pateiktų tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo butelio su užrašu „Bajorų", bei ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 7, su nuoplova nuo butelio su užrašu „Kapitono", padarytų 2020 m balandžio 15 d. pakartotinai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 8, su nuoplova nuo skardinės, padaryta 2020 m balandžio15 d pakartotinai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 9, Nr. 10, su nuoplovomis, padarytomis 2020 m. balandžio 16 d. atliekant tyrimą pagal 2020 m. balandžio 15 d. užduotį Nr. IBPS-S-202286-20, nuo pėdsakų Nr. 5 ir Nr. 10, rastų ant A. Z. marškinėlių, paimtų 2020 m. balandžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. Z., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. Ž. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 6x10-22. Ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 11, Nr. 12, su nuoplovomis, padarytomis 2020 m. balandžio 16 d. atliekant tyrimą pagal 2020 m.balandžio 15 d. užduotį Nr. IBPS-S-202286-20, nuo pėdsakų Nr. 3 ir Nr. 11, rastų ant A. Z. kelnių, paimtų 2020 m. balandžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. Z., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu. Ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 1-3, padarytų 2020 m. balandžio 23 d. atliekant tyrimą pagal 2020 m. balanžio15 d. užduotį Nr. IBPS-S-202286-20, iš dėmių Nr. l, Nr. 11, Nr. 13, rastų ant A. Z. marškinėlių, paimtų 2020 m. balandžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. Z., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu. Ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 4, Nr. 5, padarytų 2020 m. balandžio 23 d. atliekant tyrimą pagal 2020 m. balandžio 15 d. užduotį Nr. IBPS-S-202286-20, iš dėmių Nr. l, Nr. 5, rastų ant A. Z. kelnių, paimtų 2020 m. balandžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. Z., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu. Ant pateiktos tirti A. Z. kairės rankos nuoplovos žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. Z. genotipu. Ant pateiktos tirti A. Z. dešinės rankos nuoplovos žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant pateiktų tirti A. Ž. kairės ir dešinės rankų nuoplovų rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu. Ant pateiktų tirti A. Ž. kairės ir dešinės rankų nagų nuokarpų rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu.

2. Ant pateiktų tirti A. Ž. apatinių kelnaičių, paimtų 2020 m. balandžio 15 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus, spermos nerasta, apatinių kelnaičių viduje rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 25), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu. Ant pateiktų tirti A. Ž. kelnių, paimtų 2020 m. balandžio 15 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus, spermos nerasta ( t. 2, b. l. 145–156 ).

Specialisto 2020 m. birželio 5 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta:

1. Ant tirti pateiktų marškinėlių, paimtų iš A. Z., esantys pažeidimai atsirado tempimo būdu, juos suplėšant. Ant tirti pateiktos striukės, paimtos iš A. Z., yra bendro pobūdžio (dėvėjimo) pažeidimai, kitų pažeidimų, būdingų audinio plyšimui ar mechaniniam jo pažeidimui, neaptikta. Ant tirti pateiktų sportinių kelnių, paimtų iš A. Z., buvo aptikti terminio poveikio pažeidimai, bei bendro pobūdžio (dėvėjimo) pažeidimai. Kitų pažeidimų, būdingų audinio plyšimui ar mechaniniam jo pažeidimui, neaptikta.

2. Ant tirti pateiktų įtariamojo marškinėlių ir kelnių, paimtų iš A. Z., esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė: artimo kontakto metu tarp dviejų paviršių, kurių vienas yra kruvinas (ant marškinėlių kraujo pėdsakai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 12, ant kelnių kraujo pėdsakai Nr. 1–4, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 11–14, Nr. 16); – aktyvių rūbus dėvėjusio asmens veiksmų metu smūgiuojant arba duriant (ant marškinėlių kraujo pėdsakai Nr. l, Nr. 4, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 11, ant kelnių kraujo pėdsakai Nr. 5, Nr. 6, Nr. 8, Nr.10, Nr. 15, Nr. 17) į kraujo šaltinį (žmogaus kūną) bei užsimojant kruvinu įrankiu (ant marškinėlių Nr. 13). Tarp kraujo šaltinio (žmogaus kūno) ir kelnių apatinės dalies (žemiau kelnių kelių horizontalios siūlės) buvo kliūtis, nes žemiau horizontalios siūlės kraujo pėdsakų neaptikta. Ant tirti pateiktos striukės, paimtos iš A. Z., kraujo pėdsakų nerasta( t. 2 ,b. l. 164 –195 ).

