- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- 1S-306-626/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- J. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ingos Mačiulienės (toliau – ir prokurorės) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties patikslinimo nuteistojo J. P. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-88-557/2015 buvo nutarta Klaipėdos apygardos prokuratūros depozitinėje sąskaitoje saugomus pinigus 30 litų (8,69 eurus) grąžinti savininkui J. P.
2. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. rugpjūčio 9 d. gautas prokurorės prašymas patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį ir nurodyti lėšų grąžinimo būdą, t. y., nurodyti, kad nuteistajam J. P. priklausantys 30 Lt (8.69 eurai), saugomi Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje, turi būti grąžinti J. P., juos pervedant į šio asmens banko sąskaitą, esančią AB „Šiaulių banke“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi prokurorės prašymas atmestas, motyvuojant tuo, kad procesinio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti suformuluoti esminiai teismo sprendimai ir iš rezoliucinės dalies turi būti aiškus teismo sprendimas, o procesinio sprendimo įvykdymo būdas, t. y., nuspręsti, kaip turi būti įvykdomas konkretus procesinis sprendimas, paliekamas jį vykdančios institucijos kompetencijai. Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tikslinti teismo procesinio sprendimo dar ir todėl, kad vykdant teismo procesinį sprendimą, asmens sąskaitos numeris gali pasikeisti, todėl jo nurodymas rezoliucinėje dalyje neturėtų jokios prasmės, o pats procesinis sprendimas, t. y., kas turi būti padaryta, yra aiškus, ir nenurodant banko sąskaitos numerio – turi būti grąžintos tam tikros lėšos nurodytam asmeniui, kaip tai bus padaryta – jau vykdančios institucijos kompetencija.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Prokurorė skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patenkinti 2022 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus vyriausiosios prokurorės prašymą ir patikslinti 2015 m. birželio 19 d. teismo nutartį, nurodant, kad nuteistajam J. P. 30 Lt (8,69 eurų), saugomi Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje, turi būti grąžinti J. P., juos pervedant į šio asmens banko sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Skunde pacituotas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. I‑138 patvirtintas aprašas „Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros finansų kontrolės tvarkos“ (toliau – Aprašas) ir teigiama, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje laikomos lėšos gali būti grąžinamos asmeniui tik į asmens nurodytą sąskaitą šiam asmeniui atvykus į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir pateikus prašymą dėl piniginių lėšų grąžinimo bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba prašymą dėl piniginių lėšų grąžinimo ir asmens tapatybės patvirtinančio dokumento tinkamai patvirtintą kopiją pateikus paštu arba elektroninėmis priemonėmis; dokumentai, atsiųsti elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu (minėto Aprašo 94.4 ir 99 punktai). Prokurorė nurodo, kad šios aplinkybės reiškia, jog skundžiamas teismo sprendimas gali būti įvykdytas tik esant galimybei taip, kaip tai reglamentuojama Apraše. Analogiška tvarka (dėl būtinybės pateikti prašymą ir kitus reikiamus dokumentus, kurie yra pagrindas spręsti dėl teismo priteistų lėšų pervedimo) numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“ numatyta tvarka, kuria patvirtinta prašymų atlyginti išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo 6, 7 p. Dėl šių priežasčių nelaikytina, kad minėta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtinto Aprašo tvarka ‑ ydinga.
4.2. Prokurorės manymu, teismo sprendimas turėtų būti orientuotas į egzistuojančios problemos išsprendimą, o ne nusišalinimą nuo jos išsprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-98-1020/2022). Būtent to ir buvo prašoma prokuroro prašymu, kuriame aiškiai nurodytos negalėjimo įvykdyti teismo sprendimo dėl 30 Lt (8,69 eurų), daugiau kaip 18 metų saugomų Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje, grąžinimo J. P. priežastys: 2022 m. birželio 10 d. buvo išsiųstas raštas J. P., išaiškinant kaip jis gali susigrąžinti areštuotas pinigines lėšas, be to, manytina, kad J. P. žinoma ir apie priimtą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį dėl piniginių lėšų grąžinimo jam. Kadangi iš prokuratūros Finansų skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad iki šios dienos J. P. į prokuratūrą dėl lėšų grąžinimo nesikreipė, todėl nėra galimybės įvykdyti 2015 m. birželio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties ir grąžinti lėšas (30 Lt (8,69 eurų)) nuteistajam J. P. Prokurorės nuomone, vykdyti piniginių lėšų pervedimą į asmens sąskaitą banke, nesant J. P. prašymo, galima tik esant aiškiai tai nurodančiam teismo sprendimui. Teikiant prašymą teismui buvo patikrinti (ir pateikti teismui) J. P. mokesčių mokėtojo registro (toliau ‑ MMR) duomenys ir nustatyta, kad J. P. turi veikiančią banko sąskaitą AB Šiaulių banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu ji sprendimo vykdymo metu būtų uždaryta, taptų neveikianti, lėšų į ją nebūtų galimybės pervesti, nes bankas neleistų tokios finansinės operacijos atlikti ir lėšos būtų grąžinamos į prokuratūros depozitinę sąskaitą.
4.3. Skunde nurodoma, kad analogiškose situacijose teismai priėmė sprendimus dėl nutarčių ar nuosprendžių patikslinimo, nurodydami, kad piniginės lėšos grąžintinos, jas pervedant į konkrečią asmens sąskaitą, ir tokie teismų sprendimai yra aiškūs ir gali būti nedelsiant vykdomi (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-68-417/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-76-526/2022, Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-182-363/2022, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-389-972/2022).
5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ingos Mačiulienės skundas atmetamas.
