Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, T-37/2019

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-12
Bylos Nr.: T-37/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Sigita Rudėnaitė (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
Ieškovas: M. U., E. U.
Atsakovas: biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei, „Kagema“

Kategorijos

3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Teismingumo byla Nr. T-37/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34701-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS2019 m. birželio 12 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų M. U. ir E. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. U. ir M. U. ieškinį atsakovams biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Kagema“ dėl įsakymų ir žemės sklypų kadastro duomenų bei ribų panaikinimo ir žemės sklypų kadastro duomenų bei ribų nustatymo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai patikslintu ieškiniu teismo prašo:

1. teismui nusprendus, kad reikalavimui panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, – atnaujinti šį terminą;

2. panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. U. žemės sklypo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo“, 2012 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. U. žemės sklypo Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo“ ir UAB „Kagema“ 2011 m. rugsėjo 6 d. nustatytus žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir ribas;

3. nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir ribas pagal UAB „Krianta“ 2017 m. birželio 1 d. atliktus kadastrinius matavimus ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir ribas pagal UAB „Krianta“ 2017 m. birželio 28 d. atliktus kadastrinius matavimus.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovė įsigijo nuosavybės teisę į 0,0739 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. 15), ir šiame žemės sklype esančius pastatus, o ieškovas 0,067 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. 16), ir šiame žemės sklype esančius pastatus bei statinius. Nurodytus žemės sklypus ieškovai įsigijo atitinkamai pagal 1997 m. liepos 23 d. ir 1997 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Šie ieškovų įsigyti žemės sklypai buvo privatizuoti 1994 m. gruodžio 23 ir 28 d. sudarytomis valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis. Ieškovai patikslintu ieškiniu nurodo, kad jiems įsigyjant minėtus žemės sklypus pardavėjai, buvę šių žemės sklypų savininkai, nurodė, kad jie savo iniciatyva ir lėšomis susitarė savo žemės sklypų sąskaita įsirengti bendrą įvažiavimą abiems žemės sklypams, ties sklypų Nr. 15 ir Nr. 16 riba. Toks bendras įvažiavimas ieškovams tiko, nes jie, įsigiję du besiribojančius žemės sklypus, ketino juos naudoti kaip vieną vientisą valdą. Ieškovai teigia, kad įsigyjant žemės sklypus Nr. 15 ir Nr. 16 tarp jų nebuvo įsiterpusi jokia kitų asmenų, įskaitant ir valstybės, nuosavybė ir minėtu įvažiavimu naudojosi tik ieškovai patekimui į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. 2011 m. rugsėjo 6 d. ieškovams dalyvaujant su jų žemės sklypais Nr. 15 ir Nr. 16 besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniuose matavimuose, buvo atlikti ir žemės sklypų Nr. 15 ir Nr. 16 kadastriniai matavimai. Ieškovai nurodo, kad jų žemės sklypų ribos vietoje riboženkliais ženklinamos nebuvo, o vėliau ieškovams buvo pateikti pasirašymui jau parengti žemės sklypų planai su ribų posūkio taškų koordinatėmis. Ieškovai teigia, kad pasirašydami žemės sklypų planuose buvo įsitikinę, jog juose parodytas 3 metrų pločio kelias yra jiems priklausantis įvažiavimas, suformuotas jų žemės sklypų sąskaita. 2015 m. ieškovai, pastebėję, kad per jų žemės sklypus yra važinėjama, išvažinėti jiems priklausantys gėlynai, apgadintas vietinės kanalizacijos šulinys, nutarė apsitverti jiems priklausančius žemės sklypus ir kreipėsi į matininkus dėl žemės sklypų Nr. 15 ir Nr. 16 paženklinimo. Vykdant ieškovų žemės sklypų ženklinimą, ieškovams tapo žinoma, kad 2011 m. rugsėjo 6 d. atlikti žemės sklypų Nr. 15 ir Nr. 16 kadastriniai matavimai pažeidžia kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančius teisės aktus ir ieškovų nuosavybės teises. Ieškovų teigimu, jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. 15 ir Nr. 16 sąskaita buvo suformuotas 3 metrų pločio bendro naudojimo kelias ir ši žemės dalis paimta valstybės nuosavybėn, tokiu būdu sumažėjo jų nuosavybės teise valdomas žemės plotas, o vietinė kanalizacija, įrengta dar 1975 m., dabar yra ne ieškovų žemės sklypo Nr. 15 ribose, o valstybei priklausančioje žemėje, kurioje suformuotas 3 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Ieškovai patikslintu ieškiniu taip pat teigia, kad 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypų Nr. 15 ir Nr. 16 kadastrinius matavimus atliko asmuo neturintis matininko kvalifikacijos pažymėjimo. Ieškovai nurodo, kad kadastrinius matavimus 2011 m. rugsėjo 6 d. vykdė H. M., kuris minėtą dieną neturėjo NŽT išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo ir neturėjo teisės vykdyti kadastrinių matavimų, tačiau kadastrinių matavimų dokumentuose pasirašė jo sūnus M. M., kuris kadastrinių matavimų nevykdė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas ieškovų argumentus, kad kadastriniai matavimai turėjo būti atliekami pagal sklypų įsigijimo metu galiojusius teritorijų planavimo dokumentus, atmetė kaip nepagrįstus ir konstatavo, jog ieškovų ginčijami kadastriniai matavimai, kurie atlikti 2011 m., turėjo būti atliekami būtent pagal 1994 m. patvirtintą SB „Šilelis“ generalinį planą, o ne pagal ieškovų nurodomus ankstesnius 1978 m. ar patikslintus 1981 m. generalinius planus, nes šie buvo pakeisti vėlesniu minėtu 1994 m. SB „Šilelis“ generaliniu planu. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad negali būti tenkinamas ieškovų reikalavimas nustatyti žemės sklypų Nr. 15 ir Nr. 16 kadastro duomenis ir ribas pagal UAB „Krianta“ atliktus kadastrinius matavimus, nes šie matavimai atlikti ne pagal 1994 m. patvirtintą SB „Šilelis“ generalinį planą, o vadovaujantis SB „Šilelis“ 1981 m. ir 1978 m. generaliniais planais. Be to, sklypus privatizavusių asmenų 1992 m. balandžio 30 d. pasirašytuose brėžiniuose, jau tada buvo aiškiai nurodytas tarp šių sklypų esantis 3 m. pločio kelias, o abejuose sklypų brėžiniuose nurodytos sklypų kraštinės ir bendras sklypų plotas iš esmės sutampa su ieškovų ginčijamais matavimais nustatytomis sklypų ribomis ir plotais, kuriuos sugretinus matyti, kad nei sklypų konfigūracija, nei jų plotai iš esmės nepasikeitė – ieškovės sklypo plotas sumažėjo 6 kv. m., o ieškovo sklypo plotas padidėjo 6 kv. m. Remdamasis šiais motyvais, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad bendro naudojimo 3 m. pločio kelias suformuotas ieškovų sklypų sąskaita ir kad ginčijamais matavimais pakeisti ieškovų sklypų plotai. Teismas, nagrinėdamas ieškovų argumentus dėl kadastrinius matavimus atlikinėjusių asmenų, nurodė, jog vien ieškovų žodinių paaiškinimų nepakanka, kad būtų paneigti nuoseklaus turinio rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad kadastrinių matavimų ir su jais susijusius dokumentus pasirašė UAB „Kagema“ inžinierius geodezininkas M. M., be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad ginčo matavimų atlikimo metu galiojo 2011 m. birželio 16 d. išduotas M. M. matininko kvalifikacijos pažymėjimas. Apibendrindamas teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė pagrindų, prielaidų jų sklypų kadastro duomenis ir ribas nustatyti pagal UAB „Krianta“ atliktus matavimus, taip pat neįrodė, kad atsakovo UAB „Kagema“ atliktais matavimais nustatytos ieškovų sklypų ribos ir kadastro duomenys neatitiktų norminiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir (arba) pažeistų ieškovų subjektyvias teises ar teisėtus interesus. Nenustatęs pagrindų, prielaidų pripažinti neteisėtais ginčijamais matavimais nustatytus ieškovų sklypų duomenis ir ribas, teismas nekonstatavo ir pagrindų naikinti pagal šiuos matavimus priimtus ginčijamus administracinius aktus.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas šią byla apeliacine tvarka, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovų reikalavimai siejami ir su specialiųjų viešosios teisės aktų – Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ nuostatų pažeidimu. Ginčas siejamas ir su viešojo administravimo procedūrų vykdymu, t. y. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98. Vertinama matininkų kvalifikacija. Byloje ginčijami NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymai dėl kadastro duomenų tikslinimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad NŽT priimami sprendimai paprastai yra laikomi viešojo administravimo subjekto priimamais administraciniais aktais. Išimtis yra taikoma, kai Nacionalinė žemės tarnyba veikia kaip valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas, nes šiuose santykiuose ji veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-60/2018, 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-73/2017, 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2017, 2017 m. gegužės 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-46/2017, 2017 m. sausio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2017 ir kt.).