Specialisto 2020 m. birželio 15 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad ant fotelio esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė statinio ilgalaikio sąlyčio metu tarp fotelio ir kraujo šaltinio (žmogaus kūno), dinaminio sąlyčio metu kraujuotam galvos plaukuotos dalies paviršiui kontaktuojant su foteliu bei aktyvių veiksmų metu smūgiuojant arba duriant į kraujo šaltin – stalo ir grindų esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė aktyvių veiksmų metu smūgiuojant arba duriant į kraujo šaltinį bei užsimojant kruvinu įrankiu. Pėdsakų susiformavimo kryptis nuo fotelio link stalo. Kraujo pėdsakai ant puodelio rodo, kad puodelis jų susidarymo metu buvo kitoje vietoje nei jis rastas apžiūros metu. Ant grindų esantis kraujo klanas susiformavo dideliam kraujo kiekiui prasisunkus per fotelio kairįjį galinį kampą; - sienos už fotelio esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė aktyvių veiksmų metu smūgiuojant arba duriant į kraujo šaltinį, kai kraujo šaltinis buvo 800-1100 mm aukštyje nuo grindų ir 1100-1300 mm atstumu nuo durų staktos krašto; - durų į prieangį esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė judant kruvinam įrankiui, kai nuo kruvino įrankio atsiskyrę kraujo lašai buvo nusviesti ant durų paviršiaus. Tiškalų kryptis nuo fotelio durų link; - užtiesalo esantis vienas kraujo pėdsakas susidarė be išorinės jėgos poveikio, kitas statinio sąlyčio metu tarp kraujuoto paviršiaus ir užtiesalo; - rankšluosčio ir megztinio esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė statinio sąlyčio metu tarp kraujuoto paviršiaus ir objekto paviršiaus ( t. 3, b. l. 5–52 ).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020 m. liepos 31 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:

1. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje ir įtariamojo apklausų metu duoti parodymai neatitinka kraujo pėdsakų išsidėstymo situacijos įvykio vietoje, kadangi nukentėjusysis su nustatytais kūno sužalojimais gulėti ant dviviečio fotelio negalėjo.

2., 3. Kraujo pėdsakų, esančių namo virtuvėje, susiformavimo kryptys, vieta bei išsidėstymas ant objektų leidžia teigti, kad smūgiai, dėl kurių prasidėjo kraujavimas, buvo suduoti nukentėjusiajam esant fotelyje, galimai sėdimoje padėtyje. Nukentėjusiojo galva nusvirusi iš dešinės į kairę, tačiau kūno padėtis po sužalojimų nepakeista. Kraujo pėdsakai ant įtariamojo rūbų rodo, kad įtariamasis buvo atsisukęs priekiu į nukentėjusįjį. Kraujo pėdsakų išsidėstymas įvykio vietoje leidžia teigti, kad įtariamasis stovėjo šalia fotelio ir keitė padėtį judėdamas tarp fotelio priekio ir dešinės jo pusės ( t. 3, b. l. 58–69 ).

Iš 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:

Ant pateiktos tirti iškarpos iš užtiesalo išvirkščios pusės kampo, tiriant pažymėtos Nr. 1, padarytos 2020 m.gegužės 6 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio A. Z., A. Ž., V. Ž..

Ant pateiktos tirti iškarpos iš užtiesalo vidurio, tiriant pažymėtos Nr. 2, padarytos 2020 m. gegužės 6 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. Ž. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 6×10-22.

Ant pateiktos tirti iškarpos iš rankšluosčio, tiriant pažymėtos Nr. 3, padarytos 2020 m. gegužės 6 d papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Z. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. Z. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4×10-22 ( t. 3, b. l. 76–79 ).

Iš 2020 balandžio 14 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Z. padaryti šie sužalojimai:

1. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairėje plaštakoje.

2. Odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje padarytas prieš 4-8 paras iki teismo medicininės apžiūros, o odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje padarytas prieš 2-4 paras iki teismo medicininės apžiūros.

3 – 4. Odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje padarytas kietu buku daiktu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje padarytas kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griūvant po gauto smūgio ar be pašalinės jėgos poveikio.

5. A. Z. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( t. 4., b. l. 68 ).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamąjame posėdyje ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta visų bylos aplinkybių išnagrinėjimų, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Z. kaltė nužudžius A. Ž. įrodyta.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertė ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patiktinti BPK numatytais proceso veiksmais. (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti reikšmingą išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau ikiteisminio tyrimo duoti parodymai pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas šalinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-348-788/5017, 2K-95-489/2018). Kai ikiteisminio tyrimo metų duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą arba nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbūs teismo vidinį įsitikinimą formuojantys veiksnys (kasacinės nutartys baužiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-193/2014).

Nors kaltinamasis A. Z. neprisipažino nužudęs A. Ž., jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Byloje byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 10 d. pas kaltinamąjį A. Z. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), atvyko neblaivūs broliai – A. Ž. ir V. Ž.. A. Z. taip pat buvo vartojęs alkoholio. A. Ž. atsinešė 1,5 litro naminės degtinės (samagono). Visi trys – V. Ž., A. Ž. ir A. Z. nepilną valandą gėrė naminę degtinę. Šių aplinkybių neginčija nei kaltinamasis A. Z., nei nukentėjusysis V. Ž.. A. Ž. išėjo iš A. Z. namų 19 valandą ir kartu su žmona S. Ž. grįžo į namus esančius gretimame (duomenys neskelbtini). A. Ž. liko pas A. Z. ir užmigo fotelyje. Duodamas parodymus teisme 2021 m. sausio 19 d. A. Z. nurodė skirtingą Ž. atvykimo laiką. Vienu atveju teigė, kad Ž. pas jį atvyko 17 valandą, o kitu atveju, – kad jie atvyko 17 valandą 55 minutės. V. Ž. teisme parodė, kad su broliu A. Ž. atvyko pas A. Z. 18 valandą 30 minučių. Teismo nuomone, tikslų atvykimo laiką nėra galimybės nustatyti, bet atvykimo laikas galėjo būti po 18 valandos. Iš V. Ž. parodymų matyti, kad jis išėjo A. Z. namų apie 19 valandą. Teisme apklausta liudytoja, V. Ž. žmona S. Ž. parodė, kad 2020 m. balandžio 10 d. vakare telefonu bendravo su vyru ir klausė, kur jis randasi. Liudytoja parodė, kad kelios minutės po 19 valandos buvo atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), paėmė V. Ž. ir kartu su juo grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini). Šiuos parodymus patvirtina ir byloje esanti telefoninių pokalbių išklotinė, iš kurios matyti, kad 2020 m. balanžio 10 d. 18 valandą 59 minutės V. Ž. skambino į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso S. Ž. ( t. 2., b. l. 88). Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis A. Z. taip pat neneiga, kad jis išlydėjo V. Ž., o A. Ž. liko pas jį. Jis buvo labai girtas, sėdėjo fotelyje ir snūduriavo, kol užmigo. A. užmigus fotelyje, jis nuėjo miegoti į lovą. Po kurio laiko atsikėlęs, gal nuo garso, gal užsimanęs į tualetą, pamatė A. vaikščiojantį po gretimą kambarį nesuprasdamas kur randasi. A. Z. parodė, kad jis atsisėdo į fotelį esantį po laikrodžiu, A. Ž. atsisėdo į kitą fotelį ir jie dar kažkiek išgėrė. A. sakė, kad nebenori daugiau gerti, nes rytoj reikės eiti į darbą. Užsukęs samagono butelį, padėjo po stalu, šalia 1,5 l alaus bambalio, ir vėl nuėjo į lovą miegoti. A. Ž. užsiklojęs geltonu užtiesalu liko gulėti tame fotelyje, kuriame sėdėjo. Nežino, kiek buvo tiksliai laiko, kada prabudo, bet atsikėlęs pamatė A. Ž. kruvinu veidu gulintį lovoje, o ne fotelyje jokio peilio A. Ž. krūtinėje nematė. Peilis buvo ant stalo. Jis manė ir tokį vaizdą matė savo mintyse, kol tyrėja neparodė jam bylos su nuotraukomis. A. Z. parodė, kad jis pats nebuvo kruvinas. Kai kvietė policiją, sakė, kad A. Ž. yra negyvas, bet nesakė, kad jis nužudė A. Ž.. Tyrėjai parodžius tas nuotraukas, jis buvo šoko būsenoje, nes iki tol jis visą laiką įsivaizdavo, kad A. Ž. gulėjo lovoje. Kai jį atvežė į (duomenys neskelbtini), jis sakė, kad nieko negalėjo padaryti, nes buvo nekruvinas. Pareigūnai parodė jam marškinėlius, ant kurių, ties krūtine, buvo du ar trys kraujo taškai. Pareigūnai sakė, kad yra kraujo dėmė ir ant kelnių. Tada jis prisiminė, kad perplėšė marškinėlius per pusę. Vėliau perskaitė parodymus, kad pareigūnai jį buvo parvertę ant krauju pritaškytos žemės, todėl ant jo rūbų atsirado kraujas.

Tokie A. Z. parodymai vertintini kaip jo gynybinė versija ir paneigiami byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Teismo posėdyje 2021 m. kovo 3 d. buvo išklausytas garso įrašas skambučio į bendrąjį pagalbos centrą. A. Z. prašymu garso įrašas buvo išklausytas keletą kartų. Iš garso įrašo ir byloje esančios garso įrašo išklotinės matyti, kad 2020 m. balandžio 11 d., 1 valandą 51 minutė paskambinęs telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) į bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyrių A. Z. pasakė savo vardą ir pavardę ir paprašė pagalbos sakydamas „nežinau, man atrodo, kad žmogų nužudžiau“, „aš galvoju kad nužudžiau“, „man atrodo jis miręs“, ne, aš jį nužudžiau“( t. 2., b. l. 118–120). Išklausęs įrašą A. Z. paaiškino, kad sunku atpažinti, ar garso įraše yra jo balsas. Jis girdėjo aiškiai savo žodžius ir dabar jau viskas aišku. Jis operatorei sakė tai, ką galvojo tuo momentu. Savo žodžius jis dabar girdėjo taip: ne, tada, tikriausiai, buvo kablelis, aš nužudžiau. Jis iš garso įrašo išgirdo: ne, aš nužudžiau. Išklausius garso įrašą ir susipažinus su byloje esančia garso įrašo išklotine, teismui nekyla abejonių dėl A. Z. pasakytų žodžių autentiškumo ir prasmės.

