- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- 2-394-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01490-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Išvadą teikia
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- T. V.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
institucijos teikiančios išvadą byloje Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui T. V., išvadą teikianti institucija Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad T. V. yra M. Š., tėvas, o M. Š. yra T. V. sūnus; nustatyti nepilnamečio M. Š. gyvenamąją vietą su motina V. Š. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 120,00 Eurų dydžio išmokomis, indeksuojant jas LRV nustatyta tvarka, nuo sūnaus gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės; teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis valdyti ir tvarkyti pavesti ieškovei V. Š..
Ieškinyje nurodo, kad su atsakovu T. V. kurį laiką draugavo, turėjo intymių santykių, santuokos sudarę nebuvo. Kai suprato, kad laukiasi, jie jau buvome išsiskyrę, dėl ko ji nežinojo jokių jo kontaktų, todėl apie tai, kad laukiasi jam nepranešė. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Š.. Apie sūnaus gimimą atsakovui nepranešė, nes neturėjo jo socialiniuose tinkluose, nežinojo jo telefono numerio. Registruodama sūnaus gimimą tėvu nenurodė jokio asmens, pavardė vaikui buvo suteikta pagal jos pavardę. Atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, mokėdamas periodinėmis išmokomis bent po 120,00 Eurų. Toks išlaikymo dydis šiuo metu patenkintų sūnaus M. Š. poreikius. Atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo nuo pat jo gimimo todėl išlaikymas priteistinas nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad su atsakovu nuo vaiko gimimo su atsakovu bendravo tik vieną kartą telefonu, daugiau nebendravo. Šiuo metu gaunamos pajamos sudaro apie 90,00 Eur. Turi du vaikus, pirmas vaikas gyvena su tėvu, dėl ko iš jos vaiko išlaikymui yra priteistas išlaikymas, kiekvieną mėnesį nuo jos gaunamų pajamų atskaičiuoja 20,00 Eur. Paaiškino, kad nuo 2017-03-20 iki kreipimosi į teismą dienos skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą.
Ieškovės atstovė palaikė ieškovės ieškinį pilnai.
Atsakovas T. V. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė R. B. teismo posėdžio metu palaikė ieškovę. Papildomai nurodė, kad ieškovė rūpinasi sūnumi pagal savo galimybes ir sugebėjimus. Jai aktyviai padeda socialinė darbuotoja, nes pati ieškovė yra įrašyta į Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Vaikui yra sudarytos normalios gyvenimo sąlygos, vaikas namuose aprūpintas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl tėvystės nustatymo
Byloje nustatyta, kad ieškovė yra nepilnamečio M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mama, vaiko gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvą nėra (b. l. 7). Ieškovės teigimu, atsakovas T. V. yra jai gimusio sūnaus tėvas, nes jie bendravo, turėjo intymių santykių, po kurių gimė vaikas, atsakovas tėvystės nepripažino.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, ir vaiko kilmė iš tėvo pusės nebuvo nustatyta bendru pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tėvystės nustatymui. CK 3.148 str. nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos priemonės.
2017-11-30 teismo nutartimi byloje buvo paskirta DNR ekspertizė, siekiant nustatyti, ar atsakovas yra biologinis ieškovės sūnaus M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 226/2017(01), kuriame pateikta išvada, jog T. V. yra vaiko M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,999999995 proc. tikimybe. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad šis įrodymas neabejotinai patvirtina atsakovo ir M. Š. giminystę, todėl nustatoma, kad atsakovas T. V. yra M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o vaikas – atsakovo sūnus. Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 straipsnio 1 dalis), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šiuo atveju bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad T. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, todėl šiuo metu dėl objektyvių priežasčių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatytina tik su motina. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl M. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina V. Š. jos gyvenamojoje vietoje.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Pagal CK 3.169 straipsnio 2 daly, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas grindžiamas vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sūnus tėvo nėra matęs nuo pat gimimo, kas leidžia daryti išvadą, kad nepilnametis vaikas ir skyrium gyvenantis tėvas nėra užmezgę tarpusavio ryšio, jokių santykių nepalaiko, vaikas jo nežino, dėl ko nustatant maksimalią bendravimo tvarką be pereinamojo laikotarpio, būtų pažeisti nepilnamečio interesai. Atkreiptinas dėmesys, kad M. Š. yra dar kūdikis, jam dar nėra net metų laiko, todėl akivaizdu, jog tokio amžiaus vaikas yra pripratęs prie įprastinių gyvenimo sąlygų, aplinkos bei jį supančių artimų žmonių ir staigus tokios aplinkos pasikeitimas, ne tik pažeistų nepilnamečio vaiko interesus bet ir traumuotų vaiką psichologiškai. Dėl šių priežasčių, siekiant sukurti jo ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio ryšį, nedarant žalos nepilnamečiui vaikui, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su sūnumi galėtų bendrauti tik esant ieškovei ar kitam asmeniui iš vaiko artimos aplinkos.
