Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-01-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-56-1017/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-20
Bylos Nr.
eII-56-1017/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01752-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
R. B.
Advokatai
Raimundas Jurka
Kategorijos
Skundas Nr. eII-56-1017/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01752-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9.; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Anastasijai Česonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. B., jo atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. B. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25774-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2025 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25774-2025 (toliau – ir Nutarimas) R. B. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. rugsėjo 29 d., 15.43 val., Vilniuje, Pilaitės pr., vairavo automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, pažeidimas padarytas pakartotinai. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą. Nustatyta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. B. paskirta 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas R. B. pateikė skundą, kuriuo jis prašė pakeisti nutarimą, t. y. kiek įmanoma sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Nurodė, kad nutarimą priėmęs pareigūnas neargumentavo, dėl kokių priežasčių negalima jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo proporcingumo klausimą. Priimant nutarimą, nebuvo analizuojami ir vertinami pareiškėjo pateikti duomenys. Nurodoma, kad nebuvo įvertinta tai, jog pareiškėjas teisę vairuoti turi (duomenys neskelbtini) metų, iki nutarime aptariamų nusižengimų jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti, dėl to neteisingai nurodoma, jog pareiškėjas yra piktybinis vairuotojas; pareiškėjas nėra baustas už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, nėra teistas ir jo atžvilgiu nebuvo pradėtų ikiteisminių tyrimų. Pareiškėjas yra teigiamai charakterizuojamas (kartu su skundu pateikė UAB „A.“ charakteristiką bei UAB „B.“ rekomendaciją). Taip pat pateikė duomenis apie tai, kad jis propaguoja sveiką gyvenseną, intensyviai sportuoja, yra pelnęs eilę apdovanojimų.

Nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną vairavo transporto priemonę dėl būtinumo – paskambinusi teta nurodė, jog yra reikalinga jo motinai, kuri tuo metu buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, atvežti būtiniausius daiktus, dėl to neturėdamas kitos galimybės (jo gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo Vilniaus, negalėjo laukti viešojo transporto ar pavėžėjų), nutarė pats vykti automobiliu. Pažymima, kad būtinasis reikalingumas taip pat mažina pareiškėjo atsakomybę minėtoje situacijoje. Tai leidžia teigti, jog padarytas pažeidimas nebuvo didelio pavojingumo, nebuvo sąmoningai piktybiškas ar sisteminis. Nurodoma, jog pareiškėjo motinai yra reikalinga jo nuolatinė priežiūra ir pagalba, motina gyvena (duomenys neskelbtini) km atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, nėra kito asmens, kuris ja galėtų pasirūpinti, nuvežti į gydymosi įstaigas, vaistinę. Padarytas administracinis nusižengimas buvo tuomet, kai buvo geros meteorologinės eismo sąlygos, judėjimas nebuvo didelis, dėl to tikimybė sukelti eismo įvykį buvo mažesnė, automobilis buvo sustabdytas ne dėl pavojingo pareiškėjo elgesio, o dėl policijos pareigūnų vykdomos prevencinės priemonės. Be to, pareiškėjui teisė vairuoti yra būtina siekiant atlikti darbines funkcijas – jis užsiima (duomenys neskelbtini), yra vadovas, jam yra reikalinga palaikyti nuolatinį ryšį su klientais, lankytis įvairiuose objektuose visoje Lietuvoje, pats asmeniškai veža (duomenys neskelbtini) medžiagas. Dėl to, kad pareiškėjas gyvena ne mieste, jo gyvenamojoje vietoje kursuoja 2 kartus per dieną 1 tarpmiestinis autobusas, todėl praktiškai susisiekimas su miestu, darbiniais objektais, yra praktiškai neįmanomas. Taip pat, teisė vairuoti yra gyvybiškai reikalinga užtikrinti vaiko poreikius, kuris gyvena su vaiko motina (duomenys neskelbtini) km atstumu nuo pareiškėjo. Atėmus teisę vairuoti, būtų iš esmės neproporcingai suvaržytas ir bendravimas su mažamečiu vaiku.