Teismo posėdyje 2021 m. kovo 15 d. liudytojas J. Š. parodė, kad 2020 m. balandžio 10 d. kartu su kolega atvykus į įvykio vietą, prie namo esančio (duomenys neskelbtini), aplinkui nematė jokių pašalinių asmenų. Namo virtuvės durys buvo užrakintos. Įėję į namą ir apžiūrėję patalpas jokių kitų asmenų nerado. Sulaikius A. Z., jis buvo paguldytas ant grindų, kurios nebuvo išteptos krauju. A. Z. neturėjo galimybės pasikeisti rūbus ir buvo išvežtas iš įvykio vietos vilkintis tuos pačius rūbus, kuriuos dėvėjo sulaikymo metu. Teismo posėdyje, dalyvaujant liudytojui J. Š. buvo peržiūrėti vaizdo įrašai daryti pareigūnų kamera „Body Cam“. Peržiūrėjus vaizdo įrašą A. Z. tapo aišku kokiais rūbais jis vilkėjo ir kurioje namo vietoje po sulaikymo jis buvo pareigūnų paguldytas ant grindų. Duodamas parodymus teisme A. Z. tvirtino, kad tyrimui buvo pateikti kiti marškinėliai, negu jis vilkėjo įvykio metu. Teismo posėdyje, apžiūrėjus daiktinius įrodymus – marškinėlius A. Z. pripažino, kad tai jo marškinėlai, kuriuos vilkėjo prieš sulaikymą.

A. Z. teigia, kad į alkoholį – naminę degtinę (samagoną) ir į alų buvo įpilta kažkokių medžiagų, kurios, susimaišę, sukėlė jam tokias vizijas. Apie tokias medžiagas įmaišytas į alkoholį pagalvojo tada, kai pradėjo mąstyti. Tokius A. Z. parodymus paneigia teisme apklaustas V. Ž., kuris parodė, kad būdami pas A. Z. visi trys gėrė tą patį alkoholį, tačiau jis asmeniškai nepatyrė apsinuodijimo. Iš 2020 m. balandžio 14 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mirusiojo A. Ž. kraujyje narkotinių, nuodingų ar stipriai veikiančių medžiagų (amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų) nerasta. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas atmeta A. Z. versiją dėl galimo alkoholio apnuodijimo.

Iš 2020 m. balandžio 11 d. pranešimo, matyti, kad 3 valandą 10 minučių A. Z. buvo nustatytas 2.48 promilės girtumas (1 tomas b.l. 83-84).

A. Z. teigia, kad A. Ž. galėjo nužudyti kitas asmuo. Kaip galimą A. Ž. žudiką, A. Z. nurodo V. Ž. ir kitus asmenis. A. Z. teigimu, žudikas, turėdamas tikslą būti neatskleistu ir neišaiškintu, galėjo pasinaudoti jo, A. Z., rūbais – marškinėliais ir kelnėmis. A. Z. parodė, kad jam miegant, žudikas galėjo apsivilkti jo rūbais, po to nužudęs A. Ž. rūbus padėti atgal.

Liudytoja S. Z., buvusi kaltinamojo A. Z. žmona teisme parodė, kad A. Ž. galėjo nužudyti ne A. Z., bet kiti asmenys. Paties įvykio ji nematė, o savo parodymus grindė tik kalbomis, kurias išgirdo iš kitų asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinta ir nustatyta, kad kiti byloje minimi asmenys niekaip nesusiję su A. Ž. nužudymu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmeta tokius kaltinamojo A. Z. ir liudytojos S. Z. parodymus.

Iš 2020 m gegužės 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: nuo pėdsakų Nr. 5 ir Nr. 10, rastų ant A. Z. marškinėlių, paimtų 2020 m. balandžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. Z., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. Ž. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 6x10-22.

Ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 11, Nr. 12, su nuoplovomis, padarytomis 2020 m. balandžio 16 d. atliekant tyrimą pagal 2020 m. balandžio 15 d. užduotį Nr. IBPS-S-202286-20, nuo pėdsakų Nr. 3 ir Nr. 11, rastų ant A. Z. kelnių, paimtų 2020 m. balandžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. Z., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu.

Ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 1-3, padarytų 2020 m. balandžio 23 d. atliekant tyrimą pagal 2020 m. balanžio 15 d. užduotį Nr. IBPS-S-202286-20, iš dėmių Nr. l, Nr. 11, Nr. 13, rastų ant A. Z. marškinėlių, paimtų 2020 m. balandžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. Z., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu.

Ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 4, Nr. 5, padarytų 2020 m. balandžio 23 d. atliekant tyrimą pagal 2020 m. balandžio 15 d. užduotį Nr. IBPS-S-202286-20, iš dėmių Nr. l, Nr. 5, rastų ant A. Z. kelnių, paimtų 2020 m. balandžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. Z., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu ( t. 2, b. l. 145–156 ).

Specialistas V. K. parodė, kad buvo tiriami ne tik kaltinamojo marškinėliai, bet ir kelnės. Ant kelnių taip pat buvo rasta kraujo. Tiek ant marškinėlių, tiek ant kelnių rastos kraujo dėmės negalėjo atsirasti policininkams paguldžius kaltinamąjį ant grindų.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ant A. Z. rūbų – marškinėlių ir kelnių, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti DNR, kurio genotipas sutampa su A. Ž. genotipu.