Teismo nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi yra pagrįsti, atitinkantys vaiko interesus, prašoma nustatyti bendravimo tvarka vaikui optimali esamai situacijai ir geriausia, užtikrinanti stabilią vaiko aplinką, užtikrinanti abiejų tėvų dalyvavimą auklėjant vaiką, nepažeidžianti tėvų lygybės, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Atsakovo bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai mažamečio vaiko interesus atitinkančią bei vaiko tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaiku tvarką: nustatant šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su sūnumi turi teisę susitikti keturis kartus per mėnesį po dvi valandas, dalyvaujant motinai ar kitam asmeniui iš vaiko artimos aplinkos (iš motinos pusės), iš anksto suderinus datą ir laiką su vaiko motina; tėvui nebendraujant su sūnumi pereinamuoju bendravimo tvarkos laikotarpiu, terminas vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pratęsiamas proporcingai nebendravimo laikotarpiui, o nuo paskutinio susitikimo praėjus daugiau nei trims mėnesiams, šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis skaičiuoti iš naujo; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia bendravimo tvarka – tėvas gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. Š. apie numatomą susitikimą informuodamas vaiko motiną prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo, siekiant suderinti susitikimo laiką, vietą, trukmę, kad tai atitiktų vaiko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Nustatyta, jog šalių turtinės padėtys, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, laikytinos lygiavertėmis, todėl šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Šalys negauna darbo užmokesčio, neturi kilnojamo ar nekilnojamo turto. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė, todėl tikroji jo turtinė padėtis nenustatyta. Teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui, nes jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra. Ta aplinkybė, kad šiuo metu atsakovas yra įkalinimo įstaigoje nesudaro pagrindo mažinti priteistino išlaikymo dydžio, nes kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje 3K-3-469/2006). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovui paskirta pakankamai trumpa laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis iš atsakovo T. V. nepilnamečiam sūnui M. Š., po 120,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės tenkintinas. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio motina – V. Š. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą dienos, kas sudaro 825,00 Eur, kadangi atsakovas sūnumi nesirūpino ir neišlaikė nuo jo gimimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sūnaus išlaikymui pinigų neteikė, bei į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas už trejus metus iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki 2017-09-04, kuris sudaro 825,00 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 368,00 Eur (reikalavimas dėl tėvystės nustatymo – 100,00 Eur, išlaikymas 120,00 Eur x 12 mėn. x 0,03 = 43,00 Eur, išlaikymo įsiskolinimas 825,00 x 0,03 =24,75 Eur, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas 100,00 Eur, bendravimo su vaiko tvarkos nustatymas 100,00 Eur). Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies nuostatas piniginės prievolės, įskaitant žyminį mokestį, turi būti apvalinamos. Atsižvelgiant į CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 368,00 Eur žyminis mokestis bei 7,62 Eur pašto išlaidų.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2018-02-12 pažymą Nr. (2.19) NTP-7-1051 sudaro 512,00 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc. Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 100 proc. ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 512,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis sūnus.
Nustatyti nepilnamečio M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti tokią atsakovo T. V. bendravimo su sūnumi M. Š. tvarką:
nustatant šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su sūnumi turi teisę susitikti keturis kartus per mėnesį po dvi valandas, dalyvaujant motinai ar kitam asmeniui iš vaiko artimos aplinkos (iš motinos pusės), iš anksto suderinus datą ir laiką su vaiko motina; tėvui nebendraujant su sūnumi pereinamuoju bendravimo tvarkos laikotarpiu, terminas vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pratęsiamas proporcingai nebendravimo laikotarpiui, o nuo paskutinio susitikimo praėjus daugiau nei trims mėnesiams, šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis skaičiuotinas iš naujo; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia bendravimo tvarka – tėvas gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. Š. apie numatomą susitikimą informuodamas vaiko motiną prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo, siekiant suderinti susitikimo laiką, vietą, trukmę, kad tai atitiktų vaiko interesus.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų, 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-09-05) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Skirti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 825,00 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-09-04.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 368,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 7,62 Eur (septynis eurus 62 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 512,00 Eur (penkis šimtus dvylika eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.