Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. Z. paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Z. skirtas laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši sumažinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nuosprendžiu (juo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendis) paskirta laisvės atėmimo bausme ir R. Z. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams. Į bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nuosprendį, šiuo nuosprendžiu į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas, taip pat nagrinėjamoje byloje laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. lapkričio 5 d.

Iš R. Z. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteista 4 557,62 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo R. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, iš esmės nepažeidė.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog R. Z. padarė keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių trys nusikaltimai priskiriami sunkių, o vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė nusikaltimų, kuriuos įvykdė ir pasikėsino įvykdyti R. Z., kategorijas, nes teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas padarė tris apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis), ir pasikėsino įvykdyti vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tačiau ši pirmosios instancijos teismo klaida vertinant padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą nelėmė per griežtų bausmių nuteistajam skyrimą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Z. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad jis teistas 18 kartų beveik vien už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nusikalto per trumpą laiką po paskutinės bausmės atlikimo, plėšimo metu smurtavo prieš savo motiną, sukeldamas jai ne tik sveikatos sutrikimus, bet ir psichologines kančias. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. Z. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų nusikalstamų veikų pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų teismas pripažino tai, kad R. Z. šias nusikalstamas veikas padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skyrus R. Z. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantui pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės tik nežymiai viršija sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 180 straipsnio 1 dalies ir 214 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų), o pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už sankcijos vidurkį (BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Bausmės nėra per griežtos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.

9. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog R. Z., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, skiriama 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kad R. Z. yra pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, padarė rašymo apsirikimą. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada dėl padaryto rašymo apsirikimo grindžiama tuo, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, dėstydamas įrodytomis pripažintų R. Z. nusikalstamų veikų aplinkybes, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog R. Z., be kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą, V. Z. priklausantį, turtą – pinigus 3 690,81 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. Z. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) banko kortelę, įvedus neteisingą PIN kodą, bankomatas įtraukė ir jos negražino bei neleido atlikti finansinės operacijos. Tai, kad nuteistasis padarė ne baigtą sukčiavimą, o pasikėsino užvaldyti svetimą turtą sukčiaujant, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje, pasisakydamas dėl R. Z. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Todėl pirmiau nurodytą rašymo apsirikimą, kuris nekeičia nuosprendžio esmės, ištaiso apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad R. Z. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisęs rašymo apsirikimą, daro išvadą, jog R. Z. už pasikėsinimą apgaulės būdu užvaldyti V. Z. turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį skirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nors ir yra didesnė už sankcijos vidurkį (BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), tačiau ši bausmė, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį ir bylos duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.

10. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apelianto prašymo sušvelninti bausmes, atsižvelgia į tai, kad R. Z. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas teistas net 17 kartų, šiuo metu teistas jau 18 kartų (3 t., b. l. 91–114, 116–135, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), vyrauja teistumai už vagystes, tačiau jis taip pat teistas ir už plėšimus pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis), pasikėsinimą apiplėšti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendis), pasikėsinimą sukčiauti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis). Nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, apeliantas padarė būdamas teistas, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, nusikalto per trumpą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (R. Z. iš Marijampolės pataisos namų, atlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, paleistas 2022 m. sausio 4 d., inkriminuojami nusikaltimai įvykdyti 2022 m. spalio 29 d.), per tą patį laikotarpį (po laisvės atėmimo bausmės atlikimo iki inkriminuojamų nusikaltimų padarymo) R. Z. įvykdė ir ne vieną smulkią vagystę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 136–155). Šios aplinkybės rodo nuteistojo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą, akivaizdų polinkį nesilaikyti įstatymų, elgtis nusikalstamai ir daryti nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į šiuos nuteistojo asmenybės pavojingumą apibūdinančius duomenis, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, švelninti laisvės atėmimo bausmių nėra jokio pagrindo, nes tai neužtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimo. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir klaidingai nurodė R. Z. padarytų nusikalstamų veikų kategorijas, tačiau į visas kitas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas skiriamų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes atsižvelgė ir skyrė, kaip jau anksčiau minėta, ne per griežtas ir teisingas bausmes. Išimtinių aplinkybių, susijusių su R. Z. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, skiriant mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmes arba keičiant jas švelnesnėmis bausmių rūšimis, šioje byloje nenustatyta. Apeliacinio skundo argumentai irgi nesudaro pagrindo švelninti R. Z. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių. Nors apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas vertino vien tik jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas vertino tuos duomenis, kurie objektyviai užfiksuoti baudžiamojoje byloje ir apibūdina nuteistojo asmenybę. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, šie apelianto asmenybę apibūdinantys duomenys (ankstesni teistumai, inkriminuojamų nusikaltimų padarymas per trumpą laiką po bausmės atlikimo, per tą patį laiką įvykdyti administraciniai nusižengimai) yra išimtinai neigiami. Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, susijusios su Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštu civiliniu ieškiniu (kad R. Z. pripažino Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, tačiau nė kiek jo neatlygino, nesistengė to daryti ar tartis su civilinio ieškovo atstovu), į kurias atkreipiamas dėmesys apeliaciniame skunde, nenulėmė apeliantui skirtų laisvės atėmimo bausmių dydžio, nes pirmosios instancijos teismas vertino ne šią vieną, o visumą baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinio skundo teiginiai, susiję su nuteistojo siekiu po paleidimo iš Marijampolės pataisos namų, kur jis atliko laisvės atėmimo bausmę, integruotis į visuomenę, yra deklaratyvūs. R. Z. elgesys po laisvės atėmimo bausmės atlikimo rodo ne ketinimą integruotis į visuomenę, bet siekį toliau daryti naujas nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad laisvėje mokėjo jam skirtas administracines baudas, tačiau tokių duomenų byloje nėra (3 t., b. l. 136–155). R. Z. skunde nurodo, jog labai gailisi nusikaltęs, tačiau ši aplinkybė teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia ir kartu su kitomis aplinkybėmis buvo įvertinta skiriant bausmę.

11. Bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo būdu, pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nes padarytos per trumpą laiko tarpą, veikiant vieninga tyčia. Nors nuosprendyje ir nėra tiesiogiai nurodyta, kad veikos sudaro idealiąją sutaptį, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje teisingai pažymėta, kad veikos padarytos viena paskui kitą, jas siejo vieninga tyčia, be to, teisingai nurodyta ir BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto norma, taikytina bendrinant bausmes apėmimo būdu, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Apeliantui paskirtą subendrintą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta iki 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo, vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą pagrindo nėra.

12. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas BK normas, kuriomis vadovaudamasis bendrino R. Z. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodęs, kad bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, vietoj dar vienos taikytinos įstatymo normos – BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto, nurodė kitą įstatymo normą – BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, taikytiną apėmimo būdu bendrinant bausmes, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal Baudžiamojo kodekso 10 ar 11 straipsnius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai laikytina rašymo apsirikimu, nes, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aptardamas bausmių už atskiras nusikalstamas veikas bendrinimo motyvus, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bausmės bendrinamos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Šis rašymo apsirikimas nuosprendžio esmės nekeičia, todėl ištaisytinas, nurodant, kad R. Z. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu.

13. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, dalinio bausmių sudėjimo būdu (t. y. taikant nuteistajam palankesnį BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių bendrinimo būdą) subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, paskirta 1 metų 5 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme. Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį, nes nusikaltimai, už kuriuos apeliantas nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, padaryti 2022 m. spalio 29 d., t. y. iki priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nuosprendžiu. R. Z. nauju ir ankstesniu nuosprendžiais subendrinus bausmes, paskirtą galutinę subendrintą 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir neteisingą pagrindo nėra. Į galutinę subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai įskaitė bausmę, iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, taip pat šiuo nuosprendžiu įskaitytą laikinojo sulaikymo laiką, o taip pat nagrinėjamoje byloje R. Z. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką.

14. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, arba asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020).

15. R. Z. padarė tris baigtus nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir vieną BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje. Visos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Kaip jau nurodyta anksčiau, byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi), bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: R. Z. visus nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. Z. anksčiau ne vieną kartą teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Už ankstesnius nusikaltimus apeliantui skirtos realios laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų, jis nesistengė pakeisti savo elgesio, vėl nusikalto per trumpą laiką po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog R. Z. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog po nusikaltimų jam pakriko psichika, jis vartoja vaistus, jam būtina nuolatinė psichiatro priežiūra bei psichologų konsultacijos.

17. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, ikiteisminio tyrimo metu R. Z. buvo skirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos ekspertizė (4 t., b. l. 7–9). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. gegužės 24 d.–birželio 23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 11–13) išvados paneigia apelianto teiginius, kad psichika jam pakriko po šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Ekspertizės akte nurodyta, kad R. Z. nustatyti sutrikimai – (duomenys neskelbtini) – išsivystė iki nusikalstamų veikų padarymo. Šie psichikos sutrikimai, kaip nurodyta ekspertizės akte, tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu netrukdė R. Z. suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. Z. galėjo dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, gali atlikti bausmę.

18. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų (3 t., b. l. 164), kartu su apeliaciniu skundu pateiktos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (4 t., b. l. 103) matyti, kad R. Z. nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. nustatytas 10 proc. darbingumo lygis. Asmens darbingumo lygį įtakojusios diagnozės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. R. Z. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Asmens specialiųjų poreikių nustatymą įtakojusi diagnozė – (duomenys neskelbtini).

19. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl (duomenys neskelbtini) negalios, gresiančio (duomenys neskelbtini) jis nebekelia pavojaus visuomenei. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, yra pagrindas sušvelninti bausmę arba atleisti jį nuo bausmės dėl ligos. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog R. Z. dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose organizuojama įstatymų nustatyta tvarka, taigi, esant reikalui, nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, bus užtikrinama ir jam esant laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Pažymėtina ir tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra užkirstas kelias R. Z. atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jeigu toks klausimas iškiltų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų ir nebūtų galimybės jam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai, BVK 90, 91 straipsniai).

20. Nenustačius BPK nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo pagrindų, R. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

21. Dėl teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš R. Z. 135 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

23. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį apskundė nuteistasis R. Z. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). R. Z. pats gynėjo nepasirinko, todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi jam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė (4 t., b. l. 113). Nors, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos duomenis apie R. Z. (duomenys neskelbtini) sutrikimus ir darbingumo lygį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina iš dalies ir nusprendžia išieškoti valstybei iš nuteistojo R. Z. 70 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esančius rašymo apsirikimus: vietoje „padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje“ nurodyti – „padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje“; vietoje „Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu“ nurodyti – „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu“.

Išieškoti iš R. Z. valstybei 70 Eur (septyniasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos, teiktos R. Z. apeliacinės instancijos teisme, išlaidoms atlyginti.