Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-05-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-10939-359/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-29
Bylos Nr.
e2YT-10939-359/2024
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00654-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pareiškėjas
M. Ž.
Suinteresuotas asmuo
G. Ž., Kaišiadorių rajono 3-asis notaro biuras, valstybės įmonė „Turto bankas“

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-10939-359/2024Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00654-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos:(S)2.5.5; 2.5.9; 3.4.5.19; 3.2.7.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 29 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei,dalyvaujant pareiškėjui M. Ž.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. Ž. bei Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui, Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notarui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž., patikslintą prašymą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Kaišiadorių rajono 3-asis notaro biuras, valstybės įmonė „Turto bankas“, G. Ž..

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas M. Ž., kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydamas atnaujinti jam praleistą terminą pateikti prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tėvo G. Ž. palikto turto atžvilgiu.

Pareiškėjas patiksliname pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo M. Ž. tėvas G. Ž. Pareiškėjo motinai I. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjo motina įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą pagrindu. Pareiškėjo tėvas ir motina nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo byloje turtas nebuvo padalintas ir šis turto padalijimo klausimas byloje nebuvo spręstas, tačiau iki santuokos nutraukimo pareiškėjo motinos sutikimu pareiškėjo tėvas gyveno bute, kartu su pareiškėjo motina. Pareiškėjui ir jo motinai I. Ž. 2024 m. balandžio mėn. pokalbio su notaru metu, konsultuojantis dėl buto pardavimo reikalų, tapo žinoma, kad pareiškėjo tėvo sutuoktinė G. Ž., jo mirties metu ketina įgyvendinti palikimo priėmimo teisę į pagal įstatymą jai priklausančią buto dalį. Pažymėtina, kad pareiškėjas palikimo priėmimo terminą praleido nežymiai, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kitų asmenų teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti pareiškėjui atnaujinus palikimo priėmimo terminą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja prašymo patenkinimui ir prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaras Andrius Bučinskas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad 2024 m. sausio 15 d. pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), po G. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) palikimą po G. Ž. mirties priėmė jo sutuoktinė G. Ž.. Mirusiojo sutuoktinė pateikė paveldimo turto dokumentus. Kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo per įstatymu nustatytą, trijų mėnesių terminą į notaro biurą nesikreipė. Lietuvos Respublikos Gyventojų registre nurodyta, kad G. Ž. turi sūnų, M. Ž., todėl 2024 m. balandžio 5 d. M. Ž. buvo išsiųstas pranešimas dėl jo ketinimų priimti ar atsisakyti palikimo atsiradusio po tėvo mirties. Atsižvelgiant į 2024 m. sausio 15 d. G. Ž. prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį mirusiojo sutuoktinio santuokoje įgyto turto dalį, 2024 m. gegužės 7 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatantis, kad mirusiajam G. Ž. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Į kitą turtą, nuosavybės teisės liudijimas ir paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduoti. Prašoma nagrinėti M. Ž. pareiškimą teismo nuožiūra, notarui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepimo į patikslintą prašymą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. Ž. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą prašymą tenkinti. Jis nurodė, kad buvo įsitikinęs, jog šis turtas-butas Pravieniškių kaime priklauso jo motinai I. Ž., buvo mažas kai tėvai nutraukė santuoką ir nežinojo, kad nebuvo šio turto pasidalinę. Dėl to po tėvo mirties nesikreipė į notarą kol negavo iš jo pranešimo apie galimą palikimą.

Pareiškėjo patikslintas prašymas tenkintinas.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjo M. Ž. tėvas G. Ž.. G. Ž. ir pareiškėjo motina I. Ž. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką. G. Ž. ir G. Ž. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono 3-iajame notaro biure 2024 m. sausio 15 d. pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), po G. Ž., mirties. (duomenys neskelbtini) palikimą po G. Ž. mirties priėmė jo sutuoktinė G. Ž..

Pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi pagrįstai tikėjosi, kad jo tėvo mirtis neturės jokios įtakos pareiškėjo ar jo motinos turtinei padėčiai ar turtinėms teisėms, pagrįstai nenumanydamas, kad turtą gali paveldėti kiti asmenys, taip pat neturėdamas teisinių žinių ir gyvenimiškos patirties paveldėjimo priėmimo klausimais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo G. Ž. mirties. Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą, teismas pažymi, kad pareiškėjas praleido terminą nežymiai – 1 mėn. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl to, jog pareiškėjo manymu, tėvo mirtis neturės jokios įtakos pareiškėjo ar jo motinos turtinei padėčiai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, per kokį laikotarpį pareiškėjas kreipėsi į teismą, galima spręsti, kad sužinojęs, jog palikimo priėmimas gali turėti įtakos buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinei padėčiai, jis būtų turėjęs valią priimti palikimą ir termino priimti palikimą eigos metu. Įvertinus pareiškėjo elgesį per individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus, jo duotus paaiškinimus teismo posėdyje, teismo vertinimu tikėtina, kad ji galėjo būti suklaidintas dėl informacijos stokos, tai jog, ginčo turtas nebuvo padalintas pareiškėjo motinos ir mirusiojo skyrybų byloje (duomenys neskelbtini), t. y. visą laiką manė, jog turtas priklauso motinai, be to terminą praleido nežymiai.

Vertintina, jog priežastys, dėl kurių pareiškėjas laiku neįgyvendino teisės priimti palikimą, paduodant pareiškimą notarų biure, yra objektyvios ir pripažįstamos svarbiomis. Todėl pareiškėjo patikslintas prašymas dėl termino pateikti pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo atnaujinimo, tenkintinas, terminas atnaujintinas trims mėnesiams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 577–578 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo po palikėjo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis