- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-1794-324/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- D. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1590-214/2017 pagal pareiškėjo D. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei G. A., L. J. dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0088/14/00151.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės G. A. patvarkymo dalį, kuria antstolė apribojo jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, o jei pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, lėšas sugrąžinti arba panaikinti lėšų areštą tos patvarkymo dalies, kuria apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; perskaičiuoti antstolės atlygį.Nurodė, kad antstolė apribojo pareiškėjo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už jo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Antstolė išieško visas lėšas, esančias asmeninėje sąskaitoje, nepaisant, ar jos viršija MMA, ar ne. Nelieka jokių pajamų savo reikmėms patenkinti. Išieškojimas negali būti nukreiptas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, taip pat pinigų sumas, neviršijančias 1 MMA.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi skundą atmetė.Nustatė, kad pareiškėjas nedirba ir negauna pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu. Pareiškėjas neįrodė, kad jam priskirtoje laisvės atėmimo vietos sąskaitoje yra jo gaunamas darbo užmokestis. CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas, neviršijančias 1 MMA, taikomas vienkartiniam išieškojimui. Antstolės veiksmuose nenustačius pažeidimų ar jos veiksmų neatitikties išieškojimą reglamentuojančioms teisės normoms, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl skolininkui grąžintinų išieškotų lėšų. Antstolės patvarkymuose dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo aiškiai ir konkrečiai nurodyti antstolės atlikti veiksmai, jų atlikimą patvirtina vykdomojoje byloje esantys duomenys, o būtinos ir papildomos išlaidos už juos ir atlygis antstolei paskaičiuoti pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus vykdymo išlaidų dydžius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti nutartį ir Vilniaus pataisos namuose esančios sąskaitos areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepaiso teismų praktikos. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą ir iš šių lėšų negali būti išieškoma. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas pataisos namuose nedirba. Laisvės atėmimo režimas neleidžia nuteistiesiems turėti grynųjų pinigų. Laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančios lėšos yra nuteistojo nuosavybė, kuriomis nuteistasis gali naudotis teisės aktų nustatytą tvarka. Teismas neteisingai rėmėsi CPK 739 straipsnio nuostatomis, nes antstolė vykdė išieškojimą iš skolininko turto, o ne jo gaunamų pajamų.Teismas neatsiuntė 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kurią galėtų apskųsti.Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:2017 m. kovo 31 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti areštą jo sąskaitai Vilniaus pataisos namuose, įsipareigojant mokėti po 30 Eur kiekvieną mėnesį. Antstolė 2017 m. balandžio 5 d. patvarkymu Nr. S-70971 atšaukė 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2017 m. balandžio 5 d. patvarkymas Vilniaus pataisos namuose gautas 2017 m. balandžio 10 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisėtais laikė antstolio veiksmus, kuriais buvo areštuotos skolininko pinigines lėšos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, ir į jas nukreiptas išieškojimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl proceso
Apeliantas neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsiuntė 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kurią galėtų apskųsti.Priėmęs 2017 m. sausio 30 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas išsiuntė dalyvaujantiems byloje asmenis jos kopijas, tame tarpe pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Laiškas grįžo neįteiktas, su žyma „neatsiėmė pašte“. Procesinius dokumentus išsiuntus pakartotinai, laiškas taip pat grįžo neįteiktas, su žyma „neatsiėmė pašte“. 2017 m. balandžio 13 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjo prašymas atsiųsti byloje priimtą teismo procesinį sprendimą, nurodant, kad atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 27 d. teisėjo rezoliucija prašymą patenkinus, teismas pareiškėjui 2017 m. sausio 30 d. nutarties kopiją išsiuntė. 2017 m. gegužės 17 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kurio padavimo terminą teismas atnaujino, atskirąjį skundą priėmė. Nurodytų įvykių eiga patvirtina, kad pareiškėjo atskirasis skundas buvo priimtas ir išsiųstas nagrinėti Kauno apygardos teismui, pareiškėjo teisė į apeliaciją nebuvo pažeista.
Dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Iš vykdomosios bylos Nr. 0088/14/001515 medžiagos matyti, kad antstolė G. A. vykdo Kauno m. apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. vykdomąjį dokumentą dėl 7460 Lt (2160,57 Eur) žalos atlyginimo iš skolininko D. S. (apelianto) kreditorės L. J. naudai. Antstolė 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S-16-36-1554 (S-60008) dėl skolos išieškojimo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-16-88-1555 (S-60009) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos, sąskaitoje, areštavo 2160,57 Eur skolos, 396,78 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 2557,35 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje; areštuotas pinigines lėšas prašė pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.Apeliantas atskirajame skunde konkrečiai neįvardija, kurį antstolės patvarkymą skundžia. Iš skundo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas prašė panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria antstolė apribojo jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, t. y. prašo panaikinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą Nr. S-16-88-1555 (S-60009) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai, areštavus skolininko lėšas, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojama išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų tvarka. CPK 736 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs išskaitų dydžiai, išskaitytini pagal vykdomuosius dokumentus iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą išskaitoma iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (1 punktas); visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 procentų (2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (3 punktas). Pagal CPK 736 straipsnio 2 dalį, išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 668 straipsnio nuostatos dėl 1 MMA dydžio išskaitų ribojimo aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija 1 MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Apeliantas nepateikė duomenų, kad antstolė areštavo CPK 739 straipsnyje nurodytas lėšas, iš kurių išieškojimas negalimas. Apeliantas nurodė, kad areštuotos lėšos Vilniaus pataisos namuose esančioje sąskaitoje pervestos jo artimųjų. Skolininko iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos. CPK nėra įtvirtinta išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Nurodytas teisinis reguliavimas dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos 1 MMA, paneigia apelianto teiginį, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas negalimas (CPK 736 straipsnio 1, 2 dalys). Tokiu būdu antstolė, siekdama įvykdyti priverstinį išieškojimą, pagrįstai areštavo iš skolininko sąskaitos išieškomą piniginių lėšų sumą, esančią Vilniaus pataisos namuose. Pagal CPK 733 straipsnio 3 dalį, patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai. Vadovaujantis CPK 736 straipsniu, atsižvelgdamas į areštuotų lėšų dydį ir išieškotinos sumos kilmę, antstolis iš skolininko pajamų išskaito konkrečią išieškos procentinę dalį.Antstolė 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S-16-88-1554 (S-60008) dėl skolos išieškojimo teisingai įvardijo, kokią dalį areštuotų pajamų įkalinimo įstaiga iš apelianto sąskaitos turi pervesti (CPK 733 straipsnio 3 dalis). Taigi, vadovaujantis CPK 736 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti apie apelianto teisių pažeidimą, vykdant priverstinį išieškojimą. Pažymėtina, kad 2017 m. kovo 31 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolę prašydamas panaikinti areštą jo sąskaitai Vilniaus pataisos namuose, įsipareigojo mokėti po 30 Eur kiekvieną mėnesį. Antstolė 2017 m. balandžio 5 d. patvarkymu Nr. S-70971 atšaukė 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai areštavus pareiškėjo pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.