Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2182-671/2022, pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui S. J. dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų nuginčijimo ir sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Žemaitis“, valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko S. J. užsakymu G. G. įmonė 2018 m. spalio 29 d. atliko šio sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu buvo nustatytas sklypo plotas 0,0722 ha. Parengta nekilnojamojo daikto kadastro byla Nr. (duomenys neskelbtini)buvo pateikta patikslinti tiesiogiai VĮ Registrų centro Telšių filialui, nesuderinus su Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriumi.

4. VĮ Registrų centro Telšių filialo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre“ nepagrįstai nusprendė, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre, kadangi ieškovui tik po to, kai buvo atlikti kadastriniai matavimai, tapo žinoma, kad be jo žinios ir sutikimo buvo pakeisto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, taip pat jam nebuvo paaiškinta, kad yra pakeisti posūkių taškai. Anksčiau ieškovo sklypo ribose buvusi atraminė sienelė pateko į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio linija, plane pažymėta punktyrais, atsidūrė ne už linijos ribų, bet sutapo su linijos riba, o ieškovo žemės sklypo ribos atsidūrė 26 cm už vamzdžio, pakeista sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūracija, atsakovo sklypui buvo priskirtas praėjimas prie tvenkinio, nors anksčiau nei atsakovo, nei ieškovo žemės sklypai neturėjo šio priėjimo. Be to ieškovas su ankstesniu kaimyninio sklypo savininku A. J. buvo pasidarę bendrą įvažiavimą, kurio, kadastrinių matavimų metu sumažinus atstumui, ieškovas neteko.

5. Apie VĮ Registrų centro Telšių filialo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) jis sužinojo 2022 m. kovo 19 d. gavęs iš advokato nuorašą, todėl šio sprendimo apskundimo terminą ieškovas praleido dėl objektyvių priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. Teisme buvo gautas apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašyme nurodė, kad apeliantas ieškinyje kėlė klausimą ne dėl VĮ Registrų centro, o dėl matininko G. G. kaltės, kadangi matininkas netinkamai atliko savo pareigas.

11. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

12. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Tačiau pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

13. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

14. Šiuo atveju skundas nenagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, be to skundą nagrinėjant apeliacine tvarka net ir nėra galimybės tikslinti ieškinio reikalavimų ar papildyti, kelti naujus reikalavimus atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė

16. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

17. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą teismui, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl ieškinio teismingumo

18. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl ieškinio teismingumo, neatsižvelgė, kad ieškovas ieškiniu ginčija ne matininko G. G. 2018 m. spalio 29 d. atliktų atsakovo sklypo kadastrinių matavimus, bet neteisingai nustatytas ieškovui ir atsakovui priklausančių žemės sklypų ribas.

19. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnis), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

20. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Teismo darbas, vykdant teisingumą, yra procesinė veikla ir, priklausomai nuo nagrinėjamų santykių prigimties, jo veiklą reglamentuoja baudžiamieji, civiliniai ir administraciniai įstatymai. Apelianto skundžiama nutartis susijusi su CPK 22 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių civilinių bylų priskirtinumą, taikymu. Priskirtinumas suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus (kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą), taip pat priskirtinumas nusako, kokio proceso tvarka nagrinėtina byla. Pirmuoju atveju gali būti atsisakoma priimti ieškinio pareiškimą, kaip nepriskirtiną teismui, o antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareiškėjas gali kreiptis į teismą (CPK 137 straipsnio 3 dalis).

21. Nagrinėjamoje byloje iš to kaip nurodo ieškovas, sprendžiama, kad siekia, kad būtų pripažinti negaliojančiais G. G. įmonės atlikti 0,0722 ha ploto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. J., kadastriniai matavimai, išdėstyti 2018 m. spalio 29 d. G. G. įmonės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), ir panaikintas 2018 m. gruodžio 19 d. VĮ Registrų centro Telšių filialo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre“.

22. CPK 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

23. Nors apeliantas skunde teigia, kad pagal atliktus matavimus buvo pakeistos jam priklausančio žemės sklypo ribos ir ieškiniu jis siekia apginti savo nuosavybės teise, tačiau apeliacinio teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kyla dėl kadastrinių matavimų metu nustatytų nekilnojamojo turto (žemės sklypo) kadastro duomenų teisingumo.

24. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus įtvirtina, be kita ko, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Vertinimas, ar konkretaus žemės sklypo kadastro duomenys kadastrinių matavimų metu nustatyti laikantis šiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų, yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl turi būti atliekamas būtent administraciniame teisme.

25. Dėl VĮ Registrų centro Telšių filialo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre“ teisinės galios, kuris buvo priimtas remiantis 2018 m. spalio 29 d. G. G. įmonės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytais kadastriniais duomenimis, taip pat spręstinas pagal pirmiau minėtus teisės aktus ir patenka į administracinio teisinio ginčo ribas. Apeliantas jokių civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų ieškinyje nereiškia (šios nutarties 21 punktas). Todėl apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinio reikalavimai kyla iš administracinių teisinių santykių ir yra priskirtini administraciniam teismui.

26. Apeliantui išaiškintina, kad šios nutarties priėmimas neužkerta kelio ginti savo galbūt pažeistas teises, tik ieškovui siūlytina kreiptis teisinės pagalbos į advokatus ar kitus profesionalius teisininkus, ar kreiptis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Atsižvelgdamas į šios nutarties 12,13 punktus, konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, atsisakydamas priimti ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, bei pagrįstai vertino, kad ieškinio reikalavimai yra susiję su administraciniais teisiniais santykiais. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.