6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė BPK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
7. Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad prokurorė, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą, nurodo, kad teismo sprendimas gali būti įvykdytas ir piniginės lėšos grąžintos nuteistajam J. P. tik tuo atveju, jei teismo sprendimo rezoliucinė dalis bus patikslinta, nurodant konkrečią nuteistojo banko sąskaitą, į kurią turi būti grąžintos piniginės lėšos. Nesant tokio patikslinimo, teismo sprendimo grąžinti nuteistajam pinigines lėšas nėra galimybės vykdyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintu Aprašu. Su šiuo skundo argumentu skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas nesutinka.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį, daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Taigi įstatymo leidėjas neįpareigoja teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje detalizuoti, kokiu būdu turi būti išspręstas daiktų (nagrinėjamu atveju – piniginių lėšų) grąžinimo klausimas, konkretaus būdo pasirinkimo galimybę palikdamas, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, vykdančios institucijos kompetencijai. Todėl vien ta aplinkybė, kad prokuratūros vidaus teisės aktas, tai yra žemesnės teisinės galios teisės aktas – skunde nurodytas Aprašas – detalizuoja sprendimo įvykdymo būdą, kuris nėra numatytas aukštesnės teisinės galios teisės akte – BPK, todėl nenurodytas ir rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje, nereiškia, kad toks teismo sprendimas savaime kelia abejonių ir yra neaiškus. Pažymėtina ir tai, kad gali būti situacijų, kai teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra detalesnė ir išsamesnė nei to reikalauja įstatymas, joje nurodoma ir asmens, kuriam grąžinamos piniginės lėšos, banko sąskaitos numeris. Tokie apylinkių ir apygardos teismų procesinių sprendimų pavyzdžiai yra pateikti ir prokurorės skunde. Tačiau ir ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad įstatymo reikalavimus atitinkantis teismo sprendimas, kuriame nėra nurodyta konkreti banko sąskaita, kelia abejonių, yra neaiškus, todėl turi būti tikslinamas.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Taigi Lietuvos apeliacinis teismas nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų, kaip precedentų, todėl neprivalo vadovautis prokurorės skunde nurodytais žemesnės instancijos teismų sprendimais. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas yra saistomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir savo paties sukurtų precedentų. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo procesinių sprendimų rezoliucinėse dalyse, išsprendus piniginių lėšų grąžinimo asmenims klausimą, šių lėšų grąžinimo būdas (pervesti jas į konkrečiai nurodytą asmens banko sąskaitą) paprastai nėra nurodomas, kadangi, kaip jau minėta, baudžiamojo proceso įstatyme toks reikalavimas nėra numatytas, taip pat ir nenurodant konkrečios banko sąskaitos numerio procesinis sprendimas grąžinti pinigines lėšas tam tikram asmeniui yra aiškus ir nesukelia abejonių dėl tokio sprendimo įvykdymo rezultato (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-693/2018: „panaikinti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į 20 000 JAV dolerių, rastų automobilio „Renault Clio“ kratos metu, kurie yra saugomi Vilniaus apskr. VPK Finansų skyriaus kasoje, ir šiuos pinigus grąžinti R. Q.“; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-293-1076/2021: „panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: 10 000 Eur dydžio užstatą, kurį užstato davėjas R. S. įnešė į Kauno apygardos teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu, grąžinti užstato davėjui R. S.“).
10. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą, atsižvelgdamas į skunde nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-98-1020/2022. Minėtoje byloje išnagrinėta situacija nėra tokia pat (analogiška) nagrinėjamai. Baudžiamojoje byloje Nr. 1S-98-1020/2022, pasikeitus aplinkybėms, buvo iš naujo sprendžiamas klausimas dėl daiktų, nustačius, kad procesinio sprendimo grąžinti daiktą nuteistajam įgyvendinimas nėra įmanomas, buvo priimtas naujas sprendimas – perduoti jį valstybės nuosavybėn. Nagrinėjamas atvejis yra kitoks, o jei prokurorė nurodė šią nutartį teigdama, jog apygardos teismas nusišalino nuo šios problemos išsprendimo (kaip kad yra nurodyta cituojamoje nutartyje), tokiu atveju šis argumentas taip pat nepripažįstamas pagrįstu.
11. Todėl aukštesniajam teismui, nors ir suprantant problemą, konstatuojama, jog yra galimybių gauti nuteistojo prašymą dėl pinigų grąžinimo, ir ne teismui šiuo atveju tenka pareiga tikslinti nutartį, o institucijai imtis visų priemonių, kad išsiaiškinti nuteistojo valią ir pasinaudoti galimu Apraše nurodytu būdu tai valiai išreikšti. Prokurorės prašymo nepatenkinimas nesudaro pagrindo teigti, kad žemesnysis teismas neišsprendė egzistuojančios problemos. Prokurorė pati nurodė, kad teismo sprendimą vykdančiai institucijai yra žinomas nuteistojo J. P. banko sąskaitos numeris, į kurį turi būti pervestos grąžintinos piniginės lėšos, taip pat prokurorei žinomas jo adresas. Teismo sprendimą vykdančiai institucijai yra galimybė sužinoti J. P. valią dėl teismo sprendimo įvykdymo būdo bei gauti minėtam sprendimo įvykdymui reikalingą informaciją. Tai atlikus, bet aiškiai nustačius, jog J. P. nepageidauja šių lėšų susigrąžinti, BPK taip pat yra numatytas mechanizmas dėl jų perdavimo valstybės nuosavybėn. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, bet kokiu atveju visas mechanizmas yra aiškus ir sureglamentuotas be jokios būtinybės patikslinti procesinio sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant konkretų jo įvykdymo būdą. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl prokurorės skundas atmestinas, o nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ingos Mačiulienės skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.