Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas, paskutiniai teistumai:

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas trejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, turto konfiskavimas;

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis – draudimu 4 metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda, paliekant galioti taip pat ir ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones;

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – 106 MGL (5 300 Eur) dydžio bauda; paliktos galioti ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės;

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 38 parų arešto bausme. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 090 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų), valstybės naudai (įsiteisėjo 2023 m. vasario 21 d.), 2023 m. liepos 5 d. paleistas, atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo

A. S., žinodamas, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metų laikotarpiui (terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 19 d.), būdamas supažindintas su 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos Probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistų raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano“ bei 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) supažindintas su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 74 straipsnio ir BK 243 straipsnio nevykdymo pasekmėmis, žinodamas, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonės, nevykdydamas teismo sprendimo, 2023 m. vasario 16 d. apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo lengvąjį automobilį „Seat“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „D. A. 6810“ Nr. ARFM-0428 (patikros sertifikato Nr.17552680), jam buvo nustatytas 2,68 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems bei tyčia, piktybiškai, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

A. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2023 m. vasario 17 d. A. S. įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad maždaug apie 4 metus neturi vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojo pažymėjimo neturi, nes buvo pagautas vairuojantis išgėręs, jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo toliau vairuodavo transporto priemonę išgėręs – buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas. 2023 m. vasario 16 d., apie 09.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), jis minėtame kaime dirbo. Į darbą atvažiavo automobiliu Seat, v. n. (duomenys neskelbtini). Į darbą atvažiavo blaivus. Darbe buvo su dviem kolegomis. Apie 10 val. jis vienas pradėjo gerti – išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį. 2023 m. vasario 16 d. objekto, kurį jis stato, savininkas davė pinigų už darbą. Kadangi iš jo gavo pinigus, nuo 9 val. iki 11 val. jis padirbo, ir apie 11 val. nusprendė važiuoti namo. Vežė savo kolegas D. A., jam gal kokie (duomenys neskelbtini), jo kaimynas, o kito kolegos vardo ir pavardės nežino, jo nepažįsta, jis yra D. draugas. Kolega, kurio nepažįsta, žino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, o D. irgi yra praradęs vairuotojo teises. Jis nusprendė vairuoti automobilį. Jis sėdo už vairo, D. sėdėjo priekyje keleivio vietoje, o nepažįstamas kolega sėdėjo gale už D. Galėjo nuo darbovietės iki eismo įvykio vietos būti apie 5 kilometrus. Jeigu gerai atsimena, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, priešais jį važiavo automobilis, buvo slidu. Priešais jį buvęs automobilis staigiai stabdė, jis stabdė, suko vairą ir automobilis pradėjo slysti. Kur atsitrenkė neprisimena. Automobilyje nėra oro pagalvių. Po smūgio atsimena, kad išlipo iš automobilio apžiūrėti apgadinimus. Po eismo įvykio nieko neprisimena. Neprisimena, kad būtų nuėjęs nuo Seat automobilio. Prisimena faktą, kad bendravo su pareigūnais. Pareigūnams pasakė, kad vairavo automobilį. Seat automobilis priklauso jam. Prieš maždaug 1-2 mėnesius nusipirko automobilį. Automobilį pirko pagal skelbimą, sumokėjo 300 Eur grynais. Pirkimo-pardavimo sutarties neturi. Jokių dokumentų nepasirašinėjo, tik iš pardavėjo gavo registracijos liudijimą. Automobilis nėra perrašytas ant jo. Žino, kad automobilio techninė apžiūra ir draudimas negalioja. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 t., el. b. l. 44-48).

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įrodymų

Valstybinės įmonės „Regitra“ išrašo duomenimis, transporto priemonės „Seat“, v. n. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra V. M. (1 t., el. b. l. 40-41).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio SEAT Cordoba Vario 1.6 vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 980 Eur (1 t., el. b. l. 40-41).

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 243 straipsnyje įrodymų

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis – draudimu 4 metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, ir turto konfiskavimu (įsiteisėjęs 2020 m. vasario 7 d.) (1 t., el. b. l. 73-90).

Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. liepos 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano“ bei 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. S. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės sąlygomis, supažindintas su BK 74 straipsnio ir BK 243 straipsnio nevykdymo pasekmėmis (1 t., el. b. l. 73-79).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina A. S. pareikštą kaltinimą, t. y., kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Seat“, v. n. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. A. S. kaltę pagrindžia ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai: liudytojo M. L. parodymai, M. L. tarnybinis pranešimas bei transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad A. S. vairuodamas automobilį „Seat“ v. n. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė transporto priemonę, trenkėsi į stulpą jį apgadino, taip pat apgadino saugumo salelės, stulpelius bei tvorą. Neblaivumo nustatymo faktą patvirtina 2023 m. vasario 16 d. neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rodmenų kvitai.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, kad yra išgėręs alkoholio (pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo nesenai, įtariamojo apklausoje nurodė, kad atvykęs į darbą apie 10 val. pradėjo gerti alkoholį ir apie 11 val. nusprendė važiuoti namo), vis tiek vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,68 promilių girtumas). Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 243 straipsnyje

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, Nr. 2K-72-976/2022).

Kaltinamasis A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės pripažino, kad 2023 m. vasario 16 d. apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo lengvąjį automobilį „Seat“, v. n. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metų laikotarpiui. A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad nors buvo supažindintas su 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos Probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistų raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano“ ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) supažindintas su BK 74 straipsnio ir BK 243 straipsnio nevykdymo pasekmėmis, tačiau nepaisydamas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, vėl vairavo jam inkriminuotu laiku ir vietoje kadangi galvojo, jog baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpis jau yra pasibaigęs. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 6 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. S. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus raštas, iš kurio matyti, jog A. S. pasirašytinai supažindintas su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone, tarnybinis pranešimas.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. S. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl kaltinamojo A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 135-137).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. S. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nusikaltimą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu. Taip pat padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui.

A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad naujas nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (2 t., el. b. l. 82-95). Baustas administracine tvarka, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, smulkias vagystes, taip pat vairavimą transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones asmeniui yra atimta (2 t., el. b. l. 99-125), Sodros duomenimis vykdo individualią veiklą (2 t., el. b. l. 96-98). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 243 straipsnio bei 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Teismui įvertinus tai, kad A. S. neteisėtas elgesys kartojasi, jam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 90 parų arešto bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje skirtina 30 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, tokie bausmės dydžiai, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, A. S. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne 90 parų arešto bausme apimant švelnesnę 30 parų arešto bausmę, ir paskiriant A. S. subendrintą 90 parų arešto bausmę.

A. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 60 parų arešto bausmė.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metams (BK 68 straipsnis); 2) nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Seat, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

A. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija (viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo vairuojamas automobilis buvo nesuvaldytas, trenkėsi į kelio ženklą, kliudė stulpelius, saugumo saleles tvorą, transporto priemonė buvo apgadinta. Taigi nėra abejonių, kad A. S. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu) be to, kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė po Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 6 d. teismo baudžiamojo įsakymo paskelbimo ir įsiteisėjimo, kai jam buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams. Taigi A. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis 2 dalis). Nusikaltimo padarymo metu A. S. jau galiojo teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir vairuoti transporto priemones jis neturėjo teisės. Atsižvelgiant į tai, kad nauja nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo metu, baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Šios veikos padarymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Teismų praktikoje pasisakoma, kad tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone, be to, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti likusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018; 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022 ir kt.,).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką padarė automobiliu „Seat“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) kurio VĮ „Regitra“ duomenimis valdytojas-savininkas yra V. M. D. S. tarnybiniame pranešime dėl transporto priemonės „Seat“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad V. M. mirė, dukra R. M. paveldėjimo teises į automobilį atsisakė, patikrinus minėtą automobilį, ieškomų numeruotų daiktų registre, nustatyta, kad paieška minėtam automobiliu nepaskelbta. Šio automobilio įsigijimo faktą patvirtino pats kaltinamais nurodė, kad šį automobilį nupirko prieš 1-2 mėnesius iki įvykio už 300 Eur iš nepažįstamo asmens, pirkimo-pardavimo sutarties neturi, turi tik automobilio registracijos liudijimą. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. S. priklausantis automobilis „Seat“ konfiskuotinas valstybės naudai.

Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 980 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kiti klausimai

2023 m. vasario 17 d. nutarimu A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinas.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. vasario 16 d., 13.18 val. (faktinis sulaikymo laikas) iki 2023 m. vasario 17 d. 10.53 val. (viena diena) (2 t., b. l. 9-14, 59-61). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio Seat, v. n. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (saugomas (duomenys neskelbtini) prie bylos medžiagos), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas valstybės nuosavybėn kartu su automobiliu Seat, v. n. (duomenys neskelbtini).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 parų arešto bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. S. subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 16 d. 13.18 val. iki 2023 m. vasario 17 d. 10.53 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septyneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį Seat, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio Seat, v. n. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (saugomą (duomenys neskelbtini) prie bylos medžiagos), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su automobiliu Seat, v. n. (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

- nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

- nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo (vertimo) gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.