- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-333-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19846-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- N. B., V. B.
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. B. ir V. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai N. B. ir V. B. kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas (Sutarties 5.1, 5.3.2, 5.5.1 punktus) dėl pareiškėjų nepilnametės dukters M. B. gyvenamosios vietos, nustatant ją su tėvu, išlaikymo bei bendravimo tvarkos.
2. Pareiškėjai nurodė, kad atsižvelgdami į tai, jog pareiškėjų dukra faktiškai gyvena su tėvu, sutarė dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo teikėjo ir bendravimo tvarkos pakeitimo. Pažymi, kad atsižvelgė į geriausius vaikų interesus, taip pat įvertino ir pačios dukros M. B. nuomonę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu prašymą tenkino, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2017, patvirtintos pareiškėjų N. B. ir V. B. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.1, 5.3.2. ir 5.5.1 punktų sąlygas dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo teikėjo ir bendravimo tvarkos, patvirtinant pareiškėjų 2022 m. spalio 11 d. susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo teikėjo ir bendravimo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021 tokiomis sąlygomis: 5.1. Šalys susitaria, jog po santuokos nutraukimo nepilnametė dukra M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvens su tėvu V. B.; 5.3.2. motina N. B. teikia lėšas nepilnametės dukros M. B. išlaikymui, mokėdama po ½ MMA (kas laikytina atitinkamai 234,21 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės iki mėnesio 15-os dienos, išlaikymo sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; 5.5.1. motina N. B. turi teisę ir pareigą bendrauti su M. B., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos, arba ugdymo įstaigos: - ne mažiau 2 kalendorinio mėnesio savaitgalius (nuo penktadienio iki tos pačios savaitės sekmadienio / arba ne mažiau vieną savaitgalio dieną), su galimybe savaitgalio dienas pakeisti į darbo dienas; - per valstybines kalendorines metų šventes (Šv. Kūčias ir Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas, Motinos dieną ir kt.); - per šeimos šventes (vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), brolio gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).); - vaiko atostogų metu (įspėjus tėvą ne mažiau, kaip prieš 2 savaites). Praleidžiant pusę motinos kasmetinių atostogų su vaiku (ne mažiau 14 kalendorinių dienų) ir ne mažiau pusę vaiko mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Su galimybe atostogų metu išvykti su vaiku į užsienį, atskirai suderinus ir gavus tėvo leidimą; - vaiko ligos ar nelaimės atveju, kartu praleidžiant ne mažiau kaip 2 (dvi) valandas per parą (įskaitant gydymo įstaigoje, jeigu yra leidžiama); kitas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas paliko nepakeistas.
4. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021, nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų 2021 m. gegužės 5 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal Sutarties 5.1 punktą, pareiškėjų nepilnametės dukros M. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina N. B.. Pagal Sutarties 5.3.2 punktą šalys susitarė, kad tėvas V. B. teikia lėšas nepilnametės dukros M. B. išlaikymui, mokėdamas po ½ MMA (kas laikytina atitinkamai 234,21 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties 5.5.1 punkte sutarta mergaitės ir tėvo bendravimo tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai prašo pakeisti Sutarties sąlygas dėl vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo teikimo. Įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjų nurodytus argumentus teismas sprendė, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su pareiškėjų nepilnametės dukters gyvenamąja vieta, todėl yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo teikėjo ir bendravimo tvarkos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Pareiškėja N. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; įpareigoti vaikų tėvą V. B. laikytis nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, suteikti galimybes motinai matyti savo vaikus, nuolat bendrauti ir rūpintis jų gerove; užkardyti bet kokius tėvo veiksmus, kurie daro neigiamą įtaką vaikams/ ar pareiškėjai, aplinkai, emocinei būsenai bei santykiams; atsižvelgiant į dukros emocinę būseną (jeigu ji pas tėvą jaučiasi blogai), leisti mergaitei grįžti gyventi kartu su motina.
6. Nurodė, kad vaiko tėvas V. B. iki prašymo pateikimo teismui neigiamai veikė jos ir dukters santykius, artimoje aplinkoje šmeižė ją, nuteikinėjo vaiką, ėmėsi tam tikrų veiksmų bei psichologinio spaudimo. Pareiškėja sutiko su teismui teikiamu prašymu siekiant dukters geriausių interesų, ir tik su sąlyga, jog jai su vaikais bus užtikrinta teisė toliau bendrauti neprarandant ryšio su jais. Tačiau po dukters persikėlimo pas tėvą ieškovė prarado bet kokią galimybę matytis su dukterimi, nepavyksta susisiekti su jais telefonu, nes yra užblokuotas telefono numeris, ignoruojamos žinutės. Tėvas nesuteikia teisės bendrauti su vaikais. Vaikų tėvas soc. tinkluose ir artimoje aplinkoje viešina realybės neatitinkančią informaciją, naudojasi vaikų jausmais, žeidžia, žemina pareiškėją ir jos privatų gyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
8. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-881/2019). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
9. Teismas, inter alia turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). CPK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pažymėtina, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso. Kitais žodžiais tariant, tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
10. Šiuo atveju prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16349-1040/2021 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas pirmosios instancijos teismui pateikė abu pareiškėjai. Tik pirmosios instancijos teismui patenkinus pareiškėjų prašymą, apeliantė pateikė apeliacinį skundą ir nurodė, jog su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti iš naujo. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog ji sutiko kreiptis dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo tik todėl, kad jai buvo užtikrinta, kad ji galės bendrauti su vaikais, tačiau šiuo metu ji to daryti negali. Iš apeliantės apeliacinio skundo matyti, jog ji nebepalaiko savo teikto prašymo ir nebesutinka su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Byloje turi būti nustatyta, ar pareiškėjas tebepalaiko pirmosios instancijos teismui teiktą prašymą, turi būti sudaryta galimybė apeliantei pateikti savo atsiliepimą į pareiškėjo prašymą. Pirmosios instancijos teismas turi vertinti šalių argumentus ir spręsti kokia vaiko gyvenamoji vieta geriausiai atitiks vaiko interesus, turi būti sprendžiamas klausimas dėl vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos įtraukimo į bylą reikalingumo. Šie procesinės teisės pažeidimai, teismo vertinimu, negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliacinės instancijos teisme rengiant žodinį bylos nagrinėjimą ir iš naujo vertinant šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tiriant pateiktus įrodymus, išreikalaujant naujus įrodymus, reikštų, jog byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
11. Taigi teismas, siekdamas užtikrinti šalių teisę naudotis savo procesinėmis teisėmis įrodinėjant aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, taip pat teisę į apeliaciją, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog byla turi būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, vertina, kad bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalima. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos N. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.