Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovas patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti pažeistas teises ir atlyginti jam neturtinę žalą – 20 000 Lt, ir turtinę žalą – 35,60 Lt kelionės išlaidų, kadangi dėl 2011 m. gegužės 26 d. teisėjo Vidmanto Paurio veiksmų jis patyrė nepatogumus, negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai, pasijuto sumenkintas prieš galiojančią Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje teisę, tokie veiksmai tiesiogiai padarė įtakos jo teisėms, laisvėms ir interesams, pažeisti šalių lygiateisiškumo, teisėtumo, rungimosi ir sąžiningumo, viešumo principai, judėjimo laisvė suvaržyta pažeidžiant šias teises. 2011 m. birželio 29 d. jis buvo neteisėtai moralizuojamas teisme dėl Lietuvos Respublikos valstybės herbo ir pademonstruoto pilietiškumo, 2011 m. lapkričio 14 d. teisėjas V. Paurys nematė, kad ieškovas nerodė jokio lytinio organo ir neteisėtai, melagingai nustatė savo nutartyje, kad jis jį demonstravo, jis pajuto pažeminimą ir nepatogumus, pažeistos teisės nepripažintos ir neatstatytos jokia forma – nei pinigine, nei teisine. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė šiais argumentais:

1) 2011 m. gegužės 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo posėdžio metu, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjui V. Pauriui sprendžiant kardomosios priemonės - namų arešto L. Z. skyrimo klausimą ikiteisminiame tyrime Nr. 61-1-00319-10 ir įtariamajam L. Z. pateikus prašymą susipažinti su kardomosios priemonės - namų arešto skyrimo bylos medžiaga, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Paurys neleido susipažinti su minėtos bylos medžiaga ir taip apribojo jo teises. Be to, tokio prašymo padavimo faktas neužfiksuotas teisiškai, apie tai nepaminėta Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartyje, t. y. jo prašymas buvo ignoruotas, ir taip buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str., 5 str., 6 str. ir 13 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., 109 str., 138 str., Lietuvos Respublikos BPK 7 str., 9-10 str., 20 str., 181 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 43 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 1 p., 4 p. Ieškovo teisė susipažinti su byla buvo realizuota tik 2011 m. birželio 8 d. Teisėjo V. Paurio veiksmų neteisėtumas yra akivaizdus, kadangi jis nesivadovavo įstatymais, nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintos ieškovo teisės, todėl ieškovui turi būti atlyginta dėl to patirta žala. Dėl tokių veiksmų ieškovas patyrė nepatogumus, negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai. Be to, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartyje Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Paurys neteisėtai apkaltino L. Z., kad jis pažeidė namų arešto režimą, t. y. nebuvo namuose 2010 m. vasario 21 d. ir 2010 m. kovo 24 d., kadangi jam namų areštas nebuvo paskirtas. Taip pat nutartyje ieškovas neteisėtai buvo apkaltintas, kad pažeidė namų arešto režimą ir nebuvo namuose 2010 m. balandžio 27 d., 2010 m. liepos 22 d., 2010 m. liepos 28 d. ir 2010 m. rugpjūčio 23 d., kadangi tuo metu jis buvo gydymo įstaigoje. Neradus jo namuose nebuvo imtasi priemonių jo buvimo vietai nustatyti, teisėjas šių aplinkybių netikrino. Dėl tokių akivaizdžiai neteisėtų Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. Paurio veiksmų, bylos aplinkybių netikrinimo ir teisės taikymo klaidų buvo pažeista L. Z. teisė į gynybą, tinkamą ir sąžiningą teisinį procesą bei suvaržyta jo judėjimo laisvė ir teisė dirbti, jis pasijuto sumenkintas prieš galiojančią Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje teisę, patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta pagal Lietuvos Respublikos CPK 5 str. ir Lietuvos Respublikos CK 1.138 str., 6.263 str., 6.272 str. ir 6.248 str.

2) 2011 m. birželio 29 d. teismo posėdžio metu Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Paurys nepagrįstai jam reiškė priekaištus ir moralizavo dėl to, kad jis, demonstruodamas pilietiškumą, pareiškė pastabas dėl Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kuris neatitiko LR Konstitucijos 15 straipsnio 2 dalies reikalavimų, naudojimo teisme. Dėl tokių Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. Paurio nepagrįstų pretenzijų jis patyrė nepatogumų ir išgyvenimų, t. y. patyrė žalą. L. Z. dėl tinkamo Lietuvos Respublikos valstybės herbo naudojimo Jonavos rajono apylinkės teisme kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Lietuvos heraldikos komisiją ir į Nacionalinę teismų administraciją, kurie pripažino, jog jo pastabos dėl Lietuvos Respublikos valstybės herbo Jonavos rajono apylinkės teisme yra pagrįstos.

3) Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Paurys neteisingai nurodė, kad L. Z. įtariamas rodęs, demonstravęs lytinį organą. Teisėjas V. Paurys netikrino bylos faktinių aplinkybių ir jų nevertino, savo pareigas atliko aplaidžiai ir priėmė neteisėtą, tikrovės neatitinkančią, nemotyvuotą, melagingomis išvadomis pagrįstą nutartį, kadangi 2012 m. kovo 6 d. jam, L. Z., buvo pareikšti įtarimai dėl to, kad jis imitavo savo lytinio organo apsinuoginimą. 2012 m. balandžio 10 d. kaltinamajame akte taip pat patvirtinta, kad jis nerodė jokio lytinio organo, rodė tik pirštą. Dėl tokių melagingų teisėjo V. Paurio teiginių, nurodytų Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje, jis patyrė nepatogumus, stresą ir dvasinius išgyvenimus, tyčia buvo pažemintas, paniekintas, apšmeižtas suprato, kad paprastas žmogus nieko negali padaryti, kai teisėjas elgiasi nesąžiningai, todėl jam turi būti atlyginta padaryta žala.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas tiek patikslintame ieškinyje, tiek 2012 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu kaip ieškinio pagrindą nurodė ne tik neteisėtus teisėjo ar teismo veiksmus, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus (nesugebėjimą atskirti lytinį organą nuo piršto, nesiėmimą priemonių jo, kaip įtariamojo, buvimo vietai nustatyti, prokurorės neleidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga), neturtinę žalą kildino ir dėl ikiteisminio tyrimo trukmės bei jam neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės - namų arešto, teisės į gynybą neužtikrinimo 2011 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu, kvestionavo jam paskirtos kardomosios priemonės namų arešto pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau reikalavimų dėl to nei patikslintame ieškinyje, nei visos bylos nagrinėjimo teisme metu nereiškė. Savo galutinę poziciją ieškovas suformulavo 2012 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu, todėl teismas, remdamasis jo išsakyta pozicija, pasisakė tik dėl patikslintame ieškinyje nurodyto reikalavimo – neturtinės ir turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. Paurio veiksmų, priteisimo: 1) dėl neleidimo įtariamajam L. Z. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. posėdžio metu, skiriant kardomąją priemonę - namų areštą, susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 61-1-00319-10 medžiaga; 2) dėl moralizavimo ir priekaištų L. Z. 2011 m. birželio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo posėdžio metu; 3) dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje neteisingai nurodytų aplinkybių, t. y. dėl to, jog L. Z. rodė lytinį organą. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo dėl teisėjo V. Paurio neteisėtų veiksmų - neleidimo 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu, skiriant kardomąją priemonę - namų areštą, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga klausimą nustatė, kad įtariamasis šiame teismo posėdyje pareiškė prašymą susipažinti su bylos medžiaga. Iš 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio protokolo teismas nustatė, kad teisėjas V. Paurys šį prašymą perdavė spręsti prokurorei R. B., kuri teismo posėdžio metu prieštaravo, kad įtariamasis susipažintų su bylos medžiaga. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi įtariamojo L. Z. skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė - namų areštas ir neteisėtai apribota teisė susipažinti su bylos medžiaga, buvo atmestas, o priimta nutartis palikta galioti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis paskirti įtariamajam kardomąją priemonę - namų areštą, yra pagrįsta, teisėta ir motyvuota, ir Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 125 str. ir 132 str. nepažeisti, kardomoji priemonė paskirta pagrįstai, ji yra tinkama Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytiems tikslams įgyvendinti. Kauno apygardos teismas nurodė, jog įtariamojo teiginys, kad prokuroras privalo pateikti medžiagą, kiek ši susijusi su skundo nagrinėjimu, proceso dalyviams, yra pagrįstas, tačiau pats įtariamasis L. Z. į 2011 m. birželio 6 d. teismo posėdį neatvyko ir tik todėl negalėjo susipažinti su prokurorės pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 61-1-00319-10 medžiaga. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad įtariamojo skundo argumentai dėl jo neteisėtai apribotos teisės susipažinti su bylos medžiaga nepaneigia Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodytų namų arešto paskyrimo pagrindų ir motyvų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartyje konstatuota, jog prokuroras privalo pateikti medžiagą, kiek ši susijusi su skundo nagrinėjimu, proceso dalyviams, taip pat pažymėjo, jog tokią įtariamojo ir jo gynėjo teisę privalo užtikrinti ne tik prokuroras ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, prieš teismo posėdį ar teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog paminėtos aplinkybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 21 str., 181 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str., 5 str., 6 str., sudaro pagrindą konstatuoti Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. Paurio neteisėtus procesinius veiksmus (neveikimą) 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje, pačiam teisėjui nesprendus klausimo dėl įtariamojo prašymo susipažinti su teisėjui pateikta kardomosios priemonės skyrimo medžiaga nagrinėjimo ir šį prašymą perdavus spręsti prokurorui. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. Paurio 2011 m. gegužės 26 d. atliktų procesinių veiksmų, skiriant kardomąją priemonę - namų areštą, teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka – Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis palikta galioti. Įtariamojo skundo argumentai dėl jo neteisėtai apribotos teisės susipažinti su bylos medžiaga nepaneigė Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodytų namų arešto paskyrimo pagrindų ir motyvų. Be to, pats įtariamasis į Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. teismo posėdį neatvyko ir nepasinaudojo savo teise susipažinti su prokurorės pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (2011 m. birželio 6 d.) jam buvo sudarytos sąlygos tinkamai ginčyti prokuroro nurodytų kardomosios priemonės namų arešto skyrimo motyvus, parodymų patikimumą ar nuoseklumą. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog netrukus Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. 2011 m. birželio 8 d. nutarimu L. Z. prašymas buvo patenkintas iš dalies, leidžiant jam susipažinti su nutarimo rezoliucinėje dalyje išvardinta ikiteisminio tyrimo Nr. 61-1-00319-10 medžiaga. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kardomoji priemonė įtariamajam buvo paskirta pagrįstai, t. y. jo laisvė apribota pagrįstai, padarė išvadą, kad šiuo atveju vien pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankamas asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris gali būti laikomas ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, ir neturtinės žalos atlyginimas už nustatytą teisių pažeidimą nepriteistinas. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą už teisėjo V. Paurio ieškovo moralizavimą ir priekaištavimą jam pagrįstumo, nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės skyrimo klausimas ikiteisminiame tyrime Nr. 61-1-00319-10, protokole nėra jokių įrašų, jog įtariamasis L. Z. teikė pastabas dėl tinkamo Lietuvos Respublikos herbo naudojimo teisme ir šio teismo teisėjas V. Paurys dėl tokių įtariamojo L. Z. teiginių jam priekaištavo ir moralizavo. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. raštu L. Z. buvo informuotas, jog šiuo metu Jonavos rajono apylinkės teisme ir posėdžių salėse naudojami nustatyto pavyzdžio 1991 m. rugsėjo 4 d. Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo patvirtinti patikslinto valstybės herbo variantai. Nors ieškovo pastabos dėl netinkamo herbo naudojimo buvo teisingos ir pagrįstos, tačiau teismas laikė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus teisėjo V. Paurio veiksmus, kadangi nėra tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nurodė, jog ieškovui pasiūlius teikti visus įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes, jis teismui nepateikė 2012 m. birželio 29 d. teismo posėdžio protokolo, nepateikė duomenų, kad kokių nors įrodymų negali gauti pats ar per savo atstovą advokatą, neprašė iškviesti liudytojų, taip pat teismui nepateikė kitų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad teisėjas juos atliko ir kad tie veiksmai yra neteisėti. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog byloje nėra duomenų, kad dėl nurodytų teisėjo V. Paurio veiksmų (moralizavimo ir priekaištavimo ieškovo atžvilgiu) jam būtų taikyta drausminė atsakomybė pagal LR Teismų įstatymo 87 str. Kadangi ieškovas neįrodė, jog nurodyti teisėjo V. Paurio veiksmai buvo neteisėti, teismas sprendė, jog nėra jokio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei ir pareigai atlyginti patirtą žalą atsirasti. Ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą ir už tai, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje teisėjas V. Paurys neteisingai nurodė, kad L. Z. įtariamas rodęs, demonstravęs lytinį organą, kadangi 2012 m. balandžio 10 d. kaltinamajame akte buvo patvirtinta, kad ieškovas nerodė jokio lytinio organo, o rodė tik pirštą. Atmesdamas šį reikalavimą, teismas nurodė, jog pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas galutinis bylos rezultatas. Dėl faktinių ir teisinių aplinkybių pasikeitimo gali atsirasti būtinybė surašyti naują pranešimą apie įtarimą, kas ir buvo padaryta ikiteisminio tyrimo Nr. 61-1-00319-10 metu įtariamojo L. Z. atžvilgiu. Teismas nurodė, jog, priešingai nei teigia ieškovas, kaltinamasis aktas nėra toks prokuroro dokumentas, kuriuo konstatuojamas asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas, tai konstatuoja teismas procesiniu dokumentu – nuosprendžiu, todėl ieškovo paaiškinimas, jog 2012 m. balandžio 10 d. kaltinamajame akte patvirtinta, kad jis nerodė jokio lytinio organo, rodė tik pirštą, nėra visiškai pagrįstas. Todėl Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Paurys, nagrinėdamas pareiškėjo L. Z. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. 2011 m. spalio 3 d. ir 2011 m. spalio 7 d. nutarimų atmesti jo prašymus skirti filmuotos medžiagos ir CD laikmenos ekspertizes ikiteisminiame tyrime, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties aprašomojoje dalyje pagrįstai, remdamasis tuo metu ikiteisminiame tyrime Nr. 61-1-00319-10 L. Z. 2011 m. rugsėjo 21 d. pareikštais įtarimais, nurodė, kuo L. Z. tuo metu buvo įtariamas. Naujas pranešimas apie įtarimą L. Z. buvo pareikštas tik 2012 m. kovo 6 d., todėl teisėjas V. Paurys 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties priėmimo metu pagrįstai vadovavosi tuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje L. Z. 2011 m. rugsėjo 21 d. pareikštais ikiteisminio tyrimo pareigūnų įtarimais. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. Paurio neteisėtus veiksmus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodyto L. Z. ikiteisminio tyrimo metu pareikštų įtarimų turinio.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neapgynė jo pažeistų teisių, nesivadovavo į bylą pateiktais įrodymais ir tuo pažeidė LR CPK 177 straipsnį, nesivadovavo LR CPK 3 straipsnio 1 ir 5 dalimis, nesirėmė EŽTT sprendimais, teismų praktika, tuo pažeidė LR CK 1.3 straipsnio 1 dalį, neteisingai taikė LR Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteistų veiksmų. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. Paurio neteisėtų veiksmų, apribojant jo teisę susipažinti su bylos medžiaga 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu, jam skiriant kardomąją priemonę - namų areštą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu neapgynė apelianto pažeistų teisių ir laisvių, nors byloje pateikta įrodymų, kad jo laisvė judėti tiek pagal tarptautinę teisę, tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją buvo neteisėtai suvaržyta, kadangi 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu, skiriant apeliantui kardomąją priemonę - namų areštą, jam neleista susipažinti su bylos medžiaga, t. y. apeliantui skiriant judėjimo laisvės apribojimą buvo netesėtai ribojama galimybė susipažinti su bylos medžiaga. Jo manymu, tai įrodo pareikštas jo prašymas ir 2011-05-26 protokolas. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Paurys privalėjo klausyti tik įstatymo, vadovautis EŽTT jurisprudencijoje suformuluota praktika, tačiau ja nesivadovavo, todėl pažeidė apelianto teisę susipažinti su bylos medžiaga tęsiant kardomąją priemonę, ir tokie jo veiksmai yra neteisėti. Dėl tokių neteisėtų teisėjo veiksmų apeliantas patyrė nepatogumus, negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai, pasijuto sumenkintas prieš galiojančią Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje teisę, tokie veiksmai tiesiogiai padarė įtakos apelianto teisėms, laisvėms ir interesams. Apeliantui 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje pateikus prašymą susipažinti su bylos medžiaga, jam skiriant kardomąją priemonę - namų areštą, kuria apeliantui buvo apribota judėjimo laisvė, niekas neturėjo teisės apriboti jo teisės susipažinti su bylos medžiaga, tačiau tokia jo teisė buvo neteisėtai suvaržyta, dėl ko apeliantui buvo suvaržyta judėjimo laisvė dar 6 mėnesiams, tuo pačiu buvo pažeista jo teisė tinkamai ginčyti judėjimo laisvės suvaržymo teisinį pagrindą, sumažėjo apelianto bendravimo galimybės. Kad apeliantas buvo visiškai nepavojingas ir tokių priemonių nereikėjo parodė liudytojai, kurie lankėsi pas apeliantą, tačiau jie nebuvo iškviesti apklausai. Apeliantas tokius veiksmus patyrė 18 mėnesių, dėl taikytos kardomosios priemonės jis negalėjo išvykti į ES šalis užsidirbti, todėl negalėjo realizuoti teisės į savo sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį, įskaitant ir maistą, drabužius, būstą ir sveikatos priežiūrą bei būtinas socialines paslaugas. Teisėjas V. Paurys, neleidęs susipažinti su bylos medžiaga, apribojo apelianto judėjimo laisvę ir su tuo susijusias kitas jo teises. EŽTT yra konstatavęs, jog pakankamai svarbūs yra namų arešto priemonės taikymo terminai, juos riboja ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo terminai, ir jis negali trukti ilgiau nei teisminis tyrimas, kuris turėjo būti baigtas per 6 mėnesius. Apeliantas nurodo, jog analogiškas ieškinys buvo nagrinėjamas Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, kuris 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė žalos atlyginimą. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko galioti konstatuodamas, jog neleidžiant susipažinti su bylos medžiaga buvo neteisėtai suvaržyta judėjimo laisvė. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šioje byloje priimtais sprendimais. Apeliantui tik 2011-06-08 buvo leista susipažinti su bylos medžiaga, tačiau 2011-05-26 prašymas teismo posėdžio metu nebuvo patenkintas. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartyje teisiškai nebuvo įvertinti neteisėti 2011 m. gegužės 26 d. teisėjo V. Paurio veiksmai – nepripažinta, kad buvo pažeistas LR BPK 7 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, tačiau ši nutartis neskundžiama, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tokius veiksmus, kaip absoliučiai neteisėtus ir nepagrįstus, pažeidžiančius sąžiningus ir teisingo teismo principus. Teisėjas V. Paurys nepagrįstai nustatė namų arešto režimo pažeidimus, o Kauno apygardos teismas neįvertino tai, kad jis buvo gydymo įstaigoje, ir nepasisakė dėl teisėjo V. Paurio veiksmų. Suvaržius apeliantui judėjimo laisvę sumažėjo jo bendravimo galimybės, per ilgai užsitęsė ikiteisminio tyrimo eiga, judėjimo laisvės suvaržymas atsiliepė sveikatai, psichologinei būsenai, suvaržė teisę nuvykti į gydymo įstaigą, darbo biržą.

2) Dėl moralizavimo ir priekaištų L. Z. 2011 m. birželio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo posėdžio metu.