- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- e2-11781-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01422-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- T. V.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13
2024 m. spalio 23 d.
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui T. V. dėl teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. V. dėl teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydžio padidinimo. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-394-1009/2018 priteistą išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo T. V. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. Š. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 Eur dydžio išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2024 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės; 2) teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti nepilnamečio M. Š. motinai V. Š., su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta; 3) priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-394-1009/2018 sūnaus M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, nustatyta bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka. Iš atsakovo nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki sūnaus pilnametystės priteistas materialinis išlaikymas po 120,00 Eur per mėnesį periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis, bei 825,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
1.2. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei šešeri metai. Sūnui M. tuo metu nebuvo suėję net (duomenys neskelbtini) metai. Šiuo metu sūnus yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų, nuo rugsėjo 1 d. jis pradės lankyti mokyklą. Augant sūnui natūraliai pasikeitė ir jo poreikiai, atsiras papildomos išlaidos, susijusios su vaiko ugdymu, turiningu laisvalaikiu ir pan. Per laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ne kartą keitėsi minimalios mėnesio algos dydis, atitinkamai išaugo visų prekių ir paslaugų kainos. Priteistos 120,00 Eur sumos nepakanka užtikrinti net būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems vaiko poreikiams.
1.3. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 924,00 Eur neatskaičius mokesčių, ir apie 710,00 Eur atskaičius mokesčius, taigi kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo preliminariai 355,00 Eur suma. Kadangi valstybė moka apie 100,00 Eur vaiko išmoką, pageidautų, kad materialinis išlaikymas būtų padidintas, iš atsakovo priteisiant periodines išmokas po 250,00 Eur per mėnesį. Tokia suma yra netgi mažesnė už ½ MMA, tačiau gaudama tokio dydžio išlaikymą ieškovė užtikrintų vaikui geresnes gyvenimo sąlygas.
1.4. Išlaikymas priteistinas nuo 2024 m. kovo 1 d., nes 2024 m. vasario mėnesį kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, kurioje dalyvauti atsakovas nedavė sutikimo. Išlaikymo momentą sieja būtent su pradėtu mediacijos procesu, nes atsakovas nei sutiko dalyvauti mediacijos procese, nei padidino išmokas savo sūnui M..
1.5. Vaikui per mėnesį vien maistui būtina skirti apie 8,00-10,00 Eur per dieną, kas būtų 240,00-300,00 Eur per mėnesį, tačiau iš gaunamų pajamų tiek skirti negali. Stengiasi daugiau gaminti namuose, pasiruošti maisto atsargų žiemai, kad išsiverstų su gaunama pinigų suma. Augantis vaikas turėtų gauti visavertį maistą, daržovių, vaisių, uogų. Sūnus sparčiai auga, todėl tenka keisti drabužius. Drabužiams (įskaitant apatinį trikotažą, kojines, sportinę aprangą) per mėnesį išleidžia vidutiniškai 40,00-50,00 Eur, avalynei (avalynė pagal sezoną, sportinė, laisvalaikio avalynė, šlepetės ir pan.) apie 30,00 Eur. Higienos prekėms (dantų priežiūros priemonės, šampūnas, skalbimo, valymo priemonės) reikalinga apie 20,00-30,00 Eur, kirpyklai – 10,00 Eur per mėnesį. Mokymosi procese labai brangios yra pratybos. Mokykloje vyksta įvairūs renginiai, kurie dažniausiai yra mokami. Vaiką ketina leisti į būrelius, gali tekti pirkti atitinkamą aprangą ar priemones būrelio veiklai. Vaikui reikalingi ir jo amžių atitinkantys žaislai, knygutės, lavinimo priemonės. Vaiko dalis būsto išlaikyme (elektra, vanduo, šildymas, atliekų tvarkymas) sudaro apie 50,00 Eur žiemą, ir apie 30,00 Eur vasarą. Vaikui turi pirkti vitaminus, maisto papildus, o susirgus ir vaistus. Šiuo metu atsirado problemos su dantukais, turi vežti sūnų į (duomenys neskelbtini) pas specialistus, vėlgi, atsiranda papildomos išlaidos kelionei į (duomenys neskelbtini) ir atgal, mokėti už specialisto paslaugas. Teismų praktikoje nereikalaujama pagrįsti pirkinių kvitais ar mokėjimo nurodymais išlaidų, kurios neviršija 1 MMA, todėl apsiriboja tik išlaidų išvardijimu.
1.6. Kadangi atsakovas faktiškai nebendrauja su sūnumi, jam galbūt nesuprantami kasdieniai vaiko poreikiai. Jis jokia kita forma neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, todėl jis turėtų pareigą dirbti ir mokėti didesnį išlaikymą savo sūnui. Šiuo metu ieškovė nedirba, registruojuosi Užimtumo tarnyboje. Prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau ten buvo priimta laikinai. Turto neturi.
2. Atsakovas T. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį bei duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas nepateikė, ieškinys jam įteiktas įstatymų nustatyta tvarka.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. rugpjūčio 8 d. į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima Tarnybai yra žinoma, nuo 2018 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre šeimai taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Tarnyba ne kartą gavusi pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus bei nustačius galimą smurtą prieš vaiką ir nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, buvo atliekamas vaiko situacijos vertinimas. Dėl galimo smurto prieš vaiką bei nesaugios socialinės aplinkos, M. Š. nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio buvo nustatyta laikinoji globa, vaikas buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Tarnybos specialistei bendraujant telefonu su ieškove, ji nurodė, jog remiantis ieškinyje išdėstytais teisiniais argumentais bei pridedamais dokumentais, ji laikosi ieškinyje pateiktų reikalavimų. Tarnybos specialistei nepavyko susisiekti su atsakovu, kadangi ieškovė negalėjo nurodyti jo kontaktinių duomenų. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius, į tai, kad nepilnamečiui augant, sparčiai didėja jo poreikiai, didėja jo išlaikymo išlaidos, taip pat atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų, į tai, kad vaikas pradės lankyti mokyklą ir turi būti sudarytos materialinės sąlygos tinkamam ugdymo procesui, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems vaiko gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jo laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Tarnybos nuomone, Raseinių rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra nepakankamas, neatitinkantis vaiko poreikių, todėl ieškovės prašymas padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra savalaikis, atitinkantis vaiko interesus.
Šalies argumentai
4. Ieškovė V. Š. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad vaikas eina į pirmą klasę, buvo priteisti 120,00 Eur, kurių neužtenka. Vaikas būna, kad suserga, dantukai kreivi, nešioja kabes, tai yra papildomos išlaidos. Ji šiuo metu, metai, gal daugiau, nedirba. Gyvena draugo močiutės bute, augina dar vieną, dešimties metų vaiką. Būna, kad T. V. paskambina, tačiau būna išgėręs, sakė, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus. Vaiko jis nelanko, dovanų neperka, vaiką matė gal kuomet vaikui buvo dveji.
5. Ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad vaiko tėvas neteikia net ir priteisto išlaikymo. Situacija yra pasikeitusi, tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas minimali mėnesinė alga buvo 380,00 Eur, šiuo metu vos ne tris kartus didesnė, išaugo ir vaiko poreikiai. Vaikas lanko ir būrelį, reikalingos lavinamosios priemonės, kanceliarinės priemonės, knygutės. Ieškovė ieško darbo, šiuo metu gauna ir nedarbo išmoką. Be to, vaikui taip pat reikia skirti dėmesio, vaikas turi problemų su dantukais.
6. Atsakovas T. V. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai bei į proceso dalyvių prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla parengiamajame posėdyje ir teismo posėdyje, teismui nutarus, kad papildomi pasirengimo nagrinėti veiksmai nereikalingi, nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovė kreipėsi į teismą laiku, priteistas išlaikymas yra nepakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė V. Š. ir atsakovas T. V.. 2018 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu nustatyta, kad atsakovas T. V. yra M. Š. biologinis tėvas, o M. Š. yra T. V. biologinis sūnus, taip pat nustatyta nepilnamečio M. Š. gyvenamoji vieta su ieškove V. Š., jos gyvenamojoje vietoje, bei nustatyta T. V. bendravimo su sūnumi M. Š. tvarka. Sprendimu iš atsakovo T. V. nepilnamečiam vaikui M. Š. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. rugsėjo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. V. Š. paskirta nepilnamečio sūnaus M. Š. turto tvarkytoja uzufrukto teise. Iš atsakovo T. V. nepilnamečiam vaikui M. Š. priteistas 825,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos apie V. Š. pajamas matyti, kad nuo 2024 m. sausio mėn. ieškovė kas mėnesį gauna 152,90 Eur dydžio išmoką vaikui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. liepos 25 d. pažymoje užfiksuota, kad nuo 2024 m. sausio mėn. V. Š. gauna 99,00 Eur dydžio vaiko išlaikymo išmoką, 2024 m. sausio mėn. ir vasario mėn. ieškovė gavo 195,94 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoką, 2024 m. kovo mėn. ir balandžio mėn. – 186,85 Eur nedarbo draudimo išmoką, 2024 m. gegužės mėn. – 186,56 Eur nedarbo draudimo išmoką, 2024 m. birželio mėn. – 177,77 Eur nedarbo draudimo išmoką. Duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamą atlyginimą, kitus išlaikytinus asmenis, byloje nėra, tokių duomenų atsakovas nepateikė, iš teismo išreikalauto „Sodros“ išrašo apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas matyti, kad atsakovas nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje nedirba, išmokų negauna.