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai siekia panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-49 ir įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-50, kuriais patikslinti ieškovų žemės sklypų Nr. 15 ir Nr. 16 kadastro duomenys ir UAB „Kagema“ 2011 m. rugsėjo 6 d. nustatytus ginčo žemės sklypų kadastro duomenis ir nustatytas ribas, bei nustatyti ginčo žemės sklypų kadastro duomenis ir ribas pagal UAB „Krianta“ 2017 m. birželio 28 d. atliktus kadastrinius matavimus.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Nors ieškovai nurodo ginantys savo nuosavybės teises vadovaujantis Civilinio kodekso 4.93 straipsniu dėl savininko teisių apsaugos, nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl ginčijamų kadastrinių matavimų, kurie, pasak ieškovų, pažeidžia kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovų reikalavimai visų pirma yra grindžiami administracinio teisinio pobūdžio argumentais, t. y. specialiųjų viešosios teisės aktų – Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatų pažeidimu. Todėl Specialioji kolegija sprendžia, kad keliamo ginčo esmė yra susijusi su viešojo administravimo procedūrų, kurių metu tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, vykdymu. Šių procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T‑121/2017, 2016 m. liepos 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-49/2016, 2015 m. sausio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-160/2014). Atsižvelgdama į tai Specialioji kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamas ginčas kyla viešojo administravimo srityje ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Bylą pagal ieškovų M. U. ir E. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. U. ir M. U. ieškinį atsakovams biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Kagema“ dėl įsakymų ir žemės sklypų kadastro duomenų bei ribų panaikinimo ir žemės sklypų kadastro duomenų bei ribų nustatymo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys