- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- 2A-55-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16273-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- P. M., V. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų priežiūros centras“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Sėkmė“, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų priežiūros centras“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Sėkmė“, ieškinį atsakovams P. M. ir V. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Paslaugų priežiūros centras“ (toliau – ir ieškovė) 2019 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės V. S. 31 396,50 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovo P. M. 2 245,42 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1466-638/2019 UAB „Paslaugų priežiūros centras“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta mažoji bendrija „Sėkmė“ (toliau – ir bankroto administratorė). Atsakovas P. M. įmonei vadovavo nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. Atsakovo P. M. vadovavimo įmonei laikotarpiu susidarė 2 245,42 Eur skola šiems kreditoriams: 1) UAB „Sistem“ – 1 716,73 Eur, 2) UAB „Verus Gustus“ – 528,69 Eur. Atsakovas kaip įmonės direktorius nesiėmė veiksmų, kad skolos kreditoriams būtų grąžintos, jas didino, todėl atsakomybė privalo būti taikoma atsakovui kaip nesąžiningam įmonės vadovui.
3. Nurodė, kad iki įmonės valdymo pabaigos atsakovas negrąžino įsiskolinimo ir 2018 m. gegužės 11 d. perdavė įmonės valdymą atsakovei V. S.. Atsakovė V. S. perėmė vadovavimą įmonei, kuri jau buvo nemoki, todėl turėjo nedelsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė tęsė įmonės veiklą, jos valdymo įmonei laikotarpiu (nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. birželio 6 d.) susidarė 31 396,50 Eur skola kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1588-638/2020 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės V. S. 26 666 Eur žalos atlyginimą, likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės V. S. 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 252,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė valstybei iš atsakovės V. S. 799,98 Eur žyminio mokesčio ir 21,55 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš ieškovės priteisė 6 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Atsakovė V. S. 2021 m. sausio 26 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1588-638/2020 pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl turtinės žalos atlyginimo.
6. Nurodė, kad ieškovės ieškinys buvo išimtinai grindžiamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 8 dalies, 4 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu, t. y. kad atsakovai neįvykdė savo pareigos bendrovei tapus nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą priėmė vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktu ir 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, t. y. kad atsakovė V. S. neįvykdė pareigos bankroto administratorei perduoti bendrovės dokumentus. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės nemokumas atsirado 2018 m. rugsėjo mėnesį, o nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio įmonės įsiskolinimai išaugo 22 056,42 Eur, t. y. iki 33 641,62 Eur. Nustatęs bendrovės nemokumo atsiradimo momentą ir bendrovės įsiskolinimų padidėjimą nuo nemokumo momento, teismas turėjo aiškintis, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir bendrovės įsiskolinimų padidėjimo, tačiau to nepadarė, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą byloje.
Atsiliepimas
7. Atsakovas P. M. su atsakovės V. S. prašymu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepime į prašymą nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas atsakovės V. S. atžvilgiu yra nelogiškas, nes ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to tariamai atsirado žala, tačiau sprendime teismas nurodė kitą pagrindą ir priteisė ieškovei iš atsakovės V. S. žalos atlyginimą, nes atsakovė neperdavė įmonės dokumentų bankroto administratorei. Teismas, priteisdamas 26 666 Eur, išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų, taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai yra įmonės kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai nėra patenkinti. Be to, nagrinėjant bylą nebuvo žinoma, kad visi įmonės dokumentai yra pas atsakovę, nes ieškinyje nebuvo prašoma priteisti žalos atlyginimą šiuo pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeitė: 1) teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės V. S. priteistas ieškovei 26 666 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikino ir ieškinį atsakovės V. S. atžvilgiu atmetė; 2) panaikino teismo sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovės V. S. priteista ieškovei 252,80 Eur bylinėjimosi išlaidos bei valstybei 799,98 Eur žyminis mokestis ir 21,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.3) kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; 3) priteisė atsakovei V. S. iš ieškovės 1 175 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas atlyginant iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1283-435/2020 pagal BUAB „Paslaugų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams V. S. ir P. M. dėl administravimo išlaidų atlyginimo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas dėl atsakovės V. S., kaip bendrovės vadovės civilinės atsakomybės, nustatė, kad: 1) atsakovė UAB „Paslaugų priežiūros centras“ direktore buvo nuo 2018 m. gegužės 11 d. 2) atsakovei einant įmonės vadovės pareigas įmonės įsiskolinimas didėjo, kol ėmė viršyti pusę į balansą įrašyto turto vertės, 3) nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė nemokėjo įmokų Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriui, dėl to įsiskolinimas nuo 343,33 Eur 2018 m. rugpjūčio 27 d. išaugo iki 1 667,98 Eur 2018 m. lapkričio 15 d.; 4) UAB „Paslaugų priežiūros centras“ 2018 m. spalio mėn. tapo nemoki.
10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Ieškovė savo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis (faktiniu ieškinio pagrindu) bei kitais byloje pateiktais įrodymais įrodinėjo, kad įmonė nemoki buvo jau 2018 m. kovo 31 d. ir nuo tokio momento atsakovei buvo pareiga inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimą, tačiau kitokios bylos aplinkybės jau yra iš esmės nustatytos ir įvertintos Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendime nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1283-435/2020.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti: teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės V. S. priteistas ieškovei BUAB „Paslaugų priežiūros centras“ 26 666 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentai metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovės V. S. 21 528,74 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Teismas ieškinį atsakovės V. S. atžvilgiu atmetė tuo pagrindu, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1283-435/2020 pagal BUAB „Paslaugų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams V. S. ir P. M. dėl administravimo išlaidų atlyginimo atmetė nustatydamas, kad įmonė tapo nemoki 2018 m. rugsėjo mėnesį ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei kilo maždaug 2018 m. spalio mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, teismo sprendimu yra nustatyti prejudiciniai faktai dėl įmonės nemokumo momento ir pareigos kreiptis į teismą momento nustatymo, todėl iš naujo negali būti nagrinėjami. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kas yra laikytina prejudiciniais faktais, o kas yra laikytina teismo nustatytų aplinkybių vertinimu.
11.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą teismui buvo pateikti duomenys apie tai, jog atsakovei V. S. buvo skirtos baudos už tyčinį ir piktybišką įmonės buhalterinių dokumentų neperdavimą. Atsakovė V. S. ignoravo teismų nutartis dėl įpareigojimo pateikti įmonės buhalterinius dokumentus bankroto administratoriui. Tik atnaujinus procesą šioje byloje, atsakovė 2021 m. sausio 16 d. pateikė bankroto administratorei visus įmonės buhalterinius dokumentus. Tokiu būdu susidarė situacija, kad pirmą kartą bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl nemokumo momento nustatymo, vadovavosi tik viešai prieinamais duomenimis (valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui pateiktais balansais, VSDFV duomenimis, kreditorių pateiktais duomenimis ir pan.), o bylą atnaujinus teismui buvo pateikti nauji įrodymai, t. y. visi įmonės buhalteriniai dokumentai, tai iš esmės pakeitė nagrinėjamos bylos apimtį ir galimybę nustatyti faktines aplinkybes.
11.3. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė V. S. turėjo 2018 spalio mėnesį, bet to nepadarė, o bankroto bylą iškėlė kreditorius, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju neteisėti atsakovės veiksmai buvo įrodyti, nes nuo 2018 m. spalio mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo įmonės skolos augo. Šiuo laikotarpiu atsakovei prisiimant naujus įsipareigojimus, jie turėjo būti vertinti kaip žala, kuri atsirado laiku neiškėlus bankroto bylos. Bendra ieškovės išaugusių įsipareigojimų suma kreditoriams nuo 2018 m. liepos mėnesio yra 21 528,74 Eur, kuri laikytina įmonei padaryta žala.
