- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-314-493/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
- Kaltinamasis
- V. U., E. M., L. S.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. M. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
V. U. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
L. S. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
E. M., V. U., L. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. M. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir pasikėsino jį panaudoti, o būtent:
1.1. 2016 m. rugsėjo 19 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvyko į įmonę UAB ,,T.“, adresu: (duomenys neskelbtini), ir įmonės darbuotojui E. D. pateikė užsakymą Nr. U160755 dėl buitinių nuotekų valymo įrenginio NV-1, gamyklinis numeris- 161949 su dėžute orapūtei įsigijimo, nurodydamas žinomai melagingą informaciją, jog šias prekes įsigis užsienio valstybės - Baltarusijos Respublikos pilietis Y. S., paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenantis Baltarusijos Respublikoje, ko pasekoje 2016 m. rugsėjo 19 d. gautos informacijos pagrindu UAB ,,T.“ pardavimų vadovė R. M., kuriai apie E. M. nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, surašė Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaraciją Nr. 002 Baltarusijos Respublikos piliečio Y. S. vardu ir ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje UAB ,,T.“ pardavimų vadovė R. M. PVM užsienio keleiviui grąžinimo deklaraciją Nr. 002, išduotą Y. S. vardu, perdavė E. M.. 2016 m. rugsėjo 19 d. E. M. sumokėjo už deklaracijoje Nr. 002 pirktą įrenginį grynais UAB ,,T.“ vyr. buhalterei 1170,00 eurų. Po ko, E. M. minėtą gaminį patalpino į transporto priemonę VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas (duomenys neskelbtini) vardu, ir jį nugabeno, sumontavo ir įrengė, adresu: (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku E. M. iš įmonės UAB ,,T.“ gavęs suklastotą PVM užsienio keleiviui grąžinimo deklaraciją Nr. 002, išduotą Y. S. vardu, siekdamas susigrąžinant pridėtinės vertės mokestį už įsigytas prekes, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims suklastotą PVM užsienio keleiviui grąžinimo deklaraciją Nr. 002, išduotą Y. S. vardu, kad joje būtų padaryta tikrovės neatitinkanti Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto atžyma, patvirtinanti deklaracijoje išvardintų prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos į trečiąją valstybę faktas, tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes 2016 m. spalio 7 d. šį suklastotą dokumentą pas Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiąjį inspektorių R. V. asmens kratos metu rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
2. V. U. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir pasikėsino jį panaudoti, o būtent:
2.1. 2016 m. rugsėjo 23 d., 10 val. 09 min. iš elektroninio pašto adreso ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,,M.“ direktoriui T. B. į elektroninio pašto adresą ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė paraišką dėl 200 kv. m. 4019 profilio dailylenčių įsigijimo, nurodydamas žinomai melagingą informaciją, jog šias prekes įsigis užsienio valstybės - Baltarusijos Respublikos pilietis Y. S., o taip pat šio piliečio paso ir gyvenamosios vietos duomenis, ko pasekoje 2016 m. rugsėjo 27 d. gautos informacijos pagrindu UAB ,,M.“ buhalterė I. L., kuriai apie V. U. daromą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, surašė Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaraciją Nr. 001, Baltarusijos Respublikos piliečio Y. S. vardu. 2016 m. rugsėjo 27 d., (duomenys neskelbtini) kaime, tikslesnė vieta ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, V. U. iš UAB ,,T.“ įmonės vežėjo G. G. gavo 200 kv. m. 4019 profilio dailylenčių krovinį ir Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaraciją Nr. 001, išduotą Baltarusijos Respublikos piliečio Y. S. vardu, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis pakeitė deklaracijos pirmą ir antrą puslapius, tokiu būdu pašalindamas iš deklaracijos duomenis apie V. U. atliktą apmokėjimą už įsigytas prekes ir pasikėsino šią deklaraciją panaudoti neteisėtai susigrąžinant pridėtinės vertės mokestį už įsigytas prekes - šią deklaraciją perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kad deklaracijoje būtų padaryta tikrovės neatitinkanti Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto atžyma neva patvirtinanti deklaracijoje išvardintų prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos į trečiąją valstybę faktą, tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes 2016 m. spalio 7 d. šį suklastotą dokumentą pas Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiąjį inspektorių R. V. asmens kratos metu rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
3. L. S. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir pasikėsino jį panaudoti, o būtent:
