Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2021 m. birželio 25 d. nutartimi nutarė: pareiškimą priimti; suinteresuotiems asmenims nustatyti 14 d. terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti; civilinę bylą Nr. 2YT-17480-527/2021 skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. liepos 14 d. 9:30 val., Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, adresu Jonava, Vasario 16-osios g. 3.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. B., ką patvirtina pareiškėjo gimimo ir tėvo mirties liudijimų kopijos. Tai, kad po J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties palikimo niekas nepriėmė, patvirtina 2020 m. rugpjūčio 10 d. Jonavos r.2–ojo notaro biuro pažymą Nr.S-137. Tai, kad daugiau pirmos eilės paveldėtojų nėra, patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas apie J. B. asmenį.

Nustatyta, jog pareiškėjas iki tėvo mirties gyveno kartu su tėvu J. B. gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur tėvas iki mirties buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Pažyma dėl pastatų priklausomybės (b. l.12) patvirtina, jog J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo registruotas nuo (duomenys neskelbtini). Įrašai apie J. B. nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) randami: 1991–1995 m. ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. pastatas – (duomenys neskelbtini), bendras naudingas – (duomenys neskelbtini), kambarių sk. – (duomenys neskelbtini)) ir 1998–2002 m. namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. pastatas – (duomenys neskelbtini), butų skaičius –(duomenys neskelbtini), kambarių skaičius – (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai: (duomenys neskelbtini)). Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos kopijos (b. l. 18) nustatyta, jog minėtas namas buvo inventorizuotas (duomenys neskelbtini) J. B. vardu, sudaryta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau namas nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. 2020 m. rugpjūčio 14 d. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 17) patvirtina, jog pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo pareiškime pateiktu rašytiniu paaiškinimu, kurio suinteresuoti asmenys neužginčijo, nustatyta, jog mirus tėvui pareiškėjas ir toliau liko gyventi minėtame name, pradėjo naudotis tėvui priklausančiais namų apyvokos daiktais, baldais, žemės ūkio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, atliekų išvežimą (ką patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai), pirko kurą namo apšildymui, savo lėšomis padarė namo remontą ir prižiūrėjo namų aplinką. Pareiškėjas užsakė naują namo kadastro ir registro dokumentų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (atlikti matavimai buvo užfiksuoti (duomenys neskelbtini)) ir šiuo metu norėtų gyvenamąjį namą įregistruoti savo vardu, kad ateityje tinkamai galėtų juo disponuoti, tačiau kai šiuo klausimu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, iš jo buvo pareikalautas paveldėjimo teisės liudijimas po tėvo mirties. Kai dėl palikimo priėmimo mirties jis kreipėsi į Jonavos rajono 2–ąjį notaro biurą, notarė jam paaiškino, kad šiam veiksmui atlikti jis praleido nustatytą terminą ir pasiūlė jam kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jis palikimą priėmė po tėvo mirties faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą.

Taip pat nustatyta, kad J. B. (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta 2 ha žemės asmeninio ūkio naudojimui. Pagal 1994 m. liepos 15 d. pažymą, į asmeninio ūkio žemės 2 ha plotą įėjo ir 0,30 ha namų valdos žemės sklypo dalis 0,20 ha. Jonavos rajono valdytojo (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. buvo leista iš valstybės išsipirkti 2,10 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. B. minėtą žemės plotą išsipirko vienkartinėmis įmokomis, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad palikėjo paveldimą turtą sudaro ne tik nekilnojamojo turto registre neįregistruotas namas, bet ir vienkartinės išmokos, kuriomis buvo sumokėta už 2,10 ha ploto žemės.

Pareiškėjas nurodo, kad faktinį namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymą patvirtina tai, kad jis būnant tėvui gyvam ir po jo mirties gyveno name, naudojosi namų apyvokos daiktais, mokėjo komunalinius mokesčius. Taip pat pažymėjo, kad šiam namui yra atlikti kadastriniai matavimai, tačiau jis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

Pagal LAT praktiką pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas, kaip toks, nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Taigi nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, paveldėjimas, ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis) (LAT 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; 2008 m. gruodžio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008.).

Pareiškėjas teigia, jog terminą palikimui priimti jis praleido ne dėl savo aplaidumo ar tyčios, o dėl pateisinamų priežasčių, nes buvo įsitikinęs, kad jis, kaip vienintelis J. B. sūnus ir paveldėtojas, palikimą galės priimti be apribojimų, kadangi po tėvo mirties pradėjau valdyti visą jo turtą.

Aptarti rašytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad pareiškėjas, likdamas toliau gyventi gyvenamajame name, esančiame adresu G(duomenys neskelbtini), kur iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ir gyveno pareiškėjo tėvas, ir toliau naudodamasis tėvui nuosavybe priklausančiais baldais, namų apyvokos ir kitais nekilnojamaisiais daiktais, mokėdamas mokesčius už namą, teismo nuomone, patvirtina, jog pareiškėjas per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą faktiniu valdymu yra priėmęs mirusio tėvo palikimą, su tėvo turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniu, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktais, 445 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties palikimą priėmė pareiškėjas – palikėjo sūnus R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas J. B. turto paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.