11.4. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad įmonė tapo nemoki nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, o atsakovė V. S. privalėjo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreiptis 2018 m. spalio mėnesį, tokiu atveju vis tiek privalomai turi būti suskaičiuojama žala, susidariusi po 2018 m. spalio mėnesio, nes V. S. bankroto bylos neinicijavo. Po 2018 m. spalio mėnesio įmonei buvo teikiamos naujos sąskaitos, buvo auginama įmonės skola iki pat bankroto bylos iškėlimo 2019 m. birželio 6 d. ir šiuo laikotarpiu buvo susidariusi skola kreditoriams, iš viso – 10 262 Eur.
11.5. Tikėtina, kad byla buvo išnagrinėta teismo, kuris buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Viso proceso metu teisėjas, kuris nagrinėjo bylą, turėjo išankstinį neigiamą ir nepagarbų nusistatymą ieškovės atstovės atžvilgiu. Dėl tokio teisėjo elgesio buvo reiškiamas nušalinimas juo nepasitikint, tačiau teisėjas nebuvo nušalintas.
Atsiliepimas
12. Atsakovė V. S. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ir jame nustatytais prejudiciniais faktais bei nepažeidė proceso teisės normų. Net ir laikant, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendime nustatytos aplinkybės dėl įmonės nemokumo momento ir atsakovės V. S. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento yra teisinis vertinimas, jis bet kokiu atveju buvo atliekamas tuo pačiu teisiniu aspektu, kadangi tiek bylose dėl administravimo išlaidų, tiek dėl kreditoriams padarytos žalos priteisimo turi būti nustatomi šie du momentai visiškai vienodu teisiniu aspektu.
12.2. Aplinkybė, kad įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų, nereiškia, jog įmonė buvo nemoki. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad įmonė galėjo tęsti veiklą, o didžioji dalis įmonės įsipareigojimų susidarė nuomotojui, dar įmonei faktiškai nepradėjus vykdyti veiklos. Todėl byloje esantys įrodymai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad įmonė nemoki tapo 2018 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovė apeliaciniu skundu neįrodė, kad įmonė būtų tapusi nemoki anksčiau, todėl tokie jos argumentai atmestini.
12.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonė nemokia tapo ne anksčiau nei 2018 m. rugsėjį, kadangi iki tol buvo vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais, o pati įmonė vykdė veiklą, todėl V. S. pareiga kreiptis į teismą atsirado ne anksčiau nei 2018 m. spalio mėnesį. Pažymėtina, kad V. S. įmonės direktore buvo paskirta tam, jog išspręstų įmonės finansines problemas, todėl reikalauti, kad V. S. iškart keltų įmonei bankroto bylą vos tik tapus įmonės direktore, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnis).
Šalies argumentai
12.4. Ieškovė nurodo, kad nuo 2018 m. liepos mėnesio įmonės skolos išaugo 21 528,74 Eur suma, tačiau tai visiškai neatitinka byloje esančių įrodymų apie bankroto byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus. Net ir vadovaujantis ieškovės paaiškinimais bei laikant, kad atsakovei V. S. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2018 m. liepos mėnesį, kai įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 26 948,62 Eur, o bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 33 854,91 Eur, ieškovė apeliaciniame skunde neatskleidžia, kaip gavo 21 528,74 Eur kaip išaugusių kreditorių reikalavimų sumą.
12.5. Ieškovės argumentai, kad nuo 2018 m. spalio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės įsiskolinimai išaugo net 10 262 Eur suma, yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės, iškelti tik apeliaciniame skunde, todėl jie atmestini.
