- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- 2-790-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00499-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckieknė, Vytautas Zelianka
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties, kuria panaikinti priverstiniai įkeitimai ir patikslintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „DTE & Co“ kreditorių sąrašas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. teismo nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „DTE & Co“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas Ž. B.. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
2. Bankroto administratorius 2020 m. vasario 13 d. pateikė prašymą Nr. DOK-2687 panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. VIA_SP2E-400, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. VIA_SP2E-413 ir 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. VIA_SP2E-414 pagrindu įregistruotus priverstinius bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „DTE & Co“ turto įkeitimus ir patvirtinti II eilės VSDFV Klaipėdos skyriaus 39 307,88 Eur reikalavimą.
3. VSDFV Klaipėdos skyrius 2020 m. vasario 24 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, jog teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimus dėl priverstinio įkeitimo, nes tuo metu duomenų, jog įkeičiamas turtas yra areštuotas, neturėjo. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. VIA_SP2E-400, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. VIA_SP2E-413, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. VIA_SP2E-414 užtikrintas skolos išieškojimas, tačiau realūs skolos priverstinio išieškojimo veiksmai vykdomi nebuvo. Tad nėra pažeidžiamos kitų kreditorių teisės ir interesai.
4. Bankroto administratorius 2020 m. vasario 25 d. pateikė prašymą Nr. DOK-3456 panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. VIA_SP2E-400, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. VIA_SP2E-413 ir 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. VIA_SP2E-414 pagrindu įregistruotus priverstinius BUAB „DTE & CO“ turto įkeitimus ir patvirtinti II eilės VSDFV Klaipėdos skyriaus 39 900,47 Eur. Nurodė, kad neprieštarauja kreditoriniam reikalavimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi tenkino BUAB „DTE & Co“ bankroto administratoriaus Ž. B. prašymo Nr. DOK-2687 dalį dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus priverstinio įkeitimo panaikinimo ir panaikino VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. VIA_SP2E-400, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. VIA_SP2E-413 ir 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. VIA_SP2E-414 ir jų pagrindu įregistruotus priverstinius BUAB „DTE & Co“ turto įkeitimus (įkeitimo identifikavimo kodai 20620190145114; 20620190149425); tenkinti BUAB „DTE & Co“ bankroto administratoriaus Ž. B. prašymo Nr. DOK-3456 dalį dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo ir į BUAB „DTE & Co“ kreditorių sąrašo II eilę įtraukė VSDF Klaipėdos skyrių su 39 900,47 Eur finansiniu reikalavimu, iš kurių 39 516,56 Eur nesumokėtos įmokos ir 383,91 Eur delspinigiai; atsisakė priimti BUAB „DTE & Co“ bankroto administratoriaus Ž. B. prašymo Nr. DOK-3456 dalį dėl priverstinės hipotekos panaikinimo; patvirtino BUAB „DTE & Co“ kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus bendrai 482 199,27 Eur sumai.
6. Teismas nurodė, jog byloje susiklostė situacija, kad tiek VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2019 m. lapkričio 28 d sprendimas Nr. VIA_SP2E_413, kuriuo pakeistas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. VIA_SP2E-400, tiek 2019 m. lapkričio 28 d sprendimas Nr. VIA_SP2E_414 priimti po pareiškimo, dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo momento. Tuo tarpu bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Nustatyta, kad bankrutuojanti įmonė turi 85 pirmosios eilės kreditorių, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju VSDFV Klaipėdos skyriaus taikytas priverstinis įkeitimas, žinant faktinius duomenis, jog yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nepagrįstai suteikia prioritetą į finansinio reikalavimo patenkinimą, pažeidžiant pirmosios eilės kreditorių, ieškovės darbuotojų interesus, todėl teismas sutiko su bankroto administratoriaus argumentais, jog nustatytas priverstinis įkeitimas yra neproporcingas, neteisingas kitų įmonės kreditorių atžvilgių ir pažeidžiantis lygiateisiškumo principą. Tad atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į viešąjį interesą bankroto procese, teismas sprendė, kad yra teisėtas pagrindas tenkinti bankroto administratoriaus prašymo Nr. DOK-2687 dalį dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus priverstinio įkeitimo panaikinimo.
7. Bankroto administratorius, kartu su prašymu Nr. DOK-3456 patvirtinti II eilės VSDFV Klaipėdos skyriaus 39 900,47 Eur finansinį reikalavimą (iš kurio 39 516,56 Eur nesumokėtos įmokos ir 383,91 Eur delspinigiai) pateikė įrodymus, pagrindžiančius prašymo pagrindu nuodytas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys kreditorinius reikalavimus, bankroto administratorius kreditoriniam reikalavimui neprieštarauja, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas patenkinti bankroto administratoriaus prašymo Nr. DOK-3456 dalį dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 41 straipsnis).