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
10. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
11. Nagrinėjamu atveju, ieškovė V. Š. prašė padidinti materialinio išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui M. Š. nuo 2018 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu priteistų 120,00 Eur iki 250,00 Eur per mėnesį.
12. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
13. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama pirmiausiai geriausių vaikų interesų principo svarba. Pagal teismo praktiką tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – vertinimu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą, todėl kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 suformuluota taisyklė netaikytina tais atvejais, kai prašoma pakeisti ankstesniu teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turėjo taikyti CK 3.192 straipsnį, įvertinti teismo įsakymu iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą ieškovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
14. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaiko maistui per mėnesį reikalinga 240,00-300,00 Eur suma (apie 8,00-10,00 Eur per dieną), drabužiams – 40,00-50,00 Eur, avalynei – apie 30,00 Eur, higienos prekėms – apie 20,00-30,00 Eur, kirpyklai – 10,00 Eur, komunaliniams patarnavimams – apie 50,00 Eur žiemą ir apie 30,00 Eur vasarą. Vaikas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti mokyklą, jam taip pat reikalingos mokymosi priemonės, ieškovė patirs išlaidas mokyklos renginiams, būreliams. Vaikui reikalingi žaislai, lavinimo priemonės, taip pat vitaminai, maisto papildai, susirgus reikalingi vaistai, atsiradus problemų su sūnaus dantimis, reikalingi vizitai pas specialistus į (duomenys neskelbtini). Iš prie ieškinio pateiktų komunalinių patarnavimų sąskaitų matyti, kad už 2024 m. vasario mėnesio šildymą ir karštą vandenį ieškovė mokėjo iš viso 87,71 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. – 36,77 Eur, 2024 m. liepos mėn. už vandenį mokėjo 9,87 Eur, už elektrą – 20,05 Eur. Ieškovė už 2024 m. balandžio mėn. „(duomenys neskelbtini) komunalinėms paslaugoms“ sumokėjo 38,21 Eur, iš jų – 35,81 Eur už buto nuomą.
15. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, į tai, kad po 2018 m. vasario 28 d., kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, praėjo daugiau negu 6 su puse metų, tuo metu M. Š. nebuvo (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, o pagal turimus duomenis ieškovės turtinė padėtis vertintina kaip sunki, ji nurodė, kad šiuo metu nedirba, bei į tai, jog atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepateikė, nesant duomenų apie atsakovo sunkią turtinę padėtį, teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų, sprendžia, jog reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo tenkintinas visiškai ir materialinio išlaikymo suma didinama iki 250,00 Eur per mėnesį, nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo turtinės padėties pasikeitimas (nedarbingumas, finansinės padėties pablogėjimas ir pan.), taip pat gali sudaryti pagrindą peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį, atsakovui ateityje su ieškiniu kreipiantis į teismą. Kartu teismas pažymi, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji nedirba, tačiau deda pastangas augindama mažametį vaiką, ji gauna 251,90 Eur (152,90 Eur ir 99,00 Eur) per mėnesį išmoką vaikui, kuri turi būti naudojama vaiko poreikių tenkinimui. Tuo tarpu duomenų, kad atsakovas dėtų pastangas gauti pajamas, ar jų negalėtų gauti dėl sveikatos būklės, byloje nėra. Taip pat nėra ir duomenų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, negalėjimą teiki ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Teismo vertinimu, atsakovui prie išlaikymo prisidedant 250,00 Eur per mėnesį suma, pridedant gaunamus vaiko pinigus, likusia suma prisidedant pačiai ieškovei (dėl jos turtinės padėties), išaugę vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir atitiktų jo interesus.
16. Teismas pažymi, kad sprendžiant priešingai, nepadidinus išlaikymo teismo nurodyta suma, geriausi vaiko interesai nebūtų užtikrinti, juolab, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad išlaikymo padidinimas ieškovės prašoma suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
17. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
19. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 29 d. sprendimu 100 proc. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo padidinimo. Byloje mokėtinas 35,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 35,00 Eur žyminio mokesčio.
20. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 283,33 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.
21. Šioje byloje teismas patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti 2018 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-394-1009/2018 nustatytą išlaikymo iš T. V. sūnui M. Š. dydį, ir iš T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamą sumą padidinti iki 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 0 ct) per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad ši išlaikymo suma mokama nuo 2024 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti ieškovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35,00 Eur (trisdešimt penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 283,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5630.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.