Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei D. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir atsakovės D. J. priešieškinį K. J. ir atsakovams A. J. bei A. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, teisinių pasekmių išsprendimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-10-09 Klaipėdos rajono apylinkės teisme priimtas ieškovo K. J. ieškinys atsakovei D. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, kuriuo pareiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės (I t., 2-4 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

2007-03-01 atsakovė savo AB Hansabankas (dabar AB Swedbank) sąskaitoje turėjo piniginių lėšų 5738,86 Lt (I t., 59 b.l.). Atsakovė teismui pateikė sąskaitos išrašą (II t., 36 b.l.). K. J. ir D. J. bausti administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (I t., 139-141 b.l.). Teismui pateiktos šeiminės fotonuotraukos (I t. 151-153, 168 b.l). Iš teismui pateiktos Klaipėdos VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pranešimų išklotinės matyti, jog 2012-2013 metais dėl konfliktų šeimoje kreipėsi į policiją tiek atsakovė D. J., tiek ieškovas K. J. (I t., 183-189 b.l.) Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, įrodantys tolimą B. A. giminystės ryšį su atsakove D. J. (II t., 70-73 b.l.).

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Prieš aptariant atskirus šios bylos reikalavimų segmentus, pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos CPK 178 str. įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tas, kurių nereikia įrodinėti, o teismas jų pateiktus įrodymus įvertina ištyręs juos atskirai ir kaip visumą ir remdamasis savo vidiniu įsitikinimu. Šalims šioje byloje ne kartą buvo išaiškinta jų pareiga teikti įrodymus, galinčius pagrįsti jų reikalavimus ar paneigti priešingos šalies poziciją, taip pat ir kreiptis į teismą su prašymu išreikalauti ar surinkti įrodymus, kurie pačioms šalims neprieinami. Sąlygų, dėl kurių teismas būtų turėjęs būti šioje byloje išskirtinai aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, nėra – abi šalys veiksnios, nepilnamečių vaikų interesai nebeliečiami, be to, šalis atstovavo ir profesionalūs teisininkai – advokatai, turėję įvertinti byloje pateiktų įrodymų pakankamumą ir imtis priemonių jam užtikrinti. Todėl teismas priima šį sprendimą tokį, kokį pavyko pagrįsti šalių pateiktais įrodymais.

Dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2 d. numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato Lietuvos Respublikos CK 3.26 – 3.30 str.; 3.35 – 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str. ir 3.100 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Preziumuojama, kad sutuoktinis, buvęs neištikimas kitam, yra kaltas dėl santuokos iširimo. Šioje byloje buvo nustatyta, kad atsakovė 10-15 metų elgėsi netinkamai, nespręsdama santuokos problemų su ieškovu, o išvykdama ir tam tikrą laikotarpį gyvendama ne namie, o pas kitą vyrą, tuo metu palikdama ieškovą ir nepilnamečius vaikus likimo valiai. Byloje nebuvo neginčijamai nustatytas fizinės neištikimybės faktas, atsakovė tai neigė, prisidengdama tolima socialine giminyste su šiuo asmeniu, jis ( B. A.) taip pat tvirtino nebuvęs ir net negalėjęs būti atsakovės meilužiu, tačiau šioje byloje nagrinėjamas santuokos nutrūkimas tarp ieškovo ir atsakovės taip ir pribrendo, atsakovei ieškant paguodos kito vyro glėbyje, užuot sąžiningai sprendus santuokos problemas ar apsisprendus ją nutraukti. Byloje pateiktos fotografijos rodo atsakovę buvus itin artimą su šiuo asmeniu, išklausyti liudytojų parodymai patvirtina, kad jos išvykimai pas jį savaitėms neliko nepastebėti šeimos ir sutuoktinių artimųjų, kurie matė dėl to atsirandantį skilimą ir bandė paveikti atsakovę, kad ji pasikeistų. Byloje nustatyta, kad ir ieškovas buvo neištikimas atsakovei, santuokos pabaigoje susipažinęs ir pradėjęs kartu gyventi su kita moterimi, taip pat ir tai, kad abi šalys kelia konfliktus namuose. Tokiu būdu byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl ieškovo ir atsakovės kaltės, nes iš esmės abu pažeidė sutuoktinio pareigas (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl atsakovės prašymo palikti jai santuokinę pavardę

Ieškovas šiam prašymui neprieštarauja ir pagrindo tam neturi, todėl šis prašymas tenkinamas, po santuokos nutraukimo D. J. paliekant pavardę – J.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė šioje byloje prašo priteisti jai iš K. J. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad trisdešimt metų trukusios santuokos nutraukimas sukėlė jai sunkias dvasines pasekmes, skausmą ir nusivylimą, jai dėl amžiaus nebeturint galimybių sukurti naują šeimą ir ramiai joje pasenti. Ieškovas šiam prašymui prieštaravo. Iš tiesų pažymėtina, kad pačios atsakovės kaltė dėl santuokos nutrūkimo yra ženkliai didesnė nei ieškovo, nes šioje byloje įrodytas jos netinkamas ir daug metų besitęsęs elgesys nesprendžiant šeimos problemų, o ilgam išvykstant pasiguosti svetimam vyrui. Todėl nelieka pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas būtų padaręs atsakovei neturtinę žalą, didesnę, negu ji yra jam padariusi, ir priteisti jai iš jo piniginę kompensaciją. Dėl šių priežasčių šis ieškovės reikalavimas netenkinamas.

Dėl transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

Atsakovė yra pareiškusi reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 2013-08-31 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas K. J. pardavė automobilį ,,M. B.“, VIN: WDB2012261B394813, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sūnui A. J. ir 2013-08-31 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas K. J. pardavė automobilį ,,Rover 220“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dukrai A. P., taikyti restituciją, pripažįstant šių automobilių savininku K. J. ir priteisti atsakovei ½ dalį šių transporto priemonių arba 10185,76 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovė šiuos savo reikalavimus grindžia tuo, kad abu šie automobiliai buvo jos ir ieškovo santuokos metu įgytas turtas, registruotas ieškovo vardu, ir tik likus 10 dienų iki šio ieškinio pateikimo teismui ieškovas be jos sutikimo perleido jį jųdviejų pilnamečiams vaikams, tokiu būdu sumažindamas santuokinio turto vertę. Pažymėtina, kad nors ieškovas ir atsakovai A. J. ir A. P. įrodinėjo, jog šie automobiliai buvo nupirkti iš jų asmeninių lėšų arba didžiąja dalim – iš jų, o įregistruoti ieškovo vardu siekiant pigesnio draudimo ar dėl kitų panašių priežasčių, šios aplinkybės nebuvo patvirtintos byloje pateiktais įrodymais. Tai, kad A. J. yra dirbantis ir turėjo lėšų automobiliui įsigyti, nepatvirtina, jog būtent jo lėšomis jis ir buvo nupirktas. Tuo tarpu atsakovė D. J. pateikė įrodymus, kad skyrė šiems pirkiniams lėšų iš savo sąskaitos, ir netgi skolinosi pinigų iš minėtojo B. A. bei paskui atidavinėjo, tokiu būdu realiai finansiškai prisidėdama prie šio turto įgijimo. Pažymėtina, kad šių automobilių įsigijimo metu abu sutuoktiniai buvo sudarę vartojimo kredito sutartį, kas irgi patvirtina, jog jie bendrai sprendė dėl lėšų šiam turtui įgyti gavimo.