Šalies argumentai
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto administratorius prašymu Nr. DOK-3456, pakartotinai prašo panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. VIA_SP2E-400, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. VIA_SP2E-413 ir 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. VIA_SP2E-414 pagrindu įregistruotus priverstinius BUAB „DTE & CO“ turto įkeitimus. Įvertinęs šio prašymo dalyką ir pagrindą teismas nustatė, kad prašymas yra analogiškas prašymui Nr. DOK-2687, bankroto administratorius prašyme nurodė, kad jo argumentai yra išdėstyti prašyme Nr. DOK-2687. Kadangi prašymas Nr. DOK-2687 yra priimtas, teismas laikė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti bankroto administratoriaus prašymo Nr. DOK-3456 dalį dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus priverstinio įkeitimo panaikinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria teismas panaikino VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. VIA_SP2E-400, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. VIA_SP2E-413 ir 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. VIA_SP2E-414 ir jų pagrindu įregistruotus BUAB „DTE & CO“ turto įkeitimus (įkeitimo identifikavimo kodai 20620190145114; 20620190149425) ir netenkinti BUAB „DTE & CO“ bankroto administratoriaus Ž. B. prašymo panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimų pagrindu įregistruotus priverstinius BUAB „DTE & CO“ turto įkeitimus; pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas BUAB „DTE & CO“ kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus patikslintas 39 900,47 Eur reikalavimas antros eilės reikalavimas ir patvirtinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 39 900,47 Eur reikalavimą kaip kreditorinį reikalavimą, užtikrintą įkeitimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Priverstinis įkeitimas nustatomas siekiant užtikrinti viešąjį interesą – mokesčių sumokėjimą. Jo taikymas nėra susijęs su priverstiniu turto disponavimo uždraudimu ar apribojimu. VSDFV turi pareigą užtikrinti valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimą. VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojo sprendimai, kuriais nustatytas BUAB „DTE & Co“ turto priverstinis įkeitimas, neapskųsti, įregistruoti, todėl yra teisėti ir galiojantys.
9.2. Šiuo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatoma pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas apibrėžia, kada negali būti nustatoma priverstinė hipoteka, o būtent, kai įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą. Atsakovei bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, tuo tarpu VSDFV Klaipėdos skyrius sprendimus, kurių pagrindu įregistruoti priverstiniai įkeitimai, priėmė 2019 m. lapkritį, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, VSDFV Klaipėdos skyrius, priimdamas šiuos sprendimus nepažeidė ĮBĮ.
9.3. VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. VIA_SP2E-400, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. VIA_SP2E-413, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. VIA_SP2E-414 užtikrintas skolos išieškojimas, tačiau realūs skolos priverstinio išieškojimo veiksmai nebuvo ir nėra vykdomi. Taigi įkeistas turtas realizuojamas nebuvo, vadinasi ĮBĮ įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nebuvo pažeista, o buvo atlikti leidžiami veiksmai skolos išieškojimo užtikrinimui.
9.4. Administratorius prašyme panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus duomenų, jog BUAB „DTE & Co“ turto priverstinis įkeitimas buvo įregistruotas, jau galiojant šios įmonės turto areštui, nepateikė.
9.5. Ginčo dėl kreditorinio reikalavimo dydžio nėra. VSDFV Klaipėdos skyrius, priimdamas sprendimus dėl atsakovės turto įkeitimo nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir ĮBĮ, todėl teismas nepagrįstai panaikino šiuos sprendimus ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 39 900,47 Eur kreditorinio reikalavimo nepatvirtintino kaip reikalavimo, užtikrinto priverstiniu įkeitimu.
Atsiliepimas
10. BUAB „DTE & Co“ bankroto administratorius Ž. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog apeliantas priverstinius įkeitimus įmonės turtui nustatė, kai jau buvo kreiptasi į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.
10.2. Kasacinis teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019 konstatavo, jog mokesčių administratorius neturi teisės vienašališkai nustatyti priverstinę hipoteką jau areštuotam skolininko turtui, t. y. tokiam turtui, kurio atžvilgiu jau taikomi disponavimo apribojimai.
10.3. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
10.4. Taigi sistemiškai vertinant tiek ĮBĮ nuostatas, tiek teismų praktikos išaiškinimus, jau nuo pareiškimo dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui pradėjo galioti įmonės kreditorių lygiateisiškumo principas, kuris reiškia ir tai, jog nei vieno kreditoriaus naudai nebegalėjo būti vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, atitinkamai nei vieno kreditoriaus naudai negalėjo būti nustatoma hipoteka (įkeitimas) ar registruojama priverstinė hipoteka (įkeitimas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis. Ši bankroto byla buvo pradėta galiojant ĮBĮ, priverstinio įkeitimo panaikinimo klausimas nėra nauja procedūra JANĮ prasme, priverstinio įkeitimo veiksmai atlikti iki 2020 m. sausio 1 d. JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato išimtį kreditorių reikalavimo tenkinimo eilei ir tvarkai. Atsižvelgiant į tai, kad kilo ginčas dėl kreditorinio reikalavimo eilės, darytina išvada, kad sprendžiant nagrinėjamą ginčą taikytinos ĮBĮ nuostatos.
13. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino trečiojo asmens sprendimus, kuriais nustatytas priverstinis įkeitimas atsakovės turtui, bei trečiojo asmens 39 900,47 Eur kreditorinio reikalavimo nepatvirtintino kaip reikalavimo, užtikrinto priverstiniu įkeitimu. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantu sutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019 yra išaiškinęs, jog pagal CK 4.175 straipsnio 4 dalį VSDFV administravimo įstaigų ir mokesčių administratorių nustatomos priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatas priverstinė hipoteka yra vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų, tačiau MAĮ nedetalizuoja, kokiais konkrečiais atvejais ir sąlygomis jis gali būti taikomas (MAĮ 103 straipsnis). Šiame kontekste kasacinis teismas pažymėjo, jog MAĮ įtvirtintos mokesčių administratoriaus teisės (ir pareigos) priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas ir taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo būdus, įskaitant priverstinę hipoteką, įgyvendinimo ribas gali nustatyti ne tik MAĮ, bet ir kiti įstatymai. Pavyzdžiui, draudimas taikyti priverstinę hipoteką įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą yra expressis verbis įtvirtintas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte. Be to, šios teisės apribojimus gali nustatyti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (CPK 18 straipsnis). Taigi, aplinkybė, kad aptariamas draudimas nėra tiesiogiai įtvirtintas CK ar MAĮ nuostatose, nesudaro pagrindo teigti, jog priverstinė hipoteka yra galima taikyti areštuotam turtui.
14. Turto apsunkinimas hipoteka neabejotinai lemia asmens, kurio reikalavimams užtikrinti ginčo turtas yra areštuotas, reikalavimo patenkinimo galimybių sumažėjimą (o tam tikrais atvejais ir išnykimą) dėl įstatyme įtvirtintos hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Tokios pasekmės atsiranda nepriklausomai nuo to, kieno iniciatyva areštuotas turtas apsunkinamas hipoteka, todėl nepagrįsta teigti, kad skolininko turto areštas, taikytas kaip laikinoji apsaugos priemonė, riboja tik paties skolininko (turto savininko) disponavimo turtu teisę. Toks aiškinimas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir jomis siekiamo tikslo, todėl nesant aiškaus priešingo nurodymo (išimties) turto arešto dokumente, turto areštas, apribojant disponavimo šiuo turtu teisę reiškia, be kita ko, besąlyginį draudimą šį turtą apsunkinti hipoteka, kuris taikytinas tiek pačiam skolininkui, tiek tokią teisę turintiems tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019).
15. Todėl, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir reikšmingą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas tiria, ar priimant ginčijamus kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus buvo įstatymu nustatytas draudimas taikyti nemokios įmonės turto areštą ir/arba priimtas teismo procesinis sprendimas jos turtą areštuoti.
16. Taigi, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte eksplicitiškai nustatytas draudimas taikyti priverstinę hipoteką įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą. Tokį draudimas patvirtina ir šios nutarties 13-14 punktuose pateikti kasacinio teismo išaiškinimai. Tačiau ĮBĮ normos nustato apribojimus taikant ir vykdant turto areštus ne tik bankroto bylos nagrinėjimo, bet ir jos iškėlimo stadijoje. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Taigi, įstatymas leidžia laikotarpiu nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo areštuoti įmonės turtą (nevykdant turto realizavimo ir (ar) išieškojimo) tik tais atvejais, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos. Vadinasi, įstatymas nustato įmonės turto arešto galimumo po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme sąlygą - turtas nurodomu laikotarpiu gali būti areštuojamas tik tuo atveju, jeigu iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme jau yra priimtas sprendimas dėl turto arešto.