Specialisto 2020 m. birželio 5 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad ant tirti pateiktų įtariamojo marškinėlių ir kelnių, paimtų iš A. Z., esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė: artimo kontakto metu tarp dviejų paviršių, kurių vienas yra kruvinas (ant marškinėlių kraujo pėdsakai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 12, ant kelnių kraujo pėdsakai Nr. 1–4, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 11–14, Nr. 16); – aktyvių rūbus dėvėjusio asmens veiksmų metu smūgiuojant arba duriant (ant marškinėlių kraujo pėdsakai Nr. l, Nr. 4, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 11, ant kelnių kraujo pėdsakai Nr. 5, Nr. 6, Nr. 8, Nr.10, Nr. 15, Nr. 17) į kraujo šaltinį (žmogaus kūną) bei užsimojant kruvinu įrankiu (ant marškinėlių Nr. 13). Tarp kraujo šaltinio (žmogaus kūno) ir kelnių apatinės dalies (žemiau kelnių kelių horizontalios siūlės) buvo kliūtis, nes žemiau horizontalios siūlės kraujo pėdsakų neaptikta. Ant tirti pateiktos striukės, paimtos iš A. Z., kraujo pėdsakų nerasta( t. 2 ,b. l. 164 –195 ).

Specialisto 2020 m. birželio 15 d išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad ant fotelio esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė statinio ilgalaikio sąlyčio metu tarp fotelio ir kraujo šaltinio (žmogaus kūno), dinaminio sąlyčio metu kraujuotam galvos plaukuotos dalies paviršiui kontaktuojant su foteliu bei aktyvių veiksmų metu smūgiuojant arba duriant į kraujo šaltinį; ant stalo ir grindų esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė aktyvių veiksmų metu smūgiuojant arba duriant į kraujo šaltinį bei užsimojant kruvinu įrankiu. Pėdsakų susiformavimo kryptis nuo fotelio link stalo. Kraujo pėdsakai ant puodelio rodo, kad puodelis jų susidarymo metu buvo kitoje vietoje nei jis rastas apžiūros metu. Ant grindų esantis kraujo klanas susiformavo dideliam kraujo kiekiui prasisunkus per fotelio kairįjį galinį kampą; – sienos už fotelio esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė aktyvių veiksmų metu smūgiuojant arba duriant į kraujo šaltinį, kai kraujo šaltinis buvo 800-1100 mm aukštyje nuo grindų ir 1100-1300 mm atstumu nuo durų staktos krašto; - durų į prieangį esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė judant kruvinam įrankiui, kai nuo kruvino įrankio atsiskyrę kraujo lašai buvo nusviesti ant durų paviršiaus. Tiškalų kryptis nuo fotelio durų link; - užtiesalo esantis vienas kraujo pėdsakas susidarė be išorinės jėgos poveikio, kitas statinio sąlyčio metu tarp kraujuoto paviršiaus ir užtiesalo – rankšluosčio ir megztinio esantys žmogaus kraujo pėdsakai susidarė statinio sąlyčio metu tarp kraujuoto paviršiaus ir objekto paviršiaus ( t. 3, b. l. 5–52 ).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020 m. liepos 31 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:

Specialistas V. K. teisme parodė, kad pagal rastus kraujo pėdsakus, nebuvo nustatyta, kad kruvinas asmuo būtų judėjęs į lauką ar kitur. Ant dviviečio fotelio buvo rastas tik vienas pėdsakas, kuris buvo iškritęs iš viso konteksto. Nustatė, kad jis priklausė nukentėjusiajam.

Liudytoja T. J. teisme parodė, kad 2020 m. balandžio 10 d. vakare ir naktį ji negirdėjo ir nematė jokių pašalinių asmenų pas A. Z..

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 10 d. A. Z. parodė, kad gėrė dviese su A. Ž.. Jo namuose daugiau asmenų nebuvo. Buvo abu girti. A. Ž. užmigo fotelyje, o jis nuėjo į kambarį į lovą. Iš pradžių A. Ž. užmigo fotelyje ir išgriuvo iš fotelio, nugriuvo virtuvėje ant grindų. Jis jį įkėlė į fotelį. Tada vėl užmigo. Po to abu atsibudo, jau naktį, bet kada nepamena, vėl jie abu išgėrė ir vėl užmigo. Parodo, kad jo prisiminimuose yra toks vaizdas, kad jis rankose turi peilį, daugiau nieko nepamena. Kur peilį padėjo, nepamena, jam atrodo, kad numetė ir paskambino į policiją, bet gali būti ir ne taip. Gali pasakyti, kad būdamas girtas nieko neprisimena, praranda atmintį. Jis kai prabudo, pamatė, kad A. Ž. veidas kruvinas ir pranešė policijai. Kiek pamena, jis sakė, kad nužudė žmogų. Jis supranta, kad jis jį nudūrė, daugiau niekas to padaryti negalėjo, nes buvo tik dviese. Savo gyvenamojo namo durų jis nerakina, nes niekas pas jį neina, ir be to nėra ko nešti. Dabar pas jį niekas neateina, jis gyvena vienas. Peilis priklauso jam, jis iš jo namų. Gali pasakyti, kad jis išsikvietė pats pareigūnus, bet, kaip buvo kai atvažiavo pareigūnai, jis nepamena. Dėl to, kad nužudė A. Ž. jis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, blaivus taip nebūtų pasielgęs, blaivus nėra agresyvus. ( t.4, b. l. 95–96).

Tokie A. Z. parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktiems ir iširtiems įrodymams.

