- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- e2-2571-465/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečiam vaikui A. K. 400 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki ji sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį mėnesį̨ iki einamojo mėnesio 10 (dešimtos) dienos į A. K. nurodytą sąskaitą banke; 2) paskirti ieškovę A. K. nepilnamečiam vaikui A. K. priklausančių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo ir valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas pagal teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokusi nebuvo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. K.. Su atsakovu kartu negyvena. Dukra nuolat gyvena su ieškove. Nors ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos iš esmės nėra, ieškovė pageidauja, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Dukra nuo mažens gyvena kartu, jas sieja glaudus emocinis ryšys, todėl jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai atitiktų jos interesus. Dukra turi negalią ir tai susiję su jos specialiais poreikiais. Dukrai reikalingos logopedo paslaugos, muzikos terapija. Logopedo paslaugos kainuoja po 25 Eur už vienas 30 min. trukmės pratybas. Per savaitę reikalingos 2-3 pratybos. Taigi, mėnesiui papildomai reikia nuo 200 iki 300 Eur. Muzikos terapijos paslaugos dukrai teikiamos 1-2 kartus per savaitę. Vieno individualaus užsiėmimo mokestis yra 30 Eur. Per mėnesį ši paslauga kainuoja nuo 120 iki 240 Eur. Neskaitant jos būtinų poreikių tenkinimui reikalingų lėšų, papildomai per mėnesį reikia iki 540 Eur. Ieškovė su dukra gyvena nuomojamame bute. Nuomos mokestis per mėnesį yra 100 Eur. Komunalinės paslaugos per mėnesį vidutiniškai kainuoja 160,5 Eur. Taigi dukrai tenkanti dalis sudaro 80 Eur per mėnesį. Dukra lanko darželį, kuris kainuoja 50 Eur mėnesiui. Dukters draudimo mėnesio įmoka 7 Eur. Be to, 2023 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė gavo pranešimą, kad turi grąžinti AB ,,Lietuvos draudimas“ 1620 Eur sumą, kuri buvo išmokėta kaimynui iš apačios dėl užlieto buto, nors dėl šio įvykio kaltas faktiškai tik pats atsakovas. Taip pat moka kredito grąžinimo įmokas. Vieno mėnesio įmokos suma – 248,99 Eur. Pažymėjo, kad kreditas buvo paimtas faktiškai atsakovo interesais. Šiuo metu (nuo 2023 m. sausio 1 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA neatskaičius mokesčių yra 840 Eur arba apie 633 Eur ,,į rankas”. Atsižvelgiant į tai, kad pareigą išlaikyti vaikus turi abu tėvai, atsakovui tenkanti minimali išlaikymo dalis būtų 316,5 Eur (633 : 2). Tačiau įvertinus tai, kad vaikas turi negalią ir jo specialiųjų poreikių tenkinimui reikalingos papildomos išlaidos, ieškovė pageidauja, kad iš atsakovo nepilnametei dukrai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos būtų priteistas 400 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Per vienerius metus tai būtų 4 800 Eur (400 x 12). Ši suma ir laikytina ieškinio suma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA gana ženkliai didėja. Vyriausybės sprendimu, nuo 2024 m. sausio MMA didės 10 proc. arba 84 Eur, iki 924 Eur neatskaičius mokesčių. Be to, nuo kitų metų neapmokestinamą pajamų dydis (NPD) turėtų būti didinamas 20 proc. nuo dabar esančių 625 Eur iki 750 Eur. Tokiu atveju, nuo ateinančių metų pradžios MMA „į rankas“ sieks 709 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašomas išlaikymo dydis, ieškovė mano, kad yra realus ir šiuo metu atitiktų dukters poreikius. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje kaip bedarbė. Šiuo metu gauna nedarbo draudimo išmoką (418,31 Eur). Tačiau be atsakovo pastovaus išlaikymo dukrai, ieškovei vienai ją išlaikyti bei užtikrinti visus jos poreikius buvo ir yra per sunku. Duomenų apie atsakovo darbovietę ir jo pajamas neturi. Išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo nereikalauja. Iš ieškovės pusės jokių trukdymų dukrai bendrauti su tėvu nėra. Tik pats atsakovas nelabai linkęs lankyti dukrą ir su ja bendrauti. Tačiau ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra faktiškai nėra. Dėl nurodytų aplinkybių nustatyti dukros bendravimo tvarką su atsakovu, ieškovė mano, nėra būtina.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė. Ieškovės atstovas patikslino, kad prašoma nustatyti nepilnametės A. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Prašė priteisti išlaidas ieškovei (žyminį mokestį) ir atitinkamai valstybei. Ieškovė nurodė, kad atsakovo teikiamas išlaikymas nepakankamas, kadangi vaikui dėl specialiųjų poreikių reikalingi mokami pedagogo savarankiškumui ugdyti, muzikos terapijos, logopedo užsiėmimai, papildomų pinigų ieškovė tam neturi. Ieškovė šiuo metu dirba naujame darbe, bandomajam laikotarpiui numatytas atlyginimas - 800 Eur. Gauna iš valstybės išmokas – apie 400 Eur. Prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove palaikė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai. Jam žinomi vaiko poreikiai. Dirba (duomenys neskelbtini) pajamos – 950 Eur „ant popieriaus“.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos vyr. specialistė apsilankė ieškovės bei vaiko gyvenamojoje vietoje ir surašė 2024-01-17 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr.1ŠTA-36 (aktas pridedamas). Nustatyta, kad nepilnametė A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama A. K. gyvena nuomojamame dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga. Mergaitei skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, jai sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, vystytis, ugdytis. A. lanko Vilniaus lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“ (apie 45 Eur/mėn.). Ieškovė nurodė, jog vaikui yra nustatytas (duomenys neskelbtini), dukra nekalba žodžių junginiais. A. K. teigimu, A. lanko muzikos terapiją 2 k./sav. (apie 30-35 Eur/1 k.), logopedą (25-30 Eur/1 k.), savarankiškumo pedagogę (25 Eur/1 k.). Pasak ieškovės, dukrai reikėtų lankyti daugiau užsiėmimų, tačiau neturinti tam pajamų. Anot jos, kartais yra atsisakoma ir dabartinių lankomų užsiėmimų. Vaiko sveikatos priežiūra atliekama Euromed klinikoje. Tarnybos vyr. specialistei tariantis apsilankymo laiką, buvo nutarta, jog dėl vaiko raidos sutrikimo (duomenys neskelbtini), mergaitė liks darželyje, todėl apsilankymo metu jos namuose nebuvo. Motina nurodė, jog dukra negeba kalbėti žodžių junginiais ir negali išsakyti savo nuomonės. A. K. dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” (pirmas darbo mėnuo, pajamų nežino, nurodė, kad ieškosis naujos darbo vietos), gauna 136 Eur/mėn. už vaiką, 276 Eur/mėn. vaiko neįgalumo pensiją ir 160 Eur/mėn. tikslinę kompensaciją. Pasak ieškovės, su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2023 m. gegužės mėn., A. K. neteikia stabilaus išlaikymo, kartais perveda nuo 20 iki 100 Eur/mėn., prie vaiko auklėjimo, priežiūros prisideda minimaliai - kartais paima vaiką iš darželio, nuperka maisto. Moters teigimu, atsakovas vaiko nepasiima su nakvyne; pirmą kartą dukrą pasiėmė visai dienai 2024 m. sausio 1 d. ir 6 d. Tarnybos vyr. specialistei su atsakovu susisiekus telefonu, A. K. nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), būstas nuosavybės teise priklauso jo motinai, jame yra 2 atskiri kambariai, gyvena trys asmenys - jis, jo motina ir brolis. Pasak atsakovo, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - kurjeriu, darbo pajamos - apie 850 Eur/mėn. A. K. teigimu, jis planuoja pasirašyti taikos sutartį su ieškove A. K. dėl išlaikymo dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), sutinka su prašoma 400 Eur/mėn. išlaikymo suma. Atsakovas sakė, jog bendrauja ir sutaria su ieškove, pasiima vaiką į savo gyvenamąją vietą, tačiau kol kas be nakvynių, rūpinasi dukra, prižiūri, išlaiko (2024-01-17 aktas Nr. 1ŠTA-38 pridedamas). Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas dukrai (po 400 Eur/mėn.), kuri turi ir specialiųjų poreikių (turi negalią), atitiktų mergaitės interesus. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovė A. K. taip pat prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, motina. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vaiko interesus, faktinę padėtį, į tai, kad mergaitė nuolat gyvena su mama, kuri ja rūpinasi, prižiūri, išlaiko, Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnametės A. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. K.. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai (el. bylos priedo 1t., lapas 5). Šalys santuokos sudariusios nebuvo.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo nei reikalavimo gyvenamosios vietos nustatymo, nei reikalaujamo išlaikymo dydžio priteisimo, todėl nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
8. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
9. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnametis vaikas A. K., šalims nuo 2023 m. gegužės mėnesio pradėjus gyventi skyrium, gyvena su ieškove, atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina (ieškove).
10. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, atsižvelgiant taip pat į Tarnybos išvadą, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnametės A. K. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.
Dėl vaiko išlaikymo
11. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
12. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 924 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 709 Eur) (taigi, jeigu išlaikymas teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra apie 355 Eur, įskaičius vaiko pinigus (96,25 Eur) apie 306 Eur). Šioje byloje ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo yra didesnis nei orientacinis kriterijus, t. y. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 400 Eur išlaikymą iki dukros pilnametystės. Ieškovės pajamas šiuo metu sudaro apie 800 Eur darbo užmokestis ir apie 400 Eur valstybės mokamos išmokos, įskaitant vaiko pinigus. Atsakovo darbo užmokestis yra apie 850 Eur per mėnesį. Ieškovė paaiškino, kad dėl vaiko specialių poreikių patiria daugiau išlaidų, t.y. papildomai vaikas lanko muzikos terapiją 2 k./sav. (apie 30-35 Eur/1 k.), logopedą (25-30 Eur/1 k.), savarankiškumo pedagogę (25 Eur/1 k.). Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, sutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į byloje pateiktą tarnybos išvadą, atsakovo poziciją dėl išlaikymo dydžio, sprendžia, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis atitiktų esamus vaiko poreikius, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir iš atsakovo priteistinas 400 Eur dydžio išlaikymas dukrai A. K. nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2023 m. lapkričio 21 d.) iki vaiko pilnametystės.
14. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametei A. K. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė A. K., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
16. Byloje pateiktas 2023-08-14 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-23-T-07484 (el. bylos priedo 1t., lapai 44-45), pagal kurį ieškovė 50 % atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
17. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už reikalavimą dėl gyvenamosios nustatymo mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p.). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintas 100 proc., šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Atsižvelgiant į ieškovės atstovo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktu, 8 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 55 Eur jos byloje sumokėto žyminio mokesčio, o valstybės naudai priteistina 54 Eur (109 Eur – 55 Eur) žyminio mokesčio dalies už neturtinį reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, 108 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (400 Eur x 12 mėn. x 3 proc.x 75 proc.), iš viso 162 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Vadovaujantis 2024 m. kovo 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. APD-2024-02600 duomenimis, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 336,95 Eur.
19. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 16,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 336,95 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 16,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnametės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2023 m. lapkričio 21 d.) iki ji sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 16,29 Eur (šešiolika eurų 29 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 336,95 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus 95 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.