17. Iš to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įstatymas implicitiškai draudžia areštuoti įmonės turtą, jeigu iki pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo priėmimo teisme nebuvo priimtas areštą inicijuojančio subjekto sprendimas.
18. Pareiškimas iškelti bankroto bylą atsakovei teisme gautas 2019 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi šį pareiškimą priėmė, atsakovės turto neareštavo. Priverstiniai įkeitimai atsakovės turtui nustatyti trečiojo asmens 2019 m. lapkričio 11 d. (Nr. VIA_SP2E-400) ir 2019 m. lapkričio 28 d. (Nr. VIA_SP2E-413, VIA_SP2E-414) sprendimais, šie įkeitimai atitinkamai įregistruoti 2019 m. lapkričio 12 d. (priverstinio įkeitimo identifikavimo kodas 20620190145114), 2019 m. lapkričio 29 d. (atliktas priverstinio įkeitimo identifikavimo kodas 20620190145114 duomenų pakeitimas dėl papildomo turto įkeitimo, priverstinio įkeitimo identifikavimo kodas 20620190149425). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, taikytas jos turto areštas.
19. Remdamasis šios nutarties 15-18 punktuose išdėstytais motyvais bei nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantui priėmus sprendimą dėl priverstinės hipotekos 2019 m. lapkričio 11 d., toks sprendimas priimtas iki teismui priimant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo įstatymu draudžiamas. Todėl pagal šį sprendimą iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ir arešto visam bankrutuojančios įmonės turtui taikymo priverstinė hipoteka įregistruota teisėtai ir pirmosios instancijos teismas sprendimą ir priverstinį įkeitimą panaikino be tam įstatymu nustatyto pagrindo. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turi būti panaikinta ir, klausimą išsprendžiant iš esmės, priimta nauja nutartis.
20. Tuo tarpu nustačius, kad likę apeliantės sprendimai dėl priverstinės hipotekos priimti teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokie sprendimai negalėjo būti realizuoti ir priverstinė hipoteka kaip bendra prasme suprantamas turto areštas ir turto disponavimo apribojimas, negalėjo būti taikoma. Todėl skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikinti atitinkami aktai, kuriais įregistruota priverstinė hipoteka, paliekama nepakeista.
21. Kaip minėta, įstatymas draudžia įgyvendinti sprendimus dėl turto arešto, jeigu jie priimti po to, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau įstatymas nenurodo, kad atitinkami sprendimai, kurių po nustatyto teisiškai reikšmingo įvykio negalima realizuoti, patys būtų neteisėti. Todėl toks teisinis reguliavimas savaime neleidžia pripažinti neteisėtais apelianto kaip institucijos sprendimų dėl priverstinės hipotekos. Dėl to tenkinamas ir apelianto atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikinti apelianto sprendimai, panaikinimo.
22. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nutaria, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje, kuria panaikinti kreditoriaus sprendimai dėl priverstinių įkeitimų atsakovės turtui nustatymo bei panaikintas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo pagrindu priverstinio įkeitimo 13 074,63 EUR reikalavimo užtikrinimui įregistravimas, panaikinti ir bankroto administratoriaus prašymą šioje dalyje atmesti. Likusi nutarties dalis, kuria panaikintas 26 825,84 EUR vertės priverstinis įkeitimas užtikrinant apelianto 26 825,84 EUR reikalavimo teisę, ir kreditorius su šia reikalavimo dalimi perkeliamas į antrą kreditorių eilę, perkeliamas paliekama nepakeista. Galiausiai, apeliacinės instancijos teismas nutaria pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. VIA_SP2E-400, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. VIA_SP2E-413 ir 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. VIA_SP2E-414 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. VIA_SP2E-400 pagrindu įregistruota priverstinė hipoteka 13 074,63 EUR BUAB „DTE & Co“ turtui, taip pat – nutarties dalį, kuria patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 13 074,63 EUR kreditorinis antros eilės reikalavimas, panaikinti.
Bankroto administratoriaus prašymą panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. VIA_SP2E-400, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. VIA_SP2E-413 ir 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. VIA_SP2E-414 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. VIA_SP2E-400 pagrindu įregistruotą priverstinę hipoteką 13 074,63 EUR BUAB „DTE & Co“ turtui bei patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 13 074,63 EUR antros eilės kreditorinį reikalavimą, atmesti.
Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 13 074,63 EUR įkeitimu užtikrintą kreditorinį reikalavimą BUAB „DTE & Co“ bankroto byloje.
Likusią Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.