Kaltinime nurodyta kilus asmeniniam konfliktui su A. Ž., tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip du smūgius A. Ž. į veidą, Byloje nesurinkta duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu tarp A. Z. ir A. Ž. būtų vykęs asmeninis konfliktas, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Teismo posėdyje A. Z. parodė, kad jis negalėjo suduoti rankomis A. Ž. į veidą, nes jo rankos yra sveikos. Teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas J. S. parodė, kad, dėl to, ar kietas bukas daiktas gali būti ranka – žaizdos kaktoje taip pat turi tik grupinės priklausomybės požymius nuo durtinių-pjautinių žaizdų skiriasi tuo, kad tų žaizdų kraštai nubrozdinti, tai rodo, kad buvo paveikta bukais kietais daiktais, tačiau iš turimų duomenų konkrečiai nurodyti, būtent kokiais kietais bukais daiktais, nėra galimybės. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek griuviminės traumos metu, tiek suduodant tiesioginius smūgius. Konkrečiai, ar buvo mušamas rankomis, ar kokiu nors kitu buku kietu daiktu, negali nurodyti. Esant išvardytoms aplinkybėms, teismas sutinka su prokurorės prašymu dėl kaltinimo patikslinimo ir ši kaltinimo dalis keistina taip: „A. Z. tyčia sudavė nenustatytais kietais bukais daiktais ne mažiau kaip du smūgius A. Ž. į veidą“.

IV. Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisė į teisingą bausmę, todėl, įgyvendinat baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kuriuo nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė.

Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis įvyksta nuo kaltininko veikimo. Nėra svarbu, kada nukentėjusysis nuo gautų sužalojimų mirė, tačiau svarbu, jog sužalojimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo mirtimi.

A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

A. Z. padarė nusikaltimą, kuris vienas sukėlė negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį ir priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už šį nusikaltimą įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaltininko tyčios turinį nulemia visa eilė nusikaltimo padarymo aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K-446/2010, Nr. 2 K-109/2009). Iš bylos duomenų matyti, kad A. Z. suduodamas peiliu A. Ž. į gyvybei pavojingą žmogaus kūno dalį – krūtinę, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai – nuo jo smūgio gautų sužalojimų gali įvykti mirtis ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. jis nužudė A. Ž. veikdamas netiesiogine tyčia. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į tai, kad turi priklausomybę alkoholiui, charakterizuojamas neigiamai. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. balandžio 21 d. pažymos Nr. 44 matyti, kad A. Z. nėra psichiatro ir priklausomybės įskaitoje (t. 4, b. l. 118). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė 2020 m. balandžio 20 pažymos Nr.S-1822 matyti, kad A. Z. nėra pacientų registre (t .4, b. l. 52). Iš Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad kadangi praeityje A. Z. nebuvo nustatyta lėtinių ar ūminių psichikos sutrikimų, galinčių turėti neigiamos įtakos suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuojamos veikos metu, bei šiuo metu, tai skirti teismo psihiatrijos ekspertizę A. Z. netikslingą (t. 4, b. l. 61). Iš byloje esančio 2020 m. balandžio 11 d. tarnybinio pranešimo , matyti, kad (duomenys neskelbtini) seniūnas J. J. nurodė, jog A. Z. vedė asocialų gyvenimo būdą, pastaruoju metu gyveno vienas. Seniūnas nurodė, kad A. Z. būdamas neblaivus yra agresyvus, kabinėjais prie aplinkinių (1 t., b. l. 110) Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad A. Z. praeityje teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, turi neišnykusį teistumą, išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. Z. skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

V. Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. Ž. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš A. Z. 1330 eurų laidojimo išlaidas, 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir po 200 eurų kas mėnesį nuo 2020 m. balandžio 11 d. išlaikymui nepilnamečio sūnaus D. Ž. išlaikymui iki jo pilnametystės. V. Ž. būdama nukentėjusiojo nepilnamečio D. Ž. atstove pagal įstatymą įstatymą prašo priteisti D. Ž. 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 97–121).

Iš byloje esančios 2020 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2338 matyti, kad V. Ž. sumokėjo individualiai G. P. įmonei (duomenys neskelbtini) 800 eurų už laidojimo reikmenis ir laidojimo paslaugas (5 t. b. l. 105–106). Ieškovė taip pat nurodo, kad patyrė papildomas išlaidas 530 eurų, tačiau neturi tai pagrindžiančių dokumentų. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys tenkintinas iš dalies ir V. Ž. priteistina 800 eurų, kurie pagrįsti dokumentais.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.284 straipsnį, mirus fiziniam asmeniui, teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą.Tėvo žuties dieną sūnui D., gimusiam (duomenys neskelbtini) dar nebuvo sukakę 12 metų. D. yra nedarbingas ir jam reikalingas išlaikymas. Netekus tėvo nepilnamečiui D. Ž. atsirado teisė į žalos atlyginimą, nes ji buvo jo išlaikomas. Teismo nuomone Teismo nuomone ieškinys dėl 200 eurų priteisimo kas mėnesį nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki D. Ž. pilnametystės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai S. Ž. ir S. Ž. pareiškė civilinius ieškinius prašydami priteisti po 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti(t. 5, b. l. 142–149).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta žala į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Nukentėjusioji V. Ž. yra nužudytojo A. Ž. žmona. Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad D. Ž. yra nepilnametis, gimęs 2008 m. birželio 18 d (t. 1, b. l. 130). Iš V. Ž. teisme duotų parodymų ir byloje esančių duomenų, matyti, kad V. Ž. ir A. Ž. santuokoje gyveno 28 metus, jiems gimė 6 vaikai. V. Ž. teigimu velionis A. Ž. buvo rūpestingas vyras ir geras tėvas vaikams. Dėl vyro mirties pablogėjo jos sveikata, ėmė kankinti baimės jausmas, todėl ji turi neginčijamą teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nagrinėdamas žalos dydį, atsižvelgia į atstovės pagal įstatymą parodymus, kad tarp A. Ž. ir jo sūnaus D. Ž. buvo labai artimas ir glaudus ryšys. Dėl tėvo netekties D. tapo nervingas, blogai miega naktimis ir sapnuoja košmarus, pablogėjo sveikata, reikėjo kreiptis pagalbos pas gydytojus. D. Ž. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. D. Ž. dėl tėvo netekies turi teisę į išmoką kas mėnesį iki taps pilnamečiu. A. Ž. vaikai – duktė S. Ž. ir sūnus S. Ž. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes tėvo netektis jiems buvo didelis sukrėtimas ir praradimas.

Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau paprastai teismų praktikoje kvalifikuoto tyčinio giminaičių nužudymo bylose nužudytųjų vaikams priteisiama nuo 5000 eurų iki 15000 eurų neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-303/2015, 2K-322-511/2016, 2K-38-942/2017, 2K-137-693/2017). Taigi, nukentėjusiųjų V. Ž., D. Ž., S. Ž. ir S. Ž. pateikti civiliniai ieškiniai dėl 20000 eurų neturtinės žalos dydžio kekvienam neatitinka teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžių tokio pobūdžio bylose ir nors neabejotina dėl patirtų ir iki šiol patiriamų neigiamų emocinių išgyvenimų dėl tėvo mirties, tačiau tokių išskirtinių ar ypatingų aplinkybių byloje, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti tokią žymią neturtinę žalą, kaip prašo ir nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo ribų, nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiai per didelis. Iš nukentėjuosiosios V. Ž. parodymų, matyti, kad dėl tėvo mirties labai didelį sukrėtimą patyrė nepilnametis sūnus D.. Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad jai pačiai atsirado baimės, be to tenka matyti sūnaus emocinius išgyvenimus. Teismas visiškai sutinka su nukentėjusios V. Ž. nuomone, kad po vyro ir vaikų tėvo mirties visa šeima patyrė didžiulę netektį. Kaip jau buvo minėta, nepilnametis sūnus D. ypatingai skaudžiai išgyvena šią netektį, todėl jam priteistina didesnė neturtinė žala, nei kitiems nukentėjusiesiems.

Valstybinė socialinio fondo valdyba (duomenys neskelbtini) skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 950,98 eurų priteisimo iš A. Z.. apie išmokėtas našlaičių pensijas D. Ž. ir S. Ž. (t. 3, b. l. 173–174 ). Ieškinys pagrįstas dokumentais, iš kurių matyti, kad S. Ž. ir D. Ž. buvo išmokėtos našlaičių pensijos. Iš kaltinamojo A. Z. priteistina Valstybinio socialinio fondo biudžetui 950,98 eurų.

Teismui yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. gegužės 10 d.pažyma Nr.(12.35)PT-3403 dėl 1188,19 eurų priteisimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiąjai S. Ž.( t. 6., 165–168). Ši suma pagrįsta ir priteistina iš A. Z..

Teismui yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. gegužės 11 d.pažyma Nr.(12.35)PT-3468 dėl 337,50 eurų priteisimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamąjam A. Z.( t. 7, b. l. 1) Ši suma pagrįsta ir priteistina iš A. Z..

Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad proceso dalyviams buvo sumokėta 37,38 Eur patirtų kelionės išlaidų. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. Z. (BPK 103 straipsnis).

Paliktinas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo A. Z. ir S. Z. turtui iki bus atlyginti civiliniai ieškiniai.

VI. Dėl daiktinių įrodymų

A. Ž. telefonas „Samsung“ nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas V. Ž..

A. Z. telefonas „LG“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. Z..

Vokas, kuriame SD kortelė su 3D skenerio Prigl uz 400, į kurią įrašyti taškų masyvai, skaitmeninė laikmena su MRT išklotinėmis, Skaitmeninė laikmena su BPC garso įrašu ir BODY kamerų vaizdo ir garso įrašais, skaitmeninė laikmena su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos.

Kiti daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į A. Z. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo išbūtą laiką laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios V. Ž. civilinį ieškinį dėl laidojimo išlaidų ir priteisti iš A. Z. V. Ž. 800 (aštuonis šimtus) eurų.

Tenkinti D. Ž. įstatyminės atstovės V. Ž. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. Z. D. Ž. išlaikymą po 200 ( du šimtus) eurų kas mėnesį nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki D. Ž. pilnametystės.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios V. Ž. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. Z. V. Ž. 8000 (aštuonis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkinti D. Ž. įstatyminės atstovės V. Ž. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. Z. D. Ž. 10000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios S. Ž. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. Z. S. Ž. 8000 (aštuonis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atklyginti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo S. Ž. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. Z. S. Ž. 8000 (aštuonis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atklyginti.

Tenkinti Valstybinės socialinio fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pareiškė civilinį ieškinį ir priteisti iš A. Z. 950, 98 ( devynis šimtus penkiasdešimt eurų 98 centus) eurų valstybei.