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas pateiktame atsiliepime prašė skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą nutarimą. Nurodė, kad pareiškėjas specialiosios teisės vairuoti buvo netekęs pagal 2024 m. lapkričio 8 d. įsiteisėjusį nutarimą (ROIK 24257548560) už ANK 420 straipsnio 1 dalyje administracinio nusižengimo padarymą, administracinio poveikio priemonės terminas – atimta nuo 2024 m. lapkričio 8 d. iki 2025 m. vasario 7 d., ir pagal 2025 m. birželio 27 d. įsiteisėjusį nutarimą (ROIK 25265101599) už ANK 424 straipsnio 4 dalyje administracinio nusižengimo padarymą, administracinio poveikio priemonės terminas – atimta 2025 m. birželio 27 d. iki 2025 m. spalio 26 d. Pažymėjo, jog pareiškėjas per trumpą laikotarpį – vienerius metus – jau buvo nubaustas už analogišką pažeidimą. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės – dėl šeimos padėties, įsipareigojimai darbui ir parama kitiems asmenims, nėra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos išskirtinės aplinkybės, leidžiančios švelninti atsakomybę, priešingai – pakartotinumas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Dėl to taikytas administracinės poveikio priemonės terminas yra proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui. Be to, skunde pateikti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie būtinybę vairuoti objektyviais bylos duomenimis nepagrįsti. Kiekvienas asmuo turi pareigą planuoti savo veiksmus taip, kad nepažeidinėtų KET bei ANK.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. B. nurodė, kad neginčija padaryto administracinio nusižengimo, tik prašo taikyti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir kiek įmanoma labiau sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nurodė, kad jo motina serga (duomenys neskelbtini), jos emocinė būsena dažnai būna nestabili. Administracinio nusižengimo padarymo dieną jam paskambino iš ligoninės, jo motiną buvo neseniai paguldę į ligoninę. Atvažiavusi greitoji pagalba greitai atvyko ir ją pasiėmė, o ji neturėjo jokių rūbų su savimi. Dėl to jam paskambino motina ir nurodė būtinai atvežti daiktus, jai reikėjo rūbų; motinos būsena buvo labai sunku įvertinti, nes ji labai verkė. Neprisimena kada tiksliai buvo pristatyta motina į ligoninę – kelios dienos ar savaitė iki to įvykio. Tuomet pareiškėjas skambino motinos seseriai – tetai, klausė, ar turi reikiamų drabužių mamai. Dėl to važiavo su mintimi, jog pasiims ir nuveš daiktus iš tetos mamai, daugiau niekur važiuoti neplanavo. Buvo sulaukęs kelių skambučių ir iš motinos, ir iš tetos, bet pats faktas buvo, kad jau buvo susitaręs su teta nuvažiuoti pasiimti rūbų ir juos nuvežti motinai. Po dviejų valandų nuo skambučių važiavo pasiimti daiktų iš tetos; motina visus savo daiktus išmetė ir nieko neturėjo. Taip pat apklausiamas nurodė, kad kai skambina motina, kuri turi (duomenys neskelbtini) ligą, ir skambina daug kartų, susidaro įspūdis, jog daiktai yra reikalingi skubiai. Vėliau apklausiamas patikslino, jog nebuvo taip, jog iš karto priėmė sprendimą važiuoti, pradžioje paskambino visiems, kurie jam galėtų padėti, bet buvo darbo metas ir niekas negalėjo padėti, o be tetos kitų artimųjų neturi. Nurodė, kad su tetos sveikata yra panaši situacija, tik liga yra silpnesnės formos. Motina gyvena atskirai nuo jo. Jo teta gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu teta buvo (duomenys neskelbtini), dėl to ir vyko iš savo gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini). Ten teta kažkokioje parduotuvėje pirko drabužius. Jis gyvena toli už Vilniaus, iki jo namų pavėžėjai faktiškai nevažiuoja. Autobusas važiuoja 2-3 kartus per dieną, iki vakaro būtų nespėjęs nuvežti daiktų, o jo to prašė motina ir teta. Tetos neprašė nuvežti daiktų, jie nesitarė, kas tą padarys, be to, atveždamas daiktus prie to paties būtų aplankęs motiną. Galiausiai kitą dieną po įvykio jo draugai nuvežė daiktus, kai jų paprašė tą padaryti. Nurodė, jog dėl to, kad gyvena toli už miesto, bet kuris išvažiavimas į miestą dirbti yra apsunkintas. Dirba (duomenys neskelbtini) srityje, jo objektai yra po visą Vilnių, prie jo namų yra sandėlis, kur laiko darbui reikalingus įrankius ir priemones. Teisės labai padeda jam atlikti darbines funkcijas, be to, reikalinga dažnai lankyti motiną. Kai motiną paleidžia iš ligoninės, jam skambina kaimynai ir skundžiasi motinos elgesiu – ji mėto ką nors pro langus, eina, beldžiasi pas kaimynus ir pan., o tam, jog paguldytų į ligoninę, žmogus turi kelti grėsmę visuomenei. Kadangi jo motina nekelia grėsmės, jos į ligoninę dažnai nepaguldo. Jo motina dėl ligos gali visko pridaryti, dėl to yra reikalinga skubiai reaguoti. Nurodė, kad palaiko nuolatinį kontaktą su motinos kaimynais ir atitinkamai tada reaguoja. Turi nepilnametį vaiką, vaikas gyvena atskirai nuo jo. Be (duomenys neskelbtini) srities, turi ir kitą įmonę, kurios vadovas yra, ten apsilanko parduotuvėje, jei kyla klausimų, padeda darbuotojams. Kai turėjo teisę vairuoti, vesdavo (duomenys neskelbtini) treniruotes žmonėms, bet teko tą veiklą sustabdyti. Iki 2025 m. spalio 26 d. neturėjo teisės vairuoti. Atgavo teisę vairuoti kitą dieną, nes viską iš anksčiau buvo susitvarkęs, todėl suėjus terminui galėjo kitą dieną jau vairuoti. Pažymėjo, jog jo darbe žiema yra sudėtingiausias laikotarpis, todėl prašo teismo grąžinti teisę vairuoti iki ateinančios kitos žiemos. Šiuo metu yra susigražinęs teisę vairuoti, kadangi tas pirmas terminas jau suėjo rudenį, o nuo tada kai jis pasibaigė vėl pasiėmė teisę vairuoti ir dabar vairuoja, dalyvauja eisme. Jo įmonėje yra tik keli darbuotojai, kurie turi teises, jie gyvena skirtinguose miesto galuose. Vasarą greičiausiai važinėtų dviračiu arba liktų namuose, o žiemą ką darytų nežino. Nurodė, kad sūnus gyvena Vilniuje, fiziškai stengiasi kartą į savaitę. Blogai vertina savo veiksmus, žinojo savo atsakomybę, turi sukaupęs didelį vairavimo stažą, labai atsakingai važinėja, dėl to nebuvo net minties, jog kažkam gali kelti grėsmę.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. nurodė, kad R. B. yra jos sesės sūnus. Jis jai paskambino ir pasakė, jog jo motinai reikalinga nuvežti drabužius į ligoninę, ji juos surinko. Jos sesuo labai serga, dėl ligos visus drabužius buvo išmetusi pro langą, dėl to nebuvo pas ją namuose jokių rūbų. R. B. yra vienintelis sūnus, galintis padėti. Tuomet, kai buvo nagrinėjamas įvykis, jos sesuo buvo paguldyta antrą kartą, dabar – jau trečią kartą yra paguldyta į ligoninę. Neprisimena kada tiksliai jos sesuo gulėjo ligoninėje, tuo metu ir pati sirgo. R. B. jos seserį tuo metu lankė, buvo pagrindinis asmuo, kuris tokioje situacijoje galėjo padėti. Tuo metu asmeniniais reikalais ji buvo (duomenys neskelbtini), neturėjo jokių rūbų, nes sesuo viską buvo išmetusi per langą, tačiau ji turi draugę, panašaus sudėjimo kaip jos sesuo, dėl to paskambinus R. B. pasakė, kad paduos jam tuos drabužius iš draugės. R. B. patiria labai didelį stresą, nes dirba per du darbus, vaikui moka alimentus, turi sunkios būsenos motiną, kurią reikia prižiūrėti ir materialiai išlaikyti. Tą dieną R. B. taip iki jos ir neatvyko; bet jis vėliau rūbus pristatė. Daugiau iš giminių ar draugų jos sesė nieko neturi, tik sūnus ja gali pasirūpinti tokiose situacijose. Nurodė, kad nesitarė, kada R. B. pas ją atvažiuos pasiimti daiktų, kai pasakė, jog atvažiuos, ji ir laukė; būtų laukusi kiek reikės. Nebuvo kalbos su R. B., kad jis neturi kaip atvažiuoti. Nieko nežinojo apie tai, kad R. B. neturi teisės vairuoti. Jam motinos prašymas ir taip yra stresinė situacija, kai motina tokios būklės, motina ne viską geba suprasti. Jį nuo vaikystės pažįsta, suprato, jog buvo stresas jam, nes kalbėjo susijaudinęs, sakė greitai surinkti drabužius. Ji (liudytoja) teisės vairuoti transporto priemones neturi.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Raimundas Jurka nurodė, kad nors priimdami skundžiamą nutarimą Institucijos atstovai įvertino aplinkybes ir nutarė netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, vis tik mano, jog administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, buvo paskirtas neproporcingai. Pažymėjo, kad pareiškėjo teisės vairuoti netekimas paveiks kitus, trečiuosius asmenis – pareiškėjo motiną ir sūnų. Pareiškėjo motina sunkiai serga, jai tiek būnant gydymosi įstaigoje, tiek būnant namuose yra reikalinga priežiūra ir pagalba, kurią gali suteikti tik pareiškėjas. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja. Pareiškėjas neneigia padaryto administracinio nusižengimo, tačiau jis buvo padarytas stresinėje situacijoje, o ne dėl piktybinio noro pažeisti įstatymą. Atsižvelgiant į visą pateiktą informaciją, prašo pakeisti nutarimą ir nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, be kita ko, R. B. 2024 m. spalio 29 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (ROIK 24257548560), jam paskirta 85 Eur bauda (sumokėta 2024 m. lapkričio 7 d.) ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių terminui, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 8 d. iki 2025 m. vasario 7 d.; 2025 m. vasario 18 d. nutarimu (ROIK 25265101599) nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, jam paskirta 450 Eur bauda (bauda sumokėta 2025 m. liepos 14 d.) ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, t. y. nuo 2025 m. birželio 27 d. iki 2025 m. spalio 26 d.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 5 dalies nuostatomis, šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai <......>, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Remiantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Be to, už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 8 dalis). KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ginčijamu nutarimu, byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai buvo pripažintas kaltu, padaręs ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi jis 2025 m. rugsėjo 29 d., 15.43 val., Vilniuje, Pilaitės pr., vairavo automobilį Ford Transit, neturėdamas teisės vairuoti. Ši teisė buvo atimta 2025 m. vasario 18 d. nutarimu (įsiteisėjusiu 2025 m. birželio 27 d.; ROIK 25265101599), kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, t. y. nuo 2025 m. birželio 27 d. iki 2025 m. spalio 26 d. Taigi pareiškėjas analogišką KET pažeidimą padarė pakartotinai – antrą kartą per vienerius metus. R. B. paskirta artima minimaliam nuobaudos dydžiui – 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, t. y. minimaliam laikotarpiui. Be to, skundžiamu nutarimu nutarta netaikyti kitos administracinio poveikio priemonės – netaikytas transporto priemonės konfiskavimas. Pareiškėjo bei jo atstovo teigimu, skundžiamu nutarimu nustatyta per ilga ir neproporcinga paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones trukmė, todėl ją prašoma kiek įmanoma sutrumpinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas R. B. pakartotinai per vienerius metus vairavo automobilį, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pažeidėjo padarytas administracinis nusižengimas savo esme yra šiurkštus KET pažeidimas. Skunde ir teismo posėdžio metu buvo teigiama, jog pareiškėjas jau (duomenys neskelbtini) metų turi teisę vairuoti transporto priemones, nagrinėjamas pažeidimas buvo įvykdytas dienos metu, kai meteorologinės bei eismo sąlygos buvo geros, grėsmė eismo saugumui nekilo. Pažymėtina, kad taikant atsakomybę pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, šios nuostatos dispozicija nereikalauja padarinių kilimo, užtenka, jog asmuo pakartotinai per vienerius metus vairuotų transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės (kai tokia teisė yra atimta). Dėl to vien tai, kad šiuo atveju dėl pareiškėjo padaryto KET pažeidimo nekilo realių padarinių (žalos) ar grėsmė eismo saugumui, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą. Nustatytais veiksmais pažeidėjas pakartotinai pažeidė jam paskirtą administracinio poveikio priemonę ir tokiu būdu šiurkščiai nesilaikė KET reikalavimų.