12.6. Vien tai, kad ieškovei nepatiko, kaip pirmosios instancijos teismas vedė procesą, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas buvo šališkas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeista Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis civilinėje byloje Nr. 2-1588-638/2020 ir ieškovės ieškinys atsakovės V. S. atžvilgiu atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Paslaugų priežiūros centras“ buvo įsteigta 2017 m. birželio 1 d. Atsakovas P. M. buvo UAB „Paslaugų priežiūros centras“ akcininkas nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., taip pat nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. buvo įmonės direktorius. Atsakovė V. S. įmonės direktorė buvo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. birželio 6 d.
16. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1466-638/2019 pagal UAB „Sistem“ pareiškimą UAB „Paslaugų priežiūros centras“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Sėkmė“. Teismas, priimdamas nutartį, nustatė, kad VĮ Registrų centro duomenimis, Juridinių asmenų registre UAB „Paslaugų priežiūros centras“ įregistruota 2017 m. birželio 1 d., 2017 metais įmonė turėjo turto už 26 666 Eur, kurį sudarė 23 171 Eur vertės ilgalaikis turtas, 3 495 Eur vertės trumpalaikis turtas, be to, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 38 849 Eur, 14 683 Eur patirti nuostoliai.
17. Ieškovė BUAB „Paslaugų priežiūros centras“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Sėkmė“, patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. S. 31 396,50 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovo P. M. – 2 245,42 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
18. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1588-638/2020 ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės V. S. 26 666 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 252,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad UAB „Paslaugų priežiūros centras“ pagal 2018 m. balandžio 23 d. balanso duomenis turėjo 26 666 Eur ilgalaikio ir trumpalaikio turto, kurio iš esmės būtų pakakę atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nustatė, jog įmonės bankroto administratoriui atsakovė V. S. neperdavė jokio turto ir jokių dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti, kur yra įmonės turtas ir lėšos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra ne tik nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir bendrovės turto neišsaugojimas, dėl kurio yra neįmanoma atsiskaityti su įmonės kreditoriais, todėl ieškinio reikalavimas atsakovės V. S. atžvilgiu tenkino iš dalies ir iš atsakovės priteisė 26 666 Eur (bendrovės turto vertė pagal 2018 m. balandžio 23 d. balanso duomenis) žalos atlyginimą už neperduotą įmonės turtą.
19. Kauno apylinkės teisme (Kauno rūmuose) buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1283-435/2020 pagal ieškovės MB „Sėkmė“ (BUAB „Paslaugų priežiūros centras“ administratorės) ieškinį atsakovams P. M. ir V. S. dėl administravimo išlaidų atlyginimo. MB „Sėkmė“ įrodinėjo, kad BUAB „Paslaugų priežiūros centras“ bankroto byloje patyrė administravimo išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovų P. M. ir V. S..
20. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1283-435/2020 atmetė ieškovės MB „Sėkmė“ ieškinį atsakovams P. M. ir V. S.. Teismas konstatavo, kad „sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės, nustatyta, kad atsakovė UAB „Paslaugų priežiūros centras“ direktore buvo nuo 2018 m. gegužės 11 d. (b. l. 21-23). Atsakovei einant įmonės pareigas įmonės įsiskolinimas didėjo, kol ėmė viršyti pusę į balansą įrašyto turto vertės (atsiliepimo DOK-2143 priedas). Nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė nemokėjo įmokų VSDFV Kauno skyriui, dėl ko įsiskolinimas nuo 343,33 Eur 2018 m. rugpjūčio 27 d. išaugo iki 1667,98 Eur 2018 m. lapkričio 15 d. (atsiliepimo DPK 2143 priedas). Atsižvelgiant į išdėstytas į aplinkybes, spręstina, kad UAB „Paslaugų priežiūros centras“ 2018 m. rugsėjo mėn. tapo nemoki. Įvertinus tai, atsakovei atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto įmonei iškėlimo maždaug 2018 m. spalio mėnesį (tuo metu galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis)“.
21. Atsakovė V. S. 2021 m. sausio 25 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1588-638/2020. Nurodė, kad ieškovės ieškinys buvo išimtinai grindžiamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 8 dalies, 4 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu, t. y. kad atsakovai neįvykdė savo pareigos bendrovei tapus nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl bendrovės įsiskolinimai augo ir tai lėmė bendrovei padarytą žalą, tačiau Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą (sprendimo 18 punktas) visai kitu teisiniu pagrindu, nei buvo pareikštas ieškinys. Sužinojusi apie sprendimą, atsakovė V. S. bendrovės dokumentus perdavė bankroto administratorei. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė neatlygintinai bendrovei paskolino 1 010 Eur (2018 m. birželio 13 d. pinigų įnešimas), kurių ji neatgavo.
22. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-921-390/2021 tenkino V. S. prašymą ir atnaujino procesą Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1588-638/2020 pagal ieškovės ieškinį atsakovams P. M. ir V. S. dėl žalos atlyginimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu.
Dėl atsakovės V. S. civilinės atsakomybės sąlygų
23. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ( nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas ( vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad jo kaltės dėl atsiradusios žalos nėra, tokiu atveju turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
24. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kurie yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus ( neveikimą) įvertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-686/2017).
25. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ( kreditoriais) ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukt, bet ne vėliau kaip 40 dienų nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
26. Tuo atveju, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovai šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, visų pirma turi nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Teismas turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą, nes esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Konstatavus laiko momentą nuo kada įmonės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta ir pareigos inicijuoti bankroto bylą priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
27. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė savo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei kitais byloje pateiktais įrodymais įrodinėjo, kad įmonė nemoki buvo jau 2018 m. kovo 31 d. ir nuo tokio momento atsakovei buvo pareiga inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimą, tačiau kitokios bylos aplinkybės jau yra iš esmės nustatytos ir įvertintos Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendime nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1283-435/2020, kuriame buvo konstatuota, kad UAB „Paslaugų priežiūros centras“ tapo nemoki 2018 m. spalio mėn.
28. Ieškovė nurodo, kad 2018 m. balandžio 23 d. parengus įmonės balansą ir žinant, kad skolos 2018 m. balandžio mėnesio pradžioje sudarė 21 972,19 Eur, atsakovas P. M. žinojo, kad jo valdoma įmonė yra nemoki, P. M., būdamas šios įmonės direktorius ir akcininkas, pareiškimo dėl bankroto bylos nepareiškė, o susitarė su kita įmonės akcininke V. S. dėl direktoriaus pareigų perdavimo jai. V. S. įmonės direktore tapo 2018 m. gegužės 11 d. ir nuo šio momento jai tapo žinoma apie įmonės nemokumo būseną, todėl perėmusi įmonės valdymą ji turėjo nedelsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė tęsė įmonės veiklą ir V. S. vadovavimo įmonei laikotarpiu skola kreditoriui UAB „Sistem“ augo. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė V. S. turėjo 2018 m. spalio mėnesį, bet to nepadarė, o bankroto bylą iškėlė kreditorius, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju neteisėti atsakovės veiksmai buvo įrodyti, nes nuo 2018 m. spalio mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo įmonės skolos augo. Šiuo laikotarpiu atsakovei prisiimant naujus įsipareigojimus, jie turėjo būti vertinti kaip žala, kuri atsirado laiku neiškėlus bankroto bylos.
29. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Paslaugų priežiūros centras“ 2019 m. balandžio 8 d. pateikė UAB „Sistem“. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1466-638/2019 UAB „Paslaugų priežiūros centras“ buvo iškelta bankroto byla. Teismas nurodė, kad UAB „Paslaugų priežiūros centras“ keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu t. y. nustačius, kad įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų.
30. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendime (sprendimo 18 punktas) nustatė, jog 2018 m. gegužės 11 d., kai atsakovas P. M. nustojo būti UAB „Paslaugų priežiūros centras“ direktoriumi ir perdavė vadovavimą atsakovei V. S., įmonės būsena neatitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytos nemokumo sąvokos, nes įmonė turto turėjo už 26 666 Eur, o įsiskolinimas tuo metu už patalpų nuomą kartu su delspinigiais buvo tik 2 234,82 Eur, todėl atsakovui P. M. kaip direktoriui nebuvo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1283-435/2020 (sprendimo 20 punktas) konstatavo, kad UAB „Paslaugų priežiūros centras“ nemoki tapo vėliausiai 2018 m. rugsėjo mėn., nes atsakovė V. S. nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nemokėjo įmokų VSDFV Kauno skyriui, dėl to įsiskolinimas nuo 343,33 Eur 2018 m. rugpjūčio 27 d. išaugo iki 1 667,98 Eur 2018 m. lapkričio 15 d.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste visų pirma svarbu pažymėti, jog įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą.
32. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1283-435/2020 (sprendimo 20 punktas), kuriuo teismas konstatavo, kad UAB „Paslaugų priežiūros centras“ 2018 m. rugsėjo mėn. tapo nemoki ir atsakovei pareiga kreiptis dėl bankroto įmonei iškėlimo atsirado maždaug 2018 m. spalio mėnesį. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad UAB „Paslaugų priežiūros centras“ tapo nemoki 2018 m. rugsėjo mėn. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė įrodinėjo, jog bendrovė tapo nemokia 2018 m. kovo 31 d., sprendė, kad ieškovė šios aplinkybės neįrodė ir ieškinį atsakovės V. S. atžvilgiu atmetė, nes ieškovė neįrodė žalos dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš esmės pripažinęs, kad UAB „Paslaugų priežiūros centras“ tapo nemokia 2018 m. spalio mėn., turėjo ieškinį atsakovės V. S. atžvilgiu ne atmesti, o įvertinti ir nustatyti, kokio dydžio žala atsakovės neteisėtais veiksmais buvo padaryta UAB „Paslaugų priežiūros centras“, t. y. kiek padidėjo ieškovės skolos kreditoriams nuo 2018 m. spalio mėn. iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei.
33. Sprendžiant dėl įmonei (jos kreditoriams) padarytos žalos dydžio, pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą turi būti nustatyta, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nustatęs nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas galės konstatuoti, kokio dydžio žalą ieškovui turi pareigą atlyginti atsakovas.
36. Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar ieškovės nurodomas 10 262 Eur žalos dydis atsirado (padidėjo) būtent dėl atsakovės V. S. laiku neįvykdytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Paslaugų priežiūros centras“ iškėlimo, t. y. ar tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos kreditoriams yra priežastinis ryšys.
37. Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad atsakovės pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2018 m. spalio mėn., o BUAB „Paslaugų priežiūros centras“ finansinių reikalavimų dydis vertinamas iki pareiškimo dėl UAB „Paslaugų priežiūros centras“ bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momento – 2019 m. birželio 6 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. birželio 6 d. UAB „Paslaugų priežiūros centras“ kreditoriniai įsipareigojimai padidėjo 10 262 Eur, o būtent: 1) pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-7682-1043/2019 nutarta išieškoti iš UAB „Patalpų priežiūros centras“ kreditorei UAB „Verus Gustus“ 477,93 skolą, 40,76 Eur delspinigius ir 10 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 528,69 Eur (t. 1, b. l. 16); 2) pagal VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 24 d. raštą, UAB „Paslaugų priežiūros centras“ įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. lapkričio 15 d. sudarė 436,91 Eur (priskaitytų įmokų suma) ir 93,55 Eur delspinigiai, iš viso – 530,46 Eur (t. 1, b. l. 46), 3) įsiskolinimas UAB „Sistem“ – 9 202,85 Eur (t. 1. b. l. 49-50, t. 2, b. l. 38-45).