Priteisti iš A. Z. 37,38 (trisdešimt septynis eurus 38 centus) proceso išlaidų valstybei.

Palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki bus atlyginti ieškiniai, kaltinamojo A. Z. ir S. Z. nuosavybes teise priklausančiam turtui : žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė: 359 Eur;

Pastatui – Gyvenamajam namui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) savivalsybė, (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė: 2 308 Eur Tipas: Pastatas – Viralinė, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr(duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė: 222 Eur;

Pastatui – Tvartui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1daikto nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/Į daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė: 434 Eur;

Pastatui – Daržinei, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė: 207 Eur;

Pastatui – Malkinei, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1 vidutinė rinkos vertė: 57 Eur.

Pastatui – Sandėliui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr.. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė: 99 Eur;

Kitiems inžineriniams statiniams – Kiemo statiniams, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr..: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė: 19 Eur.

Daiktinius įrodymus: cigaretės nuorūką su biologiniais pėdsakais ( Vokas Nr. 2 ), nuoplovos su biologiniais pėdsakais nuo A. Z. rūbų (4 vnt. vokų Nr.2, Nr. 3, Nr.4, Nr. 9), A. Ž. plaukų, panagių ir nuoplovos nuo delnų ( 9 vokeliai su nuoplovomis ), vatos tamponą su DNR A. Z. ( nuo rankų 2 konteineriai, vokas Nr.1, Nr.2 ), ėminį su biologiniais pėdsakais nuo peilio ( Vokas Nr. 3 ), nuoplovą nuo stipriųjų gėrimų ( vokas Nr. S 2593 ); nuoplovą ( Vokas Nr. S 2594 ), nuoplovą ( Vokas Nr. S 2595 ), nuoplovą ( Vokas Nr. S 2596 ), nuoplovą ( Vokas Nr. S 2597 ), nuoplovą ( Vokas Nr. S 2598 ), nuoplovą ( Vokas Nr. S 2599 ), 2 vokus su DNR šluotelėmis ( V. Ž. ir A. Z. ), alaus pilną plastmasinį butelį „Širvenos“ ( dėžutė Nr. 1. ), stiklinę ( dėžutė nr. 2 ) , tuščią stiklinį butelį, „Finliandia“ ( dėžė Nr.1 ), tuščią stiklinį butelį „Bajorų“ ( dėžė Nr. 1 ), tuščius plastikinius butelius „Švogerių“ ( dėžė Nr. 1), tuščius plastikinius butelius „Kapitono“ ( dėžė Nr. 1 ), tuščią skardinę „Nealkoholinis“ ( dėžė Nr. 1) , voką Nr. S33044 ( iškarpa su biologiniais pėdsakais nuo rankšluosčio ( kraujo ), voką Nr. S33043 ( iškarpa iš geltonos spalvos užtiesalo ), voką Nr. S33042 ( iškarpa iš užtiesalo išvirkščiosios pusės ), kojines Nr. S2655, džemperį Nr. S2651, marškinėlius Nr. S2652, kelnes Nr. S2653, trumpikes Nr. S2654, šlepetes Nr. S2656, „Polo“ marškinėlius ( A. Z. ) paketas , kelnes ( A. Z. ) paketas , striukę ( A. Z. ) paketas, striukę ( Ž. A. ) Nr. S34050, paketas, vokus su iškarpomis su biologiniais pėdsakais ( nuo A. Z. rūbų ) Nr. 1, 4,5, 6, 8, 1 konteinerį su DNR nuo stiklinės krašto (Vokas , plomba Nr. 033544 ), 1 konteinerį su DNR nuo pilno alaus butelio „Širvena“ šono ( Vokas plomba Nr. 033542 ), 1 konteinerį su DNR nuo pilno „Širvenos“ butelio kaklelio ( vokas plomba Nr. 033541 ), 1 konteinerį su DNR nuo stikl.sienelės ( vokas plomba Nr. 033543 ), A. Ž. striukės 2 iškarpas nuo kairės rankovės išorinės pusės ( vokas Nr. 1 plomba Nr. S 33027 ), A. Ž. striukės iškarpą nuo kapišono vidaus ( vokas Nr. 2 plomba Nr. S 33030 ), A. Ž. striukės 1 iškarpą nuo apykaklės nugarinės dalies krašto ( vokas Nr.3, plomba Nr. S 33028 ), A. Ž. striukės 1 iškarpa nuo apykaklės nugarinės dalies ( vokas nr. 4, plomba Nr. S 33029 ), 7 vokus su DNR šluotelėmis ( E. V., A. C., A. C., A. C., A. J., G. T., R. M. ), peilį, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje nuosprendžiui įsiteiėjus sunaikintini.

Daiktinį įrodymą – A. Ž. telefoną „Samsung“ nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti V. Ž..

Daiktinį įrodymą – A. Z. telefoną „LG“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. Z..

Voką, kuriame SD kortelė su 3D skenerio Prigl uz 400, į kurią įrašyti taškų masyvai, skaitmeninę laikmeną su MRT išklotinėmis, skaitmeninę laikmeną su BPC garso įrašu ir Body Cam kamerų vaizdo ir garso įrašais, skaitmeninę laikmeną su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Boleslovas Kalainis