Be to, tiek pareiškėjas, tiek ir jo atstovas teisme akcentavo, jog pareiškėjas nagrinėjamo įvykio metu ne tyčia pažeidė jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, o dėl to, kad skubiai turėjo nuvežti drabužius bei kitus būtinus daiktus savo motinai, kuri tuo metu buvo gydoma ligoninėje. Visų pirma, pažymėtina, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjo motina nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2025 m. rugsėjo 29 d., buvo gydoma ligoninėje. Byloje yra duomenys apie ankstesnį jos gydymą ligoninėje, apie nustatytą diagnozę bei netekto darbingumo lygį, tačiau tai, kad minėtą dieną pareiškėjo motina buvo ligoninėje, nurodė tik pats pareiškėjas bei jo teta – liudytoja apklausta R. K.. Kitų, rašytinių įrodymų, objektyviai patvirtinančių nurodytą faktą, byloje nėra. Be to, tiek pareiškėjas, tiek ir minėta liudytoja, apklausti teisme, iš esmės patvirtino, jog įvykio diena nebuvo pirmoji diena, kai pareiškėjo motina buvo pristatyta į ligoninę. Byloje nėra ir kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nurodyti daiktai pareiškėjo motinai privalėjo būti pristatyti nedelsiant (tai nebuvo vaistai, medicininė įranga ar kiti specifiniai daiktai, be kurių ligoninėje esančiam asmeniui kiltų sveikatos problemų ir/ar kitų sunkumų). Pats pareiškėjas nurodė, kad nuo to momento, kai sulaukė mamos bei tetos skambučių, iki vyko į Pilaitę, kur buvo teta, paimti motinai daiktų, praėjo apie dvi valandas, o liudytoja apklausta R. K. paaiškino, kad buvo pas draugę ir būtų laukusi pareiškėjo, kiek reikės. Tai, jog pareiškėjas jautė pareigą ir/ar norą motinai jos prašomus daiktus nuvežti kuo greičiau, nepateisina jo padaryto administracinio nusižengimo. Juolab kad tik teisme pareiškėjas nurodė, jog jam skambino ir pati mama. Tuo tarpu bylą nagrinėjant Institucijoje bei pateiktame skunde buvo nurodoma, kad pareiškėjui skambino tik teta.

Be to, prie pareiškėjo namų yra autobusų stotelė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nuolat važiuoja Vilniaus rajono teritorijos maršrutiniai autobusai, susisiekimas su Vilniaus autobusų stotimi, iš kurios galimos ne tik Vilniaus viešojo transporto, bet ir pavėžėjų paslaugos, yra geras. Pareiškėjas nurodė, kad jis prieš pats vairuodamas transporto priemonę, skambino draugams, galintiems jam padėti, bet niekas tuo metu negalėjo jo nuvežti iki (duomenys neskelbtini) mikrorajono, kur buvo teta. Tuo tarpu liudytoja R. K. paaiškino, kad ji net nežinojo, jog pareiškėjas neturi teisės vairuoti transporto priemones, o pokalbio apie tai, kad pareiškėjas negali atvykti ir kitas asmuo jo motinai perduotų daiktus, nebuvo. Vėliau, remiantis pareiškėjo bei liudytojos paaiškinimais, motinai daiktai buvo perduoti pareiškėjo draugų pagalba. Taigi buvo galimybė kitais būdais nuvežti daiktus į ligoninę. Kiekvienas asmuo privalo elgtis ir planuoti savo asmeninius bei darbinius reikalus taip, kad nepažeistų nei KET bei ANK nuostatų. Taigi, skundo argumentai bei nustatytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo nei įprastai būna tokio pobūdžio veikos, o pagrindo taikyti ANK 16 straipsnio nuostatas ir konstatuoti nagrinėjamu atveju buvus būtinojo reikalingumo situaciją nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Taip pat skunde bei teismo posėdyje buvo akcentuojama ir tai, kad iki nagrinėjamo įvykio bei prieš tai buvusių, susijusių dviejų įvykių pareiškėjui niekuomet nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis nebaustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, taip pat neteistas, yra nuolat dirbantis, užsiimantis sportine veikla, charakterizuojamas teigiamai, neteistas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas R. B. yra brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolat dirbantis (vadovauja UAB „C.“), gaunantis pastovias pajamas, įmonių, su kuriomis bendradarbiauja pareiškėjas, atstovų (UAB A.“ ir UAB „B.“) charakterizuojamas teigiamai; intensyviai sportuoja, iki neteko teisės vairuoti transporto priemones, užsiėmė ir (duomenys neskelbtini) veikla; yra neteistas. Šios aplinkybės pareiškėją charakterizuoja teigiamai. Vis tik, remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, per pastaruosius penkerius metus pareiškėjas yra daugiau nei 20 kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Nors paskirtas baudas yra sumokėjęs, padarytų administracinių nusižengimų kiekis rodo neatsitiktinį jų pobūdį.

Be to, faktiškai per pastaruosius vienerius metus pareiškėjui net trečią kartą yra paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, R. B. 2024 m. spalio 29 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jam paskirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių terminui, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 8 d. iki 2025 m. vasario 7 d.; 2025 m. vasario 18 d. nutarimu (įsiteisėjusiu 2025 m. birželio 27 d.; ROIK 25265101599) pareiškėjui pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 4 dalį paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, t. y. nuo 2025 m. birželio 27 d. iki 2025 m. spalio 26 d. Nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2025 m. rugsėjo 29 d., pareiškėjas pakartotinai vairavo transporto priemonę, nors ši teisė jam buvo atimta. Pastebėtina, jog, priimant galutinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK 25265101599), jau buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos (Vilniaus regiono apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-138-927/2025), atsižvelgus į tuos pačius argumentus, kuriuos pareiškėjas bei jo atstovas nurodė šioje byloje (dėl būtinumo turėti teisę vairuoti transporto priemones, atliekant darbines funkcijas, rūpinantis sergančia motina bei mažamečiu vaiku, nutolusios nuo miesto gyvenamosios vietos). Taigi jau kartą pareiškėju buvo patikėta ir jam buvo suteikta galimybė savo elgesiu parodyti, jog jis suprato netinkamo elgesio pasekmes ir daugiau įstatymų nepažeis, tačiau pareiškėjas pakartotinai padarė analogišką bei šiurkštų KET pažeidimą.

Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs pažeisti KET, išvadų dėl savo elgesio nedaro ir netgi jau du kartus jam paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pareiškėjas sąmoningai toliau pažeidinėja KET ir nepaiso jam skirtų nuobaudų. Dėl to, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo asmenybės pavojingumas yra mažesnis nei įprastai tokius administracinius nusižengimus padarančių asmenų pavojingumas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, taip pat bet kada pasirūpinti sunkiai sergančia motina bei mažamečiu vaiku, taip pat nesudaro pagrindo šiuo atveju konstatuoti esant kitoms išimtinėms aplinkybėms ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Aplinkybė, jog ši teisė pareiškėjui yra būtina, jam buvo žinoma administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nesulaikė nuo neteisėto ir KET taisykles grubiai pažeidžiančio pažeidimo įvykdymo.

Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu ir pavojingumu, taip pat pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis, įskaitant pakartotinį analogiškų administracinių nusižengimų darymą. Priešingai, pakartotinai nustačius trumpesnį specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą, šiuo atveju gali susidaryti nebaudžiamumo įspūdis. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda (ir/ar administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, yra proporcinga ir adekvati. Juolab kad pareiškėjui netaikyta kita įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Netenkinti R. B. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25774-2025 pakeitimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė