Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-16 · Civilinė byla Nr. 2S-414-730/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-16
Bylos Nr.
2S-414-730/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
R. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-414-730/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00694-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10.; (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui V. K. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, pagal atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą ir ištaisyti rašymo apsirikimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimu iš atsakovo ieškovei priteisto turtinės žalos atlyginimo ir advokato pagalbos išlaidų (3638 EUR) apmokėjimą trejų metų laikotarpiui, mokant po 101,05 EUR kas mėnesį nuo teismo nutarties dėl vykdymo išdėstymo įsiteisėjimo dienos, ištaisyti rašymo apsirikimą sprendime, kuriame nurodyta atsakovo mokėtina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 7 Lt (nebeegzistuojanti valiuta) ir rezoliucinėje sprendimo dalyje netiksliai nurodyta turtinės žalos atlyginimo suma – 3638,44 EUR, o turi būti 3638 EUR.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-05 nutartimi pareiškėjo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino bei klaidų ištaisymo tenkino iš dalies. Ištaisė rašymo apsirikimus 2016-06-10 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, išdėstydamas jos antrą ir trečią pastraipą taip: „Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 948,00 EUR turtinės žalos atlyginimui ir 690,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, iš viso 3 638,00 EUR. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo V. K. 88,44 EUR žyminio mokesčio ir 7,00 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.“ Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašyme pareiškėjas nurodė, kad dirba, gauna 551,24 EUR darbo užmokestį ir 94,61 EUR netekto darbingumo pašalpą, iš kurių pragyvena, maitinasi ir gydosi lėtinę ligą. Iš bylos ir pridėtos civilinės bylos Nr. 2-208-729/2014 medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis yra vedęs ir galbūt toks turtas yra registruotas jo sutuoktinės vardu; tai paneigiančių duomenų nėra. Tiek jis, tiek ieškovė yra neįgalūs, netekę didelės dalies darbingumo, tačiau pareiškėjas yra dirbantis ir gauna gerokai didesnį nei minimalų atlyginimą, o suinteresuotas asmuo gyvena iš senatvės pensijos. Tai rodo, kad būtent R. D. turtinė padėtis yra blogesnė ir nebūtų sąžininga versti ją laukti jai priteistų sumų sumokėjimo pareiškėjo pageidaujamą laikotarpį. Priimdamas šį sprendimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas pats didele dalimi atsakingas už užsitęsusį bylos procesą ir jo metu susidariusias suinteresuoto asmens atstovavimo išlaidas, nes ilgą laiką nenorėjo pripažinti net jau įsiteisėjusiame nuosprendyje pripažintų aplinkybių. Kita vertus, per tiek laiko, kiek truko šis procesas, apdairus ir rūpestingas bylos dalyvis galėjo ir numatyti, kad teismo sprendimas gali būti jam nepalankus, ir sukaupti pakankamą atsiskaitymui lėšų sumą, kad galėtų greitai jį įvykdyti, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti objektyvų ir sąžiningą pareiškėjo negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą. Nustatė, kad yra pagrindas ištaisyti rašymo apsirikimus teismo sprendime.Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-12-05 nutarties dalį, kuria atsisakyta patenkinti atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą ir netinkamai taikė kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl galimybės taikyti CPK 248 straipsnį, kadangi apeliantas neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimo dėl sunkios materialinės padėties bei dėl nepagydomos ligos, kuri reikalauja papildomų išlaidų (dietinis maistas, vaistai).Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog ieškovės finansinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, kadangi ieškovė turi nekilnojamojo, kilnojamojo turto, santaupų. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovas turi turto, kuris registruotas sutuoktinės vardu, ir iš kurio būtų galima išieškoti skolą, nepagrįstas, kadangi atsakovas santuoką su sutuoktine yra nutraukęs. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo prašyme dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nurodytos aplinkybės nesudaro išimtinio atvejo sprendimą išdėstyti. Atsakovo gaunamos pajamos yra 645,85 EUR, o ieškovės pajamas sudaro tik senatvės pensija, kuri yra 213 EUR. Be to, iš atsakovo priteistas turtinės žalos atlyginimas tiesiogiai susijęs su atsakovo tyčia padaryta nusikalstama veika. Tai, kad atsakovas yra sergantis, neteikia pagrindo taikyti CPK 284 straipsnį, kadangi lygiai taip pat serganti yra ieškovė, prie kurios sveikatos pablogėjimo savo smurtiniais veiksmais prisidėjo atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovo prašymas išdėstyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2016-06-10 sprendimu priteisė iš atsakovo V. K. ieškovei R. D. 2 948,00 EUR turtinės žalos atlyginimo ir 690,00 EUR advokato pagalbai apmokėti, iš viso 3 638,00 EUR, 88,44 EUR žyminio mokesčio ir 7,00 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (klaidos procesiniame sprendime ištaisytos 2016-12-05 nutartimi). Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą išdėstyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimo dalies dėl priteisto turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų ieškovei vykdymą.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo. Atskirąjį skundą atsakovas iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą ir netinkamai taikė kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl galimybės taikyti CPK 248 straipsnį, kadangi apeliantas neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimo dėl sunkios materialinės padėties bei dėl nepagydomos ligos, kuri reikalauja papildomų išlaidų (dietinis maistas, vaistai). Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi nurodytos nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo principu (CPK 17 straipsnis), teismo sprendimo privalomumu (CPK 18 straipsnis), teismo pareiga atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisine galia (CPK 259 straipsnis, 279 straipsnis), reikalavimu procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Todėl sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir jį išdėsčius, svarbu įvertinti, ar nebūtų iš esmės paneigtas pats sprendimas ir teisėti šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, lūkesčiai bei paties sprendimo privalomumo principas.Atsakovas prašymą išdėstyti sprendimą iš esmės grindė sudėtinga finansine padėtimi. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, transporto priemonių, registruotų atsakovo vardu, taip pat nėra, atsakovo pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, kuri yra 101,68 EUR, bei darbo užmokestis, kurį sudaro 516,63 EUR, iš viso 618,31 EUR. Ieškovė yra pensinio amžiaus ir jos pajamas sudaro gaunama pensija, kuri, ieškovės teigimu, yra 213 EUR. Taigi, atsakovo gaunamos pajamos yra daugiau nei du kartus didesnės nei ieškovės. Atsakovas teigia, kad kiekvieną mėnesį 350 EUR išleidžia vaistams bei dietiniam maistui, kadangi serga cukriniu diabetu, o kitas išlaidas panaudoja komunalinių mokesčių apmokėjimui bei kelionei į darbą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2013-10-07 iki 2021-12-29 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis dėl minėtos ligos. Tačiau jokių įrodymų apie savo patiriamų išlaidų dydį ligai gydyti bei kitas išlaidas atsakovas teismui nepateikė. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis nėra blogesnė už atsakovo, kadangi ji turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei santaupų. Susipažinus su byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad įrodymų apie ieškovės turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nėra pateikta. Nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis būtų priežastis, dėl kurios egzistuoja nepalankios aplinkybės įvykdyti sprendimą. Tenkinus pareiškėjo prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą mokant po 101,05 EUR, sprendimo vykdymas užtruks trejus metus, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus priteisto turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų dydį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad turtinę žalą ieškovė patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeistų teisėtus ieškovės interesus ir lūkesčius, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas, ir nepagrįstai prioritetas būtų suteiktas tik vienai iš byloje dalyvavusių šalių bei pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, jog jo esama turtinė padėtis galėtų būti vertinama kaip išimtinis atvejis, sudarantis sąlygas sprendimo vykdymą išdėstyti. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą (CPK 284 straipsnis), ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Teisėja Erinija Kazlauskienė