Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis ištekėjusi, pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2024 m. gruodžio 16 d., apie 11:45 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, būdama neblaivi, vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį N. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - specialisto tyrimu (2025-01-02 išvada Nr. T-A 6335/2024 (01) jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,49 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Jonaitienės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas Nr. PRĮR ROIK 0124000775337 (ANR ROIK 24262110828) dėl to, kad 2024 m. gruodžio 16 d., 11 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini) Nr. 52, automobilio N. J., kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turto saugumui ir nesudarytų kliūčių jų eismui, priartėjusi prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kurioje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, sukdama iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės į šalutinę (duomenys neskelbtini) gatvę, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nepalikdama saugaus šoninio atstumo, todėl prasilenkdama su priešprieša atvažiuojančiu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu, kurį vairavo R. R., kliudė jo vairuojamą automobilį ir apgadino kairės pusės galinio matymo veidrodėlį. Po susidūrimo automobilio N. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai ar nesusitarusi dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai. Po eismo įvykio nuvykus pas E. B. į namus, alkotesterio pagalba buvo mėginta jai nustatyti blaivumą. Policijos pareigūnams alkotesterio pagalba nepavykus nustatyti blaivumo, 2024 m. gruodžio 16 d., 13 val. 00 min. buvo surašytas siuntimas atlikti medicininę apžiūrą, pavedant asmens sveikatos įstaigai atlikti siunčiamojo asmens - E. B. medicininę apžiūrą bei ištirti tiriamojoje medžiagoje alkoholio kiekį. 2025 m. sausio 2 d. atliekamo tyrimo metu buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada T-A 6335/2024(01), kuri policijoje registruota Nr. 40-G-63. Iš gautos specialisto išvados matyti, kad E. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,49 % promilės etilo alkoholio. Pagal gautą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą T-A 6350/2024(01), matyti, kad šioje veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Esant šiai situacijai tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 6-9).

2025 m. sausio 7 d. iš daiktų apžiūros protokolo, foto lentelės matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis N. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), esantis Raseinių r., Alėjų II k., Bažnyčios g. 6A, aptvertoje, rakinamoje aikštelėje. Automobilis yra pilkos spalvos. Apžiūrint transporto priemonę matyti, kad yra apgadintas automobilio kairės pusės užpakalinio matymo veidrodėlis. Veidrodėlis yra be stiklo. Taip pat apgadinta plastmasinė automobilio apdaila, apibraižymai padaryti virš priekinio kairės pusės rato. Automobilio užvedimo spynelėje nėra variklio užvedimo rakto, prietaisų skydelyje yra matomi odometro parodymai: 176695. Automobilyje yra įmontuota gamyklinė magnetola. Kairės pusės apačioje ant transporto priemonės priekinio stiklo yra užrašas su informacija apie automobilį, kurio identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini). Automobilio salono daiktadėžėje yra juodos spalvos segtuvas. Automobilio bagažinėje yra viena žalios spalvos automobiliui skirta valyti šluotelė. Pakėlus bagažinėje esantį dugną, viduje yra sudėti šie daiktai: gesintuvas, geltonos spalvos šviesą atspindinti liemenė, pirmosios pagalbos vaistinėlė, dvi nepilnos plastmasinės talpos taros su skysčiu, skirtu automobilio priežiūrai, domkratas. Apžiūrint automobilį iš priekio ir galo matyti, kad yra pritvirtinti valstybiniai numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-29).

2025 m. sausio 8 d. iš daiktų apžiūros protokolo, foto lentelės matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis VW CADDY LIFE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi gyvenamo namo kieme. Automobilis yra raudonos spalvos. Ant automobilio priekio ir galo pritvirtinti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Automobilis apžiūros metu neužrakintas. Apžiūrint transporto priemonę matyti, kad apgadinta automobilio kairė pusė. Apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, ant kurio matosi padaryti horizontalūs įbrėžimai. Ant galinio sparno padaryti apgadinimai yra virš galinio kairiojo rato. Nulaužtas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, veidrodėlio stiklas yra suskilęs. Taip pat matyti, kad automobilio kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės ir galinės durys tam tikrose vietose yra surūdijusios (b. l. 49-55).

2025 m. sausio 14 d. iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamoji E. B. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-65).

2025 m. sausio 2 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 6335/2024(01) nurodoma, kad E. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,49% (promilės) etilo alkoholio (b. l. 44).

2025 m. sausio 9 d. iš Emprekio pažymos matyti, kad automobilio N. J. vidutinė kaina Lietuvoje yra 6160,00 eurų (b. l. 58).

2025 m. vasario 24 d. iš Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarties matyti, kad nutarta netvirtinti Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. vasario 5 d. nutarimo, kuriuo E. B., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00853-25 jos atžvilgiu nutrauktas (b. l. 160-164).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamoji E. B. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatyta virš 1,5 prom. neblaivymas, tai yra būdama neblaivi, vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį N. J. sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - specialisto tyrimu (2025-01-02 išvada Nr. T-A 6335/2024 (01) jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,49 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamosios E. B. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, nes sąmoningai žinodama, kad yra vakarykščiai vartojusi alkoholio sėdo vairuoti automobilį, sukėlė eismo įvykį, be to pasišalino iš įvykio vietos ir po įvykio vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, teismas pripažįsta, kad kaltinamosios E. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl S. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. B. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neskiriant užstato ir perduoti ją laiduotojo, t.y. sutuoktinio J. B., atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas ir kaltinamoji palaikė šį prašymą ir prašė E. B. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Šis įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Šiuo įstatymu buvo pakeistos BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys, atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys numato, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pvz., pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; o pagal BK 40 straipsnio 3 dalį asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tuo tarpu E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) reikalauja, jog bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Kai E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas reikalavo, kad bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Įvertinus aptartus BK 40 straipsnio pakeitimus nagrinėjamos bylos kontekste kaltinamosios E. B. atžvilgiu, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai sunkina jos teisinę padėtį, todėl netaikomi.