38. Tai, kad atsakovės V. S. neveikimas (neinicijuojant bankroto proceso nemokiam juridiniam asmeniui) turėjo žalai tiesioginę įtaką kreditoriaus padidėjusios finansinių reikalavimų sumos forma, sudaro pagrindą konstatuoti esant tiesioginį teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovė įrodė atsakovės V. S. neteisėtų veiksmų ir žalos įmonei priežastinį ryšį tik dėl 10 262 Eur dalies reikalavimo.
39. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias įmonės vadovo pareigą atlyginti žalą, nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bei netinkamai nustatė vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą.
Dėl galimo teismo suinteresuotumo bylos baigtimi
40. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byla buvo išnagrinėta teismo, kuris buvo suinteresuotas bylos baigtimi, nes viso proceso metu teisėjas, kuris nagrinėjo bylą, turėjo išankstinį neigiamą ir nepagarbų nusistatymą ieškovės atstovės atžvilgiu. Ieškovės argumentus dėl teismo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.
41. Kauno apygardos teisme 2022 m. vasario 3 d. buvo gautas ieškovės atstovės advokatės R. V. nušalinimo pareiškimas civilinę bylą Nr. A2-350-390/2022 nagrinėjančiam teisėjui A. K.. Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad teisėjo šališkumu suabejota dėl jo elgesio 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu aiškinantis ir skaičiuojant priteistinos žalos dydį, nes šio posėdžio metu teisėjas A. K. neišklausydavo teikiamų ieškovės atstovės atsakymų ir paaiškinimų, nuolat ją pertraukdavo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, laikinai einanti Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas, R. P. 2022 m. vasario 7 d. nutartimi atmetė ieškovės atstovės pareiškimą nušalinti Kauno apygardos teismo teisėją A. K. nuo civilinės bylos Nr. A2-350-390/2022, nes ieškovės atstovė nenurodė jokių realių faktų, paneigiančių teisėjo A. K. galimybes nešališkai išnagrinėti šioje byloje pareikštus reikalavimus, nepateikė duomenų, kad teisėjas turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai tai iš bylos šalių, pati savaime teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai nepatvirtina, juolab kad įstatymas suteikia būtent teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įmonės vadovo pareigą atlyginti žalą, nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės V. S. 10 262 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
43. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Įvertinus tai, kad yra tenkinama 32,68 proc. pareikštų ieškinio reikalavimų, šalims proporcingai paskirstomos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
45. Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 1 520 Eur išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 600 Eur išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme detalizacijas, nenustatė, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršytų Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinus dydžius. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės V. S. priteistina 692,81 Eur suma (2 120 Eur × 32,68 / 100).
46. Atsakovė V. S. pateikė duomenis, kad ji patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 575 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) 600 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, susijęs su advokato suteikta teisine pagalba, neviršija Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus priteisti dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 791,01 Eur suma (1 175 Eur × 67,32 / 100).
47. Taip pat iš atsakovės V. S. valstybei priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintiems reikalavimams – 303,27 Eur.
48. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 27,55 Eur. Jos priteistinos iš ieškovės ir atsakovės V. S. proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams: iš ieškovės priteistina 18,54 Eur , o iš atsakovės V. S. – 9,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugų priežiūros centras“, juridinio asmens kodas 304543092, iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 262 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus šešiasdešimt du eurus) žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (10 262 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugų priežiūros centras“, juridinio asmens kodas 304543092, iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 692,81 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 81 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti atsakovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinei bendrovės „Paslaugų priežiūros centras“, juridinio asmens kodas 304543092, administravimui skirtų išlaidų 791,01 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 303,27 Eur (tris šimtus tris eurus ir 27 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinei bendrovės „Paslaugų priežiūros centras“, juridinio asmens kodas 304543092, administravimui skirtų išlaidų 18,54 Eur (aštuoniolika eurų ir 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą
Priteisti valstybei iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,01 Eur (devynis eurus ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.