- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-08
- Bylos Nr.
- 2-401-840/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybei
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė
dalyvaujant ieškovui L. Z. ir jo atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Alfredui Bulotui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Z. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dėl teisėjo V. P. neteisėtų veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. Z. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dėl teisėjo V. P. neteisėtų veiksmų, prašydamas teismo pripažinti pažeistas teises ir atlyginti jam neturtinę žalą – 20000,00 Lt, ir turtinę žalą – 35,60 Lt kelionės išlaidų, kadangi dėl 2011 m. gegužės 26 d. teisėjo V. P. veiksmų jis patyrė nepatogumus, negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai, pasijuto sumenkintas prieš galiojančią Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje teisę, tokie veiksmai tiesiogiai padarė įtakos jo teisėms, laisvėms ir interesams, pažeisti šalių lygiateisiškumo, teisėtumo, rungimosi ir sąžiningumo, viešumo principai, judėjimo laisvė suvaržyta pažeidžiant šias teises, 2011 m. birželio 29 d. jis buvo neteisėtai moralizuojamas teisme dėl Lietuvos Respublikos valstybės herbo ir pademonstruoto pilietiškumo, 2011 m. lapkričio 14 d. teisėjas V. P. nematė, kad jis nerodė jokio lytinio organo ir neteisėtai, melagingai nustatė savo nutartyje, kad jis jį demonstravo, jis pajuto pažeminimą ir nepatogumus, pažeistos teisės nepripažintos ir neatstatytos jokia forma – nei pinigine, nei teisine (t. 1, b.l. 126-140, 173-175).
Ieškovo L. Z. reikalavimai grindžiami šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) 2011 m. gegužės 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo posėdžio metu, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjui V. P. sprendžiant kardomosios priemonės namų arešto L. Z. skyrimo klausimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir įtariamajam L. Z. pateikus prašymą susipažinti su kardomosios priemonės namų arešto skyrimo bylos medžiaga, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. neleido susipažinti su minėtos bylos medžiaga, tokio prašymo padavimo faktas neužfiksuotas teisiškai, apie tai nepaminėta Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartyje, prašymo tenkinimo ar netenkinimo teisinis mechanizmas ignoruotas, ir taip pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str., 5 str., 6 str. ir 13 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., 109 str., 138 str., Lietuvos Respublikos BPK 7 str., 9-10 str., 20 str., 181 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 43 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 1 p., 4 p. Be to, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartyje Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. neteisėtai apkaltino L. Z. dėl namų arešto – 2010 m. vasario 21 d. ir 2010 m. kovo 24 d. nebuvimo namuose, pažeidimo, kadangi L. Z. namų areštas paskirtas nebuvo. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. neteisėtai apkaltino L. Z. dėl namų arešto – 2010 m. balandžio 27 d., 2010 m. liepos 22 d., 2010 m. liepos 28 d. ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. nebuvimo namuose, pažeidimo, kadangi tuo metu jis buvo gydymo įstaigoje. Dėl tokių akivaizdžiai neteisėtų Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. veiksmų, bylos aplinkybių netikrinimo ir teisės taikymo klaidų buvo pažeista L. Z. teisė į gynybą ir tinkamą sąžiningą teisinį procesą bei suvaržyta jo judėjimo laisvė ir teisė dirbti, L. Z. pasijuto sumenkintas prieš galiojančią Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje teisę, patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta pagal Lietuvos Respublikos CPK 5 str. ir Lietuvos Respublikos CK 1.138 str., 6.263 str., 6.272 str. ir 6.248 str. Jo teisė susipažinti su byla buvo realizuota tik 2011 m. birželio 8 d.;
2) 2011 m. birželio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo posėdžio metu Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. jam nepagrįstai reiškė priekaištus ir moralizavo dėl to, kad jis, L. Z., demonstravo pilietinę iniciatyvą dėl tinkamo Lietuvos Respublikos herbo naudojimo teisme. Dėl tokių Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. nepagrįstų pretenzijų jis patyrė nepatogumų ir išgyvenimų bei patyrė žalą. L. Z. dėl tinkamo Lietuvos Respublikos herbo naudojimo Jonavos rajono apylinkės teisme, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Lietuvos heraldikos komisiją ir į Nacionalinę teismų administraciją, kurie pripažino, jog jo pastabos dėl Lietuvos Respublikos herbo Jonavos rajono apylinkės teisme yra pagrįstos;
3) Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. neteisingai nurodė, kad L. Z. įtariamas rodęs, demonstravęs lytinį organą. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. netikrino bylos faktinių aplinkybių ir jų nevertino, savo pareigas atliko aplaidžiai ir priėmė neteisėtą, tikrovės neatitinkančią, nemotyvuotą, pagrįstą melagingomis išvadomis nutartį, kadangi 2012 m. kovo 6 d. jam, L. Z., buvo pareikšti įtarimai dėl to, kad jis imitavo savo lytinio organo apsinuoginimą. 2012 m. balandžio 10 d. kaltinamajame akte taip pat patvirtinta, kad jis nerodė jokio lytinio organo, rodė tik pirštą. Dėl tokių melagingų Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. teiginių, nurodytų Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje, jis patyrė nepatogumus, stresą ir dvasinius išgyvenimus, tyčia buvo pažemintas, suprato, kad paprastas žmogus nieko negali padaryti, kai teisėjas elgiasi nesąžiningai. Jam, L. Z., tokiais neteisėtais teisėjo V. P. veiksmais padaryta žala turi būti atlyginta pagal Lietuvos Respublikos CK 6.246 str., 6.271 str., 6.263 str., 6.248 str.
Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsikirtimai į patikslintą ieškinį grindžiami šiais argumentais (t. 2, b.l. 31-35):
1) pagal Lietuvos Respublikos CPK 6.272 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Nors ieškovas L. Z. žalą kildina ir dėl ikiteisminio tyrimo trukmės, ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesugebėjimo atskirti lytinį organą nuo piršto, prokurorės Ramunės Brazdeikytės neleidimo susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2011 m. rugsėjo 21 d. ir 2012 m. kovo 6 d. pranešimų apie įtarimą, 2012 balandžio 10 d. kaltinamojo akto turinio, tačiau šioje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pasisako tik dėl teismo ar teisėjo neteisėtų veiksmų;
Žemesnės instancijos teismas
2) ieškovas L. Z. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2011 m. birželio 6 d. nutartimi nekonstatavo Jonavos rajono apylinkės teismo neteisėtų veiksmų. Ieškovas atsiradusios neturtinės ir turtinės žalos nekildina iš šios Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties, todėl darytina išvada, jog ieškovas L. Z. tiek su šia, tiek su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartimis sutinka. Be to, ieškovas neatvyko į Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. teismo posėdį, todėl tai leidžia teigti, jog ieškovas nesiekė ir nepanoro realizuoti teisės susipažinti su bylos medžiaga. Jonavos rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. birželio 8 d. nutarimu ieškovui buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga;
3) ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. išsakytų pretenzijų ieškovo L. Z. atžvilgiu. Neturint konkrečių duomenų dėl teisėjo pasisakymų bei duomenų, jog būtent dėl šių aplinkybių ieškovui kilo žala, ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl šių teisėjo veiksmų yra nepagrįstas;
4) Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmetė ieškovo L. Z. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Ramunės Brazdeikytės 2011 m. spalio 3 d. ir 2011 m. spalio 7 d. nutarimų. Ieškovas teigia, jog teisėjo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog teisėjas neišsiaiškino lytinio organo arba piršto demonstravimo aplinkybių. Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodė, jog aplinkybė dėl lytinio organo arba piršto demonstravimo yra įvertinta 2011 m. gegužės 29 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų bei patvirtinta kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis, pagrindo netikėti ekspertų išvadomis nėra;
5) specialiose normose, numatančiose valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais bei teisėsaugos institucijų administracinio ir baudžiamojo proceso srityje, numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau visas kitas deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, būtina įrodyti. Ieškovas visiškai neįrodė žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimo aplinkybių, todėl, neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti ieškovo prašomą žalą. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kuriuose, laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų, būtų konstatuota, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Tam, kad būtų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala yra tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis. Neturtinę žalą darantys veiksniai gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir pan. Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje. Net jei ir būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 20000,00 Lt, aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus galimai padarytiems pažeidimams. Jei teismas nuspręs tenkinti ieškovo ieškinį, ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas. Visiško nuostolių atlyginimo principas turi būti derinamas su nuostolių mažinimo doktrina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas L. Z. patikslintą ieškinį visiškai palaikė, prašė jį tenkinti visiškai ir papildomai paaiškino, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį, kuria jam buvo paskirta kardomoji priemonė namų areštas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), jis skundė Kauno apygardos teismui, tačiau ir šis teismas nevertino jo skunde nurodytų argumentų dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pirmos instancijos teismo nutarties nepanaikino. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga jam buvo leista susipažinti tik Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Ramunės Brazdeikytės 2011 m. birželio 8 d. nutarimu, todėl jam paskirta kardomąja priemone namų areštu buvo suvaržyta jo laisvė. Be to, 2011 m. birželio 29 d. teismo posėdžio metu, atliekant apklausą, jis buvo neteisėtai moralizuojamas: teisėjas jo paklausė, ar jam nepatinka herbas, priekaištavo jam. Jurbarko rajono apylinkės teisme jam yra iškelta baudžiamoji byla dėl lytinio organo – piršto rodymo, baudžiamoji byla dar nebaigta nagrinėti. Dėl neteisėtų teisėjo V. P. veiksmų: neleidimo susipažinti su bylos medžiaga, moralizavimo dėl herbo ir dėl neteisingo apkaltinimo lytinio organo rodymu, jis prašo priteisti 20000,00 Lt neturtinės žalos, kadangi buvo suvaržyta jo laisvė, patyrė nepatogumų, pažeminimą, dvasinę skriaudą. Dalį priteistų pinigų jis skirtų sveikatos gerinimui, kadangi po tokių teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų jam reikia atsigauti psichologiškai, dalį – būstui, o likusią dalį – nukentėjusiesiems baudžiamojoje byloje, jei jiems bus priteista žala iš jo. Taip pat jis prašo priteisti 43,50 Lt turtinės žalos – kelionės išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas Alfredas Bulotas su patikslintu ieškiniu visiškai nesutiko, prašė jį atmesti ir papildomai paaiškino, kad ieškovas L. Z. nepateikė visų dokumentų ir įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie neteisėtus teisėjo V. P. veiksmus. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta galioti, todėl pagrindo konstatuoti neteisėtus teisėjo V. P. veiksmus nėra. Nors ieškovas nurodė, jog teisėjas V. P. jį moralizavo, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, ką teisėjas konkrečiai jam pasakė ir kokiu tonu tai padarė, ar tai buvo teisėjo nuomonė, ar pastaba. Be to, ieškovas ketina priteistus pinigus naudoti ne tik sveikatai gerinti, bet ir išlaidoms už būstą ir civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra kaltinamasis, padengti, kas prieštarauja ieškovo nurodytam žalos atsiradimo pagrindui – dėl neteisėtų teisėjo V. P. veiksmų. Nėra ir priežastinio ryšio tarp teisėjo V. P. neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 135 str., 137 str. ir 265 str. civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą. Taigi ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismui privalu priimti sprendimą dėl ieškovo pareikštų reikalavimų. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 1 d. tik ieškovui priklauso teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, tai teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t.y. negali keisti nei ieškinio dalyko (negali priteisti ieškovui to, ko jis nereikalavo (ultra petita), ar priteisti daugiau, nei jis reikalavo (extra petita), nei ieškinio pagrindo (sprendime negali remtis tokiais faktais, kurių ieškovas nenurodė, bei įrodymais, kurių byloje nėra).
Šioje civilinėje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dėl teisėjo V. P. neteisėtų veiksmų, prašydamas teismo pripažinti pažeistas teises ir atlyginti jam neturtinę žalą – 20000,00 Lt, ir turtinę žalą – 35,60 Lt kelionės išlaidų, kadangi dėl 2011 m. gegužės 26 d. teisėjo V. P. veiksmų jis patyrė nepatogumus, negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai, pasijuto sumenkintas prieš galiojančią Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje teisę, tokie veiksmai tiesiogiai padarė įtakos jo teisėms, laisvėms ir interesams, pažeisti šalių lygiateisiškumo, teisėtumo, rungimosi ir sąžiningumo, viešumo principai, judėjimo laisvė suvaržyta pažeidžiant šias teises, 2011 m. birželio 29 d. jis buvo neteisėtai moralizuojamas teisme dėl Lietuvos Respublikos valstybės herbo ir pademonstruoto pilietiškumo, 2011 m. lapkričio 14 d. teisėjas V. P. nematė, kad jis nerodė jokio lytinio organo ir neteisėtai, melagingai nustatė savo nutartyje, kad jis jį demonstravo, jis pajuto pažeminimą ir nepatogumus, pažeistos teisės nepripažintos ir neatstatytos jokia forma – nei pinigine, nei teisine (t. 1, b.l. 126-140, 173-175).
Ieškovas L. Z. tiek patikslintame ieškinyje, tiek 2012 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu kaip ieškinio pagrindą nurodė ne tik neteisėtus teisėjo ar teismo veiksmus, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus (nesugebėjimą atskirti lytinį organą nuo piršto, nesiėmimą priemonių jo, kaip įtariamojo, buvimo vietai nustatyti, prokurorės neleidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga), neturtinę žalą kildino ir dėl ikiteisminio tyrimo trukmės bei jam neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės namų arešto, teisės į gynybą neužtikrinimo 2011 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu, kvestionavo jam paskirtos kardomosios priemonės namų arešto pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau reikalavimų dėl to nei patikslintame ieškinyje, nei visos bylos nagrinėjimo teisme metu nereiškė ir tokią savo poziciją galutinai aiškiai išreiškė 2012 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog patikslintu ieškiniu jis reiškia reikalavimus dėl šių teisėjo V. P. veiksmų: neleidimo susipažinti su bylos medžiaga, moralizavimo ir išsigalvojimo, jog jis rodė lytinį organą (t. 2, b.l. 87-88, 91-99). Ieškovas 2012 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog tie neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, dėl kurių jis reikalavimų šioje civilinėje byloje nereiškia, nurodomi tik kaip platesnis ir išsamesnis tų neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, dėl kurių jis reiškia reikalavimus šioje civilinėje byloje, pagrindimas. Tai nagrinėjamu atveju laikytina ieškinio pagrindu – aplinkybėmis, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus.
Taigi šiuo atveju teismas, nagrinėdamas šį ginčą civilinėje byloje, pasisako tik dėl ieškovo L. Z. patikslintame ieškinyje nurodyto reikalavimo – neturtinės ir turtinės žalos priteisimo dėl šių Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. veiksmų: 1) dėl neleidimo Jonavos rajono apylinkės 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu, skiriant kardomąją priemonę namų areštą, įtariamajam L. Z. susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga; 2) dėl moralizavimo ir priekaištų L. Z. 2011 m. birželio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo posėdžio metu; 3) dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje neteisingai nurodytų aplinkybių, t.y. dėl to, jog L. Z. rodė lytinį organą (t. 1, b.l. 89-90, t. 2, b.l. 39-40).
Žemesnės instancijos teismas
Šioje civilinėje byloje kilo valstybės deliktinės civilinės atsakomybės klausimas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. veiksmų, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.272 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t.y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).
Ieškovas L. Z. tiek patikslintame ieškinyje, tiek 2012 m. liepos 19 d. teismo posėdžio nurodė, jog 2011 m. gegužės 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo posėdžio metu, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjui V. P. sprendžiant kardomosios priemonės namų arešto L. Z. skyrimo klausimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir įtariamajam L. Z. pateikus prašymą susipažinti su kardomosios priemonės namų arešto skyrimo bylos medžiaga, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. neleido susipažinti su minėtos bylos medžiaga. Taip Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. pažeidė jo teisę į gynybą ir tinkamą sąžiningą teisinį procesą bei suvaržė jo judėjimo laisvę ir teisę dirbti. Taigi nustatant, ar nagrinėjamu atveju valstybė privalo atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, reikia konstatuoti Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str.), priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos CK 6.247 str.) ir žalą (nuostolius) (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str.).
Iš civilinėje byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas L. Z. Jonavos rajono apylinkės teismui 2011 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą leisti susipažinti su bylos medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu, skiriant karomąją priemonę namų areštą (t. 1, b.l. 19, 152).
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi (t. 2, b.l. 45-46) Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P., spręsdamas kardomosios priemonės namų arešto L. Z. skyrimo klausimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini),
1) nustatė, kad:
– įtariamajam L. Z. pareikštas įtarimas dėl to, kad jis 2010 m. balandžio 5 d. laikotarpiu nuo 16.00 val. ik 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), demonstravo kompiuterio ekrane mažamečiams T. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini), pornografinio turinio vaizdus, rodė nuogą moters kūną imituojančias pripučiamas lėles ir leido mažamečiui A. G. jomis žaisti, atsegė ir numovė mažamečiui T. P. kelnes, ranka lietė neapnuogintus jo lytinius organus, abiem rankomis apkabinęs ir sakydamas „T., mano meilė“, per drabužius pabučiavo jį į nugaros mentis, taip atliko seksualinio pobūdžio veiksmus mažamečių atžvilgiu, galinčius sukelti nukentėjusiųjų susijaudinimą ar per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais – atliko mažamečių asmenų tvirkinimo veiksmus, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 str.;
– Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi L. Z. kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista į kardomąją priemonę namų areštą 4 mėnesiams, kuris buvo pratęstas keletą kartų. Kardomosios priemonės namų arešto terminas baigėsi 2011 m. gegužės 16 d. ir nebuvo tęsiamas, kadangi Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi L. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui, kuri Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo panaikinta;
2) nutarė paskirti įtariamajam L. Z. kardomąją priemonę namų areštą 6 mėn. laikotarpiui, nustatant namų arešto sąlygas (nuo 12.00 val. iki 17.00 val., nuo 19.00 val. iki 9.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, kai nebuvimas nustatytu laiku namuose yra susiję su lankymusi darbo biržoje ar medicinos įstaigose, o įsidarbinus, jei tai susiję su darbu; nebendrauti ir neieškoti ryšių pačiam ar per kitus asmenis su nukentėjusiaisiais T. P., A. G., V. G. ir jų šeimos nariais bei artimaisiais; nesiartinti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 200 m atstumu.
Iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio, kuriame Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. sprendė kardomosios priemonės namų arešto L. Z. skyrimo klausimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), protokolo (t. 1, b.l. 73-74, t. 2, b.l. 47-49) matyti, kad įtariamajam L. Z. teismo posėdžio metu pareiškus prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teisėjas V. P. šį prašymą perdavė spręsti prokurorei Ramunei Brazdeikytei. Teismo posėdžio metu prokurorė Ramunė Brazdeikytė prieštaravo, kad įtariamasis L. Z. susipažintų su šiuo metu esančia bylos medžiaga.
Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi (t. 2, b.l. 74-76) įtariamojo L. Z. skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė namų areštas ir neteisėtai apribota teisė susipažinti su bylos medžiaga, atmestas ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis. Šioje nutartyje Kauno apygardos teismo teisėjas E. J. Grigaravičius nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria įtariamajam L. Z. paskirta kardomoji priemonė namų areštas, yra pagrįsta, teisėta ir motyvuota, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 125 str. ir 132 str. nepažeisti, kardomoji priemonė namų areštas įtariamajam L. Z. – paskirta pagrįstai ir ši kardomoji priemonė yra tinkama Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytiems tikslams įgyvendinti. Įtariamojo L. Z. teiginys, kad prokuroras privalo pateikti medžiagą, kiek ši susijusi su skundo nagrinėjimu, proceso dalyviams, yra pagrįstas, tačiau pats įtariamasis L. Z. į Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. teismo posėdį neatvyko ir tik todėl negalėjo susipažinti su prokurorės pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, kiek tai liečia kardomosios priemonės taikymo klausimus. Nutartyje nurodyta, jog įtariamojo skundo argumentai dėl jo neteisėtai apribotos teisės susipažinti su bylos medžiaga nepaneigia Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodytų namų arešto paskyrimo pagrindų ir motyvų.
Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Ramunės Brazdeikytės 2011 m. birželio 8 d. nutarimu L. Z. prašymas patenkintas iš dalies, leidžiant L. Z. susipažinti su nutarimo rezoliucinėje dalyje išvardinta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (t. 1, b.l. 164-165).
Ieškovas L. Z. 2011 m. rugpjūčio 10 d. Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai pateikė parodymą dėl neteisėto gynėjo neužtikrinimo teisme (t. 2, b.l. 87-88), nurodydamas, jog 2011 m. birželio 6 d. teismo metu Lietuvos Respublikos valstybė neužtikrino jam teisės į gynybą, nevykdė, tarptautinių įsipareigojimų gerbti žmogaus teises, negarantavo jam teisių ir laisvių, nurodytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte ir taip padarė neigiamą įtaką jo teisėms, laisvėms ir interesams.
Iš VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro ieškovo L. Z. asmens sveikatos istorijos (t. 1, b.l. 13-16, 172) matyti, kad ieškovas L. Z. nuo 2010 m. balandžio 27 d. iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. lankėsi pas gydytojus su nusiskundimais dėl kelių, kaklo sąnarių, galvos skausmų, negalėjimo ilgai stovėti ir sunkaus vaikščiojimo, jam skirtas gydymas.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi (t. 1, b.l. 48-49) Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja L. D. nutarė pareiškėjo L. Z. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Ramunės Brazdeikytės 2011 m. spalio 18 d. nutarimo patenkinti iš dalies: panaikinti Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Ramunės Brazdeikytės 2011 m. spalio 18 d. nutarimą, įpareigoti prokurorę Ramunę Brazdeikytę per kuo trumpiausią laiką pateikti pareiškėjui L. Z. trijų policijos pareigūnų 2011 m. kovo 24 d. tarnybinių pranešimų kopijas, esančias ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo L. Z. skundo dalis dėl paaiškinimų išreikalavimo iš Kauno apskrities VPK Jonavos raj. PK ir prokurorės Ramunės Brazdeikytės ir prašymo išsiaiškinti dėl prokurorės Ramunės Brazdeikytės veiksmų atmesta.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartimi (t. 1, b.l. 50-51) Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja L. D. nutarė pareiškėjo L. Z. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Ramunės Brazdeikytės 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimo patenkinti iš dalies: panaikinti Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Ramunės Brazdeikytės 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimo dalį dėl atsisakymo įtariamajam L. Z. pateikti 2011 m. vasario 11 d. prokurorės V. Ž. pareiškimo teismui kopiją, įpareigoti prokurorę Ramunę Brazdeikytę per kuo trumpiausią laiką pateikti pareiškėjui L. Z. 2011 m. vasario 11 d. prokurorės V. Ž. pareiškimo dėl kardomosios priemonės namų arėto termino pratęsimo teismui kopiją, esančią ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kitą skundo dalį atmesti.
Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Ramunės Brazdeikytės 2012 m. kovo 2 d. nutarimu L. Z. prašymas patenkintas iš dalies dėl 2011 m. gegužės 26 d. prašymo teismui kopijos jam pateikimo, o prašymas dėl 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio protokolo kopijos jam pateikimo atmestas (t. 1, b.l. 47, 81).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.272 str. valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisėjo ar teismo procesinių veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas. Iš esmės analogiškai spręstina apie kitų procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumą. Tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.272 str. 1 d. taikoma tiesiogiai – tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos. Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal Lietuvos Respublikos CPK 185 str. reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus.
Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas, sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir, kiek tai susiję su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Įtariamojo ir jo gynėjo teisės susipažinti su medžiaga, kuria vadovaujantis teismas sprendžia klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo, suvaržymas, savaime nereiškia, kad visi teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo, teisėjo ar teismo veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-181/2002).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 21 str. įtariamasis turi teisę: žinoti, kuo jis įtariamas, nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją, duoti parodymus, pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus, pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 181 str. įtariamasis ir jo gynėjas <...> ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Taigi teisę susipažinti su prokuroro teisėjui pateikta medžiaga dėl kardomosios priemonės paskyrimo įtariamajam, turi įtariamasis ir jo gynėjas.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartyje (t. 2, b.l. 74-76), kuria įtariamojo L. Z. skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė namų areštas ir neteisėtai apribota teisė susipažinti su bylos medžiaga, atmestas ir palikta galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis, nurodyta, jog įtariamojo L. Z. teiginys, kad prokuroras privalo pateikti medžiagą, kiek ši susijusi su skundo nagrinėjimu, proceso dalyviams, yra pagrįstas. Taip pat nagrinėjamu atveju šioje civilinėje byloje teismas pažymi, jog tokią įtariamojo ir jo gynėjo teisę privalo užtikrinti ne tik prokuroras ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, prieš teismo posėdį ar teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į ieškovo L. Z., jo atstovės advokatės Giedrės Martinėnaitės, atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovo Alfredo Buloto paaiškinimus teismo posėdžio metu bei bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 21 str., 181 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str., 5 str., 6 str., išvardytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje procesinius veiksmus (neveikimą) – įtariamojo prašymo susipažinti su kardomosios priemonės skyrimo teisėjui pateikta medžiaga nagrinėjimo perdavimą prokurorui ir pačiam teisėjui nesprendžiant klausimo dėl minėto prašymo.
Pagal bendrąjį principą neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl, esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Taigi tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo.
Tačiau teismas mano, jog šiuo konkrečiu atveju pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą nėra. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. 2011 m. gegužės 26 d. procesinių veiksmų dėl kardomosios priemonės namų arešto skyrimo įtariamajam L. Z. teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka – Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis palikta galioti. Nutartyje nurodyta, jog įtariamojo skundo argumentai dėl jo neteisėtai apribotos teisės susipažinti su bylos medžiaga nepaneigia Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodytų namų arešto paskyrimo pagrindų ir motyvų. Be to, pats įtariamasis L. Z., 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu siekdamas rungtyniško proceso bei šalių lygybės, į Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. teismo posėdį neatvyko ir nepasinaudojo bei nerealizavo savo teisės susipažinti su prokurorės pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, kiek tai liečia kardomosios priemonės taikymo klausimus, nors 2011 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu apeliacinėje instancijoje įtariamajam L. Z. buvo sudarytos sąlygos tinkamai ginčyti prokuroro nurodytų kardomosios priemonės namų arešto skyrimo motyvus, parodymų patikimumą ar nuoseklumą. Pažymėtina ir tai, jog netrukus Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Ramunės Brazdeikytės 2011 m. birželio 8 d. nutarimu L. Z. prašymas patenkintas iš dalies, leidžiant L. Z. susipažinti su nutarimo rezoliucinėje dalyje išvardinta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Atsižvelgiant į visa tai, į tai, jog kardomoji priemonė namų areštas įtariamajam L. Z. buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, t.y. įtariamojo L. Z. teisė į laisvę buvo apribota pagrįstai, priešingų duomenų civilinėje byloje nėra, ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas daro išvadą, jog tam tikrais atvejais vien pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris gali būti laikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012; mutatis mutandis Villa c. Italie, no. 19675/06, Hajibeyli v. Azerbaijan, no. 16528/05, Földes and Földesné Hajlik v. Hungary, no. 41463/02). Taigi esant nustatytoms aplinkybėms, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu ieškovui nebuvo suteikta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kiek tai liečia kardomosios priemonės taikymo klausimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo teisių, neleidus jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, svarstant kardomosios priemonės paskyrimo jam klausimą, pažeidimo pripažinimas yra pakankamas jo pažeistų teisių gynimo būdas, ir neturtinės žalos atlyginimas už nustatytą teisių pažeidimą nepriteistinas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.).
Ieškovo L. Z. nurodytais Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-973-753/2011 ir Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-861-273/2012 nesivadovautina, kadangi juose yra iš esmės skirtingos bylos faktinės aplinkybės, t.y. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria įtariamajam L. Z. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, panaikinta, kadangi Jonavos rajono apylinkės teismas, skirdamas įtariamajam kardomąją priemonę suėmimą, nenurodė suėmimo pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d., ir tokio savo sprendimo nemotyvavo, t.y. teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK numatytų imperatyvių nuostatų. Šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas dėl ieškovui L. Z. neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės suėmimo, kas iš esmės sudaro pagrindą vadovautis kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008, 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2010).
Kadangi Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. galutine ir neskundžiama nutartimi (t. 2, b.l. 74-76) išsprendė klausimą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi įtariamajam L. Z. paskirtos kardomosios priemonės namų arešto teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis palikta galioti, teismas šioje civilinėje byloje nepasisako ir nesprendžia klausimo dėl ieškovui L. Z. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės namų arešto pagrįstumo ir teisėtumo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą ir už Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. jo moralizavimą ir priekaištavimą jam.
Turinčios bylai reikšmės aplinkybės nustatomos pagal įstatymą pateiktais į bylą įrodymais ir įrodinėjimu civiliniame procese. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ir 178 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 2 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos CPK 185 str. 1 d.). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Be kitų aplinkybių, teismas turi įvertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio, kuriame Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. sprendė kardomosios priemonės namų arešto L. Z. skyrimo klausimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), protokole (t. 1, b.l. 73-74, t. 2, b.l. 47-49) nėra jokių įrašų, jog įtariamasis L. Z. teikė pastabas dėl tinkamo Lietuvos Respublikos herbo naudojimo teisme ir Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. dėl tokių įtariamojo L. Z. teiginių jam priekaištavo ir moralizavo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. raštu (t. 1, b.l. 22, 153) pareiškėjas L. Z. informuotas, jog šiuo metu Jonavos rajono apylinkės teisme ir posėdžių salėse naudojami nustatyto pavyzdžio 1991 m. rugsėjo 4 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo patvirtinti patikslinto valstybės herbo variantai. Išsiaiškinus L. Z. 2011 m. liepos 4 d. skunde nurodytas aplinkybes dėl teisėjo V. P. priekaištavimo jam dėl Lietuvos Respublikos valstybės herbo teismo posėdžių salėje, nustatyta, kad jo pastabos dėl teismo posėdžių salėje anksčiau kabėjusio Lietuvos Respublikos valstybės herbo neatitikimo patvirtintam etalonui buvo teisingos ir pagrįstos, todėl teisėjas neturėjo pagrindo reikšti priekaištų dėl minėtų pastabų išsakymo.
Nacionalinė teismų administracija 2011 m. spalio 14 d. raštu Lietuvos Respublikos teismams, Teisėjų tarybai ir Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijai (t. 2, b.l. 14-20) atkreipė teismų dėmesį dėl etalonus atitinkančių herbų naudojimo teismuose.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos heraldikos komisija 2012 m. sausio 24 d. raštu piliečiui L. Z. ,,Dėl nepagrįstų pretenzijų ir dėl neetaloninių herbų“ (t. 2, b.l. 83) pareiškė padėką už jo nenuilstamą kovą dėl tinkamo Lietuvos Respublikos heraldikos teismų salėse naudojimo ir paaiškino, kad negali atsakyti į jo 2011 m. gruodžio 23 d. pareiškime Lietuvos Respublikos Prezidentūrai keliamus teisinius klausimus, kadangi Lietuvos Respublikos heraldikos komisija nėra teisinė institucija.
Ieškovas L. Z. 2012 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. moralizavo ir priekaištavo jo atžvilgiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. teismo posėdžio metu, atliekant apklausą. Pažymėtina, jog ieškovas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Teismui pasiūlius teikti visus įrodymus, pagrindžiančius šias ieškovo nurodytas aplinkybes, ieškovas teismui nepateikė 2012 m. birželio 29 d. teismo posėdžio protokolo, nepateikė duomenų, kad kokių nors įrodymų negali gauti pats ar per savo atstovą advokatą, neprašė iškviesti liudytojų, taip pat teismui nepateikė kitų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą ne vien apie tai, jog Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. moralizavo ir priekaištavo ieškovo atžvilgiu, bet ir apie tai, jog Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. veiksmai – moralizavimas ir priekaištavimas ieškovo atžvilgiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. teismo posėdžio metu, buvo neteisėti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio, kuriame Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. sprendė kardomosios priemonės namų arešto L. Z. skyrimo klausimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), protokole (t. 1, b.l. 73-74, t. 2, b.l. 47-49) nėra jokių įrašų, jog įtariamasis L. Z. teikė pastabas dėl tinkamo Lietuvos Respublikos herbo naudojimo teisme ir Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. dėl tokių įtariamojo L. Z. teiginių jam priekaištavo ir moralizavo. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. rašte (t. 1, b.l. 22, 153) nurodyta, jog, išsiaiškinus L. Z. 2011 m. liepos 4 d. skunde nurodytas aplinkybes dėl teisėjo V. P. priekaištavimo jam dėl Lietuvos Respublikos valstybės herbo teismo posėdžių salėje, nustatyta, kad jo pastabos dėl teismo posėdžių salėje anksčiau kabėjusio Lietuvos Respublikos valstybės herbo neatitikimo patvirtintam etalonui buvo teisingos ir pagrįstos, todėl teisėjas neturėjo pagrindo reikšti priekaištų dėl minėtų pastabų išsakymo, tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. veiksmai – moralizavimas ir priekaištavimas ieškovo atžvilgiu, buvo neteisėti, t.y. jog Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovui L. Z. tiek patikslintame ieškinyje, tiek 2012 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu, t.y. nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir teismui vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 12-15 str. numatytais principais (rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo, žodiškumo), fragmentiškai nurodžius aplinkybes dėl Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. moralizavimo ir priekaištavimo jo atžvilgiu, teismas daro išvadą, jog civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nepakanka, kad teismas galėtų padaryti išvadą apie Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. veiksmų – moralizavimo ir priekaištavimo ieškovo atžvilgiu, neteisėtumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šioje civilinėje byloje duomenų apie Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjui V. P. taikytą drausminę atsakomybę dėl moralizavimo ir priekaištavimo ieškovo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 87 str., nėra, tokių duomenų ieškovas nepateikė ir teismui. Atsižvelgiant į visa tai ir ieškovui L. Z. neįrodžius, jog Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. veiksmai – moralizavimas ir priekaištavimas jo, t.y. ieškovo, atžvilgiu, buvo neteisėti, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsiradus atsakovo civilinei atsakomybei ir atitinkamai pareigai atlyginti ieškovui, jo vertinimu, dėl teisėjo moralizavimo ir priekaištavimo patirtą žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą ir už tai, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. neteisingai nurodė, kad L. Z. įtariamas rodęs, demonstravęs lytinį organą.
Iš civilinėje byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovui L. Z. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo pareikšti įtarimai dėl to, kad jis: 1) nuo 2005 m. balandžio 29 d. iki 2006 m. balandžio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, būdamas (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje, pirmajame aukšte, priešais virš jam priklausančio (duomenys neskelbtini) durų įrengtą vaizdo fiksavimo įrenginį, mažamečio P. G. akivaizdoje, apsinuogino savo lytinį organą ir jį rodė, tokiu būdu atliko seksualinio pobūdžio veiksmus mažamečio atžvilgiu, galinčius sukelti nukentėjusiojo susijaudinimą ar per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais – atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus; 2) nuo 2005 m. balandžio 29 d. iki 2006 m. balandžio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje, prie (duomenys neskelbtini) durų priešais įrengtą vaizdo fiksavimo įrenginį, mažamečiui P. G., apsinuoginus savo lytinį organą, vaizdo įrašą „Video0104-1304(CVBS).mpg“ išsaugojo kompiuterinėje laikmenoje – kompaktinėje plokštelėje su užrašu „INSTALL KITI“ ir laikė savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) iki 2010 m. balandžio 15 d., kol kompaktinė plokštelė buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų atliktos kratos metu, tai yra pagamino ir laikė pornografinio turinio dalyką, kuriame pavaizduotas mažametis vaikas; 3) ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu iki 2010 m. balandžio 15 d., turėdamas tikslą laikyti sau, nenustatytu būdu įgijo bei savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) laikė 13 vnt. kompiuterinių laikmenų – kompaktinių plokštelių su užrašais „WORD 2006 PDF“, „Asmenys pagerinti“, „INSTALL KITI“, „LOPO Danutės MP3“, „Install“, „Dokumentai 2008.06.01“, „Asmen.nuotraukos“, „Fuck550MB“, „My P. G. reklamina My Pictures“, „Perkelti file 2008.06.01“, „Kiti kompai My Downlod WIN LONGHORN“, „a KARAOKĖ a muzik a temp“, „D. D.“, kuriose išsaugota pornografinio pobūdžio daugiau kaip 53 vnt. mažamečių vaikų bei daugiau kaip 271 vnt. vaikų iki 18 metų amžiaus nuotraukų įrašų; 4) 2010 m. balandžio 5 d. 16.00-17.30 val. laikotarpyje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), demonstravo kompiuterio ekrane mažamečiams T. P., A. G. ir V. G. pornografinio turinio vaizdus, rodė nuogą moters kūną imituojančias pripučiamas lėles ir leido mažamečiui A. G. jomis žaisti, atsegė ir numovė mažamečiui T. P. kelnes, ranka lietė neapnuogintus jo lytinius organus, abiem rankomis apkabinęs ir sakydamas „T., mano meilė“ per drabužius pabučiavo jį į nugarą menčių srityje, bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nusivedė mažamečius vaikus į buvusio baldų kombinato klubo apgriuvusį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jų akivaizdoje piešė vyriškus lytinius organus bei šiuos piešinius nufilmavo ir, grįžęs į savo gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) rodė įrašą mažamečiams T. P., A. G. ir V. G. kompiuterio ekrane, tokiu būdu atliko seksualinio pobūdžio veiksmus mažamečių atžvilgiu, galinčius sukelti nukentėjusiųjų susijaudinimą ar per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais – demonstravo pornografinio turinio dalykus ir atliko mažamečių asmenų tvirkinimo veiksmus (t. 2, b.l. 51-52).
Ieškovas L. Z. Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai 2011 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą patikrinti filmuotą medžiagą ir išsiaiškinti, kas rodo organą, o kas pirštą, kuo skiriasi organas nuo piršto, paskirti ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar jis rodė pirštą ar lytinį organą, atiduoti buto raktą (t. 1, b.l. 154).
Ieškovas L. Z. Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai 2011 m. rugsėjo 28 d. pateikė skundą, prašydamas paskirti ekspertizę ir ištirti jo pateikiamą laikmeną, palyginti su teisėsaugininkų rasta filmuota medžiaga, kur rodomas pirštas ir paneigti žinomai melagingus teisėsaugininkų išsigalvojimus (t. 1, b.l. 155).
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi (t. 2, b.l. 50) Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P., nagrinėdamas pareiškėjo L. Z. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės R. Brazdeikytės 2011 m. spalio 3 d. ir 2011 m. spalio 7 d. nutarimų atmesti pareiškėjo L. Z. prašymus skirti filmuotos medžiagos ir CD laikmenos ekspertizes ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), nutarė pareiškėjo L. Z. skundą atmesti. Šioje nutartyje Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir L. Z. pareiškime nurodytų aplinkybių nustatė, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba įvertino filmuotos medžiagos vaizdinį turinį – L. Z. vaizdinė medžiaga yra pornografinio pobūdžio dėl atvirai ir detaliai rodomų lytinių organų, L. Z. nurodyta aplinkybė dėl lytinio organo demonstravimo nepilnamečiui yra Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų 2011 m. gegužės 29 d. įvertinta bei patvirtinta kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis (liudytojo parodymais).
Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Ramunės Brazdeikytės 2012 m. balandžio 10 d. kaltinamajame akte (t. 2, b.l. 53-73, 77-79) nurodyta, jog L. Z. kaltinamas tuo, kad: 1) jis nuo 2005 m. balandžio 29 d. iki 2006 m. balandžio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, būdamas (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje, pirmajame aukšte, priešais virš jam priklausančio (duomenys neskelbtini) durų įrengtą vaizdo fiksavimo įrenginį, mažamečio P. G. akivaizdoje, imituodamas savo lytinio organo apnuoginimą, atliko seksualinio pobūdžio veiksmus mažamečio atžvilgiu, galinčius sukelti nukentėjusiojo susijaudinimą ar per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais – atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus; 2) jis nuo 2005 m. balandžio 29 d. iki 2006 m. balandžio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje, prie (duomenys neskelbtini) durų priešais įrengtą vaizdo fiksavimo įrenginį, mažamečiui P. G. apsinuoginus savo lytinį organą, vaizdo įrašą „Video0104-1304(CVBS).mpg“ išsaugojo kompiuterinėje laikmenoje – kompaktinėje plokštelėje su užrašu „INSTALL KITI“ ir laikė savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) iki 2010 m. balandžio 15 d., kol kompaktinė plokštelė buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų atliktos kratos metu, tai yra pagamino ir laikė pornografinio turinio dalyką, kuriame pavaizduotas mažametis vaikas; 3) jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu iki 2010 m. balandžio 15 d., turėdamas tikslą laikyti sau, nenustatytu būdu įgijo bei savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) laikė 14 vnt. kompiuterinių laikmenų – kompaktinių plokštelių su užrašais „WORD 2006 PDF“, „Asmenys pagerinti“, „INSTALL KITI“, „LOPO Danutės MP3“, „Install“, „Dokumentai 2008.06.01“, „Asmen.nuotraukos“, „Fuck550MB“, „My P. G. reklamina My Pictures“, „Perkelti file 2008.06.01“, „Kiti kompai My Downlod WIN LONGHORN“, „a KARAOKĖ a muzik a temp“, „D. D.“, „P. L.&Kotukas ir kt.“, kuriose išsaugota pornografinio pobūdžio daugiau kaip 53 vnt. mažamečių vaikų bei daugiau kaip 271 vnt. vaikų iki 18 metų amžiaus nuotraukų įrašų; 4) jis 2010 m. balandžio 5 d. 16.00-17.30 val. laikotarpyje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), demonstravo kompiuterio ekrane mažamečiams T. P., A. G. ir V. G. pornografinio turinio vaizdus, rodė nuogą moters kūną imituojančias pripučiamas lėles ir leido mažamečiui A. G. jomis žaisti, atsegė ir numovė mažamečiui T. P. kelnes, ranka lietė neapnuogintus jo lytinius organus, abiem rankomis apkabinęs ir sakydamas „T., mano meilė“ per drabužius pabučiavo jį į nugarą menčių srityje, bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nusivedė mažamečius vaikus į buvusio baldų kombinato klubo apgriuvusį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jų akivaizdoje piešė vyriškus lytinius organus bei šiuos piešinius nufilmavo ir, grįžęs į savo gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) rodė įrašą mažamečiams T. P., A. G. ir V. G. kompiuterio ekrane, tokiu būdu atliko seksualinio pobūdžio veiksmus mažamečių atžvilgiu, galinčius sukelti nukentėjusiųjų susijaudinimą ar per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais – demonstravo pornografinio turinio dalykus ir atliko mažamečių asmenų tvirkinimo veiksmus; 5) jis 2011 m. gegužės 20 d. apie 21.05 val. bute ((duomenys neskelbtini)), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, Kauno apskrities VPK Jonavos raj. PK pareigūnams pateikė melagingą pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2011 m. gegužės mėnesį, laikotarpiu nuo 4 dienos 18.00 val. iki 20 dienos 20.20 val., iš jam priklausančio buto buvo pagrobtas jam priklausantis 500 Lt vertės kompiuterio sisteminis blokas, dėl ko Kauno apskrities VPK Jonavos raj. PK 2011 m. gegužės 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-0429-11 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kurio metu 2011 m. gegužės 20 d. 21.20 val.–21.40 val. laikotarpiu savo namuose, 2011 m. gegužės 24 d. 10.15 val.–12.15 val., 2011 m. birželio 10 d. 11.00 val.–11.45 val., 2011 m. rugsėjo 21 d. 14.50 val.–15.30 val. laikotarpiais Kauno apskrities VPK Jonavos raj. PK patalpose apklausiamas kaip nukentėjusysis bei 2011 m. gegužės 24 d. 14.06 val.–15.37 val. laikotarpiu atliekant parodymų patikrinimą vietoje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino savo melagingame pranešime nurodytas aplinkybes ir davė apie tai melagingus parodymus.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 187 str. prieš pirmąją apklausą įtariamajam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą ar prokuroro nutarimas pripažinti įtariamuoju. Pranešime apie įtarimą, prokuroro nutarime ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pripažinti įtariamuoju turi būti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo teisės. Prieš kitas apklausas naujas pranešimas apie įtarimą turi būti įteiktas tik tuo atveju, kai keičiasi įtarimo turinys. Pagrindas naujam pranešimui apie įtarimą surašyti atsiranda tada, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad nusikalstama veika buvo neteisingai kvalifikuota, arba gaunami nauji duomenys, turintys įtakos įtariamojo atsakomybės laipsniui ir pobūdžiui, arba nustatoma nauja bendrininkavimo forma, kita nusikalstamos veikos stadija. Naujas pranešimas taip pat turi būti surašomas tada, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatomi nauji nusikalstamos veikos epizodai arba paaiškėja, kad asmuo gali būti įtariamas ne tik dėl pranešime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 218 str. ir 219 str. prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, surašo kaltinamąjį aktą, kuriame nurodo teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimą, įtariamojo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, šeiminę padėtį, profesiją, darbovietę, duomenis apie ankstesnį teistumą, kitus duomenis, aprašo nusikalstamą veiką (padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, duomenis apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį (jo dalį ir punktą), numatantį atsakomybę už padarytą veiką, įtariamojo gynėjo vardą ir pavardę, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją, įtariamojo poziciją, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.
Nagrinėjamu atveju šioje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. neteisingai nurodė, kad L. Z. įtariamas rodęs, demonstravęs lytinį organą, kadangi 2012 m. balandžio 10 d. kaltinamajame akte patvirtinta, kad ieškovas nerodė jokio lytinio organo, rodė tik pirštą.
Pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas. Dėl faktinių ir teisinių aplinkybių pasikeitimo gali atsirasti būtinybė surašyti naują pranešimą apie įtarimą, kas ir buvo padaryta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu įtariamojo L. Z. atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, jog, priešingai nei teigia ieškovas, kaltinamasis aktas nėra toks prokuroro dokumentas, kuriuo konstatuojamas asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas, tai konstatuoja teismas procesiniu dokumentu – nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos BPK 29 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo L. Z. paaiškinimas, jog 2012 m. balandžio 10 d. kaltinamajame akte patvirtinta, kad jis nerodė jokio lytinio organo, rodė tik pirštą, nėra visiškai pagrįstas. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P., nagrinėdamas pareiškėjo L. Z. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės R. Brazdeikytės 2011 m. spalio 3 d. ir 2011 m. spalio 7 d. nutarimų atmesti pareiškėjo L. Z. prašymus skirti filmuotos medžiagos ir CD laikmenos ekspertizes ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties (t. 2, b.l. 50) aprašomojoje dalyje nurodė, kuo L. Z. įtariamas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis tuo metu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) L. Z. 2011 m. rugsėjo 21 d. pareikštais ikiteisminio tyrimo pareigūnų įtarimais. Naujas pranešimas apie įtarimą L. Z. buvo pareikštas tik 2012 m. kovo 6 d., todėl Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas V. P. 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties priėmimo metu pagrįstai vadovavosi tuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje L. Z. 2011 m. rugsėjo 21 d. pareikštais ikiteisminio tyrimo pareigūnų įtarimais. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. neteisėtų veiksmų dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodyto L. Z. ikiteisminio tyrimo metu pareikštų įtarimų turinio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo L. Z. patikslintas ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dėl teisėjo V. P. neteisėtų veiksmų atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str., jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 6 p. teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleidžiamos šalys. Kadangi ieškovas L. Z. yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jo nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo L. Z. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dėl teisėjo V. P. neteisėtų veiksmų atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.