3.1. 2016 m. rugpjūčio 18 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvyko į parduotuvės UAB ,,V.“ padalinį, adresu: (duomenys neskelbtini), ir įmonės darbuotojui J. B. pateikė užsakymą Nr. 632392 dėl džiovyklės Siemens WT47Y849DN įsigijimo, nurodydamas žinomai melagingą informaciją, jog šias prekes įsigis užsienio valstybės - Baltarusijos Respublikos pilietis D. K., paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenantis Baltarusijos Respublikoje, ko pasekoje 2016 m. rugpjūčio 29 d. gautos informacijos pagrindu UAB ,,V.“ Tiekimo skyriaus vadybininkė R. Š., kuriai apie L. S. nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, surašė Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaraciją Nr. VT2016.08.29 Baltarusijos Respublikos piliečio D. K. vardu ir ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje UAB ,,V.“ Tiekimo skyriaus vadybininkė R. Š. PVM užsienio keleiviui grąžinimo deklaraciją Nr. VT2016.08.29 išduotą D. K. vardu išsiuntė L. S. mamos L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugpjūčio 23 d. L. S. iš UAB ,,DPD“ kurjerio, pristatymo vieta (duomenys neskelbtini), gavo džiovyklę Siemens WT47Y849DN, už kurią UAB ,,DPD“ kurjeriui sumokėjo grynais pinigais 769,99 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku L. S. iš UAB ,,V.“ gavęs suklastotą PVM užsienio keleiviui grąžinimo deklaraciją Nr. VT2016.08.29, išduotą D. K. vardu, siekdamas susigrąžinant pridėtinės vertės mokestį už įsigytas prekes ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims suklastotą PVM užsienio keleiviui grąžinimo deklaraciją Nr. VT2016.08.29, išduotą D. K. vardu, kad joje būtų padaryta tikrovės neatitinkanti Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto atžyma, patvirtinanti deklaracijoje išvardintų prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos į trečiąją valstybę faktas, tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes 2016 m. spalio 7 d. šį suklastotą dokumentą pas Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiąjį inspektorių R. V. asmens kratos metu rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu E. M., V. U., L. S. dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas konstatavo, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad E. M., V. U., L. S. padarė inkriminuojamas veikas, abejones aiškino kaltinamųjų naudai ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
5. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Juozas Valickas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:
Žemesnės instancijos teismas
- E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą;
- V. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą;
- L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.
Taip pat, E. M., V. U. ir L. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą. Išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą.
5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir kaltinamųjų E. M., V. U. ir L. S. nepagrįsto išteisinimo. Prokuroro teigimu, išanalizavus teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad teismas neįvertino įrodymų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bylos nagrinėjimo metu, nepaneigdamas įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nemotyvavo išteisinimo, o tik apsiribojo dokumentų klastojimo, kaip nusikalstamos veikos požymių, glaustu išaiškinimu.
5.2. Nesutikdamas su E. M. išteisinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, apeliantas nurodė, kad teismas neįvertino išteisintojo tikslo suklaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Mano, kad jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi, prokuroro teigimu, mažai įtikinama, kad atsitiktinai susitikus su rusakalbiu vyriškiu, po kelių pažinties dienų E. M. galėjo savo automobiliu važiuoti įsigyti valymo įrenginius, kur nepažįstamam asmeniui E. M. perdavė 1200 eurų, o pats liko laukti automobilyje. Taip pat nurodė, kad išteisintojo nurodytas rusakalbis asmuo nemoka lietuvių kalbos, todėl mažai tikėtina, kad jis vienas tvarkė pirkimo dokumentus. Kartu atkreipė dėmesį, kad nelogiški išteisintojo paaiškinimai, jog iš Baltarusijos Respublikos atvykęs pirkėjas, ruošdamasis pirkti valymo įrenginį, savo transporto neturėjo. Mano, kad išteisintojo paaiškinimai yra paneigti byloje surinktais įrodymais, kadangi liudytoju apklaustas Y. S. nurodė, kad jis jokių įrenginių Lietuvoje nepirko ir tuo metu apskritai nebuvo Lietuvoje. Prokuroras taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nustačius, kad E. M. žemės sklype rasto buitinių nuotekų valymo įrengimo kodas nesutampa su deklaracijoje nurodytu kodu, konstatavus, kad dėl šių kodų neatitikimo kyla abejonių, ar apskritai deklaracija buvo surašyta kaltinamojo E. M. žemės sklype rastam buitinių nuotekų valymo įrenginiui. Prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju buvo nupirkti du įrenginiai ir siekiama susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį už vieną įrenginį, todėl ši techninė klaida dėl kaltinime nurodyto kitos prekės identifikacinio numerio jokio reikšmės kaltinimui neturi.
5.3. Nesutikdamas su V. U. išteisinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, prokuroras nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neįvertino V. U. siekio suklaidinti teismą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreipė dėmesį, kad E. M. ir V. U. yra giminaičiai. Abu išteisintieji teigė, kad atsitiktinai susipažino su Baltarusijos piliečiu, tačiau pats Y. S. šias aplinkybes neigia. Mano, kad nėra pagrindo tikėti V. U. parodymais, kad už dailylentes jam nepažįstamas asmuo davė 1000 eurų, o likusią sumą už perkamas dailylentes sumokėjo pats V. U.. Taip pat, nėra pagrindo tikėti V. U. parodymais, kad minėtas dailylentes jo nurodytas asmuo išvežė iš jo kiemo į Baltarusiją, kadangi bylos duomenimis toks prekių išvežimas per Raigardo pasienio kontrolės postą neužfiksuotas.
5.4. Nesutikdamas su L. S. išteisinimu, prokuroras nurodė, kad teismas nepagrįstai teigia, jog L. S. nėra tiesiogiai kokios nors naudos gavėjas, kadangi ne jam ir ne jo prašymu galėjo būti išmokėtas 133,63 eurų pridėtinės vertės mokesti. Prokuroro teigimu, teismas neįvertino bylos aplinkybių, kad siekdamas neteisėtai gauti pridėtinės vertės išmoką už perkamą prekę, L. S. pasinaudojo užsienio šalies asmens duomenimis, todėl perkamą džiovyklę įformino Baltarusijos Respublikos piliečio vardu, kad per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis galėtų gauti minėtą išmoką. Pats liudytojas D. K. parodė, kad jis Lietuvoje tuo metu nebuvo ir jokios džiovyklės nepirko, o jo asmens duomenimis pasinaudojo asmenys, turintys galimybę tokiomis dokumentų kopijomis disponuoti. Duomenų apie tai, jog ši džiovyklė būtų išvežta per Raigardo pasienio kontrolės punktą į Baltarusiją, nėra.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą išteisintųjų E. M., V. U., L. S. gynėjas advokatas Julius Jasaitis prašo apeliacinį skundą atmesti.
6.1. Atsiliepime gynėjas advokatas cituoja prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ir nurodo, kad prokuroro išsakytos abejonės ir kritiškas išteisintųjų parodymų vertinimas neturi nieko bendro su įrodinėjimo taisyklėmis baudžiamajame procese. Pažymėjo, kad E. M. ir Y. S. tarpusavio santykiai buvo grindžiami elementariu bendražmogiškumu ir pasitikėjimu bei nebuvo kuo nors neįprasti ar išskirtiniai. Be to, Y. S. laikotarpyje nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 1 d. Lietuvoje lankėsi 25 kartus, kas neabejotinai patvirtina, kad šis asmuo reguliariai lankėsi Lietuvoje, pažinojo vietoves, dėl ko jam neturėtų kilti jokių bendravimo problemų. Pažymėjo, kad nors prokuroras nurodo, kad pagal VSATIS duomenų bazės duomenis Y. S. atvykimas į Lietuvą ir išvykimas kaltinime nurodytu laikotarpiu neregistruotas, tačiau tais pačiais duomenimis nustatyta, kad Y. S. per 1 mėnesį po minėtos prekės įsigijimo 5 kartus išvyko iš Lietuvos Respublikos, tačiau atvyko tik 2 kartus. Gynėjo teigimu, šie duomenys patvirtina, kad Y. S. arba atvyksta į Lietuvos Respubliką per kitas valstybes, arba patenka į Lietuvos Respubliką su kitų asmenų galimai suklastotais dokumentais. Be to, atlikus Y. S. paso apžiūrą nustatyta, jog pase trūksta 10 ir 11 lapų, kuriuose buvo spaudai apie sienos kirtimą aktualiu laikotarpiu.
6.2. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad liudytojo Y. S. parodymai, kuriais kaip vieninteliu įrodymu grįsdamas apkaltinamąją poziciją remiasi prokuroras, yra prieštaringi, todėl laikytini nepatikimais. UAB „T.“ darbuotojas atpažino Y. S. kaip asmenį, kuriam pardavė prekes. Be to, liudytojas paaiškino, kad Y. S. pateikė savo pasą ir jam nekilo abejonių dėl jo tikrumo. Pats Y. S. vengė atvykti į teismą, šaukimas jam buvo įteiktas kertant Lietuvos valstybės sieną. Pats Y. S. paaiškino, kad atvykęs į Lietuvą įsigijo smulkių prekių, kas paneigia jo aiškinimą, kad jis nėra verslininkas. Gynėjo teigimu, esant tokioms aplinkybėms, Y. S. yra suinteresuotas, jog iš jo nebūtų atimta teisė atvykti į Lietuvą ir gauti pajamų už prekių vežimą į Baltarusijos Respubliką. Kartu atkreipė dėmesį, kad buvo užpildyta tik viena PVM grąžinimo užsienio keleiviui deklaracija, kas netiesiogiai patvirtina, kad šis valymo įrenginys buvo išgabentas į Baltarusijos Respubliką. Galiausiai pažymėjo, kad negalima sutikti su prokuroro argumentu, jog pas E. M. rasto nuotekų valymo įrenginio numeris ir deklaracijoje nurodyto įrenginio numeris yra skirtingi tik dėl techninės klaidos. Mano, kad pakeitus kaltinime nurodytą identifikacinį numerį, nurodant pas E. M. rasto įrenginio numerį, nebūtų likę pagrindo kaltinimui, kadangi šiam įrenginiui nebuvo išrašyta PVM grąžinimo užsienio keleiviui deklaracija.
6.3. Atitinkamai ir dalyje dėl nepagrįsto V. U. išteisinimo prokuroro argumentai grindžiami vien liudytojo Y. S. duotais parodymais, kad jis dailylenčių nepirko ir tuo metu Lietuvoje nebuvo, kurie gynėjo yra paneigti anksčiau atsiliepime nurodytais motyvais. Esant tokioms aplinkybėms, grįsti kaltinimą V. U. vien tokio nepatikimo liudytojo parodymais negalima, nes tai neatitinka nei BPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių, nei principinių nuostatų apie apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. V. U. paaiškinimas apie faktines prekių įsigijimo aplinkybes nėra nuneigtas, nes byloje nesurinkta jokių duomenų, kad V. U. kokiu nors būdu būtų susitaręs su muitininku R. V. daryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o taip pat, kad minėtos dailylentės būtų buvę surastos Lietuvoje.
6.4. Gynėjas taip pat nurodo, kad prokuroro teiginiai dėl nepagrįsto L. S. išteisinimo taip pat nepagrįsti. Pažymėjo, kad byloje nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad L. S. suklastojo Pridėtinės vertės mokesčio gražinimo užsienio keleiviui deklaraciją D. K. vardu, įsigydamas džiovyklę „Siemens“ ir siekdamas susigrąžinti PVM už įsigytas prekes. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad įsigyjant prekę iš UAB „V.“ buvo pateiktas D. K. pasas. Byloje nenuneigta tikimybė, kad L. S. minimas asmuo „S.“ yra tas pats Y. S., kuris galimai užsakė minėtos prekės įsigijimą D. K. vardu. D. K. buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu, o atvykti į teismą ir duoti parodymus vengė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, išteisintųjų V. U., E. M., L. S. gynėjas advokatas Julius Jasaitis prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
8. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. M., V. U. ir L. S. dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad buvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl šis nuosprendis turi būti panaikintas. Apelianto nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išteisintieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Apeliacinio skundo turinio analizė leidžia teisėjų kolegijai teigti, kad esminis argumentas, dėl kurio prokuroras nesutinka su E. M., V. U., L. S. išteisinimu, yra tas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl jų kaltumo, t. y. teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.
10. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014).
11. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstojo teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą faktiniu bei teisiniu aspektais pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, nuodugniai ir kruopščiai išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas E. M., V. U. ir L. S. dėl jiems pareikštų kaltinimų suklastojus dokumentus ir pasikėsinus juos panaudoti, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Teismas įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
12. Apeliantas pateikia subjektyvų byloje surinktų įrodymų vertinimą, kuriuo remiantis ir prašo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti. Tačiau, kaip jau minėta, proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tik prokuroro subjektyvus manymas, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat tai, jog padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
13. Žemesnės instancijos teismas šioje byloje išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus (apklausė kaltinamuosius, liudytojus, ištyrė rašytinius bylos įrodymus, reikšmingus teisingai bylą išnagrinėti), juos išsamiai išdėstė ir glaustai išanalizavo nuosprendyje. Teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai šiuo konkrečiu atveju yra racionalūs, jame yra tiek argumentų, kad jų pakanka išteisinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Remdamasis bylos įrodymų visumos analize teismas padarė logiškas išvadas dėl E. M., V. U., L. S. nekaltumo.
14. Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas yra konkretaus nusikaltimo sudėtis, kurią sudaro: nusikaltimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako.
15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. M., V. U., L. S. taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nėra visų būtinų sąlygų. E. M., V. U., L. S. veiksmuose nėra nusikaltimų, įtvirtintų BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėčių, t. y. objektyviosios ir subjektyviosios pusių.
16. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-594/2012; 2K-110/2013 ir kt.).
17. E. M., V. U., L. S. kaltinimai dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir pasikėsinimo juos panaudoti nepagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo patikrintais įrodymais. Žemesnės instancijos teismas, laikydamasis BK 2 straipsnio 4 dalies reikalavimų, pagrįstai sprendė, kad konkrečiu atveju byloje nėra surinkta patikimų duomenų, neabejotinai patvirtinančių E. M., V. U. ir L. S. kaltę padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.
18. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tai, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia ar gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235-2014, 2K-424-696/2016).
19. Nagrinėjamu atveju, iš E. M., V. U. ir L. S. suformuotų kaltinimų turinio matyti, kad jų priešingas teisei elgesys buvo grindžiamas tuo, kad minėti asmenys atskirais veiksmais suklastojo tris Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaracijas, nurodydami žinomai melagingą informaciją, jog kaltinime nurodytas prekes pirko Baltarusijos Respublikos piliečiai. Vėliau, gavę suklastotas PVM užsienio keleiviui grąžinimo deklaracijas, išduotas Baltarusijos Respublikos piliečių vardu, siekdami susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį už įsigytas prekes, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims suklastotas PVM užsienio keleiviui grąžinimo deklaracijas, kad jose būtų padarytos tikrovės neatitinkančios Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto atžymos, patvirtinančios deklaracijose išvardintų prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos į trečiąją valstybę faktą, tačiau nusikaltimų nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes 2016 m. spalio 7 d. šiuos suklastotus dokumentus pas Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiąjį inspektorių R. V. asmens kratos metu rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Taigi išteisintieji buvo kaltinami tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir pasikėsino juos panaudoti. Nagrinėjamu atveju, siekiant asmenį pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad jis pateikė žinomai melagingą informaciją, dėl ko į dokumentą buvo įtašyta tikrovės neatitinkanti informacija, bei, kad šis asmuo pasikėsino suklastotą tikrą dokumentą panaudoti, t. y. perdavė suklastotą deklaraciją, siekdamas, kad joje būtų padaryta tikrovės neatitinkanti muitinės atžyma, patvirtinanti deklaracijoje išvardintų prekių išvežimo iš Lietuvos Respubliką į tračiąją valstybę faktą. Tačiau tokių objektyvių duomenų, patvirtinančių išteisintųjų kaltę, byloje nėra.
20. Apie nusikalstamos veikos sudėties požymius sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai. Iš apskųstojo teismo nuosprendžio, kaip vientiso teismo baigiamojo akto, ir teismo posėdžių protokolų turinio matyti, kad spręsdamas klausimą dėl išteisintųjų baudžiamosios atsakomybės už tikrų dokumentų suklastojimą ir pasikėsiną juos panaudoti, teismas išnagrinėjo ir įvertino:
20.1. Kaltinamųjų E. M., V. U., L. S. parodymus, kuriuose jie kaltės dėl inkriminuotų veikų nepripažino ir iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad susipažino su Baltarusijos Respublikos piliečiu, kuris teiravosi apie galimybę Lietuvos Respublikoje įsigyti įvairias prekes (nuotekų valymo įrenginį, dailylentes, buitinę techniką). E. M., V. U., L. S., apklausti pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad sutiko padėti Baltarusijos Respublikos piliečiui ir padėjo jam įsigyti reikalingas prekes. E. M. kartu su Baltarusijos Respublikos piliečiu vyko į Alytuje veikiančią įmonę „T.“, kur įsigijo du nuotekų valymo įrenginius, juos parsivežė į E. M. gyvenamąją vietą, o po kelių savaičių tas pats asmuo sugrįžo ir įsivežė vieną iš įsigytų valymo įrenginių. Kitą valymo įrenginį įsigijo pats E. M. ir sumontavo savo namuose. Taip pat, V. U. paaiškino, kad tas pats Baltarusijos Respublikos pilietis paprašė jo rekomendacijų dėl dailylenčių įsigijimo. V. U. nurodė, kad žiemos laikotarpiu dirbdavo statybose, todėl žinojo, kad įmonės „M.“ parduodamos dailylentės yra kokybiškos. Tada minėtas užsienio pilietis paprašė padėti jam įsigyti 200 kv. metrų dailylenčių, už kurias perdavė 1000 eurų grynaisiais. V. U. minėtas dailylentės užsisakė internetu, paprašė, kad pardavėjas išrašytų PVM grąžinimo deklaraciją, o, atvežus prekes į (duomenys neskelbtini), maždaug po dviejų savaičių Baltarusijos Respublikos pilietis dalį dailylenčių išsivežė, dar po kurio laiko išsivežė ir likusias dailylentes. Taip pat ir L. S. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, paaiškindamas, kad pažįstamas, vardu S., paprašė nupirkti džiovyklę D. K. vardu, davė grynaisiais 500 Eur. Būdamas Vilniuje sau pirko skalbimo mašiną ir tuo pačiu minėtam vyriškiui nupirko džiovyklę. Prekės buvo pristatytos jo namų adresu. Pirkdamas buitinę techniką, L. S. pateikė S. paduotą paso kopiją ir paprašė išrašyti PVM grąžinimo deklaraciją dėl pirktos džiovyklės. Vėliau minėtą džiovyklę ir dokumentus išsivežė S.
20.2. Liudytojo E. D. parodymus, kuriuose jis parodė, kad prisimena atvejį, kuomet jam dirbant UAB „T.“ į įmonę atvyko Baltarusijos Respublikos pilietis, kuris įsigijo dvejus valymo įrenginius. Minėtas pilietis nurodė, kad vieną valymo įrenginį išveš iš Lietuvos Respublikos ir prašė užpildyti PVM deklaraciją. Teismo posėdžių salėje sėdinčių kaltinamųjų tarpe minėto asmens liudytojas neatpažino. Šiuos liudytojo parodymus patvirtino ir liudytoja R. M., kuri paaiškino, kad Baltarusijos Respublikos piliečiui prašant išrašė PVM deklaraciją pagal pateiktą Baltarusijos Respublikos piliečio pasą.
20.3. Liudytojo T. B. parodymais, kuriuose jis parodė, kad įmonės „M.“ elektroniniu paštu gavo paklausimą dėl 200 kv. m. dailylenčių įsigijimo. Elektroniniame laiške buvo nurodyta, kad prekės bus išvežtos į Baltarusiją, todėl buvo išrašyta deklaracija. Prisimena, kad pirkėjas prašė perkamas dailylentes padalinti į dvi dalis ir išrašyti dvi sąskaitas bei deklaracijas. Apmokėjus išankstinę sąskaitą, prekės ir deklaracijos originalas buvo pristatytos į (duomenys neskelbtini) kaimą.
20.4. Liudytojo J. B. parodymais, kuriuose jis parodė, kad dirbant UAB „V.“ vadybininku atvyko rusiškai kalbantis asmuo, kuris pirko buitinę techniką. Prisimena, kad minėtas asmuo pateikė Baltarusijos Respublikos pasą, pagal kurį buvo užpildyta deklaracija. Šiuos liudytojo parodymus patvirtino ir R. Š., kuri paaiškino, kad pildė deklaraciją dėl PVM grąžinimo. Prekės buvo pristatytos per kurjerį ir, gavus pinigus už nusiųstas prekes, buvo užpildyta PVM grąžinimo deklaracija Baltarusijos Respublikos piliečio vardu.
20.5. Kitais rašytiniai įrodymais, iš kurių matyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybės, Baltarusijos Respublikos piliečių atvykimo į Lietuvos Respubliką duomenimis, dokumentų apžiūros protokolais, kratų protokolais.
21. Aptarti bylos įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais. Šių įrodymų visuma leido apylinkės teismui daryti išvadą, kad jie nepatvirtina BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių – pačių veikų, teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp išteisintiesiems inkriminuotų veikų ir kilusių padarinių bei jų psichinio santykio su veikomis ir jų padariniais, t. y. tyčios.
22. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad išteisintųjų E. M., V. U., L. S. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip jų pasirinkta gynybinė versija, kadangi jų parodymus paneigia Baltarusijos Respublikos piliečių Y. S., D. K. parodymai. Visgi sutiktina su apylinkės teismo nurodytais motyvais, jog nors tiek Y. S., tiek D. K. apklausti parodė, kad Lietuvos Respublikoje kaltinime nurodytų prekių neįsigijo ir apskritai tuo metu nebuvo Lietuvoje, tačiau sutiktina, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai nepatvirtinta, jog išteisintieji siekė neteisėtai susigrąžinti PVM, baudžiamojoje byloje nepateikta duomenų, su kuo bendrininkaujant butų siekiama šio tikslo, nenustatytas išteisintųjų ir muitinės pareigūno, kurio kratos metu buvo rastos deklaracijos, ryšys, nenustatyta, kad minėtos prekės nebuvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nėra duomenų, kad išteisintieji neteisėtai gavo Baltarusijos Respublikos piliečių asmens dokumentus ar jų kopijas.
22.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 7 d. asmens kratos metu R. V. savanoriškai pateikė 12 vnt. A4 formato lapų, tarp kurių 2016 m. rugpjūčio 29 d. Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaracija Nr. VT2016-08-29, išduota D. K.. Deklaracijoje nurodyta prekė – džiovyklė „Siemens“, kurios apmokestinamoji vertė 636,36 Eur, PVM suma 133,63 Eur; 2016 m. rugsėjo 19 d. Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaracija Nr. 002, išduota Y. S.. Deklaracijoje nurodytos prekės – buitinių nuotekų valymo įrenginys NV-1 su dėžute orapūtei, kurių apmokestinamoji vertė 966,64 Eur, PVM suma 203,6 Eur; 2016 m. rugsėjo 27 d. Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaracija Nr. 001, išduota Y. S.. Deklaracijoje nurodytos prekės – 200 kv. m. dailylenčių, kurių apmokestinamoji vertė 1322, PVM suma – 277,62 Eur. Visos šios deklaracijos pažymėtos Lietuvos muitinės spaudo P-021 LT LT VK 8000. Muitinės pareigūnas R. K., spaudo numeris VL 0648, muitinės pareigūno parašas. Taip pat, šios kratos metu buvo rastos dar dvi Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaracijos, išduotos Y. S., tačiau jos nėra minimos kaltinime.
22.2. Kaip teisingai atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą nurodo išteisintųjų gynėjas advokatas J. Jasaitis, iš duomenų apie Y. S. Lietuvos Respublikos sienos kirtimą (6 t., b. l. 134-146) matyti, kad 2016 m. Y. S. į Lietuvos Respubliką atvyko 27 kartus, o išvyko 38 kartus. Minėti duomenys sustiprina teismo įsitikinimą, kad Y. S. į Lietuvos Respubliką atvykdavo ir per kitus kontrolės punktus, be to, galimai naudodavosi skirtingais pasais. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Y. S. ir anksčiau per Lietuvos Respublikos sieną išvežė Lietuvos Respublikoje įsigytas prekes, už kurias jam buvo grąžinamas sumokėtas PVM.
Šalies argumentai
22.3. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog išteisintųjų parodymai yra nelogiški, vertindamas, kad jų elgesys perduodant pinigus Baltarusijos Respublikos piliečiui ar nuperkant jam prekes yra neįtikinamas, tačiau tokie apelianto teiginiai pripažintini deklaratyviais. Taip pat, aukštesnės instancijos teismas nesutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išsakytais argumentais, jog kaltinime nurodytas pas E. M. rasto nuotekų valymo įrenginio kodas yra tik rašymo apsirikimas. Kaip matyti iš UAB „T.“ pateiktų sąskaitų – faktūrų, Y. S. buvo parduoti du valymo įrenginiai. Todėl visiškai sutiktina su skundžiamo nuosprendžio argumentais, jog kratos metu pas kaltinamąjį E. M. rastas nuotekų valymo įrenginys nėra tas pats įrenginys, kuriam buvo išrašyta Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaracija.
23. Kaip jau minėta, BK 300 straipsnio 1 dalies prasme dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tai, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą).
23.2. Nagrinėjamu atveju E. M., V. U., L. S. buvo kaltinami ir išteisinti dėl to, kad nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie prekės pirkėją ir šie duomenys buvo įrašyti į PVM grąžinimo deklaracijas. Visgi pažymėtina, kad deklaracijoje užfiksuoti duomenys liudija tik apie prekę įsigijusį asmenį. Šiais išteisintųjų veiksmais jokie reikšmingi įrašai nebuvo padaryti. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio asmenims“ 2.1 punktu, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnas keleivio, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Europos Sąjungos teritorijoje, prašymu privalo pažymėti pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio keleiviui deklaraciją arba kitą vietoj jos išduodamą Pridėtinės vertės mokesčio už Lietuvos Respublikoje įsigytas ir iš Europos Sąjungos teritorijos išgabentas prekes grąžinimo asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Europos Sąjungos teritorijoje, taisyklių, patvirtintų šiuo nutarimu, 5 punkte nurodytą dokumentą žyma apie prekės (prekių) išvežimą iš Europos Sąjungos teritorijos. Muitinės pareigūnas, prieš dėdamas žymą, turi įsitikinti, kad jame nurodytos prekės išvežamos iš Europos Sąjungos teritorijos. Šiame punkte nustatyta tvarka muitinės pareigūnas žymi ir kitų valstybių narių teisės aktų nustatytus dokumentus, kuriais įforminamas prekių tiekimas užsienio keleiviams. Iš nustatyto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtent muitinės pareigūnų pažymėta deklaracija, patvirtina faktą, kad prekės buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos ir suteikia teisę užsienio keleiviui susigrąžinti PVM. Todėl net ir nustačius, kad išteisintieji nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių pagrindu buvo surašyta PVM grąžinimo deklaracija, dokumentas juridinių faktų nesukūrė, nepakeitė ir nepabaigė.
24. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir pritardama žemesnės instancijos teismo apskųstajame teismo nuosprendyje nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, tinkamai taikęs teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl sąlygų, kurioms esant asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pagrįstai konstatavo, jog E. M., V. U. ir L. S. veiksmuose nėra jiems inkriminuotų veikų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Todėl darytina išvada, kad teismas baudžiamąją bylą dėl E. M., V. U., L. S. pareikštų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukė pagrįstai. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstasis išteisinamasis nuosprendis nenaikintinas ir paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko apeliacinį skundą atmesti.