Nors Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai;, o kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, priešingu atveju turtas laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip, tačiau aiškindama šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas būtų siekęs įgyti šiuo automobilius savo asmeninėn nuosavybėn ir skyręs tam vien savo pinigus, o atsakovė yra įrodžiusi, kad prisidėjo prie šio turto įgijimo ir tokiu būdu tapo jų bendrasavininke, nepamirštant ir to, kad šio turto įsigijimo metu šalys vedė bendrą ūkį gyvendami santuokoje ir preziumuojama, kad bendrai įgijo turtą. Gi perleidžiant turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, būtinas visų bendraturčių sutikimas ( Lietuvos Respublikos CK 4.88 str.). Todėl šių automobilių perleidimas tretiesiems asmenims (net jei tai yra šalių vaikai, kuriems ieškovas tokiu būdu norėjo padėti) be atsakovės sutikimo iki santuokos nutraukimo yra neteisėtas, todėl atsakovė pagrįstai prašo pripažinti šias dvi 2013-08-31 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, kaip ir iki jų sudarymo nurodant K. J. šių transporto priemonių savininku, o atsakovams A. J. ir A. P. priteisiant iš jo pirkimo pardavimo sutartyse nurodytas atitinkamai 1500,00 Lt ir 500,00 Lt sumas ( Lietuvos Respublikos CK 1.80 str., 6.145 str.).

Grąžinus šį turtą į dalintino santuokinio turto balansą, tampa svarbu nustatyti jo vertę ir padalijimo būdą. Ieškovas bei atsakovai A. P. ir A. J. jokių įrodymų dėl šių transporto priemonių vertės nėra pateikę, baigiamosiose kalbose aiškiai nurodė tokių įrodymų neturį ir neteiksią, todėl teismui nelieka nieko kito, kaip remtis byloje esančiais atsakovės D. J. pateiktais įrodymais dėl šių transporto priemonių vertės – šių automobilių pirkimo dokumentais, kuriuose nurodyta, jog automobilis „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už 4500 Eur, kas sudaro 15 537,60 Lt, o automobilis „Rover 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – už 1400 Eur, kas sudaro 4833,92 Lt. Dalinti šį turtą natūra, nustatant atsakovei ½ nuosavybės dalį į abu šiuos automobilius, įvertinant konfliktiškus šalių tarpusavio santykius ir automobilių bendro naudojimo sudėtingumą, netikslinga, šiomis aplinkybėmis visų šalių interesus labiau atitiktų kompensacijos šio turto netekusiai atsakovei priteisimas. Nustatant šios kompensacijos dydį, teismas, kuriam šalys nepateikė šio turto rinkos vertės jo dalijimo metu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proceso koncentruotumo principais, atsižvelgia į anksčiau nurodytą šių automobilių vertę įsigijimo metu, jų dirbtinai sumažintą vertę pardavimo metu ir į visuotinai žinomą naudojamų transporto priemonių nusidėvėjimą. Įvertinęs visa tai, teismas nustato atsakovei priteistinos iš ieškovo kompensacijos dydį - 3 000,00 Lt ( Lietuvos Respublikos CK 3,123 str. 1d., 3.127 str. 3d.).

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe arba piniginės kompensacijos atsakovei priteisimo už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą

Atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra asmeninė K. J. nuosavybė, pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nes santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu, atliekant remontą, rekonstrukciją bei pertvarkymą, ir, padalinus ją nutraukiant santuoką, priteisti jai ½ dalį šio turto natūra. Teismui nepripažinus šio turto bendrąja sutuoktinių nuosavybe, atsakovė prašo priteisti jai 35 056,95 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Tai, kad turtas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu, atsakovė įrodinėja statybos darbų sąmata, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, liudytojų parodymais ir rašytiniais bylos įrodymais, iš kurių matyti, kad iki 2001 m. – su pertraukomis, o po to ji nuolat dirbo, gaunamos darbinės pajamos panašios kaip ir ieškovo, o 2004-12-21 šie sutuoktiniai už 30 000, 00 Lt pardavė savo iki tol turėtą žemės sklypo ir namo dalį (duomenys neskelbtini), ir kito nekilnojamojo turto nėra įgiję. Ieškovas ginčija šį atsakovės reikalavimą, nurodydamas, kad iki tėvų mirties 2007 m. jie buvo šio nekilnojamojo turto savininkai, investavę į jo pagerinimus, o vėliau jis šį turtą paveldėjo asmeniškai ir atsakovė prie jo pagerinimo niekaip neprisidėjo. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog dalį šio nekilnojamojo turto – 44/100 vieno aukšto gyvenamojo namo su mansarda, rūsiu, priestatu ir veranda, įkainotų 17 091,00 Lt ieškovo motina padovanojo jam dar 1998-04-30. Žemės sklypą, dėl kurio ieškovė reikalavimų nereiškia, ir dar 28/100 ant jo esančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir kiemo statinių), o taip pat kitą turtą ( žemės sklypą su mišku ir motinos santaupas banke) ieškovas paveldėjo 2007-07-27 ( 2 t., 17 b.l.). Dar 28/100 gyvenamojo namo ieškovas paveldėjo po tetos L. L. mirties 2010-04-27. Tuo metu viso pastato – gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 228 000 Lt.(2t., 18 b.l.).

Lietuvos Respublikos CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Šiais pagrindais ieškovui atitekęs nekilnojamasis turtas neturėtų būti dalijamas, nutraukus santuoką, išskyrus Lietuvos Respublikos CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį. Jos taikymui turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, turto gerinimas vieno iš sutuoktinių lėšomis, darbu ar bendromis šeimos lėšomis iki turto perleidimo kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise momento yra galimas ir nėra pripažintinas sąlyga, užkertančia kelią pripažinti tokį turtą jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nustačius CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų visumą, turtas, nors ir pradėtas gerinti bendromis sutuoktinių lėšomis, vieno sutuoktinio lėšomis ar darbu iki perleidimo kitam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise momento, tačiau perleistas su atliktu pagerinimu ir po perleidimo toliau gerinamas sutuoktiniams gyvenant santuokoje (šeimos bendromis lėšomis ar vieno iš sutuoktinių lėšomis, darbu), gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nustačius, kad atsakovės prisidėjimas prie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo nėra esminis ir negali nulemti šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindais, ji vis dėl to turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią jos panaudotų lėšų ir darbo vertę kaip sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis ar bendromis lėšomis, darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo.

Atsakovė šioje byloje nėra įrodžiusi, kad savo darbu ir lėšomis iš esmės pagerino atsakovo asmeninėn nuosavybėn 1998-2007 metais dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisinių santykių pagrindu patekusį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlį unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji įrodė, kad prisidėjo savo darbu ir lėšomis prie šio turto pagerinimo, todėl turi teisę gauti atitinkamą piniginę kompensaciją. Šias savo išvadas teismas grindžia byloje nustatytomis aplinkybėmis apie tai, jog šis nekilnojamasis turtas santuokos nutraukimo metu yra 228 347 Lt vertės, jis nuo sutuoktinių J. pradėjimo ten gyventi iki 2007 metų turėjo kelis savininkus vienu metu ( ieškovo tėvai, teta, pats ieškovas) ir byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog vienus ar kitus jo pagerinimo darbus darė būtent sutuoktiniai J. savo iniciatyva, darbu ir lėšomis. Esminių rekonstrukcijų, pertvarkymų ar kapitalinio remonto gyvenamajame name ir sandėlyje, kurių atžvilgiu atsakovė pareiškė reikalavimus, nebuvo atlikta, didžioji dalis darbų, užfiksuotų jos pateiktoje lokalinėje sąmatoje ir faktinių aplinkybių konstatavimo akte, yra einamojo remonto pobūdžio, susiję su patalpų naudojimu, ir įprastai apmokami iš jų naudotojo lėšų net ir nuomos ar panaudos atveju. Be to, lokalinėje sąmatoje išties priskaičiuota daug ūkio būdu atliekamiems remonto darbams nebūdingų išlaidų, tokių kaip PVM mokestis, darbo užmokestis, papildomas darbo užmokestis, soc. draudimo išlaidos, statybvietės įrengimo išlaidos, pridėtinės išlaidos