E. B., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Ji nusikalto būdama neteista (b. l. 118-119), administracine tvarka nebausta. Šiai dienai jos atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl įvykio 2024 m. gruodžio 16 d. už ANK 417 straipsnio 7 dalies pažeidimą ir 426 straipsnio 1 dalies pažeidimą (sprendimas nepriimtas) (b. l. 120-121). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – vairavo būdama neblaivi, ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji nedirbanti, pensinio amžiaus (b. l. 122-123). Kaltinamoji savo veiksmais apgadino kitą transporto priemonę, padarė žalos, tačiau žalą atlygino draudimo įmonė, pretenzijų jai dėl žalos atlyginimo niekas nereiškė, byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Pažymėtina, kad E. B. teismo posėdžio metu iš pradžių nepilnai pripažino savo atsakomybę, tai grindė teisiniu neišprusimu, nesupratimu visų aplinkybių, tačiau vėliau ji savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino visiškai ir dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje E. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos sutuoktinis J. B.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. B. yra E. B. sutuoktinis, jis anksčiau neteistas, bausta administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (vieną kartą viršijo greitį ir vieną kartą vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros), dirbantis (b. l. 80-81. 82-84, 85-86, 137). J. B. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nurodyta, kad jis jau virš 20 metų dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) (b. l. 138). Prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. B. nurodė, kad mano, jog jis galės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktinei, mano, jog ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. jis pasitiki savo sutuoktine. Nurodė, kad dėl įvykio ji išgyvena, teigia, jog nesupratusi kaip galėjusi taip pasielgti (b. l. 134). E. B. prašyme atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad ji prisipažįsta esanti kalta, nusikaltimą padarė pirmą kartą, byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Abu prašė taikyti laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu liudytojas J. B. nurodė, kad jis neturėtų lėšų sumokėti užstatą.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad J. B. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, taip pat teismui nekyla abejonių, jog J. B. galimybė daryti įtaką savo sutuoktinei yra matoma.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad J. B. nepateisina savo sutuoktinės tokio elgesio, tačiau ją paliko, objektyviai vertina visas įvykio aplinkybes, jie gyvena kartu, nuolat palaiko bendravimą ir jo nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sutuoktinę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas J. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas kaltinamosios elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes jie sutuoktiniai, kartu gyvena ir tarp jų yra nuolatinis ryšys (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant J. B. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją J. B. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų laidavimo terminą be piniginio užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis ir savo neatsakingais veiksmais sukėlė eismo įvykį. Tokiais savo veiksmais ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamoji E. B. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis link sunkaus (mažiausia 2,49 prom. etilo alkoholio koncentracija kraujyje), tačiau ji anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka už jokį kelių eismo taisyklių pažeidimą, spręstina, kad kaltinamajai turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas ir uždrausta vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t.y. nuo 2025 m. sausio 14 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. B. vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį (b. l. 57). Tiek kaltinamoji, tiek liudytojas J. B. nurodė, kad tai šeimos turtas, jie šiuo automobiliu naudojasi bendrai. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, liudytojas J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną jis į darbą išvažiavo kitu automobiliu, automobilį N. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikdamas namuose. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant, kad automobilis registruotas kaltinamosios vardu, ji automobiliu N. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) disponavo savo nuožiūra ir be jokių apribojimų, yra pagrindas minimą automobilį konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-208-511/2024).

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad E. B. žinojo, kad yra vartojusi alkoholio nors ir vakarykščiai, tačiau pasielgė neatsakingai - vairavo neblaivi šeimai priklausantį automobilį, kuris registruotas kaltinamosios vardu, todėl teismo vertinimu atlikdama tokius veiksmus E. B. prisiėmė visus dėl jos elgesio kilsiančius padarinius. Siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užkirsti kelią pakartotinai panaudoti minimą transporto priemonę galimai nusikalstamai veikai atlikti, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio N. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruoto E. B. vardu, konfiskavimas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, perduodant valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalis), kartu su užvedimo rakteliu.

Dėl kitų proceso klausimų

Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Kaltinamajai E. B. paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 105-108, 109-1112) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Automobilio N. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos medžiagos (galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus kartu su transporto priemone perduotinas valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnis).

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. B. vardu, esantis voke prie baudžiamosios bylos medžiagos (galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB ,,Regitra“ (BPK 94 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be piniginio užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu E. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t.y. nuo 2025 m. sausio 14 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis konfiskuoti transporto priemonę - automobilį N. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. B. palikti galioti kardomąsias priemones –specialios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį N. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliais ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. B. vardu, perduoti AB ,,Regitra“.

Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl joas baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.