ir pelnas, kurie negali būti įskaičiuoti į ieškovo ir atsakovės realiai patirtų išlaidų atliekant šiuos pagerinimus sumą, nes jie tokių išlaidų, daugumą darbų atlikdami savo jėgomis, pasitelkę kaimynus, draugus ir vaikus, tiesiog nepatyrė. Vis dėl to teismas atsižvelgia į tai, kad į šio šeimos turtu ilgą laiką buvusio gyvenamojo ir pagalbinio pastato remontą bei pagerinimus buvo investuoti 30 000 Lt, kuriuos šalys gavo, 2004 m. pardavusios joms priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su namo dalimi Klaipėdoje, kito nekilnojamojo turto nei jų šeima, nei kiekvienas atskirai nėra įgiję, o bylos šalių ir liudytojų parodymais nustatytas faktas, jog sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, buvo pasiskirstę darbais ir pareigomis, savuosius atsakovė atliko, tokiu būdu savo darbu bei pajamomis yra prisidėjusi prie šių statybinių darbų organizavimo bei apmokėjimo. Įvertinęs visa tai, teismas nustato, kad už tai jai iš ieškovo, nutraukiant santuoką, priteistina 25 000,00 Lt kompensacija už ieškovo asmeninio turto pagerinimą, kuris buvo atliktas iš bendrų ginčo šalių lėšų (Lietuvos Respublikos 3.87 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas A. J., įrodinėjęs šioje byloje savo finansinį ir darbinį indėlį į tą patį nekilnojamąjį turtą, nėra ne tik suformulavęs jokių reikalavimų dėl to ieškovui, bet ir pagrindęs šio savo indėlio juridinio bei faktinio pagrindo, todėl į jo pateiktus fragmentiškus dokumentus teismas šioje byloje atsižvelgti neturi jokio pagrindo.

Dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalijimo

Atsakovė taip pat prašė padalinti jos ir ieškovo santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – 600 Lt vertės viryklę, 450 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 1200 Lt vertės šaldytuvą, 300 Lt vertės mikrobangų krosnelę ir 1000 Lt vertės televizorių. Padalinus šiuos daiktus, atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo 1775 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovas neginčija, kad šie daiktai yra įgyti santuokos metu ir tebėra namuose, tačiau nurodo, kad ne jis juos naudoja. Nei viena iš šalių nėra pateikusi įrodymų dėl šių daiktų vertės. Vis dėl to Lietuvos Respublikos CK 3.116 str., įpareigoja teismą, nutraukiant santuoką, padalinti sutuoktinių bendrai įgytą turtą, o CK 3.127 str. 3d. suteiktas prioritetas turto padalijimui natūra, kompensacijų vienas kitam mokėjimą taikant tik nesant galimybės racionaliai padalinti turtą natūra. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą ir bylos aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, kad teismo nesaisto šalių pageidavimai dėl turto padalijimo būdo, teismas šiuo atveju nusprendžia dalinti atsakovės nurodytą turtą tarp šalių natūra kiek įmanoma lygesnėmis dalimis, priteisiant ieškovui šaldytuvą, virtuvės baldų komplektą ir mikrobangų krosnelę, o atsakovei - viryklę ir televizorių, už jai tenkančią didesnę šio turto dalį priteisiant iš jos ieškovui 425,00 Lt piniginę kompensaciją, atitinkamai galutiniame sprendime sumažinant šia suma iš ieškovo atsakovei priteistiną kompensaciją už transporto priemones.

Dėl kompensavimo už asmeninės nuosavybės panaudojimą jungtinei nuosavybei padidinti

Atsakovė reikalauja priteisti jai iš ieškovo 5 738,86 Lt piniginę kompensaciją dėl atkurtų santaupų, priklausančių atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir investuotų į integruotų baldų pirkimą bei surinkimą, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Savo poziciją ji yra pagrindusi rašytiniais įrodymais, kad 2007-03-04 jai buvo atkurtos ir pervestos mirusios mamos santaupos (1 t., 59 b.l.). Kur ši suma iš tikrųjų buvo panaudota – rašytinių įrodymų nėra, net antstolio atliktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole šis turtas neaptartas ir nenurodytas. Ieškovas ir atsakovai A. J. bei A. P. pripažino, kad iš tų pinigų atsakovė nupirko baldus dukters kambariui, kur jie ir tebėra šios atsakovės naudojami. Duomenų, kokie tai baldai, kada jie įgyti, kiek jie kainavo ir kokia jų vertė dabar, byloje nėra. Dėl šių priežasčių ši ieškovės reikalavimo dalis atmetama kaip nepakankamai įrodyta (Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 2 d.), o tai, kad šie baldai buvo nupirkti nepilnametei dukrai prieš septynis metus ir ilgą laiką naudoti kaip šeimos turtas, tik patvirtina teismo poziciją, kad pagrindo juos priteisti nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos vienai iš kitos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims (LR CPK 93, 96str.).

Iš ieškovo ir atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 385str. teismas,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą tarp K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 1985-01-05 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 31), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

K. J. po santuokos nutraukimo palikti J. pavardę, D. J. – J..

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Pripažinti negaliojančia 2013-08-31 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas K. J. pardavė automobilį ,,M. B.“, VIN: (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo K. J. atsakovui A. J. 1500 Lt ( 434 Eur) sumą, sumokėtą pagal šią sutartį.

Pripažinti negaliojančia 2013-08-31 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas K. J. pardavė automobilį ,,Rover 220“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. P., a.k. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo K. J. atsakovei A. P. 500 Lt ( 144 Eur) sumą, sumokėtą pagal šią sutartį.

Pripažinti automobilį ,,M. B.“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį ,,Rover 220“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendra jungtine ieškovo K. J. ir atsakovės D. J. nuosavybe.

Padalinti ieškovo K. J. ir atsakovės D. J. santuokos metu įgytą turtą:

Automobilius ,,M. B.“ VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė įsigijimo metu buvo 15 537,60 Lt ir ,,Rover 220“, VIN: S(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė įsigijimo metu buvo 4833,92 Lt, palikti ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir priteisti iš jo atsakovei 3 000,00 Lt (869 Eur) kompensaciją už šio jam atitenkančio santuokos metu įgyto turto dalį.

Priteisti ieškovui šiuos kilnojamuosius daiktus : 1000 Lt vertės šaldytuvą, 450 Lt vertės virtuvės baldų komplektą ir 300 Lt vertės mikrobangų krosnelę, iš viso turto už 1750 Lt (507 Eur), o atsakovei šiuos kilnojamuosius daiktus – 1200 Lt vertės šaldytuvą ir 600 Lt vertės viryklę, iš viso turto už 1800 Lt (251 Eur), kompensacijos už nežymiai didesnę už jai tenkančią šio turto dalį ieškovui iš atsakovės nepriteisiant.

Priešieškinio reikalavimą dėl ieškovui K. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe netenkinti.

Priteisti atsakovei D. J. iš ieškovo K. J. 25 000,00 Lt (7 246 Eur) kompensaciją už ieškovo asmeninio turto pagerinimą.

Atmesti atsakovės D. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimą įvykdžius, panaikinti 2013-11-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš ieškovo K. J. 1700, 00 Lt (492 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. J..

Iš atsakovės D. J. priteisti 1800,00 Lt ( 521 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. J..

Iš ieškovo K. J. priteisti 1233,00 Lt ( 357 Eur) žyminio mokesčio ir 40,00 Lt (11 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, įmokos kodas 5630.

Iš atsakovės D. J. priteisti 500,00 Lt (144 Eur) žyminio mokesčio ir 35,99 Lt (10 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, įmokos kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per 3 dienas išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.